|
|
|
Vakarų LietuvaDokumentinėje juostoje veiviržėniškiai pristatė garsiuosius atlaidus
Kretingos rajono kultūros centre buvo pristatyta po Lietuvą keliaujanti dokumentinė kino juosta „Šv. Marijos Magdalenos atlaidai Veiviržėnuose“. Veiviržėnai miestelis Klaipėdos rajone nuo seno garsėja Šv. Marijos Magdalenos atlaidais, kurie šio miestelio parapijiečių ir klebono Vidmanto Griciaus iniciatyva 2024-aisiais, parapijai švenčiant 255 metų jubiliejų, buvo įregistruoti Lietuvos nematerialių kultūros vertybių sąvade. Ta proga ir buvo sukurta dokumentinė kino juosta, pristatyta Kretingos, kuri nuo seno taip pat garsėja Šv. Antano atlaidais, žmonėms. Scenoje imitavo atlaidų atmosferą Žvarbią šeštadienio popietę į filmo pristatymą gausiai susirinko žmonių iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Veiviržėnų, atvyko filmo kūrybinė komanda: režisierė ir scenarijaus autorė Regina Šiurytė-Šimulienė, operatoriai Ignė ir Edmundas Lukminai. Muziką filmui kūrė Andrius Šiurys, filmo kūrėjams daug talkino pats parapijos klebonas V. Gricius. Juostoje istorikas Egidijus Miltakis atskleidė gilios katalikiško maldingumo tradicijos Veiviržėnuose ištakas ir raidą, o parapijiečiai dalijosi prisiminimais apie atlaidų šventimą anksčiau ir dabar. Didžiulis dėmesys filme skirtas vainikų pynimui ir procesijai, kuri nusitęsia per visą miestelį. Renginį Kretingoje vedė veiviržėniškė parapijietė, darželio vedėja Raimonda Mockuvienė. Be sveikinimo kalbų, renginys buvo praturtintas tradicinių vainikų pynimo demonstravimu, „dūdorių“ muzika – grojo Klaipėdos krašto pučiamųjų grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio. Renginio svečiai buvo vaišinami pagal senovinius receptus pagamintais saldainiais, be kurių neįsivaizduojami atlaidai. Kretingos rajono kultūros centro vadovė Kristina Rimienė, vadovaujanti ir mišriam chorui „Kristale“, pasidžiaugė, kad filmo pristatymui trečioji veiviržėniškių pasirinkta vieta po Veiviržėnų ir Gargždų buvo Kretinga. Ji sakė, kad ir choristams yra tekę dalyvauti Veiviržėnų atlaidų eisenoje ir kartu giedoti Šv. Magdalenos giesmę. „Neapsakomas jausmas būti dalimi to, kas sakralu, kas perduodama iš kartos į kartą ir ligi šiol branginama vietos bendruomenės“, – akcentavo ji.
Atsisveikinus su kalėdine egle, „Palangos ledas“ dar neužsidarė
Kaip teigė Palangos miesto savivaldybės atstovai, visas praėjusių metų gruodis kurorte buvo kupinas šviesos, daugybės renginių, judesio, geros nuotaikos ir nuoširdžių akimirkų, kurios dar ilgai išliks tiek palangiškių, tiek miesto svečių atmintyje. Ir, nors Palanga praėjusį savaitgalį atsisveikino su žaliaskarės eglės didybe ir jos šventiniais rūbais, viena ryškiausių švenčių pažibų – „Palangos ledas“ – dar nesuskubo užverti durų: žiemos džiaugsmais bus galima mėgautis visą šią savaitę – iki sausio 18 dienos. Palangos kalėdinio laikotarpio šūkis „Daugiau stebuklų po žvaigždėtu dangumi“ tarsi idealiai apibūdino nuotaiką, tvyrojusią mieste, ir didžiulę Palangos trauką. Paskutinį praėjusių metų vakarą vien Palangos koncertų salėje į renginius susirinko beveik 5 tūkst. žiūrovų, fejerverkus nuo Palangos tilto pajūryje stebėjo dešimtys tūkstančių palangiškių ir miesto svečių, o viešbučių ir poilsio namų užimtumas švenčių dienomis siekė beveik 100 proc.
Grenlandija: Europos išbandymas pasaulyje be taisyklių
Europa į pasaulį be taisyklių nepatenka atsitiktinai. Ji ten stumiama nuosekliai ir sąmoningai, kai išimtys kaupiasi, o tai, kas anksčiau atrodė neįsivaizduojama, tampa diskutuotina. Prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms Grenlandija „absoliučiai“ reikalinga gynybos tikslais, neturėtų būti vertinamas kaip keistenybė ar retorinis perdėjimas. Tai strateginis signalas. Danija ir Grenlandija sureagavo neįprastai tiesmukai ne iš emocijų, o iš būtinybės. Jos suprato, kas čia pastatyta ant kortos. Europa privalo suprasti tą patį. Grenlandija nėra derybų objektas. Tai Europos teritorija, įtvirtinta pagal konstitucinę tvarką ir ginama principo, kurį Europos Sąjunga jau dvejus metus nuosekliai gina Ukrainoje: sienos nėra derybų objektas. Kai šis principas lengvabūdiškai ginčijamas, net ir hipotetiškai, žala nelieka lokali. Ji plinta. Naujovė čia ne ta, kad Arktis yra svarbi. Ji svarbi jau daugelį metų. Tačiau nauja yra tai, kad Vakarų aljanso lyderis viešai traktuoja NATO sąjungininko teritoriją kaip galimą įsigijimo objektą tuo pat metu, kai Europa reikalauja, jog teritorinis revizionizmas būtų atmestas visur kitur. Šis prieštaravimas nėra retorinis. Jis yra struktūrinis. Taip formuojasi pasaulis be taisyklių. Ne per teisės žlugimą, o per jos atrankinį taikymą. Sienos laikomos neliečiamomis, kai jas pažeidžia priešininkai, ir lanksčiomis, kai apie jas kalba sąjungininkai. Principai ginami ryžtingai viename regione ir tyliai reliativizuojami kitame. Rezultatas nėra chaosas. Tai erozija. O kartą normalizuota erozija tik greitėja. Europa to sau leisti negali. Pirmoji priežastis yra aljanso patikimumas. NATO atgrasymas remiasi ne tik pajėgumais, bet ir paprasta prielaida, kuri retai įvardijama, nes ilgą laiką buvo savaime suprantama: sąjungininkai negrasina sąjungininkams. Kai ši prielaida silpnėja, silpnėja ir atgrasymas. Garantijos tampa sąlyginės. Įsipareigojimai įgyja transakcinį pobūdį. Pasitikėjimą pakeičia skaičiavimas. Jei NATO sąjungininko teritorinis vientisumas gali būti aptariamas lengvabūdiškai, kiekvienas sąjungininkas neišvengiamai ima tyliai klausti, kas iš tiesų yra garantuota, o kas tik numanoma. Šis neapibrėžtumas nėra antraeilis. Tai kvietimas priešininkams, kurie specializuojasi išnaudoti dviprasmybes, o ne susidurti su jėga.
Kova su skausmu: kaip išspręsti iškilusią problemą
Kretingoje įsikūrusios privačios neurologijos klinikos „Neurolinija“ gydytojas neurochirurgas Vytautas Grykšas teigė, kad dauguma pacientų į neurochirurgą ar neurologą kreipiasi dėl skausmo: skauda stuburą, nugarą, galvą, skausmas plinta į rankas, kojas, įvairias jų vietas. Skauda kelias dienas, savaites, mėnesius, kartais metus. „Žmonės pradeda domėtis – varto puslapius internete, klausia dirbtinio intelekto, tačiau suprasti iškilusią problemą, esant tokiai gausybei informacijos, yra paprasčiausiai per sunku. Todėl ir verta pasitarti su specialistu, kad jis įvertintų konkrečią paciento situaciją“, – kalbėjo ilgametę patirtį turintis neurochirurgas, pasidalinęs įžvalgomis, kaipgi vis dėlto reikėtų spręsti dėl skausmų iškilusias problemas. Kokia yra neurochirurgo misija Nemažai pacientų, turėdami skausmo problemų, kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Atliekami laboratoriniai, radiologiniai, ultragarsiniai tyrimai, konsultuoja vidaus ligų specialistai. Nerandant sisteminės ligos, pacientai nukreipiami reabilitologo priežiūrai, skausmo specialistams. Visame tame tyrimų ir gydymo procese svarbią vietą užima neurochirurgo ir neurologo konsultacija. „Pagrindinė neurochirurgo misija – nustatyti, ar skausmą sukelia konkreti organinė problema, kurią galbūt galima pašalinti chirurginiu būdu“, – paaiškino V. Grykšas. Gydytojo neurochirurgo kompetencija – apžiūrėti pacientą, įvertinti jo neurologinę būklę ir nuspręsti, kokius papildomus radiologinius tyrimus reikėtų atlikti: paprastą rentgeno nuotrauką, kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją. Skirdamas galvos ar stuburo radiologinius tyrimus, specialistas tyrimą atliekančiam radiologui dažniausiai nurodo, kodėl atliekamas tyrimas, ką tikimasi pamatyti tyrimo metu, kokią sritį tas tyrimas turi apimti, kokias papildomas priemones, išryškinančias galimą patologiją, tikslinga panaudoti. Pastaraisiais metais vis labiau prieinama magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimas nesukelia radiacinio poveikio, neskausmingas, labai tikslus, bet tinkamas ne visiems: magnetinio rezonanso negalima atlikti pacientams, kuriems implantuoti plieniniai implantai ar elektroniniai stimuliatoriai. Todėl pradėta praktikuoti, kai per magnetinio rezonanso tyrimą laikinai išjungiamas širdies stimuliatoriaus.
2026-ieji – Telšių vyskupijos šimtmečio metai
Palydėję 2025-uosius – Jubiliejaus – metus, dar vadinamus Šventaisiais, žengiame į Lietuvos Bažnyčiai ypatingos reikšmės laikotarpį. 2026-ieji – didžių sukakčių metai: bus minimas Telšių vyskupijos šimtmetis, taip pat vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osios gimimo metinės. Apie šias sukaktis, jų prasmę ir tai, kas suteikia stiprybės ir vilties tarnystėje, kalbėjomės su Jo Ekscelencija Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi. – Kuo ypatingi Katalikų Bažnyčiai buvo 2025-ieji metai? – Tai buvo visame pasaulyje švenčiami Jubiliejaus metai, dar kitaip vadinami Šventaisiais. Antrą kartą istorijoje Romoje buvo surengtos Lietuvių dienos, kuriose dalyvavo pustrečio tūkstančio lietuvių piligrimų. Tai tapo didžiausiu metų įvykiu, nes iš mūsų vyskupijos ten vyko daugiau kaip penki šimtai piligrimų. O vyskupijos lygiu labai suaktyvėjo piligrimystė ir buvo pradėta melstis už pašaukimus kunigystei, vienuolystei ir šeimai. Susiduriame su problema, kad jauni žmonės nori gyventi tik dėl savęs ir bijo įsipareigoti net ir šeimai, o jei susituokia, tai vengia turėti vaikų, nes jie reikalauja daug dėmesio ir laiko. Mūsų visuomenė yra savęs susinaikinimo kelyje, todėl pokalbiai ta tema su jaunimu ir padrąsinimas nebijoti savęs dovanoti kitam asmeniui iš meilės buvo pagrindinis prioritetas. Nežinau, ar dėl šių iniciatyvų, bet vyskupijoje 0,5 proc. padidėjo besirenkančių mokyklose tikybą mokinių skaičius. Telšių rajone šiais mokslo metais tikybą lankančiųjų padaugėjo 1,6 procento. – Kuo svarbūs Bažnyčiai bus 2026-ieji? – Lietuvos Bažnyčiai 2026-ieji metai yra didžiulės sukakties šventimo laikas. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI įsteigė atskirą ir tiesiogiai popiežiui priklausantį teritorinį vienetą – Lietuvos bažnytinę provinciją, o buvusias vyskupijas – Žemaičių, Vilniaus ir Seinų – pertvarkė įsteigdamas Kauno, Panevėžio, Vilkaviškio, Kaišiadorių ir Telšių vyskupijas. Šis sprendimas Bažnyčioje yra tokios pat svarbos, kaip ir Nepriklausomybės Aktas Lietuvos Respublikai. 2026 m. sausio 2 d. Žemaičių Kalvarijoje iškilmingu aktu pradėjome Telšių vyskupijos šimtmečio metus, kurie išsiskleis į įvairias sielovadines, kultūrines, leidybines ir istorijos pažinimo akcijas. Ar regionų verslas atlaikys kylančios minimalios algos spaudimą?
Nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje minimali mėnesinė alga didėja 115 Eur ir sieks 1 tūkst. 153 Eur prieš mokesčius. Pastaruosius kelerius metus valstybė su uždirbančiaisiais minimalų atlyginimą elgiasi labai oriai – palyginimui, dar 2020 m. MMA siekė vos 607 Eur prieš mokesčius. Tačiau su savaitraščiu „Vakarų Lietuva“ kalbėję darbdaviai ir jų atstovai staigų MMA kilimą vertina nedviprasmiškai – mokesčių našta smulkiajam verslui jau sunkiai pakeliama. Ilgamečiai ir stabilią veiklos kryptį turintys verslai regionuose pralaimi kovą su didmiesčiais, o verslininkai paliekami mokytis iš patirties ir keistis, jei nori išlikti. Rajonai – toli nuo šalies vidutinės algos Rinkdamiesi darbdavį daugelis mūsų vis dar didžiausią kriterijų skiriame atlyginimo dydžiui. Tačiau Vakarų Lietuvos darbdaviai, bendrai vertinant, negali pasigirti mokantys solidžias algas – „Sodros“ duomenimis, vidutinės apdraustųjų pajamos prieš mokesčius skirtingų rajonų savivaldybėse siekia nuo 1 tūkst. 607 Eur (Telšių r. sav.) iki 1 tūkst. 710 Eur (Skuodo r. sav.). Lietuvoje, metų pradžios duomenimis, vidutinis atlyginimas siekia 2 tūkst. 108 Eur prieš mokesčius. Aukščiausios vidutinės apdraustųjų pajamos visos Lietuvos mastu yra Klaipėdos mieste ir siekia 2 tūkst. 317 Eur. Vakarų Lietuvoje uždirbančiųjų MMA daugiausia yra Skuodo r. sav. – beveik 1 iš 20 darbuotojų (4,88 proc.). Mažiausia proporcija – Klaipėdos r. sav., kur MMA gauna mažiau negu 2,5 proc. visų apdraustųjų. Tačiau daug iškalbingesni VMI duomenys, atskleidžiantys smulkaus verslo situaciją regione. Pavyzdžiui, Mažeikių rajone įregistruoti tik 244 juridiniai asmenys, užsiimantys smulkiuoju verslu. Nors ir pagal plotą, ir pagal apdraustųjų skaičių (20 tūkst. 144 apdraustieji) rajonas yra antras pagal dydį po Klaipėdos rajono. Pastarasis su 32 tūkst. 228 apdraustaisiais turi įregistruotus net 5 tūkst. 755 juridinius asmenis, užsiimančius smulkiuoju verslu, tai yra 23 kartus daugiau negu Mažeikiuose.
Karo šešėlyje gimsta „Miško klasė“: karteniškės patirtis Ukrainoje
Kuomet daugeliui karas Ukrainoje jau tapo kasdieninių naujienų fonu, iš Kartenos miestelio Kretingos rajone kilusi Gintarė Šoparaitė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje, pasirinko ne stebėti, o veikti. Vasarą ir rudenį ji kartu su lietuvių savanorių komanda vyko į Bučą – miestą netoli Kyjivo, skaudžiai nukentėjusį nuo Rusijos agresijos. Ukrainoje savanoriai prisidėjo prie edukacinio projekto „Miško klasė“ – nedidelės, bet vaikams ypač svarbios erdvės, kurią kuria lietuviai architektai ir vietos bendruomenė. Ši patirtis karteniškei buvo daugiau negu galimybė prisidėti savo darbu prie laipsniško Ukrainos atstatymo, bet ir gilus asmeninis išgyvenimas, leidęs kitaip pažvelgti į ramybės, bendrystės ir atsakomybės prasmę. Ateityje G. Šoparaitė planuoja ir toliau savanoriauti Ukrainoje, prisidėti prie šalies atkūrimo projektų. Prisidėjo statant edukacinę erdvę – Papasakok apie projektą: kaip atsidūrei Bučoje, koks tai projektas, koks jo tikslas, idėja? – Į Bučą atvykome statyti mokyklėlės, „Miško klasės“, kaip ją vadina šį projektą sumanę žmonės. 2022-aisiais, prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje, tarp visų daugybės lietuvių paramos iniciatyvų buvo ir ši – pastatyti trūkstamą mokyklą Bučoje. Prie gražaus tikslo prisidėjo daug Lietuvos verslų, dovanodami mokyklai sklypą, remdami finansiškai. Viena projekto sumanytojų ir globėjų Vilniuje įsikūrusi architektų studija „2L Architects“ parengė saugios, energetiškai efektyvios mokyklos projektą, skirtą 720 mokinių ir 160 darželinukų. Šiuo metu projektui išduotas statybų leidimas, ieškoma finansavimo. Einant ketvirtiems antros karo metams, žmonės vis mažiau randa savyje resursų prisidėti, aukoti Ukrainai. Tačiau pastebiu tendenciją, kad labiausiai nuo problemų pavargsta tie, kurie nuo jų yra toliausiai. Ir tai sakau be jokios pašaipos: pasyvus stebėjimas išties išvargina, o ir, nerandant būdų padėti, natūraliai kyla beviltiškumo jausmas – jausmas, kurį pakelti bene sunkiausia. Todėl man labai gražu regėti, kad, kartą įsitraukę, žmonės savo vizijos lengvai nepaleidžia. Kol Bučos mokyklai ieškoma lėšų, architektė Viktorija Blažienė iš studijos „2L Architects“ kartu su Bučos savivaldybe ir paramos fondu „Support Fund for Bucha School“ sumanė mažesnės apimties projektą – „Miško klasę“, iš dalies finansuojamą ir Europos Komisijos.
Ar kitąmet bus lengviau įsigyti būstą? NT rinka po pensijų reformos
Naujaisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvas ims formuoti ne vien palūkanų normų pokyčiai, bet ir planuojama pensijų reforma – atsivers galimybė panaudoti dalį II pakopos pensijų kaupimo lėšų būstui įsigyti. Vieniems šie pokyčiai gali atverti daugiau galimybių įsigyti būstą, kitiems – reikšti dar didesnį kainų spaudimą. Ekspertai vertina, kaip šie pokyčiai gali keisti pirkėjų galimybes ir kaip gali keistis NT rinka šalyje bei Vakarų Lietuvos regione. Rinkos atsigavimo ženklai ir regionų skirtumai Po 2022 m. prasidėjusio nekilnojamojo turto rinkos sąstingio šiemet Lietuvoje vis ryškiau matomi atsigavimo ženklai. Auga pirkėjų aktyvumas ir paklausa, kuri daugeliu atvejų jau lenkia pasiūlą, o vidutinis būsto kainų augimas šiemet siekia apie 5–8 proc. NT rinkos eksperto Gedo Vitkausko teigimu, sparčiausias aktyvumas ir didžiausias kainų augimas fiksuojamas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kur kainos kai kuriuose segmentuose per metus augo iki 7–9 proc. Vakarų Lietuvoje, ypač Klaipėdos regione, Palangoje ir Neringoje, rinka išlieka aktyvi, tačiau pasižymi savo specifika. „Pajūrio regione didelę paklausos dalį sudaro poilsinis ir investicinis būstas, todėl kainų augimas čia dažniausiai siekia apie 4–6 proc. Rinkai būdingas sezoniškumas, tačiau ilgalaikė paklausa išlieka stabili“, – teigė G. Vitkauskas. Pasak eksperto, nors palūkanų normos pastaraisiais metais apribojo dalies pirkėjų galimybes, bendras rinkos fonas išlieka palankus aktyvėjimui. Vis dėlto jis akcentavo, kad artėjantys pokyčiai – tiek palūkanų dinamika, tiek pensijų sistemos reforma – gali tapti papildomais veiksniais, kurie dar labiau paskatins paklausą ir darys spaudimą kainoms. Palūkanos ir įperkamumas: lengviau nebus? Šiuo metu aukštesnės palūkanų normos riboja dalies pirkėjų skolinimosi galimybes, tačiau, net ir joms palaipsniui mažėjant 2025–2026 m., nebūtinai reikėtų tikėtis, kad būstą įsigyti taps gerokai lengviau. Pasak G. Vitkausko, kartu su mažėjančiomis palūkanomis tikėtinas ir kainų augimas, kurį skatins sugrįžtanti paklausa, augantys atlyginimai ir ribota pasiūla: „Realus būsto įperkamumas tokiu atveju gali gerėti nedaug, o kai kuriais atvejais net išlikti panašiame lygyje. Nors rinka taps aktyvesnė, pirkėjams sprendimus vis tiek teks priimti atsargiai ir realistiškai vertinant savo finansines galimybes.“ G. Vitkauskas akcentavo, kad mažesnės palūkanos savaime nereiškia didesnio prieinamumo – jos veikiau paskatina paklausą grįžti į rinką, o esant ribotai pasiūlai tai daro papildomą spaudimą kainoms. Todėl, nors bendras rinkos aktyvumas gali augti, sprendimų priėmimas išliks sudėtingas, o lengvesnio kelio į nuosavą būstą tikėtis nereikėtų.
ES investicijos Telšių regione: palankesnė aplinka verslo plėtrai
Telšių regionas tampa vis patrauklesnis investuotojams, o Europos Sąjungos investicijos čia atveria naujas perspektyvas verslo plėtrai. ES fondai suteikia galimybes kurti modernias gamybos įmones, plėtoti logistikos centrus, diegti inovatyvias technologijas ir stiprinti vietos verslo konkurencingumą. Telšiai tampa regionu, kuriame verslas gali ne tik stabiliai veikti, bet ir drąsiai žengti į naujas rinkas, pasinaudodamas ES finansavimo teikiamomis galimybėmis. Mažeikių rajone – švaresnė aplinka ir naujos kūrybinės erdvės Mažeikių rajono savivaldybėje startavo projektas „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstrukcija“, kuris žada ne tik pagerinti nuotekų valymo paslaugų kokybę, bet ir sumažinti aplinkos taršą. Planuojama rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius (NVĮ) Sedoje ir Kapėnų kaime. Čia bus įdiegtas tretinis nuotekų valymas – moderni technologija, leidžianti pašalinti azoto ir fosforo junginius. Sedos valyklos pajėgumai taip pat bus didinami, nes dabartinė apkrova iš Sedos miesto, Užežerės ir Kulšėnų kaimų jau viršija projektinę ribą. Po rekonstrukcijos išvalytos nuotekos atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus: fosforo koncentracija neviršys 4 mg/l, o azoto – 25 mg/l. Tai ypač svarbu, nes nuo 2027 m. įsigalios naujas Nuotekų reglamentas, numatantis dar aukštesnius standartus. „Šie pokyčiai leis apsaugoti dirvožemį ir požeminį vandenį nuo taršos, o gyventojams garantuos patikimą nuotekų tvarkymo sistemą“, – teigė projekto vykdytojai. Projektui skirta daugiau negu 2 mln. eurų, iš kurių 790 tūkst. eurų – Europos Sąjungos fondų lėšos, o 1,2 mln. eurų – iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto. Darbai turėtų būti baigti iki 2028-ųjų pabaigos.
ES investicijos į švietimą Telšių regione: daugiau vietų darželiuose ir pritaikyta aplinka mokyklose
Telšių regionas žengia svarbų žingsnį gerindamas švietimo paslaugų prieinamumą visose savivaldybėse, kuriose prioritetas – ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra ir mokyklų pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Šios investicijos – dalis Europos Sąjungos (ES) finansuojamų projektų, skirtų mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti visiems vaikams visapusiškai kokybišką ugdymą. Didžiąją dalį – iki 85 proc. – šių projektų finansavimo sudaro ES investicijos, savivaldybės prie jų įgyvendinimo prisideda ne mažiau kaip 15 proc. Mažeikių rajono savivaldybėje didžiausias ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis nustatytas Mažeikių mieste ir Viekšniuose, todėl lopšelyje-darželyje „Eglutė“, esančiame Mažeikiuose, ir lopšelyje-darželyje „Liepaitė“ Viekšniuose bus įkurtos naujos ikimokyklinio ugdymo grupės. „Eglutėje“ planuojama įkurti naują 11-os vietų ikimokyklinukų grupę, suremontuoti patalpas, įrengti bendrą edukacinę erdvę ir lauko žaidimų aikštelę su nauja danga ir įranga. Taip pat bus įsigyti nauji baldai ir ugdymo priemonės. Planuojama įrengti ir šiai grupei skirtą lauko edukacinę erdvę, kad mažieji galėtų aktyviai mokytis ir praleisti daugiau laiko lauke. Viekšnių „Liepaitėje“ taip pat atsiras nauja 11-os vietų ikimokyklinio ugdymo grupė. Čia numatytas kapitalinis patalpų remontas, lauko edukacinės erdvės įrengimas, naujų baldų ir ugdymo įrangos pirkimas. Abi įstaigos siekia ne tik padidinti vietų skaičių, bet ir sukurti modernią, vaikams draugišką aplinką. Šiuo metu jau atlikti viešieji pirkimai projektavimo darbams, pasirašytos sutartys ir vykdomi techninių sprendinių rengimo darbai. Tai leis pradėti grupių įrengimo darbus artimiausiu metu. Projektui įgyvendinti suplanuotos 500 tūkst. eurų investicijos. Projektą planuojama baigti iki 2027 metų pabaigos.
|
|
