Pajūrio naujienos
Help
2023 Vasaris
Pi 6132027
An 7142128
Tr181522
Ke291623
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Politika

Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šių metų vasario 2 d. nusprendė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) praėjusių metų rudenį įvykusios Derliaus ir moliūgo šventės metu dalinusi dovanas rinkėjų nepapirkinėjo, kadangi Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi. Tačiau partija pažeidė kitą – Lietuvos politinių organizacijų įstatymą, nes neteisėtai gavo ir panaudojo 75 eurus – tiek įvertinti kalakutai, kaip prizai atitekę šventės dalyviams.

Tradicinėje, jau daugiau kaip du dešimtmečius Kretingoje, pastaraisiais metais paskutinį rugsėjo šeštadienį, organizuojamoje Derliaus ir moliūgo šventėje politinės partijos, organizacijos dalyvaudavo ir anksčiau. Linksmybės, prizai ir siurprizai, vaišės šventėse yra įprasta.

Praėjusio rudens šventėje apsilankę socialdemokratų Kretingos skyriaus kiemelyje galėjo pasukti laimės ratą ir laimėti prizą. Taip kažkam ir atiteko tie išgarsėję (apie VRK sprendimą skelbė ir šalies žiniasklaida) kalakutai. Pagal VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimą Lietuvos socialdemokratų partija įpareigota per 20 darbo dienų gautą neteisėtą finansavimo sumą – 75 eurus – pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Šio pažeidimo VRK šiurkščiu nepripažino.

LSDP Kretingos skyriaus garbės pirmininkas, ilgametis Kretingos savivaldybės tarybos narys, buvęs Kretingos rajono savivaldybės meras Valerijonas Kubilius patikino, kad šventę organizavę bendrapartiečiai įstatymo raidei nusižengė netyčia, į ją neįsigilinę. „Apmaudu dėl padaryto nusižengimo, tačiau už jį atsakysime sumokėdami 75 eurus į valstybės biudžetą. Bausmė partijai, jos Kretingos skyriui yra ir šio nusižengimo paviešinimas, ypač dabar rinkimų kampanijos laikotarpiu. Tačiau man labiausiai skauda dėl kito, kad mūsų nedidelėje bendruomenėje įsigali skundikų kultūra. Kiek žinau, VRK šį atvejį dėl kalakutų aiškinosi ne savo iniciatyva, o gavusi skundą“, – kalbėjo politikas veteranas.

VRK nagrinėjo ir kitą praėjusios Derliaus ir moliūgo šventės epizodą: kas užsakė šventėje vaikštinėjusį baltos meškos personažą – meškai buvo užrištas šalikas su socialdemokratų simbolika.

„P. n.“ informacija


Būsimos merų galios: daug kalbama, mažai težinoma

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Politika
  • 2023-01-31

Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros dėstytoja Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili: „Pirmoji kadencija po šių metų rinkimų tikrai bus sunki. Bet ir įdomi.“

Įsigaliojus naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymui, nuo šių metų balandžio 1 dienos savivaldos laukia pokyčiai, kurie susiję su būsimų tiesiogiai renkamų merų galių stiprinimu. Viešojoje erdvėje apie tai lyg ir kalbama, tačiau mažai težinoma: dažnas rinkėjas nė neįsivaizduoja, už ką rengiasi atiduoti savo balsą.

Esminiai pasikeitimai: nuo statuso iki įgaliojimų

Pagal iki šiol galiojusį Vietos savivaldos įstatymą, atstovaujamoji institucija buvo miesto ar rajono savivaldybės taryba ir meras, tarybos posėdžiams pirmininkavo meras, taryba paskirdavo pavaduotojus. Vykdomoji institucija – tai savivaldybės administracijos direktorius, kurį paskirdavo taryba ir kuris administruodavo savivaldybės biudžetą.

Po įstatymo pakeitimų atstovaujamoji institucija išlieka savivaldybės taryba, tarybos posėdžiams ir toliau pirmininkaus meras. Tačiau jis tampa vykdančiąja institucija ir dabar jau jis administruos savivaldybės biudžetą. Iš esmės meras tampa savivaldybės faktiniu vadovu, atsakingu už savivaldybės plėtrą ir pokyčius.

Jeigu iki šiol meras buvo savivaldybės atstovaujamosios institucijos savivaldybės tarybos narys ir jos vadovas, planavo tarybos veiklą, sudarydavo posėdžių darbotvarkę, šaukdavo posėdžius, pasirašydavo tarybos sprendimus, balsuodavo, balsams pasiskirsčius po lygiai – lemdavo mero balsas, teikdavo tarybai tvirtinti merų pavaduotojų ir administracijos direktoriaus kandidatūras, tai dabar meras yra savivaldybės vykdomoji institucija, jis nėra tarybos narys ir nevadovauja tarybai, nebalsuoja tarybos posėdžiuose, turi tarybos sprendimų veto teisę, teikia tarybai pritarti dėl vicemerų kandidatūrų, vienasmeniškai skiria savivaldybės administracijos direktorių. Kaip ir iki šiol, meras planuos savivaldybės tarybos veiklą, sudarys tarybos posėdžių darbotvarkę, šauks juos, pirmininkaus, pasirašys tarybos sprendimus.

Tapęs savivaldybės vadovu, meras administruos savivaldybės biudžeto asignavimus, sudarys ir teiks savivaldybės tarybai savivaldybės biudžeto projektą, tai yra atliks tuos darbus, kuriuos iki šiol atlikdavo savivaldybės administracijos direktorius.


Šių metų kovo 5 d. Lietuvoje vyks 60-ies savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių skaičius lieka tas pats – 25. Savivaldybės valdžia renkama 4 metų kadencijai.

Kandidatai į Kretingos rajono savivaldybės merus

2019 metais Kretingos rajono savivaldybėje gyveno 32 tūkst. 712 rinkimų teisę turinčių piliečių. Tais metais kovo 3 d. įvykusiuose dabartinės tarybos rinkimuose dalyvavo 13 tūkst. 843 rinkėjai. Mandatų skirstymo kvota buvo 566, t. y. į tarybą politikas pateko gavęs ne mažiau kaip 566 rinkėjų balsus. Meras Antanas Kalnius buvo išrinktas per pakartotinį balsavimą – tąsyk dalyvavo 9 tūkst. 836 rinkėjai, už A. Kalnių balsavo 6 tūkst. 444, už jam pralaimėjusį Virginijų Domarką – 5 tūkst. 293 rinkėjai. Mero rinkimai buvo tiesioginiai. Tiesiogiai meras bus renkamas ir ateinančiuose rinkimuose.

2019 m. įvykę rinkimai buvo sėkmingiausi visuomeniniam rinkimų komitetui „Kretingos kraštas“, laimėjusiam 5 vietas taryboje, įskaitant šios politinės organizacijos deleguotą merą Antaną Kalnių. Tiek pat – po 5 vietas – gavo politinės partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pelnė 4 vietas, po 2 vietas – Liberalų sąjūdis, partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija.


Žurnalistas, kino kūrėjas Kęstutis Meškys: „Man pačiam neretai kyla klausimas, kaip elgtis su klasikine rusų literatūra, jos baletu, su genialaus kino režisieriaus Andrejaus Tarkovskio filmais, su Rusijos kultūra, su kuria tiesiogiai teko susidurti dirbant Sankt Peterburge ir kuri šiandien kaip niekad ideologizuota.“

Jau dešimt mėnesių besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste turime išlikti budrūs ir atsakingi, tai yra kritiškai vertinti bet kokį rusų kultūros produktą – būtų tai knyga, filmas, spektaklis ir panašiai, taip pat – tą produktą pateikiančius šaltinius, kadangi visiškai aišku, kad imperijos svaigulio apsėsta Rusija ne tik kad viską pateikia per savąją perspektyvą – ji viską, kas įmanoma, panaudoja kaip ginklą, vis dar surasdama nelegalių plyšių tam pateikti.

Kaip susikurti kritinį mąstymą, kaip išmokti vertinti, atskirti, kas yra tikra, o kas ne, ir apskritai – ar beverta kreipti žvilgsnį į vieną populiariausių meno rūšių – kiną, kuris, nežiūrint to, kad Lietuvoje yra uždrausti Rusijos televizijos kanalai, gali „pralįsti“ ir kitais keliais, „Pajūrio naujienos“ pasiteiravo žurnalisto, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos nario, kino meno žinovo Kęstučio Meškio.

– Pristatykite save – kuo užsiimate, kokios jūsų sąsajos su kinu?

– Labai sunku save identifikuoti, ypač – šiais laikais, kai pasaulis ir kiekvienas mūsų taip sparčiai keičiamės. Susiklostė taip, kad mano gyvenimas plėtojosi tarp informacinių technologijų, kurių mokslus baigiau dar tada, kai pirmieji kompiuteriai vargiai tilpdavo kambaryje, ir tarp kultūros, kūrybinių dalykų, meno. Šita „tarp“ būsena, kurioje, kaip kartą yra pasakiusi mūsų intelektualė Viktorija Daujotytė, vyksta svarbiausi dalykai, gimsta idėjos, integravo daugybę kitų veiklų, mano interesų, kurioje vietą rado ir žurnalistika, ir akademinė, kultūrologinė veikla, medijų teorija bei praktika ir, žinoma, mano didžioji meilė – kinas.


Nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą, šios šalies tautą mūsų visuomenei vis dar kelia daugybę klausimų, kurių vienas pagrindinių – kada visa tai baigsis ir kokia ateitis laukia tiek Ukrainos, tiek visos Europos Sąjungos, kurios nariai esame.

Padedant mūsų kraštietei Europos Parlamento politinei patarėjai Justinai Vitkauskaitei, „Pajūrio naujienoms“ pavyko pašnekinti dviejų valstybių Europos Parlamento narius Vokietijos diplomatą ir politiką Michael Gahler bei Estijos politiką, buvusį užsienio reikalų ministrą Urmas Paet.

– Kaip sutikote žinią apie prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą? Ar buvo požymių, kad Rusijos ir Ukrainos karas neišvengiamas? – „Pajūrio naujienos“ paklausė jų.

Michael Gahler:

– Buvau šokiruotas, kai tai iš tikrųjų atsitiko, bet, kita vertus, ir nelabai nustebau. Repeticijas mes matėme dar 2021 m. pavasarį, kai Rusijos kariuomenė telkėsi aplink Ukrainą. Na, o neteisėta Krymo aneksija, nusikalstama veikla Luhanske ir Donecke bei nuolatinė ir ilgus metus trukusi Putino retorika aiškiai leido numanyti, kas gali nutikti agresoriui sulaukus tinkamo momento.

U. Paet:

– Rusija užpuolė Ukrainą šių metų vasario 24 d., Estijos nepriklausomybės dieną. Estams tai yra šventė ir viena svarbiausių dienų per visus metus. Taigi pabusti su žinia, kad Rusija vėl užpuolė Ukrainą, buvo labai neramu, buvau sutrikęs. Nors buvo perspėjimų, vis tiek atrodė neįtikėtina, kad XXI amžiuje Europoje vienas kaimynas užpuls kitą. Tai nustebino ir ukrainiečius, todėl pirmosios dienos buvo labai neramios. Taip, iš tiesų ženklų buvo, ir tie ženklai kaupėsi nuo tada, kai Putinas perėmė valdžią ir pradėjo sakyti nostalgiškas Sovietų Sąjungos kalbas. Rusijos invazija į Gruziją 2008 metais ir Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2014 metais taip pat turėjo būti pakankamai aiškus įspėjimas Vakarams. Nors Rusijos išpuolis visuomenę nepaprastai sukrėtė, Vakarų valdžia ruošėsi ir buvo pasiruošusi tokiam scenarijui, bent jau JAV, Estijoje ir kt.


Europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentavo, kad ES suteikta karinė parama Ukrainai yra didžiausia bet kada suteikta pagalba karinėmis priemonėmis ne ES valstybei narei.

Žmones jaudina ne tik neteisėta Rusijos agresija prieš Ukrainos valstybę ir ukrainiečių tautą. Neramina daugybė klausimų, kodėl taip atsitiko, kokia pasaulio ir Europos Sąjungos šalių reakcija į tai, ką jos gali padaryti, kad karas pagaliau baigtųsi, o Ukrainai pavyktų išsigydyti karo žaizdas. Įžvalgomis apie tai, apie šiandieninę situaciją, susijusią su situacija Ukrainoje, pasidalino Europos Parlamento (EP) narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

– Įvardinkite savo pastarąjį darbą, kurį, kaip EP narys, atlikote dėl Ukrainos?

– Nuo pat Rusijos pradėto karo dienos, vasario 24-osios, turbūt nebūna valandos, kad nedalyvaučiau kokiame nors pokalbyje, derybose, teisės akto ar politinio pareiškimo kūrimo procese dėl Ukrainos.

Kaip vieną pastarųjų darbų galėčiau įvardinti iniciatyvą, kuria visos Europos Sąjungos (ES) lygiu buvo įtvirtintas Rusijos, kaip teroristinės valstybės, statusas. Man teko vadovauti deryboms, po kurių net 494 europarlamentarų balsais „už“ Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją – ja Rusija pripažinta terorizmą remiančia valstybe, naudojančia teroristinius veikimo būdus.

Europos Parlamentas, Strasbūre patvirtinęs šią rezoliuciją, žengė ypač svarbų žingsnį. Tebesitęsianti atskirų ES šalių prekyba su teroristine Rusija – naftos ir kitais produktais – privalo liautis. Tikiuosi, Europos Komisija jau artimiausiu metu parengs konkrečius teisės aktus, išplaukiančius iš šios rezoliucijos, taip užkirsdama kelią interpretacijoms ir dvigubiems standartams.

Šiandienos Rusija yra valstybė-žudymo mašina, vykdanti terorizmu grįstą politiką. Matome daugiau negu akivaizdžius terorizmo aktų įrodymus. Tai daugiau kaip 700 teroristinių išpuolių prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas, įskaitant gimdymo namus. Žūsta kūdikiai ir vaikai, moterys ir senoliai. Išsprogdinta pusė Ukrainos energetikos sistemos pajėgumų, Ukrainos karių išvaduotose vietovėse aptinkamos masinės ukrainiečių civilių žmonių kapavietės, kankinimo kameros, išprievartautos moterys ir vaikai.

Vien per 2022 metus Ukrainoje Kremliaus smogikai pražudė daugiau kaip 430 vaikų, milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti namus. Mūsų kaimynėje Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, tas pats rusiškas raketinis terorizmas pražudė du lenkus.

Agresorės Rusijos ir jos, kaip teroristės, statuso įtvirtinimas Europos Parlamente buvo būtinas, kad Rusijos izoliacija – politinė ir ekonominė – taptų totali.


Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, vadovaujama Jolantos Petkevičienės, savo sprendimu sustabdė Kretingos rajono savivaldybės tarybos narės Dalios Martišauskienės įgaliojimus, nutrūkusius nesuėjus terminui. Šis sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo 1 dienos.


Alexandre KRAUSS

Europos Parlamento „Renew Europe“

(„Atsinaujinanti Europa“) frakcijos politinis patarėjas

Baisi padėtis Ukrainoje pakėlė Europos Sąjungos politinį įsipareigojimą į tokį lygį, kokio nebuvo dešimtmečius. Europa, susidūrusi su viena didžiausių politinių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, susiduria su beveik de facto karo padėtimi.

Praeities kontekstas

Ataka prieš Ukrainą neprasidėjo 2022 m. vasario 24 d. Ataka prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. ir niekada nesiliovė. Ukrainos žmonės nenustojo kovoti, kad atgautų Rusijos neteisėtai aneksuotas teritorijas. Nuo 2014 m. žuvo beveik 20 tūkst. ukrainiečių, kariškių ir civilių.

Vladimiras Putinas beveik prieš du dešimtmečius parengė gaires, kaip susilpninti Europos Sąjungos demokratijas. Tai buvo pasiekta finansuojant daugybę kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų, nacionalistinių judėjimų. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Siekdamas sustiprinti ir paskatinti šių naujai sukurtų žaidėjų retoriką Europos politiniame kraštovaizdyje, Putino režimas daug investavo į propagandos priemones, naudodamas internetinius laikraščius ar socialinės žiniasklaidos platformas.

Populizmas užvaldė politines diskusijas daugelyje ES valstybių narių, todėl tradicinės galingos partijos tapo trapios ir su gerokai mažesniu populiarumu ir palaikymu tęsė viršnacionalinės ir stipresnės Europos Sąjungos kūrimo kelią.

Pasyvi reakcija 2014 m., kai Ukrainą užpuolė Rusija ir aneksavo Krymą, dalį Donbaso, parodė, kokia politiškai susiskaldžiusi buvo Europos Sąjunga. Nieko nebuvo daroma siekiant atremti Putino režimą ir jo aiškiai ekspansinę darbotvarkę – atgaivinti sovietinį bloką. Putinas pradėjo savo ekspansinį projektą dar 2008 m., kai užpuolė Sakartvelą ir sukėlė įšaldytą konfliktą, siekdamas užkirsti kelią šiai šaliai prisijungti prie NATO ir Europos Sąjungos.

Net po 2014 m. neteisėtų aneksijų ir šiurkščių Rusijos įvykdytų tarptautinės teisės pažeidimų daugelis ES valstybių narių ir toliau naudojosi Rusijos naftos ir dujų tiekimu, neieškodamos alternatyvų trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu laikotarpiu. Tai darydama, visa ES ir toliau prisidėjo prie Putino režimo ir jo pagrindinių politinių partnerių ir oligarchų finansavimo. Tvirtai vertinant, tebesitęsianti ataka ir invazija, su kuria susiduria Ukraina, yra apmokama iš milijonų europiečių nupirktos rusiškos naftos ir dujų pajamų.


Svečią bendrapartietį europarlamentarą Juozą Oleką (dešinėje) prie Savivaldybės durų pasitiko Kretingos rajono politikas Tomas Abelkis.

Praėjusį savaitgalį Kretingos rajono tarybos socialdemokratų frakcijos iniciatyva Savivaldybėje viešėjo europarlamentaras Juozas Olekas, jo padėjėja Modesta Petrauskaitė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė.

J. Oleko vizito tikslas – skatinti labiau domėtis Europos Parlamento veikla bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, kuriame jis dirba, kuruojamomis temomis, ypač – žaliuoju kursu. O viešnia iš Prienų sakė atvykusi bendradarbiavimo tikslais – pasidomėti ir pasidalinti, kaip abiejose savivaldybėse dirba civilinės saugos ir viešosios tvarkos, juridinis, statybos, ekonomikos ir biudžeto sektoriai, kaip suvaldyta pandemija.

Susitikime dalyvavo Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemeras Dangiras Samalius, administracijos direktorius Egidijus Viskontas ir jo pavaduotoja Violeta Turauskaitė, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė ir Kretingos rajono tarybos nariai, LSDP frakcijos atstovai Valerijonas Kubilius, Tomas Abelkis ir Steponas Baltuonis.

Kaimas turi plėstis

Susitikimo pradžioje A. Kalnius, pastebėjęs, kad europarlamentaras yra ne tik svečias, bet ir „namiškis“, nes išrinktas mūsų visų, pritarė, kad bendradarbiauti būtina. Klaipėdos regionas, jo žodžiais, esąs išskirtinis Lietuvoje – 7 rajonai lyg viename. Žalioji kryptis, į kurią orientuojamasi Europos Sąjungoje, jo manymu, turėtų aprėpti ne vien ekonomiką, užauginamą produkciją, tačiau turėtų pakeisti ir žmonių mąstymą.

J. Olekas pastebėjo, kad žaliasis kursas nėra išlaužtas iš piršto – kyla pavojus, kad su savo nepagarba gamtai žmogus pridarė labai daug neigiamų dalykų, todėl šalys privalo susidėlioti prioritetus. „Turime žiūrėti, kaip einame į priekį, nes norime, kad dar ir patys, o ir mūsų vaikai gyventume sveikai“, – patikino europarlamentaras.

Atkreipęs dėmesį, kad komitetas, kuriame jis dirba, vadinasi Žemės ūkio ir kaimo plėtros, tvirtino, kad Europos vizija – kad kaimas ne nyktų, o plėstųsi, kad vyktų jo skaitmenizacija. Vienas svarbiausių uždavinių – kuo mažiau chemizuoti pasėlius, nes taip žudoma gyvoji gamta.


Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus nariai išsirinko skyriaus pirmininką Tomą Abelkį, kuris lig šiol laikinai ėjo skyriaus pirmininko pareigas, kai iš jų pasitraukė Virginijus Domarkas.

Skyriaus nariai pirmininką rinko iš dviejų kandidatų. Balsavimo komisijos pirmininkas Steponas Baltuonis sakė, kad už T. Abelkį balsavo 57,2 proc., už jam pralaimėjusią Violetą Turauskaitę – 42,8 proc. rinkimuose dalyvavusių skyriaus narių. „Rinkimuose dalyvavo per 70 skyriaus narių, kvorumas buvo“, – S. Baltuonis patvirtino, kad pirmininko rinkimai buvo teisėti.

Pagal nustatytą grafiką balsuoti žmonės atvykdavo į partijos skyriaus būstinę, ir savo balsavimo biuletenį palikdavo balsadėžėje stebint komisijai. S. Baltuonis patikino, kad buvo laikomasi visų reikalavimų nuo galimo koronaviruso užkrato apsisaugoti.

Skyriaus nariai šiomis dienomis renka ir LSDP pirmininką. Į šį postą kandidatuoja Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė. Partijos pirmininko rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti šį sekmadienį.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas