|
|
|
Vakarų LietuvaES investicijos Telšių regione: plečiamos socialinės ir sveikatos paslaugos
Telšių regionas žengia svarbų žingsnį – iki 2030 m. čia suplanuota beveik 95 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, skirtų gyventojų gerovės kūrimui. Daugiau negu 16 mln. eurų nukreipta į socialinių paslaugų plėtrą, beveik 1 mln. eurų – sveikatos prevencijai, o 3,7 mln. eurų – ilgalaikei priežiūrai. Visos savivaldybės jau pradėjo įgyvendinti projektus ir prisideda savo biudžetų lėšomis. Tai reiškia, kad ypač svarbi pagalba bus lengviau pasiekiama, o paslaugos – labiau prieinamos kiekvienam regiono gyventojui. Mažeikiuose – nauji namai ir stipresnė sveikatos sistema Mažeikių rajone vyksta svarbūs pokyčiai. Žemupio gatvėje Mažeikių mieste statomas grupinio gyvenimo namas, visiškai pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Čia galės apsigyventi dešimt žmonių su negalia – jie turės galimybę mokytis savarankiškumo, ugdyti socialinius įgūdžius ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 m. pabaigos, o Europos Sąjungos investicijos siekia 637,5 tūkst. eurų. Iki 2026 m. pabaigos pasikeis ir Plinkšių globos namai. Čia kuriama nauja infrastruktūra, kuriai skirta 398,2 tūkst. eurų. Ji bus pritaikyta asmenims, turintiems judėjimo negalią. Namuose įrengiamas pakilimo keltuvas ir pandusas, tvarkomas stogas, takeliai, lauko apšvietimas, poilsio suoliukai. Bus įsigytas ir automobilis, pritaikytas žmonėms su judėjimo sunkumais. Šerkšnėnų kaime buvęs daugiafunkcis centras virs Plinkšių globos namų filialu. Po kapitalinio remonto ir paskirties pakeitimo čia bus įsteigta 20 vietų, atitinkančių šiuolaikinius socialinės globos standartus. Iš ES lėšų (784,2 tūkst. eurų) bus suremontuotos ir perplanuotos 623 kv. m ploto patalpos, pritaikytos gyvenimui ir bendroms veikloms, atnaujinti sanitariniai mazgai, įrengtas vidinis keltuvas tarp aukštų, atnaujinta pastato inžinerinė infrastruktūra ir atlikti vidaus remonto darbai. Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centras stiprina mobiliosios komandos galimybes teikti slaugos paslaugas pacientų namuose visame rajone. Komandai nupirktas elektromobilis, moderni medicinos įranga ir darbo priemonės, kad pagalba pasiektų žmones greičiau ir patogiau.
Europos Sąjungos investicijos Telšių regione: atnaujinami turizmo objektai ir kuriami nauji maršrutai keliautojams
Nuo piliakalnių iki ežerų – Telšių regiono savivaldybės įgyvendina daugiau negu 30 projektų, bendrai finansuojamų iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos. Iki 85 proc. projektų vertės finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, o likusią – ne mažiau kaip 15 proc. – dalį skiria savivaldybės. Šios investicijos ne tik padės atnaujinti kultūros ir gamtos objektus, bet ir sukurs patogesnes, saugesnes ir įdomesnes erdves gyventojams bei regiono svečiams. Visi atnaujinami ar jau atnaujinti objektai įtraukti į Telšių regiono turizmo maršrutus – „Pasivaikščiojimas su istorinėmis asmenybėmis“, „Žemaitijos piliakalniai“, „Gamtos peizažai“ ir „Sakralinis kelias“. Nauji takai, apšvietimas, poilsio zonos ir dviračių maršrutai leis žmonėms iš naujo atrasti Žemaitijos paveldą, atvers naujus kelius keliautojams ir suteiks daugiau galimybių vietos bendruomenėms, veikloms bei verslams plėstis. Mažeikiuose – istorinės asmenybės, piliakalniai, gamta Mažeikių rajonas sparčiai keičiasi – čia įgyvendinami ar planuojami įgyvendinti net 9 turizmo projektai, kurie atvers naujas galimybes tiek vietos gyventojams, tiek keliautojams. Net dvylikoje kultūrinių objektų jau pradėta tvarkyti aplinka ir jų prieigos. Tam skirta 942,5 tūkst. eurų iš ES fondų. Tai Mažeikiuose ir Laižuvoje įsikūrę istoriškai ir kultūriškai svarbūs paminklai bei pastatai, susiję su įžymiomis asmenybėmis. Juos į visumą sieja bendras regioninis maršrutas „Pasivaikščiojimas su istorinėmis asmenybėmis“. Istorijos mėgėjai taip pat sulauks naujienų. Tai – maršrutas „Žemaitijos piliakalniai“. Jame už 975 tūkst. eurų planuojama lankymui pritaikyti net keturis piliakalnius – Rimolių, Jautakių, Gyvolių ir Ritinės. Ventos upės slėnis taps patrauklia poilsio vieta ne tik gyventojams, bet ir svečiams. Planuojama, kad Viekšniuose bus įrengta Raudonskardžio regykla, pėsčiųjų takai, sutvarkytas tiltas per Virvytės upę. Šio etapo vertė – 1,2 mln. eurų. O Mažeikių etape, bendrame regioniniame maršrute „Gamtos peizažai“ bus įrengti takai, apšvietimas bei poilsio zonos. Gerovei tvarkyti numatyta net 526,5 tūkst. eurų ES lėšų. Maršrute „Gamtos peizažai“ mažeikiškiai planuoja ir daugiau pokyčių: bus sutvarkytos prieigos ir poilsio vietos šalia Sedos ežero, Varduvos upės slėnyje bei upės atodangos teritorijoje. Taip pat bus atnaujinama ir bendruomenės poreikiams pritaikoma Renavo dvaro sodyba. Šiems darbams planuojama pasitelkti daugiau kaip 670 tūkst. eurų. Lankytojams atsivers ne tik gamtos erdvės, bet ir miškai. Tikimasi, kad keliautojai įvertins naujus takus, mažąją architektūrą, kurie padės patogiau ir artimiau susipažinti su Tirkšlių mišku. Taip pat bus sudaryta galimybė tyrinėti Didžlaukio aukštapelkės unikalų kraštovaizdį, kur bus įrengtas pažintinis edukacinis takas su poilsiui skirtomis vietomis. Nepamirštas liks ir Juodpelio parkas, kurį planuojama padaryti dar patogesniu, saugesniu gyventojams. Bendra šių projektų vertė – daugiau kaip 2,8 mln. eurų.
Dainai įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros
Iš Kretingos kilęs atlikėjas ir dainų kūrėjas Jokūbas Jankauskas žiemos sezoną pasitiko su nauju kūrybiniu žingsniu – kalėdine daina „Prisimink Kalėdas“, kurią įkvėpė netikėtas radinys prie Baltijos jūros. Anot jo, idėja išleisti šventinį kūrinį brendo ilgai, tai jam – nauja kūrybinė patirtis. Kalėdinė muzika – apie tikrumą „Dar nebuvau išleidęs sezoniškos, būtent Kalėdoms skirtos dainos, o „pliusiuką“ prie punkto „išleisti kalėdinę dainą“ galvoje nešiojausi jau seniai. Man, kaip atlikėjui, tai buvo gera kūrybinė praktika ir nauja patirtis“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Jokūbas. Atlikėjas tvirtino, kad sezoniškumo nesibaimina: kalėdinės dainos natūraliai sugrįžta kasmet, o tam, kad kūrinys suspėtų tapti klausytojų švenčių dalimi, jis nusprendė dainą pristatyti gerokai anksčiau – likus mėnesiui iki šventinio šurmulio: „Idėja buvo aiški nuo pat pradžių: išleisti dainą maždaug mėnesiu anksčiau, kad ji spėtų įsilieti į žmonių kasdienybę ir šventes.“ „Prisimink Kalėdas“ – daina, kurios ištakos susijusios su itin konkrečiu, netikėtu įvykiu. Pajūryje Jokūbas rado butelį su laišku – iš dalies bangų sunaikintą, tačiau palikusį vieną įskaitomą sakinį. Būtent šis radinys tapo emociniu kūrinio pagrindu. Kretingiškis dalijosi, kad kalėdinė muzika jam pirmiausia yra apie tikrumą: „Kalėdinės dainos visada balansuoja tarp dviejų kraštutinumų: jos gali nuskambėti plačiai, bet lygiai taip pat gali likti nepastebėtos, jei klausytojas jose nepajunta tikrumo. Aš į šią dainą žiūriu ne kaip į galimybę išgarsėti, o kaip į progą pasidalinti tikra istorija.“ Jam Kalėdos – metas, kai svarbu suartėti, atsiprašyti, priminti artimiesiems, kad jie mums rūpi. Todėl ir daina skirta būtent šiai šilumos būsenai perduoti. „Jei kūrinys perduos tą šilumą – vadinasi, jis jau atliko savo darbą“, – akcentavo J. Jankauskas.
KUL iniciatyva: telkia regiono gydymo įstaigas, kad palengvintų paslaugų prieinamumą
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda naują sveikatos sistemos raidos etapą Vakarų Lietuvoje. Įvertinusi pastarųjų metų pažangą, augantį specialistų skaičių ir stiprėjančias kompetencijas, ligoninė inicijuoja regioninio sveikatos priežiūros tinklo kūrimą – naują gydymo įstaigų bendradarbiavimo modelį, kuris padėtų užtikrinti kokybiškas, koordinuotas ir pacientui prieinamas paslaugas visame regione. Kviečia bendradarbiauti „Jeigu norime, kad žmonės gautų medicininę pagalbą laiku ir arti namų, turime galvoti ne apie sienas tarp įstaigų, o apie viso regiono sistemą. Todėl KUL veiklą vertiname ne tik kaip atskiros ligoninės progresą. Mums svarbu matyti visą Vakarų Lietuvos sveikatos ekosistemą ir jos tvarų vystymą“, – sakė KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis. Pasak jo, pacientų srautų valdymas, paslaugų prieinamumas ir regiono sveikatos rodikliai priklauso ne nuo vienos įstaigos pastangų, o nuo to, kaip visa sistema veikia kartu. Dėl šių priežasčių KUL imasi lyderystės ir siūlo regiono gydymo įstaigoms jungtis į darbo grupę, kuri vieningai derintų paslaugų tinklą ir jo plėtrą, planuotų investicinius projektus visam regionui, spręstų kylančius iššūkius, rengtų bendrą sveikatos paslaugų planą Vakarų Lietuvai. „Siekiame sukurti vientisą, aiškiai organizuotą sistemą, kurioje kiekviena įstaiga žino savo vaidmenį, o pacientai gauna greitą ir efektyvią pagalbą ten, kur ji labiausiai prieinama“, – sakė A. Šimaitis.
Pensijų II pakopos lėšos – ne premija prieš Kalėdas.
Jau kitąmet Lietuvoje prasidės vienas didžiausių pensijų sistemos pokyčių per pastaruosius du dešimtmečius – visiems II pakopoje kaupiantiems gyventojams bus atvertos durys atsiimti savo sukauptas lėšas. Skaičiuojama, kad apie atsiėmimą svarsto net 40 proc. pensijų sistemos dalyvių. Ekspertai abejoja, ar dauguma rinksis pinigus perinvestuoti į kitus pensijai kaupti tinkamus instrumentus. Esą labiau tikėtinas Estijos scenarijus – kai 2021 m. daugiau nei pusė pasitraukusių žmonių savo santaupas išleido per pirmuosius kelis mėnesius, o ne pasirūpino ateitimi. „Vakarų Lietuvos“ kalbinti pašnekovai ragino nesielgti spontaniškai. Jei šiandien neturite plano, ką daryti su išsiimtais pinigais – laikykite juos iki protingai pasikonsultuosite. Juolab kad pinigus sąskaitoje „valgo“ infliacija arba dar blogiau – pinigų lietui ruošiasi ir telefoniniai bei kibernetiniai sukčiai. Kaupsite iki galo? Gausite iki 25 proc. daugiau Finansų ir pensijų ekspertai neslėpė: artėjantis pasitraukimo langas – ne proga pykti ant valstybės, kuri vis keičia pensijų sistemą. Verčiau jau šaltai numatyti sau naudingą pensijos scenarijų. Tuo pačiu primenama, kad kaupimo nereikia sureikšminti kaip itin didelio indėlio į būsimą pensiją, mat tokiu būdu pensijos tikrai nepasidvigubinsite. Valstybei nustatant dabartinę 3+1,5 proc. įmoką tikėtasi, kad II pakopos pensija pridės apie 20–25 proc. prie „Sodros“ pensijos, kai į pensiją pradės eiti karta, visą darbingą laikotarpį dalyvavusi kaupime. To tikėtis gali tie, kurie kaupime dalyvaus iki galo nesiblaškydami. Šiandien valstybės garantuojama senatvės pensija Lietuvoje siekia vos apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad išėję į pensiją, jei nekaupia papildomai, žmonės praranda daugiau negu pusę savo buvusių pajamų. Būtent dėl to prieš 20 metų ir buvo sukurta II pensijų pakopa – būdas kaupti papildomai, be galimybės pinigus išsigryninti vos panorėjus. Tokiu keliu žengia daugelis modernių Europos valstybių. Šiuo metu sistemos dalyvis kas mėnesį į ją perveda 3 proc. savo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio sumos (3+1,5 proc.). Šiuo metu pensijai Lietuvoje kaupia 1,4 mln. žmonių, o bendras sukauptas turtas siekia beveik 10 mlrd. Eur.
Šv. Pranciškaus onkologijos centras – ligonių vilties oazė
Šį lapkritį Klaipėdoje, greta ligoninių komplekso, įsikūręs Šv. Pranciškaus onkologijos centras atšventė savo veiklos 20-metį. Ta proga į šv. Mišias Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje iš visos Vakarų Lietuvos susirinko gausi bendruomenė, vienijanti onkologinius ligonius ir jų artimuosius, bei dvasiniame kelyje juos lydinčius brolius pranciškonus, taip pat – gydytojus, slaugytojus ir kitus šio centro geradarius. Dievas vedė brolius ir geradarius Išvien su bendruomene Aukščiausiajam už vedimą vilties ir tikėjimo keliu dėkojo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos provincijolas Evaldas Darulis ir Klaipėdoje tarnaujantys broliai pranciškonai Astijus Kungys ir Alvydas Virbalis. Bendruomenės dvasinis globėjas A. Kungys, cituodamas evangelisto Šv. Pauliaus žodžius, susirinkusiuosius pavadino šviesos vaikais, iš jų išskirdamas Aldoną Kerpytę, bendruomenės įkūrėją ir jos vadovę. „Onkologinė liga žmogaus gyvenime yra didelė nelaimė. Bet kai ji palietė Kretingos šviesulį Aldoną, tuomet dirbusią viešosios bibliotekos direktore, „apmiręs grūdas ėmė lįsti iš žemės“ – dar ligoninėje ji subūrė pirmąsias moteris, – prisiminė brolis Astijus. – Iš pradžių jos glaudėsi pas seseris pranciškones „Špitolėje“. Tarnauti klebonu į Kretingą tuomet atvykęs brolis Evaldas jau rado išaugusią „Vilties piligrimų“ bendruomenę, kuri nebetilpo „Špitolėje“. Todėl išvien su gvardijonu Benediktu Jurčiu priglaudė ją po pranciškonų vienuolyno stogu.“ Brolis Astijus emocingai prisiminė, kaip B. Jurčys išvien su broliais ėmė austi mintį – pastatyti onkologijos centrą greta ligoninių komplekso Klaipėdoje, kad besigydantys žmonės jame galėtų rasti ramybę, atgauti dvasines jėgas. „Vieniems, be Dievo vedimo, nebūtų pavykę sutelkti geradarius, nes statyba prasidėjo tarsi iš niekur ir tuščiomis kišenėmis. Tuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Tarasevičius padėjo parūpinti sklypą prie ligoninės, statinius planavo architektai Saulius Plungė ir Rimmaudo Nunzio iš Italijos. Šiuo Dievo planu brolis Benediktas įtikino užsienyje gyvenančias savo tetas Jūratę, Eleonorą ir Janiną, kurios skyrė pinigų statybų pradžiai, o vėliau Dievas veikė per verslininko Martino Gusiatino šeimą, paaukojusią solidžią sumą pinigų.“
Seminaras apie savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas
Lapkričio 12 d. Kretingoje įvyko Pietų Baltijos regiono programos projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“ (DecarbonDHS) seminaras-diskusija „Lietuvos mažųjų savivaldybių patirtis vystant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir jų perspektyvos“. Projekte dalyvauja Kretingos rajono savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė Kretingos šilumos tinklai ir Lietuvos energetikos institutas, kurie ir organizavo renginį. Seminaro metu buvo pristatytas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dekarbonizacija“, jo metu vykdomi darbai bei kaimyninių projekte dalyvaujančių šalių patirtis vykdant dekarbonizacijos procesą. Seminare UAB „Kretingos šilumos tinklai“ patirtimi pasidalijo įmonės gen. direktorius Donatas Gedmintas, papasakojo per pastaruosius penkerius metus įgyvendintus investicinius projektus, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose.
UAB „Alytaus šilumos tinklai“ gen. direktorius Mindaugas Nevardauskas, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir investicijoms Tomas Janušas ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ gen. direktorius Dainius Budrys savo pranešimuose ypač daug dėmesio skyrė centralizuoto šilumos tiekimo skaitmenizacijai, kuri matoma kaip perspektyvi ir neišvengiama tokių sistemų plėtros ir modernizavimo kryptis, dekarbonizuojant šilumos tiekimo sektorių ir pereinant prie ketvirtos ar net penktos kartos sistemų. Lietuvos energetikos instituto atstovas Justas Šereika pristatė vykdant projektą naujų plėtros galimybių vertinimus Kretingoje naudojant nPro programą, skirtą techniniam bei ekonominiam modeliavimui planuojant naujų technologijų diegimą centralizuoto šilumos bei vėsumos tiekimo vystyme. Seminare-diskusijoje dalyvavo ir svečiai iš kaimyninių Šilutės bei Šilalės rajonų savivaldybių šilumos tiekimo įmonių, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos.
„Vakarų Lietuvos“ informacija
Vydmantai – bendruomenė, auganti greta vėjo parkų
Vydmantai – tarp Palangos ir Kretingos įsikūrusi gyvenvietė, kur žmonės vieni kitus vadina vardais. Čia jie susiburia ne dėl pareigos, o dėl noro kurti tokią gyvenvietę, kurioje gera gyventi, kur gimsta tradicijos ir kur net mažos iniciatyvos užauga iki didelių sprendimų. Per daugelį metų augusi bendruomenė iš mažo kaimo sukūrė vietovę, kur svarbiausia – žmonių ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas. Pastaraisiais metais prie šio augimo prisidėjo ir „Ignitis renewables“ – žaliosios energijos lyderė Baltijos šalyse, kuri vietinius gyventojus pažįsta ne tik kaip kaimynus, bet ir kaip partnerius. Gyvenvietė, kuri vienija žmones „Didžiuojuosi, kad esu vydmantiškis. Nebijau sakyti, kad gyvenu kaime, nes čia yra viskas – jūra ir darbas visai šalia, o žmonės tokie, kad net nepažįstamą sutikęs jauti šilumą. Šita vieta – miela širdžiai. Gyveni ramiai, bet tuo pačiu jauti judėjimą, augimą. Tai, ką mes po truputį čia kuriame, yra didelė vertė – gyvenvietė, kuri kasmet tampa vis gyvesnė ir gražesnė“, – teigė Vydmantų kaimo bendruomenės pirmininkas Simas Končius. „Čia susitiko žmonės iš skirtingų Lietuvos kampelių, tačiau netruko tapti viena šeima. Stebina galbūt tai, kad suvažiavę iš visos Lietuvos – atsivežę savo papročius, įpročius – gyventojai vis tiek kartu sugebėjo sukurti vienovę. Jie labai užsispyrę – jeigu jau nusprendžia siekti tikslo, jų niekas nesustabdys. Būtent tas užsispyrimas ir yra uždegantis“, – kalbėjo Vydmantų klebonas Karolis Petravičius.
Vilkų išpuolių mažėja, bet ūkininkų ir plėšrūnų santykiai išlieka įtempti
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Pernai ir užpernai medžiotojams buvo leista nušauti 341 vilką, o sumedžiota atitinkamai 326 ir 281 plėšrūnas. Limitas „susitraukė“, bet ūkininkai, patiriantys nuostolių dėl aštriadančių išpuolių prieš jų auginamus gyvulius, norėtų, kad pilkių populiacija būtų sumažinta dar labiau. Ir jų noras suprantamas – Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą augintojams išmokėta kompensacijų suma – 151 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos Leidžiamo sumedžioti vilkų skaičiaus sumažinimas vertinamas įvairiai: ūkininkai kalba apie būtinybę saugoti ūkinius galvijus, medžiotojai – apie populiacijos reguliavimą, o gamtosaugininkai akcentuoja vilkų svarbą ekosistemai. Pagal Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 2024–2025 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rezultatus ir 2024–2025 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie vilkų buvimą registravimus visus metus, skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos. 2022–2023 m. jų buvo ne mažiau kaip 91 šeima. Vilkų išpuolių mažėja Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė – gyvulių augintojams iki 2025 m. spalio 1 d. atlyginant ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 151 tūkst. eurų kompensacija. Kiek žalos šie keturkojai medžiokliai padarė Rietavo savivaldybės, Plungės, Mažeikių, Telšių, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos rajonų savivaldybių gyvulių augintojams? Ministerijos teigimu, išpuolių prieš ūkinius galvijus mažėja, tad, palyginus 2025 m. ir 2024 m. duomenis, išaiškėjo, ar tendencija būdinga ir šiems rajonams.
Žemaitėška skomb ne tik „Do gaidē, do gaidokā“, bet ė daugiau dainu
Kretingėškis kompuozituorius pedaguogs chuorvedys Žilys Aloyzos tor visims geru žėniu: ons ėšleda 26-ojė savo kūrybas dainu kninga „Do gaidē, do gaidokā“, katrou sokūrė so Telšius begyvenontė Daubariene Irena, katra yr Telšių Kranta pruogėmnazėjės direktuorė ė autorėniu kningu autuorė, nes kor i suaugusysems, i vakams, i da paraša litorgėniu tekstu. Pėrmieje api vakams skėrta dainu kninga sožėnuojė telšėške, mat autuore Telšiu Karolinas Praniauskaitės viešuojė bėbliuotekuo sorėngė tuos kningas pristatyma: pasiruoda, skombiejė daug dainu, žemaitėšku pasakuojėmu, jouka, plojėmu. Dalyvava ė patys kningas autuore, tep jau ėduome pakalbiejėn, kap gėmė tas kūrėnys, gause bova ė anu gerbieju. Naujuoji kninga skėrta vakams, anu tievams ė muokytuojams. Autore prėstata žemaitėškas dainas, eilieraštius, skaičiuotes, kvėit dėdžiuoties, ka anėi yra žemaite, brongintė mūsa kalba, papruotius, gamta. O ka žuode būtom itaigesni, ka vėsi soprastu, api kun yr ta kninga, dainu prėdovanuojė luopšieliu-daržieliu „Beržielis“ ė „Mastis“ vaka, anu vaduovės Stepanavičienė Rasa ė Činskienė Nijuolė, Buožėnų dainininka. Pasėpasakuojė ė knygelės dailininkė Daubarytė Marija, maketoutuojė Bakšė Iluona – rek pasakytė, kad kninga yra tėkra laba graži, spalvinga, vėinuo posie – eilės, kėtuo – natas, katras kompozituorius Žilys A. pats yra ėšmuokės sorinktė. „Ka leduom kninga, aš sopratau, ka mes, žemaite, laba skėramės – atruoda, vėina tauta, o rokoujamies skėrtinga: vėinep Kretingou, kitep Mažeikius aba Skoudė. Dielto aš kninguo ė parašiau, ka kėikvėins tas dainas gal prėtaikytė sava patarmie, kap ons kalb. O pri natu paprašiau ka būtumei žuode palei kretingėškiu tarme“, – sakė Aloyzos, pats gėmės ė ožaugės strainiam Raguvėškiu kaime Kretinguos rajuone.
|
|
