|
|
|
Vakarų LietuvaAirijos žvaigždės liko sužavėti Kretingos švaros ir istorijos
Kretingoje ne per seniausiai lankėsi nacionalinė Airijos televizija. Pačios populiariausios kelionių laidos kūrybinė komanda negailėjo pagyrų Kretingai ir rajonui. Juos sužavėjo, kaip jie patys sakė, neįtikėtina švara ir tvarka mieste, gili krašto istorija. Nacionalinės Airijos televizijos kelionių laidos komanda į mūsų kraštus atvyko Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos miesto ir Neringos turizmo centrų ir savivaldybių iniciatyva. Bendrame projekte airiams itin įdomi pasirodė Kretinga – čia jie pasirinko lankyti ir filmuoti net kelis objektus. „Tai, kad Kretinga tampa įdomi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio žiniasklaidai, yra didelės, darniai dirbančios komandos nuopelnas. Kretingos rajono Švietimo centras, jam priklausantis Turizmo informacijos centras, Savivaldybė turi vieningą požiūrį ir dėl to pasiekiame puikių rezultatų. Mums visiems svarbu, kad Kretingos kraštas vis labiau populiarėtų tarp keliautojų ir būtų kuo gausiau lankomas. Prie šio tikslo prisideda ir mūsų rajono verslininkai. Kai reikia priimti svarbius svečius, nuomonės formuotojus, žiniasklaidos atstovus, verslininkai visada atskuba į pagalbą ir visi iš mūsų krašto išvyksta sužavėti svetingumo“, – kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė. Pasak jos, Airijos nacionalinės televizijos laida „High Road, Low Road“ yra viena populiariausių kelionių laidų Airijoje. Ją žiūri daugiau negu 400 tūkst. žiūrovų. Panašios koncepcijos laida buvo filmuojama ir Lietuvoje. Kiekvienoje laidos serijoje į pasirinktą vietą leidžiasi dvi garsenybės. Viena keliauja pigiu maršrutu, kita – brangesniu. Į Kretingą su nacionalinės Airijos televizijos komanda taip pat atvyko dvi garsenybės. Tai – Airijoje puikiai žinomi žmonės, kurių tapatybės kol kas atskleisti negalima. Abi žvaigždės Kretingoje, Klaipėdoje, Nidoje, Palangoje išbandė tiek brangesnes, tiek pigesnes paslaugas, pramogas, objektus. „Nors ir garsenybė, Kretingoje filmavęsis žmogus buvo labai mielas ir paprastas. Kartu su filmavimo komanda dirbo itin profesionaliai. Labiausiai juos sužavėjo švara Kretingos gatvėse, žaluma – nors Airija juk taip pat žalia šalis. Labai jautriai jie reagavo į mūsų istoriją“, – pasakojo R. Beržanskienė.
Vyriausybė pritarė siūlymui atsisakyti papildomų priemokų iš pacientų
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Šie pakeitimai padės mažinti sveikatos sistemos netolygumus ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugas greičiau gautų tie, kam jų labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Laima Jurytė-Zakarauskienė baiminasi, kad esminių pokyčių gali neįvykti, nes nežinia, ar būtent ta problema sprendžiama, kuri yra esminė. Iškreipia visą sveikatos sistemą Ministras Pirmininkas Gintaras Paluckas įsitikinęs, kad reikalavimas papildomai sumokėti yra neteisėtas ir nesąžiningas. Tad, atsižvelgdama į pacientų nusiskundimus, Vyriausybė siūlo naikinti priemokas – mokamas paslaugas atskirti nuo valstybės apmokėtų paslaugų. Manoma, kad šis sprendimas padės išspręsti ir eilių problemą, nes priemokas mokantys pacientai negalės jų apeiti, negalinčių susimokėti papildomai palikdami laukti mėnesių mėnesius. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė įsitikinusi, kad, norint sąžiningos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, darbas turi vykti vienodomis sąlygomis, tačiau šiuo metu jos yra užtikrinamos ne visur ir ne visada. Pasak ministrės, pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai, turėdami siuntimą, kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa ir teikiančią PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, bet už paslaugą vis tiek turi sumokėti papildomą mokestį ar net visą paslaugos mokestį. M. Jakubauskienė mano, kad tokia situacija yra netoleruotina ir iškreipia visą sveikatos sistemą. SAM vertinimu, priemokoms už PSDF lėšomis jau apmokėtas paslaugas šalies gyventojai per metus išleidžia nuo 40 iki 150 milijonų eurų. Ministrė M. Jakubauskienė kalbėjo, kad papildomi mokėjimai kai kuriose gydymo įstaigose būna pristatomi kaip neatsiejama paslaugos dalis, pavyzdžiui, kaip vadybininko arba komforto paslaugos, ir pacientas negali jų atsisakyti. Pacientams motyvuotai nepaaiškinama, kodėl už jas privalu mokėti papildomai, jeigu visa paslauga jau yra apmokėta PSDF lėšomis. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas iš anksto nėra informuojamas apie priemoką ir sužino apie ją jau gavęs paslaugą, kai jau neturi galimybės atsisakyti. M. Jakubauskienės teigimu, tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus. Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia. O daugiausiai sveikatos priežiūros paslaugų reikia būtent mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.
Regionų ministerija: panacėja regionams ar biurokratijos plėtra
Valstybės biudžete karštligiškai ieškoma papildomų lėšų gynybos stiprinimo poreikiams, skelbiamas vajus biurokratijai, jungiamos kai kurios biudžetinės įstaigos, kivirčijamasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir t. t., tačiau pinigų stygiaus akivaizdoje pernai Regionų forume subrendusios minties šalyje įkurti Regionų ministeriją neatsisakoma. Vyriausybė ketina iki 2026 metų vidurio įsteigti Regionų ministeriją, kuri būtų atsakinga už regionų plėtros užtikrinimą, gyvenimo kokybės čia gerinimą ir didesnį savivaldos savarankiškumą. Nors norminiai aktai ministerijai steigti jau rengiami, tačiau viešojoje erdvėje tebediskutuojama, ar dar viena Lietuvos Vyriausybės institucija bus panacėja įgyvendinant regionų politiką, ar tik biurokratijos plėtra ir dar vienas šašas ant mokesčių mokėtojų pečių? Iki šiol nėra tiksliai įvardijama, kiek kainuotų tokios ministerijos steigimas. Tai jau būtų 15-oji ministerija šalyje. Siekia regioninės politikos stiprybės LR prezidento Gitano Nausėdos ambicinga idėja įsteigti naują ministeriją, atsakingą už regionus, pirmiausia siejama su noru sustiprinti nacionalinę regioninę politiką ir užtikrinti įvairių sektorių veiksmų dermę skirtinguose Lietuvos kraštuose. Tai esą galėtų prisidėti prie tolygesnės šalies plėtros, mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį tarp didmiesčių ir periferijos. Prezidentūra ir Vyriausybė akcentuoja, kad ministerijai būtų patikėta formuoti „horizontaliąją“ regionų politiką, kuri kol kas „išsibarsto“ tarp atskirų žinybų, todėl bendro regiono interesus vienijančio požiūrio neretai pasigendama. Esą šiuo metu regioninės plėtros politikoje nėra lyderio poziciją užimančios ministerijos: regioninė politika išblaškyta tarp ministerijų ir institucijų. Taip pat tikimasi, kad naujoji institucija užtikrintų sklandesnį ES fondų ir investicijų valdymą. Vienoje vietoje sukaupus svarbiausias regionų plėtros funkcijas, būtų paprasčiau koordinuoti projektus, o savivaldybėms – efektyviau planuoti vietos raidą ir siekti finansinio savarankiškumo. Kritikai, žiūrėdami į kitų šalių patirtį, perspėja, kad tikrasis iššūkis slypi ne tiek teisiniame mechanizme, kiek administraciniame pasirengime ir aiškiuose galios perdavimo principuose. „Be to, būtinas politinis nuoseklumas: paprasta steigimo deklaracija problemų neišspręs, jei ministerijai nebus suteikti aiškūs įgaliojimai ir atitinkamas finansavimas“, – samprotauja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas dr. Arūnas Burlinskas. „Ministerija yra kuriama iš dalies atidalijant Vidaus reikalų ministerijos tam tikras funkcijas ir kitų ministerijų funkcijas, bet su funkcijomis išeina ir žmonės, kurie tas funkcijas įgyvendina, ir finansai. Bus toks suneštinis reikalas iš įvairių ministerijų ir papildomo drastiško finansavimo augimo nenumatome“, – spaudos konferencijoje balandžio mėnesį yra aiškinęs Gintautas Paluckas.
Parduoda namus Lietuvos pajūrio Venecijoje
Šalia Palangos kurorto, Žibinkuose Kretingos rajone, turime lietuviškąją Veneciją – 22 naujų individualių gyvenamųjų namų kvartalą, išraižytą vandens kanalų, pratekančio Žibos upelio, nuo siautulingų Baltijos vėjų užstojamą pajūrio miško. Nuo Žibininkų Venecijos akligatvio kvartalo iki Palangos – 5 km. Naująją gyvenvietę su Palanga jungia asfalto kelias, šalia jo – miško pakraščiu vingiuojantis dviračių takas. Uždarame Venecijos akligatvio individualių namų kvartale daugiau statybų nebus. Čia įsigijus namą, lieka pagal savo skonį, finansines galimybes užbaigti jo vidaus apdailos darbus. Kvartalo namų kiemai išgrįsti trinkelėmis, sodybose pasėtos vejos, pasodinta pušų. Namai turi dideles medines su stogu arba trinkelėmis grįstas terasas. Sutvarkyta kvartalo infrastruktūra, įrengtas apšvietimas, pėsčiųjų takai. Venecijos akligatvio namai – mūriniai su keraminių čerpių stogais, pagal pastato energijos suvartojimą – A+ ir A++ klasės. Namai yra vieno aukšto 162 kv. m, vieno aukšto su mansarda 213 kv. m, dviejų aukštų 240 kv. m, visi turi garažus automobiliams. „Venecijos akligatvio Žibininkuose namų pardavimą, rezervaciją pradėjome neseniai, jau yra juos įsigijusių ir gyvenančiųjų. Tai daugiausia didmiesčių žmonės, bėgantys nuo urbanizacijos triukšmo, kitų blogybių“, – teigė Venecijos kvartalo namus parduodančios „NT Burė“ įmonės brokeris Darius Šimkus, pažymėjęs, kad Žibininkų Venecijos akligatvyje namus jie perka gyventi nuolat ir kaip būstą poilsiui. Vieta patraukli ne vien dėl ranka pasiekiamo Baltijos pajūrio, šalia yra didžiausio Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatinimo „Atostogų parkas“, HBH pramogų kompleksai, lauko teniso, podelio kortai, žirgynas, „Cable 313“ vandenlenčių parkas, netoli Palangos oro uostas, Kretingos geležinkelio stotis ir Klaipėdos uostamiestis. --- „NT Burė“ brokeris Darius Šimkus, tel. 0 630 44420, el. p. dariussimkus123@icloud.com .
Ličio telkinio kaimas netapo Ukrainos „dubajumi“
„Kai mano 20 metų senumo Ukrainoje pagamintas automobilis „Slavutič“ ima gesti, žmona šaiposi: nenorėjai dovanų elektromobilio, tai ir kentėk, nesiskųsk“, – juokėsi 67 metų Kopankų kaimo seniūnaitis Olegas Čumakas. Jis visą laiką juokėsi pasakodamas istoriją, kaip jį pažadais padovanoti elektrinį automobilį bandė papirkti viena įmonė, norėjusi gauti leidimą steigti šachtą ličiui kasti kasimui Kopankų kaime. Spėjama, kad kaimo laukuose esančio ličio, kuris yra naudojamas telefonų, mašinų ir kitokių akumuliatorių gamyboje, vertė siekia kelis milijardus eurų. Šis telkinys buvo pavadintas Polohivkos vardu, nes prie gretimo Polohivkos kaimo gausiausiai ir rasta ličio. Tačiau laikui einant kaimas sunyko, ir tapo pavaldus Kopankams. Geologai dar prieš pusšimtį metų nustatė, kad Ukrainos teritorijoje keturiose vietose yra ličio telkiniai. Du iš jų – Zaporižės ir Donecko regionuose – šiuo metu jau yra Rusijos okupuotose teritorijose. Kiti du telkiniai – Polohivkos ir Dobros yra toli, 400 km nuo fronto linijos esančiame Kirovogrado regione. Didžiausias telkinys yra būtent Polohivkos, tačiau litis čia randamas 500–600 metrų gylyje, todėl spėjama, kad įrengti šachtą kainuotų apie ketvirtadalį milijardo JAV dolerių. Kiek tiksliai ličio yra Polohivkos telkinyje, nežinoma. Anksčiau buvo skelbiama, kad 0,7 mln. tonų, tačiau dabar kai kurie ekspertai nurodo kelis kartus didesnį kiekį.
Naujas etapas Klaipėdos uoste: atidaryta moderni laivyno bazė
Po metus trukusių statybų Klaipėdos uostas žengia reikšmingą žingsnį pirmyn – gegužės 6 d. pietinėje jo dalyje duris atvėrė moderni Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivyno bazė. Šis strategiškai svarbus objektas, kurį už 5,36 mln. eurų pastatė UAB „Infes“, taps namais visai uosto specialiajai technikai, užtikrins valstybės rezervo saugumą bei leis operatyviau reaguoti į ekstremalias situacijas. Naujoji bazė, įsikūrusi Marių gatvėje, greta Karinių jūrų pajėgų laivynui priklausančios teritorijos, ne tik optimizuos uosto priežiūrą, bet ir taps tramplinu tolimesniam jo augimui bei žaliosios laivybos iniciatyvoms. Naujoji bazė – namai laivams „Tai ne tik naujas pastatas, tai – vieta, kur susitelkia atsakomybė, pasirengimas ir techninis tikslumas. Vieta, kur bus dirbama tam, kad Klaipėdos uostas kasdien veiktų saugiai, sklandžiai ir patikimai“, – akcentuota per praėjusią savaitę vykusias naujosios bazės atidarymo iškilmes, kuriose dalyvavo net tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, objektą stačiusios bendrovės „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius, bet ir susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. „Šiandien visų akyse turėtų būti džiaugsmo, nes paliekame kažką seno, nebereikalingo, nebeefektyvaus ir turime kažką naujo. Šitas įvykis, stebint, kas vyksta globalių problemų verpete pasaulyje, nepateks į pirmuosius laikraščių puslapius, jo neaptarinės per pasaulines žinias, bet uostui tai yra ypatinga diena, – sveikindamas susirinkusiuosius į iškilmes kalbėjo A. Latakas, akcentuodamas naujojo objekto svarbą. – Pirmiausia tai yra namai laivams, kurie turės gražų uostelį prisišvartuoti, elektrą, vandenį, saugią galimybę prisipilti kuro, netgi galimybę atiduoti atliekas, turės sandėlį susidėti savo daiktams, o komandos – patogią vietą, kur galės dirbti ne tik ant vandens, bet ir viduje. Šita bazė labai reikalinga ir Uosto priežiūros tarnybai, dirbančiai visą parą, kad galėtų išgelbėti žmogų, padėti į nelaimę patekusiam laivui ir hidrografams, ir narams.“ Anot direkcijos vadovo, naujasis pastatas kartu yra tam tikras signalas ir kaimyniniams uostams, nes šiandien Klaipėda ne tik pirmauja krovoje, išlaiko lyderės poziciją esamose geopolitinėmis sąlygomis, bet, pastatydama šitokį objektą, rodo, kad mūsų uostas yra nusiteikęs labai rimtai ateičiai ir perspektyvai. Už sėkmingai įgyvendintą projektą A. Latakas dėkojo visiems, kurie prie to prisidėjo – statytojams, projektuotojams, savo komandai, vietos bendruomenės atstovams.
„Laimės hormonai“ – buvimo kartu alchemija
Kretingoje gyvenanti Laura Petravičiūtė – ne tik trijų vaikų mama. Ji jau porą mėnesių yra laisvalaikio ir pramogų erdvės „Laimės hormonai“ šeimininkė. Išgyvenusi dvejas skyrybas, pirmojo verslo griūtį, patyčias darbe ir daug kitų sunkių gyvenimo etapų, jauna moteris nepalūžo, o šypsodamasi ir aukštai iškėlusi galvą žengė savo ilgametės svajonės link. Idėja – dar nuo studijų laikų Nuo studijų laikų svajojusi apie laisvalaikio ir pramogų erdvę, savo diplominiame darbe vysčiusi šią viziją, L. Petravičiūtė pagaliau ją realizavo Kretingoje. Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje studijavusi vadybos ir verslo administravimo krypties Finansų specialybę, pagal specialybę beveik nedirbo. Trumpai pabuvusi buhalterės pavaduotoja ir supratusi, kad finansų sritis – ne jai, L. Petravičiūtė nėrė į profesines holistinio masažo gelmes. Baigusi masažo specialybės kursą, moteris apie dešimtį metų dirbo masažuotoja. Taip pat maždaug prieš septynerius metus Klaipėdoje, nedidelėje erdvėj buvo pastačiusi porą futbopulo stalų, tikėdama naujoko sėkme, bet, neturint versle jokios patirties ir įgūdžių, po metų teko užsidaryti. Bet pasisėjusi tikėjimo sėkla visus tuos metus širdyje augo, brendo ir giliai įsišaknijo. „Laimės hormonai“ – tai jos svajonė, kuri pagaliau išsipildė. Jaunai moteriai norėjosi sukurti saugią erdvę paaugliams, šeimoms su vaikais, jaunimui ir visiems, savo laisvalaikį planuojantiems praleisti ramiai ir tvarkingai, be triukšmo, be alkoholio. „Buvau pastebėjusi, kad paaugliams nėra, kur švęsti gimtadienių, jie neturi erdvės, kurioje jiems būtų ir įdomu, ir saugu. Kalbu apie vaikus nuo 10-ties metų. Patiems mažiausiems, darželinukams, įrengti žaidimų kambariai, batutai, bet tokiose patalpose jų tėvai sėdi ir, neturėdami ką veikti, nuobodžiauja. „Laimės hormonai“ – erdvė, kurioje tiek vaikai, tiek jų tėvai ras ką veikti. Čia yra ne tik biliardo stalas, bet ir futbopulas, novusas, smiginis, stalo žaidimai“, – išvardino erdvės šeimininkė.
Regionų žurnalistai gvildeno ne tik užsienio politiką
Užsienio reikalų ministerija kasmet atidų dėmesį skiria susitikimui su regionine žiniasklaida. Tradiciniame seminare balandžio 23–24 d. aptarti Lietuvos užsienio politikos prioritetai, saugumas, transatlantiniai santykiai, Rusijos karas prieš Ukrainą, ekonominė diplomatija, dezinformacijos užkardymas ir kiti aktualūs klausimai. Renginio metu žurnalistai bendravo ir su kitų institucijų atstovais, lankėsi Vyriausybėje. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pristatė Vyriausybės užsienio politikos kryptis ir atsakė į žurnalistų klausimus. Jis įsitikinęs, kad reikia pasakoti mūsų žmonėms, kas vyksta pasaulyje ir kokia yra mūsų pozicija. „Mūsų visų kasdienybė priklauso ir nuo to, kas vyksta kitur. Ar tai būtų karai, ar tarifų karai, ar dideli projektai ir kt.“, – atkreipė dėmesį ministras. Pasak ministro, aktualiausias dienotvarkės klausimas išlieka Ukraina, be abejo, svarbiausias klausimas yra ir santykiai su JAV, natūralu, ir su Europos Sąjunga. „Su Trampo administracija tiktai siekiame transatlantinį ryšį išlaikyti, turime visus politinius, ekonominius argumentus, atsakus į jų transakcinius: o kas man už tai? Turime ir saugumo argumentus, kad mes ir toliau čia turėtume amerikiečius, kad jų dalyvavimas Europoje jiems suteikia globalų pranašumą. Suprantame, kad Europos Sąjungai dabar yra didysis metas pakilti ir užimti politinės lyderystės spragą, kurią bet kokiu atveju palieka amerikiečiai, peržiūrėdami mūsų santykius. Tačiau tos lyderystės trūksta konkrečiuose asmenyse. Bent šiuos artimiausius mėnesius yra lūkestis, kad, gegužės pirmąją savaitę Vokietijoje pasitvirtinus Vyriausybę, tai leistų būsimam kancleriui F. Merzui imtis lyderystės Europoje su tikru politiniu svoriu“, – kalbėjo ministras K. Budrys. Jis akcentavo, kad šioje geopolitinėje padėtyje, kur svarbu nauji santykiai su JAV, Kinija, Europos Sąjunga, kiek plačiai ji bus nuėjusi į Balkanus, kada apims ir Ukrainą, svarbiausias ir vienijantis dalykas yra, kaip atrodys susitarimas dėl taikos Ukrainoje, kiek ji tęsis ir kokios bus mums tiesioginės ir netiesioginės pasekmės.
„Romeo ir Džiuljetos“ istorija – režisieriaus kelias į paauglio širdį
Kraštietis, nuo Salantų kilęs režisierius, aktorius, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytojas Žilvinas Beniušis, vienas „Raudonos nosys“ gydytojai – klounai“ veiklos pradininkų bei mentorių, taip pat Vilniaus vicemerės patarėjas švietimo klausimais, pastaruoju laiku tapo ypač dažnas svečias Salantuose, kur kartu su šio miestelio gimnazijos moksleiviais pastatė pjesę „Romeo ir Džiuljeta“. Užtruko porą mėnesių Salantuose gimęs, augęs ir dabartinę Salantų gimnaziją baigęs Žilvinas Beniušis jau senokai puoselėjo mintį, kaip galėtų prasmingai atsidėkoti savo kraštui. „Salantų gimnazijos mokytojų kolektyvas man pametėjo projekto idėją, kad galėčiau padirbėti su dabartiniais aštuntokais. Viską aptarus, praeitų metų spalio-lapkričio mėnesiais kas savaitę vis grįždavau kelioms dienoms į gimtąjį miestą ir kartu dirbdavome“, – pasakojo režisierius, džiaugdamasis, kad į projektą noriai įsitraukė ne tik aštuntokai, bet ir mokytojų kolektyvas. Kadangi šis projektas vykdomas pagal Lietuvos tūkstantmečio mokyklų pažangos programą, jame dalyvavo ir dailės, muzikos, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai. Vaikai mokėsi tekstus, nagrinėjo Romeo ir Džiuljetos istoriją. Gana intensyvus darbas ir kūryba užtruko porą mėnesių. „Labai didelis iššūkis buvo įtraukti visus to amžiaus vaikus. Nors ne visi yra teatro žmonės, norėjosi atrasti bent po vieną ar kelias teksto eilutes kiekvienam. Pats adaptavau šią pjesę, kad kiekvienas, ištaręs bent žodį ar eilutę, jaustųsi bendruomenės dalimi“, – kalbėjo Ž. Beniušis, pasidžiaugęs, kad šios idėjos įkvėpti vaikai susibūrė, išmoko įsiklausyti vienas į kitą, bendradarbiauti tarpusavyje ir papasakoti gražią meilės istoriją. Pasak režisieriaus, „Romeo ir Džiuljeta“ dar iki praeitų metų buvo kūrinys, įtrauktas į lietuvių kalbos mokymo programą aštuntokams. „Kadangi pačiai Džiuljetai buvo keturiolika metų, ji pagal šiuolaikinius standartus būtų aštuntokė. Aš pats esu mokęsis pedagogikos, nemažai studijavęs, todėl suprantu, kad tokio amžiaus vaikams oriai, gražiai kalbėti apie meilę, ją sutaurinant ir išaukštinant, yra gana sudėtinga, todėl norėjosi juose ugdyti tauresnę, gilesnę pajautą į santykį ir į romantinį ryšį”, – sakė spektaklio režisierius.
Aistrą skraidyti dalina perpus
Nuo vaikystės žvelgęs į dangų ir, kaip dauguma berniukų svajojęs apie lėktuvus, šiandien Kretingos sklandytojų klubo atstovas Gintautas Zubė – ne tik orlaivio pilotas, pilotuojantis „Boeing 737“ ir skraidinantis keleivius po visą pasaulį, bet ir didelis sklandymo aistruolis, laimėjęs ne vieną titulą, čempionatą ir medalį. Trečia vieta negarantuoja vietos finale Šįsyk JAV finišavusiame FAI „Sailplane Grand Prix“ sklandymo atrankiniame etape sėkmingai pasirodęs Gintautas Zubė užėmė III vietą ir, laimėjęs bronzos medalį, grįžo į Lietuvą. Nors pašnekovas dar nėra tvirtai įsitikinęs, ar papuls į Grand Prix sklandymo varžybų finalą – galimybė sudalyvauti finale nėra prarasta. „Tokio tipo atrankinės varžybos vyksta daugelyje vietų visus metus, kiekvienose jų gali dalyvauti iki 20 dalyvių. Jei norinčių susirenka daugiau, jie atrenkami pagal tarptautinį reitingą. Šiose varžybose, kaip ir bėgime, visi startuoja vienu metu ir pirmasis, kirtęs finišo liniją, tampa laimėtoju, antrasis kirtęs taps antros vietos laimėtoju ir taip toliau. Dėl saugumo ir yra ribotas dalyvių skaičius“, – paaiškino G. Zubė. Dalyviams yra duodamas maršrutas ir distancija, kurią reikia įveikti. Iš viso jau buvo surengti 9-i tokie etapai, iš kurių viename G. Zubė ir dalyvavo. Dauguma etapų jau įvyko, gegužės pabaigoje dar vyks Lenkijoje ir Olandijoje. Finalas numatytas rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje, Pietų Alpėse. G. Zubė planuoja dalyvauti atrankinėse varžybose Lenkijoje ir jau sumokėjo starto mokestį. Į finalą patenka atrankiniuose etapuose I ir II v. laimėję sportininkai, o laimėjusysis III v. tėra rezervinis, todėl sklandytojas dar sykį ir rengiasi išmėginti savo jėgas Lenkijoje. Pasak G. Zubės, kaimyninėje šalyje gali būti sunkiau, kadangi ten susirenka labai pajėgūs varžovai. Vis dėlto pašnekovas tikisi arba įveikti gana stiprius priešininkus, arba papulti į finalą vykti atsisakius I ir II v. sportininkams, su kuriais ant laimėtojų pakylos stovėjo Floridoje.
|
|
