|
|
|
Vakarų LietuvaVakarų Lietuvos žemės ūkis: nuo smulkių ūkių iki uogynų
Nors šiųmetė vasara žemdirbiams yra didžiulis iššūkis ir ūkininkai nebesiima prognozuoti derliaus, vėluoja javapjūtė, žieminių rapsų sėja, kiti darbai, „Vakarų Lietuva“ pasidomėjo, koks gi yra mūsų regiono žemės ūkio visuma: ką augina žemdirbiai, kokie gyvuliai ganosi lankose, ar esama alternatyvios žemdirbystės, ar puoselėjami uogynai, riešutmedžių giraitės ir pan. Daugiausia augina grūdines kultūras KLAIPĖDOS rajone šiemet Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje buvo įregistruotos 2 tūkst. 343 paraiškos tiesioginėms išmokoms, bendras deklaruotas plotas sudaro 55 tūkst. 850,42 ha. Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė teigė, kad, kaip ir kasmet, didžiausius deklaruotų kultūrų plotus rajone sudaro grūdiniai augalai. Populiariausi – žieminių javų plotai, kurie, lyginant su 2024-aisiais, 16,23 proc. Žieminių kviečių deklaruota 18,68 proc. daugiau nei pernai, t. y. 11 tūkst. 929,56 ha, rugių deklaruota mažiau, t. y. 247,11 ha, kvietrugių plotai išaugo 16,20 proc. – 1 tūkst. 631,47 ha, miežių plotai sumažėjo 22,31 proc., t. y. iki 242,11 ha, žieminių kviečių „Spelta“ – 86,48 ha. Išaugus žieminių javų plotams, 24,73 proc., arba iki 7 tūkst. 931,81 ha, sumažėjo vasarinių kultūrų. Daugiausiai – 3 tūkst. 171,22 ha, arba 31,61 proc. mažiau, deklaruota vasarinių kviečių, avižų – 1 tūkst. 621,07 ha (35,13 proc. mažiau), miežių – 1 tūkst. 210,71 ha (23,86 proc. mažiau). Kvietrugių auginama 19,35 proc. daugiau, jų deklaruota 319,96 ha, grikių – 625,6 ha, arba 5,17 proc. daugiau, kukurūzų – 978,41 ha. Ankštinių kultūrų plotai didėjo 20,34 proc. Labiausiai išaugo pupų plotai, kurių deklaruota 3 tūkst. 380,56 ha (76,21 proc. daugiau nei pernai), žirnių plotai sumažėjo 29,62 proc., t. y. iki 1 tūkst. 490,47 ha, taip pat deklaruota 2,89 ha vikių, 19,04 ha lubinų ir 1,65 ha avinžirnių.
Palangoje – tarptautinio projekto jaunimo kūrybinės dirbtuvės
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės 2024–2026 m. įgyvendinamo tarptautinio projekto „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ veikloms persikėlus į Palangą, jaunimas iš Palangos senosios gimnazijos ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos susirinko jau trečią kartą. Projektas „Holokausto vaikai: Lietuvos istorijos šešėlių apšvietimas“ nagrinėja Lietuvos žydų istoriją nacionalsocialistų laikotarpiu, ypatingą dėmesį skirdamas Holokaustui. Pagrindinis šio projekto tikslas – sukurti konkrečius, novatoriškus, gyvus istorijos pasakojimus, kurie aktyviai įtrauktų jaunimą iš dviejų miestų – Vilniaus ir Palangos. Kritiškai mąstant ir atskleidžiant šešėlių skraistę, už kurios glūdi kontraversiški Lietuvos istorijos epizodai nacionalsocializmo valdymo laikotarpiu, ypatingas dėmesys bus skiriamas Lietuvos žydų, romų ir Holokausto vaikų patirtims, istorijoms ir atminimui. Ne per seniausiai duris atvėrusiame Palangos jaunimo ir savanorystės centre įvyko pirmasis susitikimas. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas pasveikino susirinkusius, pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo šeimos likimą ir vietos žydų istoriją. „Kiekvienas toks susitikimas primena, kad atminimas gyvas tik tada, kai jį perduodame vieni kitiems. Dalinuosi savo šeimos istorija, nes noriu, kad jaunimas suprastų – šios tragedijos paveikė tikrus žmones, tokius, kaip mes visi čia šiandien“, – kalbėjo Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.
Priešiškų žvalgybų taikiniais gali tapti ir mūsų vaikai
Pastaruoju metu Valstybės saugumo departamentas įspėja: Rusijos žvalgyba gali mėginti pasinaudoti Lietuvos moksleiviais. Priešiškos valstybės specialiosios tarnybos nesibodi griebtis pačių niekšiškiausių operacijų. Įvairioms žvalgybinėms ar diversinėms užduotims atlikti jos socialiniuose tinkluose mėgina verbuoti mūsų šalies piliečius, tarp jų – ir nepilnamečius. Kad tai nėra iš piršto laužta grėsmė, „Vakarų Lietuvos“ savaitraščiui patvirtino Gargžduose gyvenanti Ukrainos pabėgėlė, nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė Andželika Ibrahimova, kuri kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pedagogams, žurnalistams visuomenininkams ne per seniausiai suorganizavo nuotolinį susitikimą su Charkivo miesto licėjaus atstovais, patyrusiais, kaip rusų žvalgyba internetinėje erdvėje bandė verbuoti jų mokinius. Pavojingas verbavimas – socialiniuose tinkluose Nevyriausybinės organizacijos „Asterix“ vadovė A. Ibrahimova įsitikinusi, kad Lietuvoje pats laikas kalbėti apie priešiškos valstybės, agresorės Rusijos žvalgybos mėginimus verbuoti moksleivius. „Ukrainoje yra labai daug atvejų, kai internetinėje erdvėje suklaidinti vaikai patyrė daug skaudžių psichologinių traumų, yra ir mirčių. Verbuotojai yra labai pasikaustę. Iš pradžių jie tampa vaikų guodėjais, bičiuliais, o paskui pamažu įtraukia į savo agentūrinį tinklą. Už atliktas tam tikras žvalgybines užduotis žadamas dosnus finansinis atpildas arba vaikai vėliau įvairiai šantažuojami. Plačiai nuskambėjo skaudus atvejis, kai vykdydamas agentūrinę užduotį – reikėjo padėti sprogstamąjį užtaisą prie pastato – moksleivis neatsargiai pasielgė ir, neturėdamas atitinkamų įgūdžių, pats susisprogdino“, – pasakojo A. Ibrahimova, akcentavusi, kad tokie atvejai, deja, nėra pavieniai. Per susitikimą Charkivo apskrities laikraščio žurnalistė Tatjana Tenčiuk pasakojo, kad vietinė žiniasklaida skiria daug dėmesio priešiškos valstybės žvalgybos vaikų verbavimo atvejams. Žurnalistė įspėjo, kad į šią temą negalima žiūrėti pro pirštus. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje verbavimas gali vykti pedagogams ir tėvams net neįtariant, o patiems vaikams dar stinga psichologinio atsparumo, kritinio mąstymo. Tuo ir naudojasi priešiška žvalgyba. „Tokios temos yra gyvybiškai svarbios šiuolaikinėje geopolitinėje situacijoje. Mes negalime likti nuošalyje, kai verbuojami, žalojami mūsų paaugliai. Negalvokite, kad tokie dalykai nevyksta Lietuvoje. Geriau užbėgti už akių, negu vėliau graužtis, kad nieko nepadarėme. Mūsų pareiga šviesti visuomenę, visapusiškai atskleisti šią aktualią problemą“, – kalbėjo Charkivo laikraščio žurnalistė. Charkivo licėjaus patirtis Vieno Charkivo licėjų direktorė Natalija nuotoliniame susitikime papasakojo savo mokyklos karčią patirtį, kai šeštos klasės mokiniai pateko į rusų žvalgybos pinkles. Ji atkreipė dėmesį, kad priešas gali verbuoti bet kur, tačiau virtualioje erdvėje tai atpažinti vaikams yra sunkiausia: iš pradžių viskas prasideda nekaltai. Socialiniuose tinkluose draugiškai pakviečiama į uždarą grupę, kur vyksta pokalbiai paaugliams įdomiomis temomis, paskui atsargiai paraginama pasidalinti savo asmenine patirtimi, išgyvenimais, teikiama paguoda, patarimai. Taip verbuotojai susirenka daug asmeninės informacijos, kuria paskui manipuliuoja priversdami vaikus atlikti atitinkamas užduotis. Ukrainietė pedagogė ypač perspėjo tėvus: labai svarbu pastebėti, kaip keičiasi vaikas, kokie nauji jo užsiėmimai. „Tose uždarose socialinių tinklų grupėse skleidžiamos destruktyvios idėjos, sudaroma iliuzija lyg tai yra bendruomenė, kuri padeda kovoti už tiesą. Vaikas nori jaustis svarbus, o čia jis kaip tik tokiu ir gali pasijausti. Paaugliui leidžiama suprasti esą jis keičia pasaulį. Tas jausmas dar sustiprinamas pažadant finansinį atlygį, jeigu tai neveikia, griebiamasi įbauginimo“, – pasakojo licėjaus direktorė. Ji atkreipė dėmesį, kad priešiškos šalies žvalgybos žmonės, kurie dirba su verbavimu, turi labai gerų psichologinių žinių, metodų – tai nėra paprasti žmonės. „Stiprūs psichologai suranda silpnąsias vaikų vietas: jie moka itin gerai įkalbinėti, o V–VIII klasių mokiniai dar neturi kritinio mąstymo, nemoka kovoti su psichologiniu spaudimu, jiems stinga žinių apie propagandą interneto platybėse“, – perspėjo Charkivo licėjaus direktorė, kuriai su kolegomis pavyko aptikti, kad mokyklos virtualioje erdvėje buvo verbuojama apie 20 šeštos klasės mokinių. Pedagogai nedelsiant ėmėsi priemonių, susisiekė su kibernetinio saugumo policija, tėvais. Išanalizavus situaciją, mokytojams buvo pateiktos aiškios instrukcijos, kaip elgtis tokias atvejais.
Ukrainoje atskleista ginkluotės pirkimo afera, prezidentas giria tyrėjus
Procentais lyginant gyventojų kiekį ir teikiamos paramos kiekį Lietuva yra viena labiausiai Ukrainai padedančių šalių. Dar daugiau paramos siunčia Estija, o kaimyninė Latvija nuo mūsų atsilieka nedaug. Baltijos valstybių atstovai tarptautinėje arenoje yra vieni aktyviausių Kyjivo užtarėjų, nes mūsų šalys nepamiršta Kremliaus okupacijos žiaurumų ir bijo, kad, žlugus Ukrainai, tai gali pasikartoti. Maskva 2022 m. skelbėsi Ukrainą užimsianti per tris dienas, tačiau to nepavyko padaryti per 3,5 karo metų. Tačiau Kyjivo netektys yra didelės – Rusija jau okupavo 20 procentų teritorijos, ir kasdien po truputį skverbiasi gilyn. Esu kare nuolat nuo pat jo pradžios, daugiausiai laiko praleidžiu pafrontės miestuose, kur nuolat bendrauju su civiliais ir kariškiais. Grįžus trumpam pailsėti į Lietuvą bičiuliai klausia – kodėl Rusija nepajėgia užimti visos Ukrainos, kodėl Kyjivas neįstengia atsiimti užgrobtų teritorijų. Norint tai paaiškinti visų pirma tenka priminti, kad šiuolaikinis karas yra visai ne toks, kokį esam pripratę regėti kino filmuose apie II pasaulinį karą. Tada technika nebuvo tiek pažengusi, ir, svarbiausia, nebuvo dronų. Skraidyklės visiškai pakeitė mūšių eigą. Panašų klausimą uždaviau Sumuose vienos brigados vadui. Domėjausi, kodėl nei rusai, nei ukrainiečiai neįstengia jokiame fronto ruože sparčiai prasiveržti. „Skaitydami pranešimus, kad per parą fronte buvo 120 ar 170 mūšių, civiliai įsivaizduoja, jog tai didelės kautynės. Iš esmės dabar prasiveržti dažniausiai bandoma mažomis, 2–4 kareivių grupėmis iš kelių pusių, nes didesnius susibūrimus iš karto pastebi žvalgybinių dronų operatoriai. Žvalgybiniai dronai kybo 4–5 kilometrų aukštyje, yra nematomi, bet turi labai galingą optiką, dėl to tiek mūsų, tiek rusų operatoriai viską akylai stebi. Jei mūsų operatorius pamato rusų karių susitelkimą ar veržimąsi, duoda nurodymą artileristams, žemai skrendančių kovinių dronų operatoriams, ir šie atakuoja.
Skrabalų muzika iš Raguviškių iškeliauja po pasaulį
Vaizdingame Kretingos rajono Raguviškių kaime gyvenantis, Veiviržėnų kultūros centre meno vadovu dirbantis 55-erių skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas ne tik išpopuliarino šį senovinį liaudies instrumentą, bet juo išgarsino ir Lietuvos vardą – koncertuodamas jau apvažiavo pusę pasaulio, tapdamas ir savotišku mūsų kultūros ambasadoriumi. Pagerbė Prezidentą Antaną Smetoną R. Šilinskas kelis kartus yra atstovavęs mūsų šaliai pasaulinėse „Expo“ parodose Japonijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Jam, kaip Lietuvą reprezentuojančiam atlikėjui, teko triskart lydėti Prezidentą Valdą Adamkų jo darbinėse kelionėse: 2007 m. – į JAV ir Portugaliją, o 2008 m. – po Pietų Amerikos šalis: Argentiną, Braziliją, Čilę. Tarptautiniame kultūros ir turizmo festivalyje Pekine, Čaoyango rajone, 2013-aisiais buvo vienintelis atlikėjas, pirmąkart pristatęs Lietuvą šios tolimos Azijos šalies klausytojams. Šiandieną R. Šilinską, kaip savitą – charizmatišką ir dinamišką – atlikėją, jau žino visos po pasaulį išsibarsčiusios lietuvių bendruomenės, jis kviečiamas koncertuoti į tarptautinius festivalius, šventes. Vien pastarųjų dvejų trejų metų R. Šilinsko koncertinė geografija labai plati, lyg iš rašto jis vardino tai, kas per tuos metus jam labiausiai įsiminė: 2022-ųjų spalį koncertavo Lietuvos ambasadoje Izraelyje; 2023-ųjų Jonines šventė Toronto lietuvių centre „Anapilis“, dalyvavo Argentinos lietuvių bendruomenės šventėje Buenos Airėse, o pernai su Argentinos lietuvių šokėjų kolektyvu nusifilmavo TV laidai „Duokim garo“. Šiemet kovą skido į Sakartvelo sostinę Tbilisį, iš kur, atviravo skrabalininkas, dar negrįžo instrumentas, dabar grojąs kitu komplektu – šių turįs bent keturis. Paskutinė tolima jo kelionė – į Klyvlendą šį birželį, kur su orkestru koncertavo festivalyje „Viena šeima – viena tauta“. „Šįkart man pavyko įgyvendinti ir seną svajonę – aplankyti Prezidento Antano Smetonos kapą, pamatyti, kur jo gyventa. Man tai buvo labai svarbu, nes daug apie Prezidentą A. Smetoną teko girdėti iš savo senelio Povilo Kriaučiūno, kuris jį pažinojo – abu buvo kilę iš Ukmergės. Man svarbiau išlikęs jo pasakojimas, negu istorijos interpretavimai, nes senelis Prezidentą regėjo savo akimis“, – reikšmingą pastarosios kelionės momentą akcentavo atlikėjas.
Vadovėlių stygiaus priežastys – ne tik piniguose
Kalbėti ir vertinti tai, kad šių metų valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo siūloma remtis Simono Bernoto eilėraščiu „Princas ant balto žirgo“, kuris nėra įtrauktas į privalomų kūrinių sąrašą, palikime lituanistams ir kitiems švietimo ekspertams. O kokia šiandien atrodo situacija dėl vieno iš pagrindinių mokymosi priemonių – vadovėlių? Ne visos klasės turi dalykų vadovėlius Ankstesnė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybė buvo priėmusi sprendimą per dvejus metus (2023–2025 m.) atnaujinti bendrojo ugdymo programas. Šiam pokyčiui įgyvendinti reikėjo ir naujų, prie atnaujintų programų pritaikytų vadovėlių, tačiau jie nebuvo laiku parengti visoms klasėms. Vienos leidyklos vadovas nurodė, kad tokio masto vadovėlių atnaujinimas įprastai užtrunka iki ketverių metų, o štai ŠMSM siekė tai padaryti perpus sutrumpindama laiką – per dvejus metus. „Deja, leidyklos, nors ir dirbdamos intensyviai, nesuspėjo laiku išleisti atnaujintų vadovėlių visoms klasėms. Ministerijoje veikia darbo grupė, kuri kartu su leidėjais ieško sprendimų, kaip paspartinti leidybos procesą ir padėti mokykloms. Siekiama, kad mokykloms per maksimaliai trumpą laikotarpį būtų pasiūlyta galimybė įsigyti atnaujintus vadovėlius“, – deklaravo ŠMSM. 2023–2024 m. leidyklos išleido 130 vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas. Mokyklos jau įsigijo 1,2 mln. naujų vadovėlių, tačiau šis skaičius vis dar nepakankamas, kad visi mokiniai turėtų reikiamą mokymosi medžiagą. „Vis dar trūksta vadovėlių tautinių mažumų gimtosioms kalboms, filosofijai, inžinerinėms technologijoms, menams, teisei, psichologijai, etninei kultūrai, geografinių informacinių sistemų bei taikomųjų technologijų dalykams. Remiantis leidyklų planais, didelė dalis trūkstamų vadovėlių bus išleista tik iki 2027 metų“, – konkretizavo ŠMSM. Skaičiuojama, kad mokymosi medžiagai atnaujinti iš viso reikalinga apie 100 mln. eurų. 2023–2024 m. finansavimas siekė maždaug 50 mln. eurų. Minėtu laikotarpiu vadovėliai pirkti iš mokymosi lėšų, skirtų vadovėliams ir mokymo priemonėms (2024 m. – 13,2 mln. eurų, 2023 m. – 13,5 mln. eurų), papildomo valstybės biudžeto (2023 m. – 5 mln. eurų) ir Europos struktūrinių fondų (2024 m. – 10 mln. eurų, 2023 m. – 8,5 mln. eurų).
Būstas šalia jūros – viliojanti perspektyva
Ne vienas lietuvaitis dažnai pasvajoja apie namus prie jūros. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir plačiai atsivėrus sienoms, dažnas lietuvis įgijo galimybę įsigyti savo svajonių namus atostogoms ar nuolatiniam gyvenimui šalies kurortuose. Todėl nekilnojamojo turto (NT) ekspertai vienbalsiai sutaria, kad būstas šalia ar vos tolėliau nuo jūros yra gana gera investicija. Nekilnojamojo turto kainos kyla Pasak NT profesionalų, pajūryje būstus žmonės aktyviausiai perka Palangoje, Klaipėdos mieste, Neringoje. Gana didele paklausa išsiskiria tarp Klaipėdos ir Palangos esanti Kretinga. Su nekilnojamuoju turtu 12 metų dirbanti kretingiškė MB Invest NT vadovė Rosita Jonkuvienė teigė, kad per jos darbo patirtį kainos nė sykio nekrito, o tik kilo. „Šiuo metu naujos statybos namai ypač pabrango dėl infrastruktūros mokesčio, sudėtingumo įsigyti žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti namą, todėl, kad, išduodant statybos leidimą, atsirado sąlyga įsirengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, nesvarbu, jie yra už 30 ar už 600 m. Todėl naujos statybos kainos ir kyla“, – akcentavo R. Jonkuvienė. Anot jos, populiariausias nekilnojamasis turtas šiuo metu yra 80 kv. m ploto namai su 6–8 arų žemės sklypu. „Pirkėjai ieško naujos statybos butų Kretingoje, o pasiūla labai maža. Su nuomojamais butais taip pat yra sudėtinga situacija, nes pasiūlos nėra, o paklausa didelė. Senesnės statybos butų pasiūla Kretingoje taip pat labai nedidelė. Ypač greitai nuperka 1 kambario butus antrame, trečiame aukšte. Daug jaunų šeimų įsigyja turtą Kretingoje, nors patys yra klaipėdiečiai. Taip pat turiu nemažai klientų, kurie, pardavę butą Palangoje, perka namą Kretingoje“, – sakė R. Jonkuvienė, pridūrusi, kad pasinaudojusios valstybės parama pirmam būstui įsigyti, jaunos šeimos iš Vilniaus perkasi namus Kretingoje. Pašnekovė džiaugėsi, kad nemaža dalis jos klientų, grįžusių iš Norvegijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, šią vasarą įsigijo nekilnojamojo turto ar vis dar jo ieško. Taip pat nekilnojamojo turto ieškosi žmonės, turintys patvirtintas subsidijos pažymas pirmajam būstui įsigyti.
Iš chorų konkurso Prahoje – su aukščiausiais apdovanojimais
Kretingos meno mokyklos Chorinio dainavimo skyriaus choras „Saulainė“ dalyvavo VI tarptautiniame chorų konkurse-festivalyje „Musica Orbis“, kuris įvyko Čekijos sostinėje Prahoje. Iš šio konkurso kretingiškiai grįžo su aukštais įvertinimais – aukso ir sidabro medaliais.
Iš šilto kūno – į šaltą būtį. Iš tėvų glėbio – į žmonių širdis.
1971 metų rytą Klaipėdos vaikų ligoninėje į pasaulį atėjo labai silpnas berniukas. Motina, regis, jau buvo apsisprendusi – tokio vaiko ji nesiryžo auginti. Taip prasidėjo kelionė be šeimos, be vardo, bet su pirmos mamos duota gyvasties dovana.
Pabėgėliai iš Ukrainos regionuose vis giliau įleidžia šaknis
Statistikos departamento duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje prieglobstį rado beveik 100 tūkst. ukrainiečių. Nors pastaraisiais metais nemažai jų grįžo į Ukrainą arba persikėlė į kitas Europos šalis, ukrainiečių bendruomenė tebėra didžiausia tarp kitų tautinių mažumų mūsų šalyje.
|
|
