Pajūrio naujienos
Help
2021 Vasaris
Pi181522
An291623
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 1 %
Naktį4°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar rajono politikams patikėtumėte savo piniginę?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1532) 2021-02-23

Antradienį, apie 8 val. kelio ruože Kretinga–Jokūbavas automobilis SUBARU, vairuojamas 1993 m. gimusio vyro, kliudė į važiuojamąją dalį išbėgusį briedį. Pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, bet gyvūnas nugaišo.

„P. n.“ informacija


Buvusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko teritorijoje ruošiama vieta savitarnos automobilių plovyklai.

Keičiasi apleista buvusio „Laisvės“ vilnos audinių fabriko Klaipėdos g.129B teritorija – šiomis dienomis nugriovus administracinės paskirties pastato Kontrolinio perėjimo postą, greitu laiku bus pradėta statyti savitarnos automobilių plovykla.

Kaip sakė įmonės „Kartografiniai projektai“ atstovas projekto vadovas architektas Rimgaudas Laužikas, po stogine veiks 4-ios plovimo vietos. Tokios plovyklos, kai vairuotojai mašinas saugiai nusiplauna patys, pasinaudoja galimybe išsivalyti automobilių salonus, be to, už paslaugas moka pigiau, yra populiarios ir Klaipėdoje.

Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Antano Tamošausko teigimu, ši automobilių savitarnos plovykla Kretingos mieste bus antroji, viena yra Melioratorių gatvėje.

„P. n.“ informacija


Priestato epopėja tęsiasi, Nakvynės namai švinta

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Tolesnius sprendimus dėl vėluojančios lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato statybos rajono Savivaldybės ir rangovo bendrovės „Indema“ vadovai turėtų priimti šią savaitę.

Neliko vilčių, kad bendrovė „Indema“ įvykdys sutartinį įsipareigojimą ir iki vieną kartą jau pratęsto termino, tai yra iki šių metų kovo 1-osios, pabaigs 2019 m. gruodį pradėtą statyti Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestatą.

Sprendimus priims šią savaitę

Susiklosčiusią situaciją praėjusį ketvirtadienį Kretingoje aptarė šios įmonės ir Savivaldybės administracijos vadovai. Naujasis rajono Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, motyvuodamas galimomis teisinėmis peripetijomis, įvykusio pokalbio „Pajūrio naujienoms“ komentuoti nepanoro, teigė, kad sprendimai būsią priimti šios savaitės viduryje, tada ir bus galima paviešinti. Tačiau direktorius davė suprasti, kad rangovui bus taikomos sankcijos.

Klausimas, kokios būklės priestatas, kuriame planuojama įkurdinti dvi šiuolaikiškas vaikų grupes, yra šiuo metu, daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale esančio „Ąžuoliuko“ lopšelio-darželio direktorei Zitai Domarkienei sukėlė juoką.

„Prieš mėnesį, kai jie žadėjo kovo 1-ąją atnešti neva jau pabaigto priestato raktus, sakiau, neneškit, mes patys ateisim pasiimti, tiktai pasakykit, kuriais laiptais ir pro kurias duris“, – ironizavo ji.

Taip laukta lopšelio-darželio, kurį lanko 225 vaikai, priestato statyba, anot vadovės, – apverkta ir liūdna, paskendusi giliame mele. „Mano supratimu, jeigu negali kažko padaryti, jeigu nesiseka, tai tegul taip ir sako atvirai, o dabar žiūri tau į akis ir meluoja. Kilus problemai, direktoriui tenka skambinti kartais ir po keturis ar septynis sykius – tiesiog nekelia ragelio“, – pasakojo pašnekovė.

Nerimo jai sukėlė ir kai kurių statybos darbų kokybė. „Vieną dieną žiūriu, darbininkai, galima sakyti, visai ant vandens pasitiesę plėvelę, pasipylę žvyrą ir ruošiasi grindis dėti. Jau ir moteriška intuicija diktuoja, kad savo namuose tikrai niekas taip nedarytų...“, – stebėjosi Z. Domarkienė. Ji teigė per visą priestato statybos laiką tik pusdieniui ir tebuvusi patikėjusi, kad įkurtuvių sulauks – tuomet, kai iš Savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus buvo gavusi raštą su žinia, jog skiriamos lėšos baldams, ir galima juos rinktis, derinti spalvas.


Šalina sutrešusius dvaro parko medžius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
Dvaro parke šalinami audrų nuversti, per laiką sutrešę ar menkaverčiai medžiai.

Pavasarėjant Kretingos muziejus iš dvaro parko pradėjo šalinti senus, pavojų praeiviams keliančius medžius: aplinkui rūmus jau nupjauta apie dešimt šimtamečių uosių, klevų ir vienas ąžuolas.

Kretingos muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Kostas Razgaitis sakė, kad, kol leidžia oro sąlygos – ant tvenkinio tebesilaiko ledas, komunalininkai pirmiausia ėmė doroti medžius prie trečiojo tvenkinio, arčiausiai rūmų. „Klevas pernai per audrą buvo nuvirtęs, virsdamas dar aplaužė ir kitus medžius. Teko šiuos pašalinti. Dvaro parko alėjų kryžkelėje, greta garažų, taip pat buvo grėsmingas, vos ant žievės besilaikęs senas ąžuolas, jį taip pat buvo būtina nupjauti“, – kalbėjo K. Razgaitis.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė neslėpė, kad kretingiškiai į senųjų medžių kirtimą išsyk sureagavo neigiamai: „Raginu juos ateiti, kol medžiai dar dorojami, ir pasižiūrėti, kad šių kelmai – sutrešę, tuščiaviduriai. O jeigu užgriūtų ant kokio praeivio, sakytų, kad nesirūpiname, nesaugome žmonių.“

Apačioje rūmų verandos, prie tvenkinio, nukirsti 5 medžiai: 2 uosiai ir 3 klevai, šalia auga vienintelis retas gauruotasis alksnis, kurį muziejininkai siekia išsaugoti. „Kai bus pašalinti vargani medžiai, atsivers gražesnis vaizdas į dvaro rūmus“, – J. Tertelienė patikino, kad šalinamų medžių amžius – maždaug 80–100 metų. Dauguma jų buvo savaime užaugę, išskyrus grafų Tiškevičių laikais pasodintą ąžuolą.

Seniausi parko ąžuolai, kurių amžius 300–400 metų, auga pievoje priešais dvaro rūmus, o pats seniausias, arboristų manymu, sodintas dar didiko Jono Karolio Chodkevičiaus laikais, auga prie šlaito, nuo kurio takas per tiltelį veda darželio link.

Šią savaitę dar bus pjaunami papuvę uosiai prie vandens malūno ir amatų centro. Seniūnija yra išdavusi leidimą dar pašalinti apie 30 medžių prie II dvaro tvenkinio, – J. Tertelienės žodžiais, papuvę uosiai ten gerokai užgožia vešinčius juodalksnius.

J. Tertelienė pasidžiaugė, kad nuo šiol yra supaprastinta tvarka, išduodant leidimus šalinti medžius: „Prieš kertant, medžius apžiūri ir įvertina speciali komisija, sudaryta iš seniūnijos, muziejaus atstovų, aplinkosaugininkų ir paveldosaugininkų. Anksčiau leidimas būdavo išduodamas kasmet. Savivaldybė darbams įprastai skiria 2 tūkst. Eur, ir jei tų pinigų neišnaudojame konkrečiais metais, jie grįžta į rajono biudžetą, o kitais metais – vėl komisija, gaištamas laikas, vėl prašome pinigų, nors planas sudarytas į priekį. Dabar jau galime nuosekliai juo vadovautis, gavę leidimą 10-iai metų.“


Naująją mokymo programą pristatė Kretingos technologijos ir verslo mokyklos (iš kairės) praktinio mokymo vadovas Audrius Šimkus, profesijos mokytojas Virgilijus Martinkus, projektų vadovė Jovita Michniuvienė ir neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Šiaulytė.

Kretingos technologijos ir verslo mokykloje (KTVM), kurioje šiandien mokosi per 300 mokinių, nuo naujų mokslo metų startuos nauja – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos – modulinė mokymo programa. „Įsisavinęs šį modulį jaunuolis įgis tam tikrų kompetencijų, kad galėtų būti stiprus geras elektrikas“, – trumpai naująją mokymo programą apibūdino KTVM profesijos mokytojas Virgilijus Martinkus ir praktinio mokymo vadovas Audrius Šimkus.

Mokytis naujos profesijos galės baigusieji ir 10, ir 12 klasių. Tiems, kurie baigę 10 klasių, yra numatyta 3 metų mokymo programa, sudarant galimybę įgyti ir bendrąjį vidurinįjį išsilavinimą, baigusieji 12 klasių mokysis vieneriais metais trumpiau.

„Profesija, kurios ketinama mokyti nuo naujųjų mokslo metų, – be galo plati ir universali, pradedant nuo elektros grandinių jungimo iki hidraulikos, – automatinių sistemų eksploatavimo mechatronikos specialisto kompetencijų ribas apibūdino V. Martinkus. – Tarkim, įgijus tokią profesiją, ją galima pritaikyti reguliuojant ir derinant šviesoforus, reguliuojant geležinkelių pervažas, dujų katilus, įvairias gamybos linijas, įrengiant taip vadinamą išmanųjį namą ir taip toliau.“

Kolegą papildęs A. Šimkus teigė, kad ši profesija yra ypač aktuali šiandieninei darbo rinkai, nes, technologijoms žengiant į priekį, reikia ir specialistų: „Būsime vieni pirmųjų visame Klaipėdos regione, siūlantys mokytis šios profesijos.“


Kaip sakė Kretingos rajono komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Tomas Mikelkevičius, praėjęs savaitgalis išsiskyrė dviem pradėtais ikiteisminiais tyrimais: dėl Kelių eismo taisyklių (KET) ir karantino sąlygų pažeidimo, taip pat dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Apie šeštadienį vakare Žalgirio seniūnijos teritorijoje esančiame miške, šalia žvėrių šėryklos, rastą vienvamzdį medžioklinį šautuvą, kurį, kaip manoma, galėjo pamesti brakonieriai, Policijos komisariatą informavo medžiotojai. Į įvykio vietą atvyko ekspertai, ginklas apžiūrėtas ir perduotas pareigūnams. Kam šautuvas priklauso, kol kas nežinoma, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 1 dalį. T. Mikelkevičiaus teigimu, be leidimo disponuoti ginklais, šaudmenimis arba sprogmenimis yra nusikalstama veika, už kurią asmenys gali būti baudžiami areštu, net laisvės atėmimu iki 5-erių metų.

Sekmadienį kelyje Gargždai–Kretinga sustabdytam automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas irgi košės prisivirė sočiai: išsiblaivius jam teks atsakyti ne tik už tai, kad vairavo girtas – į alkoholio tikrintuvą įpūtė 1,87 prom., bet dar neturėjo ir vairuotojo teisių, be to, būdamas Klaipėdos rajono gyventojas, pažeidė karantino sąlygas ir atsidūrė Kretingos rajone.

Kaip įprasta, Kretingos policijos komisariato pareigūnai savaitgalį patruliavo viešosiose erdvėse, reagavo į gyventojų pranešimus, sustiprintu režimu dirbo automobilių kontrolės postuose. Dviem vilnietėms, važiavusioms į Palangą, kelionė nutrūko Kretingos savivaldybėje – buvo pasiųstos atgal, kadangi jos neturėjo teisinio pagrindo įvažiuoti į svetimą savivaldybę.

Nepaisant, kad vis dar karantinas, pasak Veiklos skyriaus viršininko, gyventojai ir būriavosi, ir šventė – pastebėta, kad šeštadienį gerokai po vidurnakčio 4-ių asmenų kompanija triukšmavo viename butų Kretingos mieste. Pasekmės nekokios – surašyti protokolai, kiekvienam reikės susimokėti po 250 eurų siekiančias baudas.

„P. n.“ informacija


Vasario 20 d. Vytauto Buzo auklėtiniai išvykoje 70:68 (16:21; 21:16; 17:18; 16:13) antrą kartą nugalėjo II turnyro lentelės pozicijoje esančius Šakių „Vyčio“ (21 pergalė, 7 pralaimėjimai) krepšininkus. Prasidėjus paskutinei susitikimo minutei M. Žukauskas išlygino rezultatą (65:65), bet šeimininkai, pataikę baudas, vėl susigrąžino persvarą (65:67). Rungtynių geriausiu žaidėju tapęs L. Mikalauskas, likus 11 sekundžių, pelnė dvitaškį su pražanga, realizavo baudos metimą ir persvėrė rezultatą savo komandos naudai (68:67). Paskutinėje „Vyčio“ atakoje K. Lavrinovič metimas skriejo pro šalį, o L. Lučinsko baudų metimai įtvirtino palangiškių pergalę.

Palangos „Kuršiai“: Laurynas Mikalauskas (8/10 dvitaškiai, 10 atk. kamuolių, 30 naud. balų) – 24, Chase‘as Harler'is (4/7 dvitaškiai) – 14, Mantvydas Staniulis – 8, Mantvydas Žukauskas – 7.

Aštunfinalio etape VII vietoje likę „Kuršiai“ susitiks su X turnyro lentelės vietoje likusiais Klaipėdos „Neptūno-Akvaservis“ (10 pergalių, 18 pralaimėjimų) krepšininkais. Pirmosios rungtynės jau vasario 27 d. Palangoje.

Tomas KUBILIUS


Bėgimo entuziastas Audrius Gavelis mano, jog, siekiant gerų rezulatų šioje sporto šakoje, svarbiausia yra iš vidaus kylantis ilgalaikių pokyčių siekis, o ne išorinė motyvacija aplenkti kitus bėgikus.

Nors uždaryti sporto klubai, darbas iš namų ir stipriau spustelėjęs šaltukas daugeliui tampa pagrindinėmis priežastimis dėl fizinio aktyvumo stokos, kai kuriems sporto mėgėjams šie veiksniai per karantiną virsta tik dar didesne motyvacija užsiimti mėgstama veikla gryname ore.

Bėgimas – laikas sau

Bėgimo entuziastas penkiasdešimtmetis palangiškis Audrius Gavelis teigė pasiteisinimų neieškantis ir sportu užsiimantis bet kokiu oru. „Anksčiau blogos oro sąlygos buvo savotiškas iššūkis, o dabar nebekreipiu į jas dėmesio – tinkamai apsirengiu ir bėgu“, – kalbėjo vyriškis.

Paklaustas, kas pastūmėjo pradėti bėgioti, pašnekovas neslėpė, kad tai – bene sunkiausias klausimas, į kurį tikslaus atsakymo nežinantis ir jis pats. „Daugiau ar mažiau bėgioju nuo mokyklos laikų, tad atrodo, kad visada tuo ir užsiimdavau“, – palangiškis teigė bėgiojantis visur, išskyrus bėgimo takelį sporto klube.

Vyras atskleidė, kad kiekvieną vakarą po darbo nubėga apie 10–15 kilometrų, o ilgiausias jo nubėgtas atstumas – 50 kilometrų. „Bėgioju vienas ir dažniausiai tyloje, muzikos neklausau. Man asmeniškai bėgimo laikas yra laikas sau“, – apie savo pomėgį kalbėjo A. Gavelis.

Didžiausias pasiekimas – ne maratone

Palangiškis neslėpė, kad maratonuose dalyvauja retai, tačiau stengiasi nepraleisti bėgikams skirtų renginių Palangoje, taip pat kiekvieną pavasarį ir rudenį Klaipėdoje vykstančio „Ekomaratono“.

„Esu bėgimo mėgėjas, entuziastas, o ir fizinių duomenų neturiu, kad į rekordus taikyčiausi. Turbūt didžiausias mano asmeninis pasiekimas yra tai, kad bėgimas tapo mano gyvenimo būdo dalimi, nuramino mintis, pagerino savijautą, sustiprino charakterį, išstūmė žalingus įpročius“, – paklaustas apie didžiausią bėgimo pergalę atviravo pašnekovas.

„Bėgantis žmogus turi pranašumų: yra žvalesnis, gyvybingesnis, sveikesnis, ramesnių minčių. Be to, kaip aktyvaus gyvenimo pasekmės ateina sveika gyvensena, užsigrūdinimas, savaime pasikeičia mitybos įpročiai, gerėja savijauta ir neįkimba peršalimo ligos“, – apie fizinę ir mentalinę sporto naudą pasakojo bėgikas.


Namų aikštėje „Kretingos“ dvikova su „Taurage“ baigėsi mūsiškių pergale.

Arimanto Mikaločiaus treniruojama „Kretingos“ komanda sužaidė dar dvejas rungtynes regionų krepšinio lygos A divizione – namų ir išvykos rungtynėse sekėsi skirtingai, po patirto penkto pralaimėjimo per 20 rungtynių „Kretingos“ komanda vėl smuktelėjo į III turnyrinės lentelės vietą.

Vasario 19 d. „Kretingos“ komanda namuose 83:40 (25:16; 21:5; 23:10; 14:9) sutriuškino Tauragės „Tauragę“ (12 pergalių, 9 pralaimėjimai). Pirmajame kėlinyje rezultatas dar buvo lygus (7 min. 16:16), bet per likusias 23 minutes varžovai pelnė tik 24 taškus, ir „Kretingos“ komanda pasiekė didžiausią sezono pergalę ir vieną geriausių rezultatų gynyboje. Įdomu tai, kad iki tol visas keturias tarpusavio rungtynes buvo laimėję tauragiškiai.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai“ atstovavo: Tadas Maželis (7/9 dvitaškiai, 24 naud. balai) – 17, Kornelijus Stonkus (3/4 dvitaškiai) – 11, Domininkas Matutis (2/3 tritaškiai, 6 rez. perdavimai) – 10, Karolis Opulskis (3/4 dvitaškiai) ir Vytautas Šarakauskas – po 9, Rokas Šimkevičius (7 atk. kamuoliai, 8 rez. perdavimai, 21 naud. balas) – 7, Justas Grikštas (3/4 baudos) – 6, Edgaras Danys (10 naud. balų) – 5, Tadas Budrys – 3, Rytis Zabita, Dovydas Diemontas ir Ugnius Kvietkauskas – po 2.

Vasario 20 d. „Kretingos“ komanda išvykoje 75:79 (20:12; 18:20; 13:24; 24:23) pralaimėjo prieš Akmenės rajono „Patriots-Cementas“ (9 pergalės, 10 pralaimėjimų) komandą. Rungtynes geriau pradėjo „Kretinga“, po pirmo kėlinio komandas skyrė 8 taškai (20:12). Baigiantis antram kėliniui svečiai po R. Zabitos taiklaus dvitaškio įgijo ir 18 taškų persvarą (18 min. 38:20); likusią kėlinio dalį Akmenės komanda spurtavo 12:0 ir priartėjo 38:32. Po pertraukos varžovai įgijo 11 taškų persvarą (44:55), o po trijų kėlinių komandas skyrė 5 taškai (51:56). Ketvirtą kėlinį „Kretingai“ buvo pavykę išlyginti rezultatą, bet perlaužti rungtynių nepavyko ir teko pripažinti penktąjį šio sezono pralaimėjimą.


Naujausias Petro Barono medalis skirtas grafams Feliksui ir Antaninai Tiškevičiams (aversas ir reversas; gipso atlieja).

Šventojiškis skulptorius Petras Baronas, kurio sukurti medaliai bei jų ciklai pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, pastaruoju metu kuria mažaisiais paminklais vadinamų medalių ciklą grafų Tiškevičių giminei. Neseniai jį papildė medalis, skirtas grafams Feliksui ir Antaninai Tiškevičiams, išplėtusiems ir išgarsinusiems Palangos kurortą.

„Ciklas, skirtas grafams Tiškevičiams – tai giminės šakai, kuri prisidėjo prie Palangos kurorto atsiradimo, gimė nuo medalio, skirto grafienei Sofijai Tiškevičienei, kai buvo rengiamasi atidaryti jos viloje įkurdintą Palangos kurorto muziejų. Tad vienoje medalio pusėje yra grafienės atvaizdas, kitoje pavaizduota 1898-aisias statyta vila Sofija, vėliau vadinta Anapiliu, kurioje dabar veikia muziejus“,– ciklo pradžią prisiminė skulptorius Petras Baronas.

Pernai restauruotosios medinės Palangos kurhauzo dalies atidarymui skulptoriaus buvo paprašyta sukurti medalį grafienės Sofijos vyrui, Palangos kurorto kūrėjui ir Kretingos dvaro savininkui grafui Juozapui Tiškevičiui. Vienoje jo pusėje – grafo atvaizdas, kitoje – Palangos kurhauzas.

Šių metų pradžioje P. Baronas sukūrė medalį iš Juozapo ir Sofijos Tiškevičių Palangą paveldėjusiam sūnui grafui Feliksui Tiškevičiui ir jo žmonai Antaninai. Skulptoriaus planuose – medaliai F. Tiškevičiaus seseriai grafaitei Marijai Tiškevičiūtei bei Palangą nusipirkusiam grafui Mykolui Juozapui Tiškevičiui, nuo kurio ir prasidėjo Palangos Tiškevičių istorija.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Gyd. Žydrūnas Vitkauskas

Žiemą gydytojams ortopedams-traumatologams – pats darbymetis, tačiau pacientų netrūksta visais metų laikais. Kai kurie patyrusieji nesunkias pečių traumas iš pradžių bando gydytis patys ir tik neapsikentę nuolatinio skausmo, praveria specialisto duris. Medicinos centro „Northway“ Kretingoje ortopedai traumatologai Žydrūnas Vitkauskas ir Vytautas Mažutavičius pastebi, kad žemaičiai – kantrūs žmonės, tačiau delsti kreiptis į gydytoją jie nerekomenduoja dėl vienos priežasties.

Siūlo neužsiimti savigyda

Paslydau, pargriuvau, lūžis – su tokiu scenarijumi žmogus dažniausiai skubiai nugabenamas į ligoninę, kur suteikiama pagalba. Kitą ortopedų-traumatologų pacientų dalį sudaro tie, kurie jaučia lėtinį peties skausmą, kiek vėliau pastebi ribotus rankos judesius. Kartais taip nutinka ir po anksčiau patirtos nestiprios traumos. Peties sąnarys – sudėtingiausias ir judriausias žmogaus sąnarys, atliekantis didžiausią judesių amplitudę, tad nenuostabu, kad gana dažnai ir nukenčiantis.

„Jei tai nėra ūmi trauma ar lūžis, pacientai dažniausiai į traumatologą-ortopedą neskuba kreiptis. Iš pradžių bando užsiimti savigyda, galvoja, kad skausmas praeis ir tik po kurio laiko, kai visos išbandytos priemonės nepadeda, kreipiasi į specialistą“, – pastebi gydytojas Vytautas Mažutavičius.

Kolegai antrina Žydrūnas Vitkauskas, pastebėdamas, kad traumas patiriantys sportininkai, sudarantys ne mažą jų pacientų dalį, greičiau suskumba ieškoti profesionalų pagalbos nei paprastas žmogus.

Vertina individualiai

Ši žiema ypatinga ne tik tikrai žiemiškais orais. V. Mažutavičius pastebi, kad pastaruoju metu į gydytojus vis dažniau kreipiasi pacientai dėl užleistų ligos atvejų, nes kurį laiką bijojo lankytis gydymo įstaigose dėl siaučiančio viruso.

Medicinos centro „Northway“ Kretingoje dirbantys profesionalai patikino, kad imamasi visų saugumo priemonių galimai rizikai užsikrėsti, tad neverta nerimauti.

Kartais skausmą kenčiantį žmogų nuo apsilankymo pas gydytoją atbaido ir galimos operacijos baimė.

„Ne visus reikia operuoti, vertiname žmogaus poreikius ir lūkesčius, jo fizinį aktyvumą“, – šypsodamiesi paaiškina pašnekovai. Pasak Ž. Vitkausko, „Northway“ taikoma praktika – individuali priežiūra ir gydymas taikomas kiekvienam pacientui, nes tai, kas tinka vienam žmogui, kitam, net su ta pačia diagnoze, gali visiškai netikti.


Lazdininkų koplyčiai sukūrė stacijas

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Parapijose
Skulptoriai Rasa ir Gediminas Staškauskai, sukūrę stacijas Lazdininkų koplyčiai, Kryžiaus kelio siužetui išreikšti pasirinko reljefinę drožybą ir abstraktųjį vaizdavimą.

Kretingiškiai skulptoriai Rasa ir Gediminas Staškauskai baigė gerą pusmetį trukusį jų bendrą darbą – Lazdininkų koplyčią papuošė šių menininkų sukurtas Kryžiaus kelias, kuris į tikinčiuosius prabilo reljefine ąžuolo drožyba ir stacijų kūrėjų išmąstytomis abstrakcijomis.

Kad sukurtų Kryžiaus kelią iliustruojančius reljefus ir perteiktų Kristaus patirtą kančią, R. ir G. Staškauskai prisipažino turėję pasigilinti į religinės literatūros šaltinius, išsiaiškinti stacijų prasmę. „Bet, jeigu tikėjimo neturėsi savyje, jokie šaltiniai nepadės“, – menininkai pripažino, kad tokį kūrinį, kuris yra susijęs su krikščionims brangiausiais dalykais, reikia išjausti ir savo vidumi.

Tačiau kurdami stacijas R. ir G. Staškauskai nesirėmė jokiais pavyzdžiais, visiškai atsisakė realistinio Kryžiaus kelio vaizdavimo ir spalvų. „Natūralus ąžuolas pats duoda tam tikrą spalvą ir mūsų sumanymui jos pakanka. Realistinio Kryžiaus kelio vaizdavimo ir taip visur daug. Mums svarbu buvo labiau atspindėti nuotaiką, dvasinį turinį, kurį perteikia nedaug detalių“, – savo darbą apibūdino skulptoriai, kurių pirminis sumanymas buvo stacijas derinti prie Lazdininkų koplyčios stilistikos, juolab kad ir Nukryžiuotasis šioje tikėjimo šventovėje – G. Staškausko darbas, į Lazdininkus kaip dovana atkeliavo ir Prisikėlusio Kristaus skulptūra, menininko sukurta 1993-iaisiais ir padovanota Kretingos bažnyčiai.


Ištirti ir, knygotyrininkų terminais, į „vieną kūną“ surinkti išblaškytą gausią J. A. Pabrėžos biblioteką ėmėsi Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė Nijolė Raudytė.

Ilgametė Kretingos pranciškonų vienuolyno bibliotekininkė ir Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos beatifikacijos inicijavimo grupės narė Nijolė Raudytė jau dvejus metus, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto knygotyrininkais, tiria asmeninę kunigo mokslininko Jurgio Pabrėžos biblioteką, kurią sudaro apie 400 knygų, iš kurių jau ištirta 200.

„Mano darbas – rasti ir išaiškinti, įvertinti ir aprašyti visas knygas, kad galėtume išleisti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos knygų katalogą arba paveldui skirtą leidinį“, – teigė N. Raudytė.

– Papasakokite, kokia buvo Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos biblioteka, koks jos likimas? Ar išliko knygų Kretingos vienuolyne, ar visos šiandien saugomos kitur?

– Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmeninė biblioteka yra Lietuvos kultūros paveldas, o pats Pabrėža Lietuvos kultūros istorijai svarbus kaip XIX a. pirmos pusės  bibliofilas. Jo asmeninė biblioteka yra sulaukusi nemažo mokslininkų dėmesio ir apibūdinta kaip kolekcija „in corpore“, tai yra „vienas kūnas“, vadinasi, istoriškai susiformavęs, nedalomas, mokslinę ir kultūrinę reikšmę turintis leidinių kompleksas.

Jurgis Ambraziejus Pabrėža savo asmeninėje bibliotekoje turėjo daugiau kaip 400 tomų. Šiuo metu yra išaiškinta apie 200 išlikusių, iš kurių 90 tomų saugoma Vilniaus universiteto, 92 – Kauno apskrities viešojoje, 9 – Kauno technologijos universiteto, 7 – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose  ir 2 – privačiose kolekcijose.

Kretingos vienuolyno bibliotekoje, deja, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos knygų nėra – jos, iškeliavusios po 1940 m. nacionalizacijos, taip ir nebesugrįžo. Manoma, kad Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, liaudyje nuo seno laikomu šventuoju, knygų su jo įrašais kaip šventojo relikvijas tebesaugo ir kretingiškiai. Nors kolekcija ir išblaškyta po skirtingas vietas, paveldo prasme ji yra laikoma vieninga kolekcija „in corpore“.

– Kokia ištirtų knygų būklė?

– Patenkinama, nemažai knygų su defektais, paženklintų laiko. Dalis jų, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių fonde, jau yra restauruotos, o Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje dabar vykdomi restauravimo darbai.

– Kokios knygos labiausiai domino tokią iškilią mokslo ir Bažnyčios asmenybę, eruditą, koks buvo tarp Kretingos vienuolyno sienų net 33-jus metus gyvenęs Jurgis Ambraziejus Pabrėža?

– Knygų tematika – įvairi. Pusę jų sudaro teologinės knygos, nemažą dalį užima medicinos ir gamtos mokslų veikalai, taip pat sukaupta filosofijos, istorijos, geografijos, chemijos, grožinės ir kitos literatūros. Išlikusi Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos asmeninės bibliotekos dalis pateikia autentiškų žinių apie jo asmenybės raišką teologinėje-pastoracinėje, praktinės medicinos, botanikos, lituanistikos ir kitose srityse. Jo įsigytos knygos buvo veiksminga priemonė, skelbiant Evangeliją ir tarnaujant žmonėms, ypač vargšams.

Daugiausiai knygų – lenkų kalba, nemaža dalis – lotynų ir negausiai vokiečių, graikų, lietuvių ir latvių kalbomis. Seniausia knyga kolekcijoje – 1634 m. išleista Mikalojaus Kosino (Nicolai Causssini) lotyniškas homiletikos veikalas su teksto dalimi senąja graikų kalba, jau ir tuo metu buvęs bibliografinė retenybė.

Didžiąją dalį sudaro XVIII–XIX amžiaus leidiniai, iš kurių naujausias datuojamas 1838 metais. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bibliotekoje yra knygų latvių kalba, nes, be lietuvių, lenkų ir lotynų, šviesuolis gerai mokėjo latviškai, netgi mėgino eiliuoti latvių kalba. Mat jo gimtinė buvo netoli Latvijos.


Kuoknesės mūšiui vadovavę Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės didysis etmonas Kristupas Radvila Perkūnas (kairėje) ir lauko etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Dail. Marcello Bacciarelli, 1781 m. Varšuvos karališkoji pilis.

Minėdami Jono Karolio Chodkevičiaus metus, prisiminkime vieno žymiausių Abiejų Tautų Respublikos karvedžių ir Kretingos valdovų didžius darbus ir pergales. Vieną pirmųjų žymesnių pergalių jis pasiekė prieš 420 metų Kuoknesės mūšyje, kaudamasis su švedais. Ši pergalė ne tik buvo ženklus žingsnis asmeniniame karvedžio kelyje į šlovę, bet ir suvaidino žymų vaidmenį Kretingos istorijoje.

Vienuolika metų trūkusį pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karą sukėlė konfliktas dėl Švedijos karaliaus sosto, kilęs tarp Zigmanto Vazos ir jo dėdės Karolio. Zigmantas Vaza (1566–1632) buvo vienintelis švedų karaliaus Jono III ir lietuvių kilmės karalienės Kotrynos Jogailaitės sūnus, pakrikštytas senelio Žygimanto Senojo garbei. Motina nuo ankstyvos vaikystės auklėjo jį katalikybės dvasia ir ruošė Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostui. Jos viltys ir pastangos netruko pasiteisinti: 1587 m. Lenkijos didikai Zigmantą Vazą išsirinko karaliumi, o 1588 m. jis priėmė ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio karūną. Tėvui 1592 m. mirus, Zigmantas tapo ir Švedijos karaliumi, kuriuo karūnuotas buvo 1594 metais.

Asmenine unija apjungęs Abiejų Tautų Respubliką ir Švedijos karalystę, Zigmantas Vaza parvyko į Lenkiją. Švediją valdyti paliko dėdei, Siodermanlando kunigaikščiui Karoliui, Valstybės tarybos išrinktam karalystės regentu. Tačiau šis, pasinaudodamas tuo, kad Zigmanto valdymo pradžioje šalyje ėmė augti katalikų bažnyčios įtaka ir iškilo katalikiškosios reformacijos grėsmė, pasiskelbė protestantiškosios opozicijos lyderiu, protestantizmo gynėju ir ėmėsi žygių brolėnui nuversti nuo karaliaus sosto. Iš Švedijos parlamento 1597 m. gavęs neribotus įgaliojimus, ėmėsi uždaryti katalikų bažnyčias ir vienuolynus, užimti brolėno šalininkų pilis, priversdamas katalikus ir karaliaus šalininkus protestantus bėgti iš šalies ir ieškotis prieglobsčio Lenkijoje.

Siekdamas šalyje atkurti tvarką, Zigmantas su 5 tūkst. karių 1598 m. išsilaipino Švedijoje netoli Nišiopingo, tačiau rugsėjo 25 d. mūšyje prie Stongebru pralaimėjo ir buvo priverstas grįžti į Lenkiją. Švedijos parlamentas 1599 m. paskelbė jį netekusiu karūnos, o visa šalis, kol bus išrinktas naujas karalius, liko regento Karolio valdžioje. Tačiau Zigmantas Vaza nesiruošė nuleisti rankų ir ryžosi stoti į ginkluotą kovą dėl prarasto Švedijos karaliaus sosto. Tokiu būdu asmeninis konfliktas peraugo į karinę priešpriešą tarp dviejų kaimyninių šalių, siekusių viešpatauti Baltijos jūros regione.


Klaipėdos išvadavimo medalis

Šiemet sukanka 90 metų, kai 1931 m. vasario 16 d. senosiose Klaipėdos kapinėse buvo atidengtas paminklas čia palaidotiems per 1928 m. birželio 19 d. anglų karo laivo HMS „Canterbury“ sutikimą žuvusiems Lietuvos kariuomenės artileristams vyr. leitenantui Nikodemui Jakučiūnui, viršilai Juozui Lingiui ir eiliniam Antanui Šimkui.

1928 m. birželio pradžioje 30 anglų karo laivų išplaukė į kelionę aplankyti Baltijos jūros šalių valstybių uostus: Helsinkį, Taliną, Rygą, Liepoją, Klaipėdą ir Gdanską (Dancigą). Nuo pat Klaipėdos krašto atgavimo 1923 m. sausio mėn. kiekvienas draugiškas užsienio valstybių karo laivų atvykimas į Klaipėdos uostą buvo reikšmingas įvykis vietos valdžiai, kariškiams ir miesto žmonėms. Lengvasis kreiseris HMS „Canterbury“, kaip ir jo dvynys HMS „Cambrian“, į Klaipėdą atplaukęs birželio 20 d., buvo pastatytas I pasaulinio karo metais. 4390 t talpos, 136 m ilgio, 12,6 m pločio ir 4,5 m grimzlės laivai, išvystantys iki 53 km per val. greitį, ginkluoti ne tik artilerijos pabūklais, bet ir jūrinėmis torpedomis, dalyvavo ne vienoje britų laivyno karinėje misijoje visame pasaulyje, o jų kapitonai ir komandos turėjo nemažai karinės patirties. Įplaukdamas į uostą laivas HMS „Canterbury“, laikantis senos jūreiviškos tradicijos, pasveikino mūsų valstybę ir jos žmones 21 laivo pabūklo šūviu, kai nuo kranto pajūryje dislokuoto Lietuvos kariuomenės 2-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos 2 pabūklai, pagerbdami Didžiąją Britaniją, atsakė tuo pačiu, paleisdami taip pat 21 šūvį. Šaunant 17-ą ar 18-ą šūvį vienas sviedinys iš 2 šaudančių pabūklų neiššovė net ir po trijų mėginimų. Nusprendus jį iškelti ir atidarius pabūklo spyną, sviedinys sprogo, sunkiai sužeisdamas šaudymui vadovavusį vyr. leitenantą N. Jakučiūną ir 3 kareivius. Vyr. leitenantas N. Jakučiūnas, nežiūrint mirtino sužeidimo, iki galo vadovavo šaudymo ceremonijai, tad anglų kreiserio jūrininkai šio incidento net nepajuto. Sunkiai sužeistieji N. Jakučiūnas ir A. Šimkus mirė tą pačią dieną, kai trečiojo – J. Lingio – gyvybė užgeso 1928 m. rugpjūčio 11 d.


Sekmadienį apie 22 val. kelyje Gargždai–Kretinga sustabdyto automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojui, gimusiam 1988 m., nustatytas 1,87 prom. neblaivumas. Šį jauną vyrą pranoko trimis dienomis anksčiau Palangoje, Taikos ir Sodų g. sankryžoje sustabdytas automobilio BMW vairuotojas, gimęs 1975 metais. Į alkoholio tikrintuvą jis įpūtė 1,92 prom.

„P. n.“ informacija


Nėriniais ir mezginiais išdabintos lėles

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pomėgis
Kurti rūbų kolekciją lėlėms Rimą Ilginytę–Daukantienę paskatino noras papuošti dukterį Teresę ir jos mylimas lėles.

Rūbai lėlėms sukurti iš to, kas likę rankdarbių krepšyje.

Kretingos rajono kultūros centro renginių vedėjos Aušrinės Zulumskytės paskatinta Doviluose Klaipėdos rajone gyvenanti rankdarbių kūrėja 47-erių Rima Ilginytė-Daukantienė surengė lėlių drabužių parodą, kuri kol kas pristatoma virtualiai. Tačiau pasibaigus karantinui parodos lankytojai galės modelius ir gyvai akimis „pačiupinėti“.

Nuo mažens mezganti, nerianti ir siuvanti – iš pradžių savo lėlėms, nes vaikystėje nebuvę, kuo jų papuošti, o po to rūbus sau, R. Ilginytė-Daukantienė ta linkme pasirinko ir profesiją – ji tapo siuvėja modeliuotoja. Moteris pasakojo, kad vėl sugrįžti prie lėlių puošybos ją tik prieš pat praėjusias Kalėdas paskatino 3-metė duktė Teresė.

„Apmezgiau ir apnėriau dukterį, o ši kažkaip netikėtai paprašė, kad papuoščiau ir jos lėlytes. Tad iš visokių siūlgalių ėmiau megzti, nerti sukneles, kostiumėlius, sijonus, palaidines. Mezgu tol, kol sumezgu iki centimetro, – kiek siūlų, toks ir gaminys. Visos modelių idėjos ateina savaime bemezgant, iš pajautimo, rūbams iš anksto nesiruošiu jokių iškarpų. Kuo geresni siūlai, tuo kokybiškesnis rūbas. Jis turi būti ne tik estetiškas, bet ir patogus – su sagomis, kad vaikas galėtų lėlytę be vargo aprengti, nurengti“, – kalbėjo mezgėja.

Ir taip bepuošiant dukters lėles nė pati nepastebėjo, kaip susikaupė keliasdešimt rūbų modelių kolekcija. Dabar, atviravo pašnekovė, tai jau tampa savitu pomėgiu: „Jeigu gerai sekasi, pasidaro pačiai įdomu – mezginys įtraukia, žiūrėk, ir ligi 3-jų nakties prie jo prasėdi“, – juokėsi R. Ilginytė-Daukantienė.

Ir dar – lėlės turi savotišką magišką trauką: moteris taip pat pradėjo domėtis jomis, jų modeliais, gamintojais ir istorija.

Nors R. Ilginytė-Daukantienė, be mezginių ir nėrinių, kuriais, tikino, puošianti tik savo šeimą ir artimuosius, dar – paprašyta draugų, ji taip pat siuva rankines, dažnai iš panaudotų suplyšusių džinsų, tarsi prikeldama gaminį antram gyvenimui, ir taip laikosi ekologinės sampratos. Ji dar meniškai raižo ir dekoruoja velykinius kiaušinius. Šių rankdarbių parodą taip pat ketinama pristatyti Kretingos rajono žiūrovams.

Tačiau moteris savęs menininke ar tautodailininke nelaiko, nes neturi, o ir nesiekia šio statuso. „Ką darau, darau tik dėl savęs, nuo nieko nenoriu priklausyti. Esu reikli ir atsakinga: jeigu daryčiau kitam, labai stresuočiau – ar įtikau, ar žmogus patenkintas mano darbu“, – savo įsitikinimu pasidalijo kūrėja.

Pašnekovės manymu, lietuvės moterys yra labai kūrybingos, tik rankdarbiams vis laiko pritrūksta, o ir lūžtančios nuo pasiūlos lentynos, internetinės parduotuvės neskatina stengtis.

Pasak A. Zulumskytės, kuri yra R. Ilginytės-Daukantienės giminaitė, kūrybiškumą ji paveldėjo iš savo motinos Teresės Ilginienės, kuri taip pat nuostabiai mezga. „Mano teta – auksinių rankų žmogus, visą gyvenimą mezgė, nėrė, siuvo. Sukurti tautinio paveldo gaminių – riešinių, kojinių, pirštinių – nesyk jos prašė įvairūs liaudies ansambliai. Tačiau abi dėl savo užsispyrusio žemaitiško būdo neturi oficialaus liaudies kūrėjo statuso“, – apie giminės auksarankes kalbėjo A. Zulumskytė.


COVID-19 STATISTIKA

  • Svarbi informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas