|
|
|
PolitikaEuroparlamentarė Vilija Blinkevičiūtė: „Per krizę parama žmonėms turi būti didesnė“
Europos Parlamentas kreipėsi į valstybes nares, į Europos Komisiją ir Tarybą dėl socialinės europiečių apsaugos stiprinimo. „Vasara šiek tiek pridengia įsibėgėjančią ekonomikos krizę. Bet vasara greitai prabėgs. Jau šiandien būtini skubūs, konkretūs sprendimai, kaip apsaugoti žmones nuo krizės pasekmių“, – teigė Europos Parlamento narė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. – Gerbiama Vilija, perskaičius Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės susidaro įspūdis, kad ji skirta Lietuvai. – Deja, bet ji skirta visoms ES valstybėms. Visur susiduriama su socialinėmis problemomis. Kita vertus, infliacija, maisto ir energijos kainų didėjimas Lietuvos žmonėms kirto ir kerta bene skaudžiausiai visoje ES. Todėl Europos Parlamentas dar kartą primena: per krizę parama žmonėms turi būti didesnė. Man stipri socialinė Europa ir Lietuva yra svarbiausias reikalas: jei žmonės skurs, didės atskirtis, planuoti ir kurti sėkmingą Europos ir Lietuvos ateitį bus sudėtinga. – Į ką Europos Parlamentas atkreipia dėmesį savo rezoliucijoje? – Išskirsiu kelis aspektus. Ir per krizę, ir nuolatos būtina užtikrinti tokias minimalias pajamas – atlyginimus, pensijas, išmokas, kompensacijas, kurios leistų žmonėms išvengti skurdo. O tai reiškia, kad svarbu mažinti pajamų nelygybę ir kovoti su skurdu. Dar labai svarbu, kad Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į vidutines pajamas gaunančius žmones. Dėl ekonomikos nuosmukio jie taip pat patiria didelių sunkumų. Paraginome parengti ES veiksmų planą vidutines pajamas gaunantiesiems stiprinti. Žinoma, pagalba vaikams. Europos Parlamentas primena Komisijai ir valstybėms narėms ne vieną raginimą skirti daugiau lėšų Europos vaiko garantijų sistemai ir jai numatyti bent 20 milijardų eurų. Valstybės paragintos skirti didesnę paramą regionų žmonėms: krizė didžiausią neigiamą poveikį daro mažiau išsivysčiusiems regionams ir kaimo vietovėms. Dėl to dar labiau didėja ekonominė ir socialinė atskirtis, žmonės regionuose turi dar mažiau galimybių naudotis kokybiškomis paslaugomis.
Kaip vertina rinkimų rezultatus kiti jų dalyviai
Jolita Vaickienė, Darbo partijos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatė į merus, tarybą: – Manau, kad politikoje nėra amžinų laimėtojų ar pralaimėtojų. Šįkart rinkėjai nusprendė, kad turiu pailsėti nuo aktyvios politikos. Tikėjausi mūsų partijai geresnio rezultato tiek mero, tiek tarybos rinkimuose. Dėl tolesnio dalyvavimo politikoje dar pagalvosiu. Rimvydas Šakinis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Savivaldybės merus: – Giliai širdy esu labai laimingas – pirmąkart kandidatavau į merus, kartu su komanda pelniau siektą rinkėjų pripažinimą. Siekiau antro rinkimų turo, likti antru. Antras esu, pasigalynėjau su politikos senbuviais ir juos įveikiau. Ateityje labai norėčiau pradėti ruoštis Seimo rinkimams, juose sudalyvauti. Jei viskas gerai susiklostys. Dalia Martišauskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė, kandidatavo į Kretingos rajono savivaldybės merus, tarybą: – Gerbiame rinkėjų valią, jų išrinktąjį merą A. Kalnių. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esame svarbi parlamentinė partija, tikėjomės daugiau mandatų taryboje, vėlgi sprendė rinkėjas, jo sprendimą gerbiame. Turėdami du mandatus dirbsime nuosekliai rajono gerovei kaip politinė partija. Kaip skyriaus pirmininkė ir toliau dalyvausiu politikoje, rajono gyvenime.
Antanas Kalnius: „Šiandieną esi meras, rytoj kiemsargis“
Trečią kartą merus rinkome tiesiogiai. Savaitgalį įvykusius tiesioginius Kretingos rajono savivaldybės mero rinkimus antrą kartą laimėjo politinio komiteto Kretingos kraštas deleguotas Antanas Kalnius. Šįkart fortūna jam ypač plačiai nusišypsojo – septynis konkurentus įveikė pirmame rinkimų ture ir pelnęs beveik 60 proc. (59,92 proc. nuo galiojančių biuletenių) rinkimuose dalyvavusių rajono gyventojų balsų lieka vadovauti rajonui antrą ketverių metų kadenciją. Su naujai išrinktu Kretingos rajono savivaldybės meru Antanu Kalniumi kalbėjomės, kaip pats prisipažino, po antros paeiliui mažamiegės nakties: buvę nerimo prieš rinkimus, rinkimų naktį užsitęsė rezultatų su komanda laukimas. – Kas užtikrino tokią sėkmę politiniam komitetui Kretingos kraštas šiuose rinkimuose? Gavote net 11 vietų Savivaldybės taryboje, iškart pirmame ture laimėta mero pozicija. – Paprastas nuoširdumas bendraujant su visais žmonėmis, atsakingas pažadų dalijimas. Nežadėjome to, ko žinojome negalintys ištesėti. Kretingos kraštas yra politinė organizacija, ne partija. Rinkėjai ne vien Kretingoje, ir Kaune, Druskininkuose, kitose šalies savivaldybėse patvirtino politinių komitetų stiprumą, atsvarą politinėms partijoms. Komitetas Kretingos kraštas šiandieną turi 56-is narius, lyginant su ankstesniais rinkimais, narių skaičius padvigubėjo, organizacija ir toliau auga. Norą dalyvauti jos veikloje pareiškė rinkimuose stebėtojais dirbę žmonės. Politinis komitetas Kretingos kraštas, kaip nauja politinė organizacija, negalėjo turėti savo atstovų Kretingos rajono savivaldybės rinkimų komisijoje, rinkimų stebėsenos klausimą išsprendėme delegavę 32 rinkimų stebėtojus. Ir neapsirikome, esame tikri, kad be jų pagalbos minimum dvi vietas taryboje būtume praradę. Apmaudu, bet bandymų neteisėtai pelnyti rinkėjų balsus buvo, ypač rinkėjams balsuojant namuose. Dalį tokių pažeidimų mūsų stebėtojai užkardino, informavome apie pažeidimus Vyriausiąją rinkimų komisiją. Buvo atvejų, kai, atvykus pas rinkėją, paaiškėdavo, kad jis jau balsavo nedalyvaujant stebėtojams.
Mieli kretingiškiai,
man visada buvo, yra ir bus artimi paprastų žmonių rūpesčiai bei socialinio teisingumo siekiai. Laimingi, išsilavinę vaikai, dirbančios ir uždirbančios šeimos, saugi senatvė. Būti arti ir kartu, kai labiausiai to reikia. Padėti silpnesniems, padrąsinti besistengiančius ir kurti galimybes. Ne tik daug pinigų turintiesiems, bet visiems krašto žmonėms. Taip suprantu savivaldą – arčiausiai mūsų visų esančią valdžią. Svarbu visiems, kokiomis gatvėmis ir keliais važiuojame, į kokias mokyklas ir darželius vedame savo vaikus, kaip mums suteikiama gydytojų ir socialinių darbuotojų pagalba. Mielas gyventojau, ir Tavo balsas lems, kaip artimiausioje ateityje gyvensite savo mieste ir rajone. Kandidatas Egidijus Viskontas savo darbais yra įrodęs, kad dirbdamas meru tinkamai – sąžiningai ir nuoširdžiai – atstovaus miestui, rajonui ir jo žmonėms. Tikiu ir pasitikiu juo.
Atsirūgo Derliaus šventėje dovanoti kalakutai
Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šių metų vasario 2 d. nusprendė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praėjusių metų rudenį įvykusios Derliaus ir moliūgo šventės metu dalinusi dovanas rinkėjų nepapirkinėjo, kadangi Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi. Tačiau partija pažeidė kitą – Lietuvos politinių organizacijų įstatymą, nes neteisėtai gavo ir panaudojo 75 eurus – tiek įvertinti kalakutai, kaip prizai atitekę šventės dalyviams. Tradicinėje, jau daugiau kaip du dešimtmečius Kretingoje, pastaraisiais metais paskutinį rugsėjo šeštadienį, organizuojamoje Derliaus ir moliūgo šventėje politinės partijos, organizacijos dalyvaudavo ir anksčiau. Linksmybės, prizai ir siurprizai, vaišės šventėse yra įprasta. Praėjusio rudens šventėje apsilankę socialdemokratų Kretingos skyriaus kiemelyje galėjo pasukti laimės ratą ir laimėti prizą. Taip kažkam ir atiteko tie išgarsėję (apie VRK sprendimą skelbė ir šalies žiniasklaida) kalakutai. Pagal VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Lietuvos socialdemokratų partija įpareigota per 20 darbo dienų gautą neteisėtą finansavimo sumą – 75 eurus – pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šio pažeidimo VRK šiurkščiu nepripažino. LSDP Kretingos skyriaus garbės pirmininkas, ilgametis Kretingos savivaldybės tarybos narys, buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius patikino, kad šventę organizavę bendrapartiečiai įstatymo raidei nusižengė netyčia, į ją neįsigilinę. „Apmaudu dėl padaryto nusižengimo, tačiau už jį atsakysime sumokėdami 75 eurus į valstybės biudžetą. Bausmė partijai, jos Kretingos skyriui yra ir šio nusižengimo paviešinimas, ypač dabar rinkimų kampanijos laikotarpiu. Tačiau man labiausiai skauda dėl kito, kad mūsų nedidelėje bendruomenėje įsigali skundikų kultūra. Kiek žinau, VRK šį atvejį dėl kalakutų aiškinosi ne savo iniciatyva, o gavusi skundą“, – kalbėjo politikas veteranas. VRK nagrinėjo ir kitą praėjusios Derliaus ir moliūgo šventės epizodą: kas užsakė šventėje vaikštinėjusį baltos meškos personažą – meškai buvo užrištas šalikas su socialdemokratų simbolika.
„P. n.“ informacija
Būsimos merų galios: daug kalbama, mažai težinoma
Įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, nuo šių metų balandžio 1 dienos savivaldos laukia pokyčiai, kurie susiję su būsimų tiesiogiai renkamų merų galių stiprinimu. Viešojoje erdvėje apie tai lyg ir kalbama, tačiau mažai težinoma: dažnas rinkėjas nė neįsivaizduoja, už ką rengiasi atiduoti savo balsą. Esminiai pasikeitimai: nuo statuso iki įgaliojimų Pagal iki šiol galiojusį Vietos savivaldos įstatymą, atstovaujamoji institucija buvo miesto ar rajono savivaldybės taryba ir meras, tarybos posėdžiams pirmininkavo meras, taryba paskirdavo pavaduotojus. Vykdomoji institucija – tai savivaldybės administracijos direktorius, kurį paskirdavo taryba ir kuris administruodavo savivaldybės biudžetą. Po įstatymo pakeitimų atstovaujamoji institucija išlieka savivaldybės taryba, tarybos posėdžiams ir toliau pirmininkaus meras. Tačiau jis tampa vykdančiąja institucija ir dabar jau jis administruos savivaldybės biudžetą. Iš esmės meras tampa savivaldybės faktiniu vadovu, atsakingu už savivaldybės plėtrą ir pokyčius. Jeigu iki šiol meras buvo savivaldybės atstovaujamosios institucijos savivaldybės tarybos narys ir jos vadovas, planavo tarybos veiklą, sudarydavo posėdžių darbotvarkę, šaukdavo posėdžius, pasirašydavo tarybos sprendimus, balsuodavo, balsams pasiskirsčius po lygiai – lemdavo mero balsas, teikdavo tarybai tvirtinti merų pavaduotojų ir administracijos direktoriaus kandidatūras, tai dabar meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, jis nėra tarybos narys ir nevadovauja tarybai, nebalsuoja tarybos posėdžiuose, turi tarybos sprendimų veto teisę, teikia tarybai pritarti dėl vicemerų kandidatūrų, vienasmeniškai skiria savivaldybės administracijos direktorių. Kaip ir iki šiol, meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys tarybos posėdžių darbotvarkę, šauks juos, pirmininkaus, pasirašys tarybos sprendimus. Tapęs savivaldybės vadovu, meras administruos savivaldybės biudžeto asignavimus, sudarys ir teiks savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, tai yra atliks tuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo savivaldybės administracijos direktorius.
Stoja prie Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų starto linijos
Šių metų kovo 5 d. Lietuvoje vyks 60-ies savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių skaičius lieka tas pats – 25. Savivaldybės valdžia renkama 4 metų kadencijai.
Kandidatai į Kretingos rajono savivaldybės merus
2019 metais Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 32 tūkst. 712 rinkimų teisę turinčių piliečių. Tais metais kovo 3 d. įvykusiuose dabartinės tarybos rinkimuose dalyvavo 13 tūkst. 843 rinkėjai. Mandatų skirstymo kvota buvo 566, t. y. į tarybą politikas pateko gavęs ne mažiau kaip 566 rinkėjų balsus. Meras Antanas Kalnius buvo išrinktas per pakartotinį balsavimą – tąsyk dalyvavo 9 tūkst. 836 rinkėjai, už A. Kalnių balsavo 6 tūkst. 444, už jam pralaimėjusį Virginijų Domarką – 5 tūkst. 293 rinkėjai. Mero rinkimai buvo tiesioginiai. Tiesiogiai meras bus renkamas ir ateinančiuose rinkimuose. 2019 m. įvykę rinkimai buvo sėkmingiausi visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“, laimėjusiam 5 vietas taryboje, įskaitant šios politinės organizacijos deleguotą merą Antaną Kalnių. Tiek pat – po 5 vietas – gavo politinės partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pelnė 4 vietas, po 2 vietas – Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija.
Kritiškas požiūris į rusų kultūros produktą – neišvengiama būtinybė
Jau dešimt mėnesių besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste turime išlikti budrūs ir atsakingi, tai yra kritiškai vertinti bet kokį rusų kultūros produktą – būtų tai knyga, filmas, spektaklis ir panašiai, taip pat – tą produktą pateikiančius šaltinius, kadangi visiškai aišku, kad imperijos svaigulio apsėsta Rusija ne tik kad viską pateikia per savąją perspektyvą – ji viską, kas įmanoma, panaudoja kaip ginklą, vis dar surasdama nelegalių plyšių tam pateikti. Kaip susikurti kritinį mąstymą, kaip išmokti vertinti, atskirti, kas yra tikra, o kas ne, ir apskritai – ar beverta kreipti žvilgsnį į vieną populiariausių meno rūšių – kiną, kuris, nežiūrint to, kad Lietuvoje yra uždrausti Rusijos televizijos kanalai, gali „pralįsti“ ir kitais keliais, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo žurnalisto, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos nario, kino meno žinovo Kęstučio Meškio. – Pristatykite save – kuo užsiimate, kokios jūsų sąsajos su kinu? – Labai sunku save identifikuoti, ypač – šiais laikais, kai pasaulis ir kiekvienas mūsų taip sparčiai keičiamės. Susiklostė taip, kad mano gyvenimas plėtojosi tarp informacinių technologijų, kurių mokslus baigiau dar tada, kai pirmieji kompiuteriai vargiai tilpdavo kambaryje, ir tarp kultūros, kūrybinių dalykų, meno. Šita „tarp“ būsena, kurioje, kaip kartą yra pasakiusi mūsų intelektualė Viktorija Daujotytė, vyksta svarbiausi dalykai, gimsta idėjos, integravo daugybę kitų veiklų, mano interesų, kurioje vietą rado ir žurnalistika, ir akademinė, kultūrologinė veikla, medijų teorija bei praktika ir, žinoma, mano didžioji meilė – kinas.
Šviesios europarlamentarų viltys, kad kitąmet Ukraina bus laisva nuo agresorių
Nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, šios šalies tautą mūsų visuomenei vis dar kelia daugybę klausimų, kurių vienas pagrindinių – kada visa tai baigsis ir kokia ateitis laukia tiek Ukrainos, tiek visos Europos Sąjungos, kurios nariai esame. Padedant mūsų kraštietei Europos Parlamento politinei patarėjai Justinai Vitkauskaitei, „Pajūrio naujienoms“ pavyko pašnekinti dviejų valstybių Europos Parlamento narius Vokietijos diplomatą ir politiką Michael Gahler bei Estijos politiką, buvusį užsienio reikalų ministrą Urmas Paet. – Kaip sutikote žinią apie prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą? Ar buvo požymių, kad Rusijos ir Ukrainos karas neišvengiamas? – „Pajūrio naujienos“ paklausė jų.
Michael Gahler: – Buvau šokiruotas, kai tai iš tikrųjų atsitiko, bet, kita vertus, ir nelabai nustebau. Repeticijas mes matėme dar 2021 m. pavasarį, kai Rusijos kariuomenė telkėsi aplink Ukrainą. Na, o neteisėta Krymo aneksija, nusikalstama veikla Luhanske ir Donecke bei nuolatinė ir ilgus metus trukusi Putino retorika aiškiai leido numanyti, kas gali nutikti agresoriui sulaukus tinkamo momento. U. Paet: – Rusija užpuolė Ukrainą šių metų vasario 24 d., Estijos nepriklausomybės dieną. Estams tai yra šventė ir viena svarbiausių dienų per visus metus. Taigi pabusti su žinia, kad Rusija vėl užpuolė Ukrainą, buvo labai neramu, buvau sutrikęs. Nors buvo perspėjimų, vis tiek atrodė neįtikėtina, kad XXI amžiuje Europoje vienas kaimynas užpuls kitą. Tai nustebino ir ukrainiečius, todėl pirmosios dienos buvo labai neramios. Taip, iš tiesų ženklų buvo, ir tie ženklai kaupėsi nuo tada, kai Putinas perėmė valdžią ir pradėjo sakyti nostalgiškas Sovietų Sąjungos kalbas. Rusijos invazija į Gruziją 2008 metais ir Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2014 metais taip pat turėjo būti pakankamai aiškus įspėjimas Vakarams. Nors Rusijos išpuolis visuomenę nepaprastai sukrėtė, Vakarų valdžia ruošėsi ir buvo pasiruošusi tokiam scenarijui, bent jau JAV, Estijoje ir kt.
LIETUVA – PASAULIUI, PASAULIS – LIETUVAI |
|
|
Europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentavo, kad ES suteikta karinė parama Ukrainai yra didžiausia bet kada suteikta pagalba karinėmis priemonėmis ne ES valstybei narei.
|
Žmones jaudina ne tik neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą. Neramina daugybė klausimų, kodėl taip atsitiko, kokia pasaulio ir Europos Sąjungos šalių reakcija į tai, ką jos gali padaryti, kad karas pagaliau baigtųsi, o Ukrainai pavyktų išsigydyti karo žaizdas. Įžvalgomis apie tai, apie šiandieninę situaciją, susijusią su situacija Ukrainoje, pasidalino Europos Parlamento (EP) narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.
– Įvardinkite savo pastarąjį darbą, kurį, kaip EP narys, atlikote dėl Ukrainos?
– Nuo pat Rusijos pradėto karo dienos, vasario 24-osios, turbūt nebūna valandos, kad nedalyvaučiau kokiame nors pokalbyje, derybose, teisės akto ar politinio pareiškimo kūrimo procese dėl Ukrainos.
Kaip vieną pastarųjų darbų galėčiau įvardinti iniciatyvą, kuria visos Europos Sąjungos (ES) lygiu buvo įtvirtintas Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusas. Man teko vadovauti deryboms, po kurių net 494 europarlamentarų balsais „už“ Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją – ja Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe, naudojančia teroristinius veikimo būdus.
Europos Parlamentas, Strasbūre patvirtinęs šią rezoliuciją, žengė ypač svarbų žingsnį. Tebesitęsianti atskirų ES šalių prekyba su teroristine Rusija – naftos ir kitais produktais – privalo liautis. Tikiuosi, Europos Komisija jau artimiausiu metu parengs konkrečius teisės aktus, išplaukiančius iš šios rezoliucijos, taip užkirsdama kelią interpretacijoms ir dvigubiems standartams.
Šiandienos Rusija yra valstybė-žudymo mašina, vykdanti terorizmu grįstą politiką. Matome daugiau negu akivaizdžius terorizmo aktų įrodymus. Tai daugiau kaip 700 teroristinių išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant gimdymo namus. Žūsta kūdikiai ir vaikai, moterys ir senoliai. Išsprogdinta pusė Ukrainos energetikos sistemos pajėgumų, Ukrainos karių išvaduotose vietovėse aptinkamos masinės ukrainiečių civilių žmonių kapavietės, kankinimo kameros, išprievartautos moterys ir vaikai.
Vien per 2022 metus Ukrainoje Kremliaus smogikai pražudė daugiau kaip 430 vaikų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus. Mūsų kaimynėje Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, tas pats rusiškas raketinis terorizmas pražudė du lenkus.
Agresorės Rusijos ir jos, kaip teroristės, statuso įtvirtinimas Europos Parlamente buvo būtinas, kad Rusijos izoliacija – politinė ir ekonominė – taptų totali.
