|
|
|
Vakarų LietuvaAnt šventinio stalo – Velykų boba
Velykų boba yra tradicinis, gausiai kiaušiniais ir sviestu praturtintas saldus mielinis pyragas, simbolizuojantis pavasario atgimimą, šeimos gausą ir gavėnios pabaigą. Ji kepama kūgio formos, primenančios senovinę moters skarą, arba„bobą“, ir nuo seno buvo svarbiausias šventinio stalo akcentas. Velykinės bobos, kurią vaikystėje vadindavę „babka“, receptu, o ir šeimos tradicijomis pasidalijo kretingiškė Eglė Alonderienė. E. Alonderienė vadovauja vienai svarbiausių Kretingos rajono savivaldybės įmonių – UAB „Kretingos vandenys“, tačiau po darbo ar savaitgaliais, atviravo, pailsinti būtent virtuvėje: „Virtuvė yra mano kūrybos ir poilsio vieta.“ Šį pomėgį, sakė pašnekovė, ji paveldėjusi iš savo amžinatilsį močiutės, tėvo motinos: „Mano seneliai Teresė ir Kazimieras Bulai buvo ūkininkai, gyveno vienkiemyje. Senelis buvo nepriklausomos Lietuvos ulonas, o močiutė šeimininkavo namie. Prieš karą ji buvo baigusi jaunųjų ūkininkaičių kursus ir mokėjo labai skaniai gaminti. Močiutė Teresė dar labai daug skaitė, ji net karvę melždama buvo įsigudrinusi pasidėti knygą ir skaityti“, – dar vieną įstrigusį močiutės pomėgį prisiminė Eglė.
Gili žiema ištuštino Vakarų Lietuvos savivaldybių biudžetus
Šių metų žiema Vakarų Lietuvos savivaldybėms tapo rimtu išbandymu – gausus sniegas, stiprūs šalčiai ir permainingos oro sąlygos gerokai padidino kelių priežiūros išlaidas, išryškino infrastruktūros silpnybes. Daugelyje rajonų suplanuoti biudžetai buvo viršyti, o pavasariui artėjant vis dar skaičiuojami nuostoliai ir planuojami remonto darbai. Klaipėdos rajone iššūkių netrūko Klaipėdos rajone savivaldybės vietinės reikšmės kelių yra apie 1 tūkst. 200 km. 2026 m. seniūnijų kelių, gatvių priežiūrai ir remontui iš viso numatyta daugiau negu 2,2 mln. eurų. Nuo sausio 1 iki kovo 18 d. panaudota daugiau negu 757 tūkst. Eur. Tačiau sąskaitos už atliktus darbus yra gaunamos dar ir dabar, taigi suma – ne galutinė. Klaipėdos rajono savivaldybėje per visą žiemą panaudota daugiau negu 824 tūkst. Eur. Ši žiema buvo neeilinė ir finansiškai sudėtinga – išlaidos gerokai viršijo planus: kai kur seniūnijose žiemos darbai kainavo kelis kartus daugiau negu įprastai. Vis dėlto didesnių infrastruktūros nuostolių išvengta. Pavyzdžiui, Gargždų seniūnijoje prižiūrimų gatvių ilgis siekia 64,9 km, o šaligatvių – apie 100 km. Žiemą didesnių nuotolių seniūnija nepatyrė, įvyko kelios vandentiekio avarijos, buvo nuverstų kelio ženklų ir vietomis, kur buvo valoma sniegas, paskutinėta velėna nuo traktoriaus, tačiau ji jau tvarkoma. Seniūnija žiemos padarinius planuoja sutvarkyti per porą savaičių. Didesnis iššūkis buvo sniegas. Jo iš miesto išvežta apie 6 tūkst. kub. m. Dirbo pagrindinis rangovas „Ecoservice“ ir keli subrangovai. „Gargždų seniūnija gatvių ir šaligatvių priežiūrai dėl sniego per žiemą išleido apie 300 tūkst. Eur – tai viršys visą suplanuotą metų biudžetą, kuris siekia apie 255 tūkst. eurų. To priežastis – neeilinė žiema, pareikalavusi daugiau lėšų ir atnešusi nekasdienių iššūkių, kad sniegą netgi teko išvežti“, – situaciją nusakė Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus. Kitose Klaipėdos rajono seniūnijose didesnių nuostolių išvengta. Pavyzdžiui, Endriejavo seniūnijoje didesnių avarijų neįvyko, kaip ir nepatirta didesnių nuostolių, o sniegą iš miestelio centro neatlygintinai išvežė ūkininkas Andrius Vainius. Pasak Dovilų seniūnijos, kiek biudžete buvo suplanuota lėšų gatvėms ir keliams barstyti, valyti, tiek jų realiai ir prireikė. Veiviržėnų seniūnijoje šią žiemą keliams valyti panaudota pusė metinio biudžeto kelių ir gatvių priežiūrai. Sniegas buvo išvežtas iš pavojų keliančių vietų, o gatvės ir jų elementai didelių pažeidimų nepatyrė, todėl jų atstatymas bus minimalus. Agluonėnų seniūnijoje taip pat lėšų išnaudota daugiau negu ankstesnėmis žiemomis. O štai Judrėnų ir Dauparų–Kvietinių seniūnijose žiema praėjo ramiau. Čia sniego vežta nebuvo, taip pat nei didesnių nuostolių, nei avarijų čia nepatirta. Sniegas buvo likviduojamas probleminėse vietose Priekulės mieste – išvežta apie 50 sunkvežimių, tai sudaro apie 750 kub. m sniego. Po žiemos seniūnijoje nustatyta tam tikrų infrastruktūros pažeidimų. Valant kelius Priekulės mieste buvo apgadinta 10 kelio bortų ir apie 2 kub. m granitinių trinkelių. Taip pat atsirado įgriuvų vietinės reikšmės seniūnijos prižiūrimuose keliuose Pleškučių ir Pjaulių g., Pleškių kaime. Svencelės g., Svencelės kaime iš melioracijos griovio vanduo liejosi ant kelio važiuojamosios dalies. Dėl sniego stumdymo technika kai kuriose vietose pažeisti žaliųjų vejų ruožai.
Dirbtinis intelektas savinasi tradicinės žiniasklaidos turinį: kaip išgyvens žurnalistika?
Lietuvoje retas skaitytojas, žiniasklaidos vartotojas susimąsto, kad, kol žurnalistai pluša rengdami aktualias temas, dėl ko juos pasiekia kūrybiškai ir profesionaliai parengtos naujienos, milžiniškos platformos ir dirbtinis intelektas (DI) pamažu pasisavina žurnalistų darbą ir tuo vis labiau sekina redakcijų pajamas. Kai kurios Europos Sąjungos šalys jau yra sukūrusios arba kuria paramos modelius tradicinei žiniasklaidai, siūlymai padėti pagaliau pasigirdo ir Lietuvos Seime. Viliamasi, kad Medijų rėmimo fondo finansinė parama žurnalistikai bent iš dalies užtikrintų, kad kokybiškas žiniasklaidos turinys išliktų. Informacijos nusiurbimo efektas – pavojingas Šiandienos žiniasklaida veikia „tobulos audros“ sąlygomis. Tradiciniai redakcijų pajamų modeliai griūva, o dirbtinis intelektas (DI) ir didžiosios skaitmeninės platformos perrašo žaidimo taisykles, tad kyla esminis klausimas: išsaugosime patikimą žiniasklaidos turinį ar paliksime visuomenę informaciniame vakuume ir tuo atversime kelią nepatikrintiems faktams ir dezinformacijai sklisti? Skaitmeninėje erdvėje plintantis DI sukurtas melas reikalauja dar kruopštesnio faktų tikrinimo, o tai reikalauja ir papildomų finansinių resursų. Kokybiška, patikrinta informacija šiandieninėje geopolitinėje situacijoje yra ir svarbus nacionalinio saugumo elementas. Dauguma regioninės spaudos leidinių turi savo naujienų portalus, kuriems taip pat gresia DI informacijos nusiurbimo efektas. Žmonės, naudodamiesi DI informacija, kartais net nesusimąsto, kad tos žinios yra kaupiamos ir apibendrinamos būtent iš naujienų portaluose, laikraščiuose paskelbtų žinių, kurias renka, sistemina žurnalistai. Šis darbas kainuoja, o DI skaitmeninės platformos korespondentų paskelbtas žinias akumuliuoja net neatsiklausdami. Dirbtinio intelekto vartotojai džiaugiasi, kad atseit gauna nemokamą informaciją, bet juk išmintis byloja, kad tik spąstuose sūris nemokamas. „Jei vietinė žiniasklaida bus finansiškai palaužta skaitmeninių milžinų, kurie be skrupulų savinasi žurnalistų parengtą informaciją, jos vietą užpildys pigi, manipuliatyvi propaganda. Pastaruoju metu itin nuvertinama žurnalisto profesija, o juk būtent žurnalistai yra faktų tikrintojai, kokybiško turinio kūrėjai. Labai sunkiai regioninės redakcijos dirbame, daug turime atsakomybių, o skaitmeninėje erdvėje daroma tai, kas norima, o dar ir be jokių susitarimų, finansinio indėlio pasisavinama mūsų autorystė“, – neramiomis mintimis dalijosi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkas Alvydas Balčiūnas.
Pajamų deklaravimas: aktyvumas visoje Lietuvoje išlieka panašus
Prasidėjus gyventojų pajamų deklaravimo laikotarpiui, visoje šalyje sparčiai auga gyventojų aktyvumas – deklaracijas jau pateikė daugiau kaip pusė milijono žmonių. Vieni tikisi susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, kiti skaičiuoja, kokią sumą dar teks sumokėti valstybei. Kaip ir kasmet, daliai gyventojų pajamų deklaravimas yra privalomas, o šios pareigos nevykdymas gali turėti nemalonių pasekmių. Kas privalo deklaruoti pajamas, už kokias išlaidas galima susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių ir kokia situacija Vakarų Lietuvos regione, apžvelgė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento vadovė Laimutė Mačernienė. Gyventojų aktyvumas auga Visoje šalyje pajamas deklaruoti šiemet turi preliminariai daugiau kaip 950 tūkst. gyventojų. Iki kovo 18 dienos deklaracijas už 2025 metus jau buvo pateikę 810,3 tūkst. šalies gyventojų. Privalo deklaruoti pajamas Kaip sakė L. Mačernienė, pajamas iki 2026 metų gegužės 4 dienos deklaruoti privalo gyventojai, vykdę individualią veiklą, net ir tuo atveju, jei negavo jokių pajamų. Taip pat deklaruoti turi tie asmenys, kurie pritaikė per didelį metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), pardavė trumpiau negu 3 metus išlaikytą automobilį arba trumpiau negu 10 metų išlaikytą nekilnojamąjį turtą. Deklaruoti pajamas būtina ir gyventojams, kurie nuomojo turtą kitiems gyventojams, nevykdantiems individualios veiklos, taip pat tiems, kurie gavo didesnių negu 2,5 tūkst. eurų vertės dovanų ne iš šeimos narių. Ši pareiga galioja ir gavus didesnes negu 500 eurų palūkanas iš paskolų, indėlių ar vertybinių popierių. Be to, pajamas deklaruoti privalo gyventojai, kurie patys ar jų sutuoktiniai ėjo pareigas, kurias užimant pagal įstatymą būtina deklaruoti turtą ir pajamas. Deklaraciją taip pat verta pateikti tiems, kurie nori pasinaudoti numatytomis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatomis.
Per Atlantą ir idėjas: Jono Šliūpo gyvenimo kelias parodoje Niujorke
Vasario 16 d. Susivienijimo lietuvių Amerikoje (SLA) parodų salėje Niujorke (JAV) buvo atidaryta Jono Šliūpo gyvenimui skirta paroda, simboliškai įprasminusi Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ekspozicija supažindino su J. Šliūpo veikla, idėjomis ir indėliu į lietuvybės puoselėjimą Lietuvoje ir išeivijoje. Paroda kvietė pažvelgti į jo asmenybę kaip į drąsų, principingą ir savo laiką pralenkusį visuomenės veikėją. „Idėja sukurti parodą apie J. Šliūpą turėjau nuo to laiko, kai tik tapau SLA nariu. Šis žmogus yra neįvertintas Lietuvos istorijoje. Jis per savo gyvenimą išjudino miegančius lietuvius tiek XIX amžiuje carinėje Lietuvoje, tiek pas mus Amerikoje. Jo veikla šviesti lietuvius ir atskirti juos nuo lenkų buvo didžiulė“, – sakė Susivienijimo lietuvių Amerikoje pirmininkas Danius Glinskis. J. Šliūpas per savo gyvenimą įkūrė daugybę draugijų, leido laikraščius, parašė švietėjiško pobūdžio knygų, surengė daugybę paskaitų įvairiomis temomis, siekdamas, kad paprastas lietuvis taptų savarankiškesnis ir prisiimtų atsakomybę už savo ateitį. Ideologiškai J. Šliūpas evoliucionavo nuo aršaus socialisto iki tautininko, o šiame kelyje aktyviai skleidė ir laisvamanybės idėjas. Pagrindinė parodos kompozicijos ašis – laiko linija, kuri prasideda nuo Simono Daukanto gimimo datos – J. Šliūpo požiūriu, vieno svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Ant laiko linijos išdėstytos datos su pavadinimais, žyminčiais tuo metu herojaus gyvenime vykusius įvykius. Virš linijos pateikiama informacija su citatomis iš biografijos, o po ja – paties J. Šliūpo autentiški tų įvykių aprašymai. Visa tai buvo papildyta nuotraukomis, iliustruojančiomis minimus istorinius momentus. Parodoje pateikti žemėlapiai, atspindintys pagrindinius J. Šliūpo gyvenimo etapus: viename jų vaizduojama carinė Lietuva, antrame – Amerika, trečiame – gyvenimas nepriklausomoje Lietuvoje. Žemėlapiai sujungti virvelėmis, simbolizuojančiomis keliones per vandenynus – J. Šliūpas dešimt kartų kirto Atlanto vandenyną ir vieną kartą Ramųjį vandenyną. Parodoje atskirai pristatyta mėnraščio „Aušra“ svarba, taip pat išryškintas gyvenimo laikotarpis Palangoje. Lankytojams pateikti jo leisti laikraščiai, kurtos draugijos, parašytos ir išleistos knygos, o taip pat – J. Šliūpo giminės medis su paties autoriaus komentarais apie artimuosius. Upių vanduo kilo, bet pavojus mažėja
Paskutiniu metu daugelyje vietų Lietuvoje kilo vandens lygis. Ne išimtis – ir Kretingos rajono upės. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyriausiosios specialistės Janinos Brastovickytės-Stankevič teigimu, vandens lygio kilimas prasidėjo paskutinėmis vasario mėnesio dienomis, vėliau vanduo pamažu tolygiai kilo. Kaip ir buvo prognozuota, aukščiausias vandens lygis stebėtas kovo 13–15 d. „Daugelyje upių sparčiausias vandens lygio kilimas fiksuotas po kovo 11 d. Panaši situacija stebėta ir Minijoje ties Kartena, Akmenoje–Danėje ties Kretinga bei Šventojoje ties Šventąja. Kovo 13 d. Akmenoje–Danėje ties Kretinga vandens lygiui per parą pakilus 57 cm buvo viršyta kritinio vandens lygio riba (320 cm). Tai yra riba, kai upė ima siekti krantus ir gali išsilieti žemiausiose vietose. Pasiekus šią reikšmę, mums tai yra indikatorius dar aktyviau stebėti situaciją ir vertinti galimus tolesnius pokyčius“, – „Vakarų Lietuvą“ patikino specialistė. Šiuo metu Kretingos rajone vandens lygis pamažu ima kristi, todėl didesnio pavojaus Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nemato, ir stichinis vandens lygis neturėtų būti pasiektas.
Kriminalinė industrija internete: kaip socialiniuose tinkluose jus pasiekia sukčiai
„Internete ir socialiniuose tinkluose šiandien veikia ištisa kriminalinė industrija“, – sakė „Vakarų Lietuvos“ kalbinti ekspertai, kovojantys su nusikalstamumu skaitmeninėje erdvėje. Žmonių patiklumu, noru greitai praturtėti ar net įsimylėti naudojasi organizuotos grupuotės, kurios dažnai veikia kartu su jau seniai žinomomis telefoninių sukčių schemomis. Socialinių tinklų vartotojus mulkina ne tik sukčiai, bet ir melagienų skleidėjai. Dezinformacijos ekspertų vertinimu, Lietuvoje net apie ketvirtadalis „Facebook“ paskyrų gali būti netikros – vadinamieji botai. Tad kaip nepasiklysti socialinių tinklų realybėje ir atskirti tikras paskyras, komentarus ir reklamas nuo gudriai maskuojamų apgaulių? Milijonai apgaulingų reklamų Socialiniu tinklu „Facebook“ Lietuvoje naudojasi arti 70 proc. žmonių, kurie moka naudotis internetu. Maždaug trečdalis prisijungia vien dėl „Messenger“ programėlės. Tačiau daug vartotojų kasdien tiesiog naršo sraute, kur didžiulę dalį turinio sudaro reklamos. Reklama – pagrindinis šio amerikiečių soc. tinklo pajamų šaltinis. Skirtingai negu tradicinėje žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose reklamos dažniausiai talpinamos automatiškai per savitarnos sistemas. Dėl milžiniško jų kiekio tarp teisėtų skelbimų lengviau praslysta ir sukčių reklamos: žmonės viliojami lengvais pinigais, stebuklingais sveikatos produktais ar neva garantuotais laimėjimais. Vilniuje įsikūręs tarptautinis dezinformacijos tyrimų centras „Debunk.org“ tiria klaidinančios informacijos sklaidą, koordinuotas įtakos operacijas ir internetines apgaules skaitmeninėje erdvėje, įskaitant socialinius tinklus. Organizacija turi vadinamąjį patikimo pranešėjo statusą, todėl socialinių tinklų platformos jos pateiktus pranešimus apie neteisėtą turinį tikrina pirmiausia ir vertina kaip patikimus. Panašių organizacijų Europoje veikia kelios dešimtys. 2025 metais „Debunk“ bendrovei „Meta“, kuri valdo „Facebook“, pranešė apie 1 tūkst. 468 įtartinus reklamos atvejus. Po patikrinimo buvo pašalinti 26 tūkst. 255 puslapiai ir apie 5,9 milijono reklamų. Skaičiuojama, kad jos galėjo pasiekti net 2,34 milijardo peržiūrų visoje ES.
Palanga paskelbė tarptautinį meno galerijos architektūrinės idėjos konkursą
Palanga žengia dar vieną ambicingą žingsnį – paskelbtas tarptautinis meno galerijos pastato architektūrinio projekto idėjos konkursas. Naująją galeriją planuojama statyti išskirtinėje, istorinę aurą turinčioje vietoje – vadinamojoje Žiemos aikštėje Vytauto gatvės pabaigoje, šalia Birutės parko. Savivaldybė tikisi, kad konkurse dalyvausiantys architektai pasiūlys drąsius, inovatyvius ir tarptautinį lygį atitinkančius sprendimus – tikrus būsimosios galerijos architektūros šedevrus. Tokius, kad pastačius Palangoje galeriją, pastatas taptų lankytina vieta ne tik kaip meno erdvė, bet ir architektūros meno ikona. „Šiandien Palanga kryptingai siekia tapti ir jau tampa visus metus gyvuojančiu kurortu, kuris, mūsų manymu, gali būti ir aukštosios kultūros centras. Profesionalaus meno galerija yra svarbus postūmis judėti šia kryptimi, praturtinant miesto kultūrinį gyvenimą visais metų laikais. Naujoji erdvė skatins kultūrinį turizmą, pritrauks lankytojus, ieškančius turiningų patirčių, sudarys sąlygas rengti tarptautines parodas, edukacines programas, menininkų rezidencijas, konferencijas ir susitikimus su kūrėjais“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Lietuviškų šaknų turintys meno mecenatai iš užsienio jau ne kartą yra išreiškę norą prisidėti prie Palangos kultūrinio gyvenimo – siūlyta atvežti ir eksponuoti pasaulinio lygio meno šedevrus. Tačiau iki šiol Palanga yra priversta atsisakyti tokių išskirtinių iniciatyvų, nes mieste nėra tarptautinius saugumo, klimato kontrolės ir eksponavimo reikalavimus atitinkančios galerijos ar kitos profesionalios erdvės. Tai reiškia ne tik prarastas parodas, bet ir praleistas galimybes miestui įsitvirtinti tarptautiniame kultūros žemėlapyje. Todėl dabar Palanga turi ambiciją tapti kultūros ir meno sostine prie Baltijos jūros. Naujoji galerija sudarys sąlygas priimti aukštos vertės meno kūrinius, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, keistis parodomis su kitų šalių modernaus ir šiuolaikio meno centrais, muziejais.
Nusikalstamumo situacija regione: yra ir kuo pasidžiaugti, ir kur pasitempti
Šalies policijos komisariatai visuomenei pristatė savo praėjusių metų veiklos rezultatus. „Vakarų Lietuva“ apžvelgė, kaip keitėsi kriminogeninė situacija per pastaruosius metus Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Skuodo, Telšių, Plungės rajonuose ir Rietavo savivaldybėje. Bendra situacija šalyje Policijos pareigūno profesija – ypatinga, reikalaujanti ir drąsos, ir pasirengimo. Lietuvos policijos šūkis „Ginti, saugoti, padėti“ akcentuoja ir policijos misiją užtikrinti visuomenėje rimtį ir tvarką. Tačiau bėgant metams žmonių, kurie ryžtasi dirbti šį darbą, mažėja, dėl to Lietuvos policija kaip vieną pagrindinių nūdienos iššūkių įvardina pareigūnų stygių visuose šalies komisariatuose. Apklausos rodo, kad 89 proc. žmonių jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje, ir tai yra vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas juokaudamas sakė, kad kiekvienas galim tuo įsitikinti atlikę vadinamąjį žoliapjovės testą – visai dienai palikti žoliapjovę nerakinamame kieme. Tikimybė grįžus vakare po darbo ją rasti toje pačioje vietoje yra gerokai didesnė negu prieš 10–15 metų. Bet komisaras nevadina to policijos nuopelnu. Pasak jo, tai kompleksinių sprendimų, augančio pragyvenimo lygio, visuomenės sąmoningėjimo rezultatas.
Kultūros ministrė: „Kultūrinė gyvybė regionuose tikrai egzistuoja – ji dažnai yra bendruomenes telkiantis pamatas“
Po kultūros bendruomenėje pernai rudenį įsiplieskusių aštrių protestų į kultūros ministrės postą paskirtos Vaidos Aleknavičienės ir jos komandos pagrindinis prioritetas buvo stabilizuoti ministerijos darbą, užtikrinti sklandų procesų veikimą ir priimti sprendimus, kurie leistų kultūros sektoriui judėti į priekį. Pirmasis etapas iš esmės priminė gaisrų gesinimą, tačiau ministrė tvirtino, kad jos tikslas – remiantis turima patirtimi ir įgytomis žiniomis sudaryti sąlygas kūrėjams kurti, o profesionalams – dirbti efektyviai ir skaidriai, taip užtikrinant viso kultūros sektoriaus darną. „Kultūra yra visur, ten, kur yra žmonės“, – atsakydama į „Vakarų Lietuvos“ klausimus akcentavo ministrė. Teko gesinti gaisrus – Jūsų pirmieji vadovavimo Kultūros ministerijai mėnesiai buvo kupini iššūkių. Kokie buvo patys svarbiausi darbai, kurių ėmėtės neatidėliojant? Ir apskritai, kiek dabar trunka Jūsų darbo diena? – Pirmuosius darbo mėnesius Kultūros ministerijoje pradėjome tikrai sudėtingomis sąlygomis – kitaip nei daugelis kitų ministerijų, mūsų startas sutapo su politinių sprendimų stoka ir sustojusiais procesais. Per valdžių kaitą nemažai svarbių darbų buvo tiesiog įstrigę, todėl pirmasis etapas iš esmės priminė gaisrų gesinimą. Pagrindinis prioritetas buvo stabilizuoti ministerijos darbą, užtikrinti sklandų procesų veikimą ir priimti sprendimus, kurie leistų kultūros sektoriui judėti į priekį. Lygiagrečiai daug dėmesio skyrėme dialogui su kultūros bendruomene – aktyviai susitikinėjome su organizacijomis, įstaigomis, kūrėjais ir kitais sektoriaus atstovais. Kiekvienas ateina su savo lūkesčiais, problemomis ar idėjomis, todėl mūsų pareiga – įsiklausyti ir ieškoti geriausių sprendimų. Tuo laikotarpiu vyko ir protestai, jautėsi didelė įtampa tiek politinėje padangėje, tiek visuomenėje. Todėl sąmoningai stengėmės būti kuo atviresni, dalyvauti susitikimuose, kalbėtis su žmonėmis ir ieškoti būdų, kaip tą įtampą mažinti bei grąžinti pasitikėjimą dialogu.
|
|
