|
|
|
Vakarų LietuvaKretingos „Atžalyno“ triumfas – kvietimas į Pasaulio vaikų ir jaunimo teatrų festivalį
Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“, vadovaujamas vyriausiosios režisierės Auksės Antulienės, vienintelis iš Lietuvos šį rugpjūtį yra pakviestas dalyvauti Pasaulio vaikų ir jaunimo scenos menų festivalyje „Louder together“ („Kartu garsiau“), kuris įvyks Belgijoje, Antverpene. Kretingiškiai parodys šviesos šešėlių spektaklį „Kretingos istorija vaikų pasakose“, jų pačių sukurtą prieš trejus metus gimtojo miesto 770-mečio proga. Šį atnaujintą spektaklį kretingiškiai šiandien, antradienį, parodys ir Panevėžio Juozo Miltinio teatro scenoje vykstančiame Respublikiniame vaikų ir jaunimo teatrų festivalyje „Aitvarai 2026“. Tarsi kultūrinė olimpiada Pasak A. Antulienės, Pasaulio mėgėjų teatro asociacija (AITA / IATA) vienija 95 narius – suaugusiųjų ir vaikų-jaunimo teatrus – iš daugiau negu 40 pasaulio šalių, o festivaliai pakaitomis – suaugusiųjų ir vaikų-jaunimo – vyksta vis kitoje šalyje: pernai Monake įvyko suaugusiųjų, o šiemet Antverpene rengiama vaikų ir jaunimo fiesta. „Žinau, kad šio festivalio atrankiniam konkursui 40 pasaulio šalių pristatė per 80 spektaklių, o atrenkama vos 15–18 spektaklių: iš vienos šalies – tik vieną spektaklį. Įsivaizduojate, kokį džiaugsmą išgyvenome sužinoję, kad komisija atsirinko būtent mūsų šešėlių spektaklį“, – džiaugėsi A. Antulienė, kurios darbas ir iniciatyvos Lietuvos ir užsienio kolegų, beje, taip pat įvertinti itin aukštai – ji dar yra ir Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų aljanso (NEATA), vienijančio 9 šalis, atstovė Lietuvai, o prieš du mėnesius ji buvo išrinkta Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidente. Į festivalį Antverpene išvyks 12 atžalyniečių, ir, kaip jie patys sakė, atstovauti pasaulyje ne sau ir ne vien Kretingai, o Lietuvai – kokia jiems tenkanti garbė ir atsakomybė. Atžalyniečiams tai – ir didžiulė teatro mokykla, į kurią suvažiuos kolektyvai iš skirtingų kontinentų, su savitomis tautų kultūromis ir teatro tradicijomis. „Įsivaizduokite, tai – tarsi kultūrinė olimpiada: per miestą su šalių vėliavomis eina eisena, šalių vardai skamba visur – festivalio programose, renginiuose, tarp žiūrovų ir dalyvių. Didesnio masto teatrų renginio, kaip šis, jau nebėra“, – džiugesiu dalijosi A. Antulienė.
Ką pilietinis karas Jungtinėse Amerikos Valstijose reikštų pasauliui
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiandien susiduria su momentu, kai vidinis politinis konfliktas gali pakirsti ne tik jų pačių konstitucinę sanglaudą, bet ir tarptautinės sistemos, kurią jos palaikė nuo 1945 m., pamatus. Politinė ir socialinė situacija JAV išgyvena didelę įtampą. Poliarizacija jau neapsiriboja retorika ar rinkimine konkurencija – ji virto kova dėl teisėtumo, valdžios ir vykdomosios galios ribų. Institucijos, kurios anksčiau sugerdavo konfliktus per procedūras ir precedentus, vis dažniau įtraukiamos į atvirą konfrontaciją, silpninant neformalias normas, ilgą laiką palaikiusias Amerikos valdymo stabilumą. Vienas pagrindinių šios eskalacijos veiksnių – išaugęs federalinės prievartos galios naudojimas. Imigracijos kontrolės ir muitinės tarnybos vykdomos operacijos iš politinių debatų paraščių persikėlė į jų centrą. Mirtini incidentai per reidus, taip pat plačiai nuskambėję vyresnio amžiaus žmonių ir nepilnamečių sulaikymai, deportacijos, sukėlė ilgalaikius protestus ir teisines kovas didžiuosiuose miestuose. Nors federalinės institucijos šiuos veiksmus pristato kaip teisėtą įstatymų vykdymą, jų bendras poveikis tapo itin provokuojantis. Žūtys virto nacionaliniais simboliais, o vaizdai, kuriuose vaikai ir pagyvenę asmenys sulaikomi šeimose, sukėlė reakciją, gerokai peržengiančią imigracijos politikos ribas. Didelė visuomenės dalis federalinę prievartą vis dažniau suvokia ne kaip neutralią teisės taikymo formą, o kaip prievartinį vykdomosios valdžios pratęsimą su menkstančia atskaitomybe. Šią dinamiką lydi augantis nerimas dėl konstitucinių ribų. Nuolatinės viešos spekuliacijos apie kadencijų ribojimų perinterpretavimą ar konstitucinių suvaržymų apeidinėjimą, net jei teisiškai menkai tikėtinos, pakeitė politinę atmosferą. Konstitucija, ilgą laiką laikyta nekintamu arbitru, kai kurių jau traktuojama kaip sąlyginė. Šis poslinkis svarbus ne tiek dėl teisinių argumentų, kiek dėl psichologinio poveikio. Kai konstitucinės ribos pradedamos laikyti derybų objektu, nyksta pasitikėjimas instituciniu pastovumu. Susirūpinimą dar labiau sustiprino nepotizmo apraiškos ir šeimos narių, artimųjų įtaka politiniams ir komerciniams sprendimams, kas neramina net dalį Respublikonų partijos elito, tradiciškai jautraus instituciniam santūrumui ir konstitucinei tvarkai.
Pacientas tarp dviejų frontų: kur dingsta nemokamas gydymas?
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje pastaraisiais dešimtmečiais išaugo privačių medicinos įstaigų tinklas ir jų vaidmuo. Valstybė nuosekliai skatino privačios medicinos plėtrą – per pastarąjį dešimtmetį privačiam sektoriui finansavimas išaugo 4 kartus, o viešajam – vos daugiau negu dvigubai. Šiandien pacientai, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, dažnai neturi kitos išeities, kaip greitos pagalbos ieškoti privačiame sektoriuje, mat viešajame pas kai kuriuos specialistus eilės siekia ir pusmetį. Kalbintų pašnekovų vertinimu, privatus sektorius labiausiai vilioja kardiologus, neurologus, endokrinologus, vaikų ligų specialistus, o dermatologų privačiame sektoriuje gali būti net apie 95 proc. Klaipėdos medikai laiko norma, kad skubios ambulatorinės konsultacijos esant nemaloniems simptomams gali tekti laukti dvi savaites. Ir nors privačių gydymo įstaigų finansavimo tempą valstybė mažina, sistemą stabdo ir medikų darbas per kelias įstaigas, ir valstybės nenoras finansuoti pavyzdines ligonines. Finansavimas – keturgubas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) „Vakarų Lietuvai“ pateiktais duomenimis, per dešimtmetį viešųjų ir privačių gydymo įstaigų finansavimas ir santykis stipriai pasikeitė. 2016 m. valstybė per Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF) finansavo 269 viešąsias ir 519 privačių įstaigų. 2025 m. jų skaičius pasikeitęs: viešųjų sumažėjo iki 193, privačių išaugo iki 568. Privačios sudaro jau beveik 75 proc. visų finansuojamų įstaigų. Panaši tendencija matyti ir per piniginę išraišką: 2016 m. privačios įstaigos gavo tik 9,6 proc. PSDF lėšų, o 2025 m. – jau 15,8 proc. Vadinasi, jų finansavimas išaugo daugiau kaip keturis kartus – nuo 96 mln. iki 394 mln. Eurų paskutiniais metais. Tuo metu viešųjų įstaigų finansavimas augo maždaug 2 kartus – nuo 900 mln. iki 2,1 mlrd. eurų, tačiau jų dalis bendrajame pyrage sumažėjo nuo 90 proc. iki 84 proc. Higienos instituto duomenimis, šalyje veikia apie 3 tūkst. privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Didžiausią jų dalį sudaro odontologijos klinikos – apie pusę visų privačių įstaigų skaičiaus, šeimos gydytojų centrai, psichoterapijos ir reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos. Didžiausios privačios sveikatos priežiūros įstaigos pagal pajamas ir plėtrą yra „InMedica“, „Northway“ medicinos centrai, Hila medicinos diagnostikos ir šeimos medicinos centrai, taip pat „Antėja“. „Affidea“. Privatus sektorius teikia įvairias paslaugas – nuo šeimos medicinos iki dienos chirurgijos. Tiesa, ligoninės paslaugas teikiančių privačių įstaigų yra apie 15, absoliuti dauguma – slaugos. SAM: už paslaugų prieinamumą atsako įstaigos Anot SAM, šios Vyriausybės programoje viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimas įvardytas kaip viena pagrindinių krypčių. Todėl 2025 m. lapkritį Seime priimtas Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimas aiškiau reglamentuoja priemokų tvarką. Įstatyme nurodoma, kad visos valstybės laiduojamos paslaugos valstybinėse įstaigose turi būti teikiamos nemokamai. Papildomi mokėjimai galimi tik tuo atveju, jei pacientas pageidauja brangesnių medicinos priemonių ar komforto paslaugų. Taip esą siekiama suvienodinti sąlygas viešam ir privačiam sektoriui.
Kretingos jaunimas ir senjorai virtuvėje kuria ne tik patiekalus
Kretingos atvirame jaunimo centre jau nuo praėjusių metų vasaros kvepia ne tik maistu – kartą per savaitę prie bendro stalo čia susitinka dvi kartos – jaunuoliai ir Kretingos trečiojo amžiaus universiteto senjorai. Šįkart virtuvėje jie kartu minkė tešlą cepelinams, ruošė brusketas ir kepė sausainius, tuo pačiu dalindamiesi istorijomis, juoku ir kasdienybės patirtimis.
Šalčiausią naktį – solidarumo nakvynė „vilko“ urve
Šių metų žiemą, kai šaltis Lietuvoje išbando net patyrusio žygeivio ištvermę, vienas kretingiškių ryžosi neįprastam iššūkiui: Matas Mizgiris – žmogus, kuriam gamta ne tik aplinka, bet ir gyvenimo mokykla. Jis pasirinko praleisti naktį savo rankomis iškastame urve, kai termometrai lauke rimtai „kandžiojo“, o tamsa ir speigas lyg iššūkis kvietė išeiti už komforto zonos ribų.
Palangoje planuojama rekonstruoti buvusį kino teatrą „Jaunystė“
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo asmeninėje socialinių tinklų paskyroje pasidalijo žinia apie, jo tikinimu, ilgai lauktus pokyčius J. Basanavičiaus gatvėje. Palangos miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą rekonstruoti buvusį kino teatro „Jaunystė“ pastatą, kuris pastaraisiais metais buvo tapęs rimtų problemų židiniu.
Apie moksleivių karinį parengimą – iš ukrainiečių lūpų
Kretingos rajono savivaldybėje lankėsi ukrainiečių delegacija iš Ukrainos Novovolynsko ir iš Volodymyro miestų. Agresorės Rusijos karą išgyvenančios šalies atstovų tikslas buvo pasidalinti patirtimi, kaip pas juos įgyvendinama valstybės finansuojama švietimo programa „Ukrainos gynyba“. Renginyje dalyvavo keletas rajono Tarybos narių, Savivaldybės administracijos, Švietimo skyriaus darbuotojų, ugdymo įstaigų vadovų, Kretingos 305-osios kuopos šaulių.
Lietuvos gynybai stiprinti – privalomosios pradinės karo tarnybos reforma
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujoji Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija kartu su šaukimo į tarnybą reforma. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, įstatymo pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę, nuoseklesnę ir teisingesnę karo prievolės sistemą, kuri stiprintų Lietuvos gynybą ir kartu sudarytų jaunimui realias galimybes derinti tarnybą su studijomis ir profesiniu keliu. Taip pat siekiama gilinti šalies piliečių žinias, ugdyti patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai. Jei nori taikos – ruoškis karui Romos imperijos laikų posakis „Jei nori taikos – ruoškis karui“ šiandien kaip niekada aktualus. Jei prieš dešimtmetį kas nors būtų nubraižęs situacijos, kokioje esame dabar, modelį, greičiausiai būtų buvęs pavadintas turintis psichikos sutrikimų. Dabar tai jau realybė, kurią pasąmonėje galime neigti, bet, norime ar ne, blogam scenarijui privalome ruoštis visi, o skautų šūkis „Budėk!“ įgauna vis svarbesnę prasmę. Savo ginkluotųjų pajėgų neturėjome tiek dešimtmečių, jas ir įstatymų bazę teko kurti nuo pradžių pradžios. Dabar, kai matome Lietuvos kariškių pulkus, tvirtai žengiančius įvairių valstybinių švenčių proga, padedančius nelaimių atvejais ir panašiai, apima pasididžiavimo jausmas, o visuomenės pasitikėjimas kariuomene įvairiose sociologinėse apklausose yra vienas didžiausių ir nekintančių rodiklių.
Komentarai internete: policija kasmet tiria dešimtis atvejų
Internete skelbiami komentarai – viešosios erdvės dalis, tačiau ne visi jų autoriai įvertina, kad už pasisakymus socialiniuose tinkluose ar naujienų portaluose gali tekti atsakyti pagal įstatymus. Lietuvos policija patvirtino: nors nuolatinės visų komentarų stebėsenos nėra, į viešojoje erdvėje pasirodantį turinį reaguojama. Vertinamas kiekvienas atvejis atskirai Policija dažniausiai atkreipia dėmesį į straipsnius ir diskusijas jautriomis temomis – apie LGBT asmenis, tautines, religines ar kitas mažumas, kuriose gali pasireikšti neapykantos kalba, grasinimai ar kiti galimi pažeidimai. Reaguojama ir gavus gyventojų pranešimų. Virtualus policijos patrulis informaciją apie galimai neteisėtus komentarus gauna ir per savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą – visi tokie pranešimai peržiūrimi ir įvertinami. Kaip „Pajūrio naujienoms“ atsakė Lietuvos policijos komunikacijos atstovai, nėra vieno automatinio kriterijaus, pagal kurį būtų nusprendžiama, ar komentaras pažeidžia įstatymus: „Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai – atsižvelgiant į turinį, kontekstą ir kitas reikšmingas aplinkybes.“ Anot policijos, komentarai vertinami nustatant, ar juose yra nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame ar administracinių nusižengimų kodeksuose.
Palangos oro uostas muša rekordus, o regioną atranda ir turistai iš Azijos
Palangos oro uostas (PLQ) 2025 metais pasiekė visų laikų rekordą – aptarnauta 448 tūkst. keleivių, tai yra 18,7 proc. daugiau negu 2024-aisiais. Prie šio augimo prisidėjo ne tik dažnėję reguliarūs skrydžiai, bet ir naujai atsiradusios užsakomųjų reisų kryptys į Turkiją ir Egiptą, taip pat plėtra Skandinavijos kryptimi. Tačiau Vakarų Lietuvoje vis dažniau keliamas ir platesnis klausimas – ar Palangos oro uostas galėtų perimti didesnius keleivių srautus didėjant geopolitinėms įtampoms ir fiksuojant hibridines atakas Vilniaus oro uoste? Tuo tarpu pajūrio regionas grėsmėms nenusiteikęs, nes augantys turistų skaičiai ir dygstantys nauji viešbučiai pranašauja vien gerus laikus. Apgyvendinimo sektoriaus atstovai sako, kad Lietuvos pajūris kokybiškos veiklos pasiūla seniai pranašesnis už Jūrmalą, o įkurtuvėms Palangoje ir Giruliuose ruošiasi tokie prestižiniai viešbučiai kaip „Hilton“ ir „Marriott“. Todėl papildomos naudos iš Palangos turistų gali tikėtis ir savivaldybės visoje Vakarų Lietuvoje. Ir emigrantams, ir šilumos mėgėjams Palangos oro uostas išgyvena ryškiausią augimo etapą per pastaruosius dešimtmečius. Pagal trijų metų augimo tempą, Palanga tapo sparčiausiai augančiu oro uostu visoje Lietuvoje. Potencialą mato ir aviakompanijos – 2025 m. Palangoje atsirado naujas užsakomųjų skrydžių į Turkiją ir Egiptą segmentas, dažniau pradėjo skraidyti SAS, „airBaltic“, „Ryanair“, metų pabaigoje sugrįžo ir „Wizz Air“, kuri žiemos sezonu atidarė reguliarius skrydžius į Oslą, papildydama jau anksčiau šiuo maršrutu dirbusią „Norwegian“. Pirmą kartą po daugelio metų kelionių organizatorius „JoinUP“ iš Palangos atvėrė net tris atostogų kryptis – Antaliją, Hurgadą ir Šarm El Šeichą, o tai vilioja ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir Latvijos keliautojus. Rezervo naujiems skrydžiams dar yra „Lietuvos oro uostų“ (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus informavo, kad Palangos oro uostas maksimaliai per parą gali priimti iki 30–35 skrydžių, t. y. tiek gali būti pakilimų ir nusileidimų. 2025 m. PLQ per dieną jau buvo fiksuoti 25 skrydžiai. Pagrindinė riba priimant papildomus orlaivius yra perono užimtumas. LTOU vadovo teigimu, vienu metu šiame oro uoste gali parkuotis iki 7 orlaivių – 1 D kategorijos ir 6 orlaiviai – C kategorijos. Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu PLQ infrastruktūra leidžia aptarnauti iki 400 keleivių per valandą, priimti 2 skrydžius, po vieną atvykstantį ir išvykstantį.
|
|
