Pagarba holokausto aukoms - mūsų kultūros dalis (11 komentarai)

Apmaudu, jog Kretingos žydų kapinės, kuriose palaidoti nacių okupacijos metais nužudyti žydai ir kitų tautybių žmonės, yra tapusi girtaujančiųjų užuovėja bei šunų vedžiojimo vieta, kapinių teritorijoje mėtosi alaus skardinės ir plastikiniai buteliai, yra nuverstų antkapių. Kapinės ir jų prieigos apaugusios pusmetrine žole. Prie jų nėra jokios informacijos,

įtariu,kad tai yra todėl,kad Kretingos policijos tarnautojai ar valdininkai tuo metu yra prisidėje prie žydų genocido,musų vaikai tuos kapus švarina per talkas o policininkai matyti nori viską užmiršti.

Vinipuchas įtarinėjo bites...

Zydas ir nekaltas,keistai skamba,senoliai kitaip pasakoja

praskalautos zmonems smegenys del tu zydu ir ta ju neadekvati baime ir itarimai atrodo apgailetinai

Nesutikčiau, kad tik žydų kapinėse girtaujama. Restoranas veikia ir liuteronų-rusų kapinėse.

too piliečiui > vinipuchas pasaulio akyse labai teigiamas personažas nes jam ,kaip AM.Brazauskui nereikėjo atsiprašyti žydų tautos už savo žydšaudžius.

kapai, kapeliai tik patiems artimiausiems butini o kai tie artimiausi patys ismirsta , niekam tu kapu ir nebereikia , tad nustokim ant kapu akmenis ritinti o statykim azuolini kryzeli ar kita ka pagal tikejima ,kol mirusiojo artimieji ismirs tai ir kryzelis supus ir tu kapu niekam nebereiks , nei kazkam rupescius kitam uzkraus.Seniau tokia mada ir buvo , bet is tu paciu zydu ir ismokom akmenis ant kapu uzritint , tai dabar visiems ir problemu pilna, kad ir tiems patiems zydeliams.

Labai geras straipsnis! Saunuoliui-įdomu kokie tie senoliai kitaip pasakoja apie žydus,ar tik ne tie,kurie prisidėjo prie to baisaus genocido? Pagarba tiems lietuviams,kurie visaip prisidėjo, gelbėdami šiuos žmones nuo žudikų.

Vietos, kur užkastos holokausto aukos, yra šventos. Šio juodžiausio Tėvynės istorijos tarpsnio ir mūsų proanūkiams nevalia pamiršti.

...net nejauku tampa, perskaičius *šaunuoliai* mintis, tik manyčiau, jog ir senolių VISOKIŲ būta... Niekada nepamiršiu močiutės pasakojimo, kai Seredžiaus miestelio žydas užšąlusio Nemuno ledu ypatingai šaltą 1933 metų kovą nuginė Kaunan savo arklius, pakinkytus į roges, kuriose vežė dvynius begimdančią mano močiutę. Tuo tarpu tikras senelio brolis ir dar vienas kaimynas, paprašyti paskolinti arklį nuvežti gimdyvę pas daktarą, teisinosi, kad vieno kumelė tuoj kumeliuką turi atsivesti, kito, kaip tyčia, vakar apsirgusi... Seneliui beliko viena viltis - artimiausio miestelio žydas. Šis padėti neatsisakė, tik laiko pries tai buvo sugaišta pernelyg daug. Kai močiutė, tarp sąrėmių atgavusi kvapą, šaukė, kam tu, žmogau, taip tuos arklius varai, juk dar kris negyvi taip genami, žydelis tepasakė: arklį kitą gali nusipirkti, o žmogaus nenupirksi. Deja, vienas iš dvynių, tepagyvenęs tik kelias valandas, mirė. Mano mama tebegyvena lig šiol.