Pajūrio naujienos
Help
2022 Gruodis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Apklausa

Ar žinote, kas sieks mero pozicijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

Balsuokite už „Pajūrio naujienų“ 2022-ųjų Metų žmogų!

Paulius VAINEIKIS
Gabrielė STONKUTĖ
Eldoradas BUTRIMAS
Vytautas GRYKŠAS
Brigita BARKAUSKAITĖ
Jonas DRUNGILAS
Aida MIKUTIENĖ
Šarūnas KASMAUSKAS
Birutė VISKONTIENĖ
Komentarų topas

(1710) 2022-12-06

Nebeapsikenčia „ralio“ Dvaro gatvėje

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Išverstas apšvietimo stulpas – dar vienas įrodymas, kad jauni žmonės netramdomai laksto gatvėmis, vedančiomis į aikštelę prie Kretingos dvaro pirmojo tvenkinio.

Dvaro ir Parko gatvių, esančių šalia Kretingos dvaro pirmojo tvenkinio, bendruomenė sunerimusi: „Gyvename nesaugiai, tarsi prie kokio ralio stadiono – mūsų gatvėmis į aikštelę prie tvenkinio naktimis didžiuliais greičiais laksto mašinos, nepadeda nė gatvėje įrengti „kalneliai“. Neseniai „ralistai“ išvertė net elektros stulpą“, – piktinosi bendruomenės žmonės, kaip išeitį siūlydami naktį uždrausti eismą jų gatvėmis.

„Ereliai“ liko nežinomi

Dvaro gatvės gyventoja D. V. pasakojo, kad vieną praėjusios savaitės vėlyvą vakarą, apie 21.30 val., išgirdo lauke triukšmą: „Pripuolėme prie lango – tamsoje pamatėme lekiant žiežirbas, pagalvojome – gal kaminas nuvirto. Išpuolėme laukan: ogi matome, kad automobilis išvertė elektros apšvietimo stulpą ir apsižergęs jį velka. Po to sustojo, išlipo vaikinas, sugrįžo apžiūrėti, o gal detalių susirinkti. Iškvietėme policiją, bet pažeidėjai jau buvo nurūkę. Kitądien atvykę elektrikai sutvarkė plikus laidus ir stebėjosi – kas atsakys, jeigu „ereliai“ liko nežinomi.“

Moteris sakė norinti paviešinti situaciją, atkreipdama visuomenės dėmesį, kad savo kvartale jie gyvena nesaugiai: „Visi žino, tai – vieša paslaptis, kad aikštelėje prie tvenkinio vyksta kažkoks paslaptingas gyvenimas, galbūt – ir prekyba narkotikais. Triukšmauja visą naktį: mūsų gatvėmis cypina padangas, laksto didžiuliai greičiais, trankydamiesi per „kalnelius“. Bijome ką nors patys daryti, kad neišdaužytų langų. Kreipėmės nesyk į policijos pareigūnus, kad apribotų įvažiavimo į aikštelę laiką, bet jie atsimušinėja, neva nesuprantame jaunimo, kuris neturi, kur kitur mieste rinktis.“


KARO BLOGIS SENATIES NETURI

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Šį šuniuką automobilyje vežėsi E. Butrimą iki Iziumo pavėžėjęs karys.

Iš Salantų kilęs, daugel metų Lenkijos sostinėje Varšuvoje gyvenęs, „Lietuvos ryto“ korespondentu dirbantis kraštietis Eldoradas Butrimas nuo pat karo Ukrainoje pradžios savanoriškai išvyko į šią Rusijos agresorių niokojamą šalį, kad pats patirtų ir savo rašiniuose atspindėtų karštus įvykius, vietinių žmonių nuotaikas. Publikacijas jis rengia ir „Pajūrio naujienoms“. Trumam sugrįžęs į Lietuvą pasigydyti, E. Butrimas sutiko skaitytojams papasakoti ir apie savąją karo Ukrainoje patirtį.

– Kodėl, prasidėjus karui Ukrainoje, apsisprendėte vykti į šią šalį fiksuoti įvykius, žmonių gyvenimus?

– Nė pats gerai nežinau, kodėl. Žinodamas, kad Ukrainoje nėra nė vieno nuolat dirbančio žurnalisto iš Lietuvos, nusprendžiau, kad vyksiu savo noru, už savo lėšas ir po dviejų dienų išskubėjau. 

– Kokie buvo pirmi įspūdžiai, kirtus Ukrainos sieną?

– Karas vyko antrą savaitę. Nors iš televizijos reportažų žinojau, kad Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kilęs chaosas dėl susitelkusios milžiniškos pabėgėlių masės, tačiau pamatyti vaizdai vis dėlto pritrenkė. Visi – net devyniasdešimtmečiai seneliai ir motinos su kūdikiais – buvo priversti kantriai kelias paras stovėti pasienio eilėje. Susišildyti jie galėdavo vien prie laužų, nors naktimis spaudė keliolikos laipsnių šaltis.

Ukrainos ir Lenkijos vadovai ligi tol manė, kad Maskva tik gąsdina karu, ir pabėgėlių problemai nebuvo pasirengusios. Pirmomis savaitėmis didžiausią pagalbą pabėgėliams teikė ne valstybinės institucijos, bet pavieniai žmonės ir visuomeninės organizacijos, gabenusios karštą maistą, rūbus, suteikusios nakvynę, siuntusios transportą. Kirtus Ukrainos sieną nustebino ne tik milžiniška pabėgėlių eilė, bet ir didžiulis barikadų kiekis kelyje į Lvovą. Barikados ne tik kas kelis kilometrus užtverdavo kelią greitkelyje, bet ir buvo įrengtos prie kiekvieno išsišakojusio keliuko. Po mėnesio Lvovo karinė vadovybė nurodė barikadas palikti vien prie įvažiavimų į miestus ir strateginių objektų, o kaimų barikadas liepė išardyti, jas saugojusiems vyrams grįžti į ūkio darbus. Mat tapo aišku, kad Maskvos planas greitai užgrobti Ukrainą neišdegė,  ir kovos vyks Rusijos pasienyje esančiuose Rytų Ukrainos regionuose.

Vakarų Ukrainos ir tų regionų, kuriuose nebuvo kariaujama, vadovams buvo nurodyta gaivinti ekonomiką, kad žmonės turėtų darbo, o šalis – iš ko rinkti mokesčius ir mokėti algas, pensijas.      


Palangos senoji gimnazija turtinga gražių tradicijų, kurias tęsia ir vadovaujama direktoriaus Leono Šidlausko.

Palangos senoji gimnazija savo 100-metį pasitiko kaip solidi, anot direktoriaus Leono Šidlausko, mokytojais ir mokinių pasiekimais visoje Lietuvoje garsi mokykla.

Medaliai puošia, bet akiratyje – ir, kam sunkiau Palangos senąją gimnaziją yra baigę Kovo 11-osios akto signatarai Rimvydas Valatka, Virginijus Pikturna, rašytojai Rolandas Rastauskas, Laimonas Tapinas, akademikai Vladas Žulkus, Vytautas Jonas Stauskis, dainininkai Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas, Jurga Šeduikytė, daug kitų garsių žmonių.

Per pastaruosius metus ugdymo įstaiga neatpažįstamai pasikeitė: kiekvienam mokiniui sudarytos galimybės augti kaip asmenybei, o mokytojų profesionalumas vertinamas aprūpinant juos šiuolaikinėmis edukacijos galimybėmis. „Geras mokytojas – mokyklos turtas“ – toks šiandieninės mokyklos vadovybės credo. „Nes tik investuojant į mokytoją, suteikiant kokybiško, šiuolaikiško ugdymo įrankius galima padėti jam realizuoti savo talentą, kompetencijas ir sulaukti trokštamo rezultato“, – teigė L. Šidlauskas.

Gimnazijoje įkurta solidi biotechnologijų laboratorija, kokybiškomis mokymo priemonėmis aprūpinti gamtos mokslų, informatikos kabinetai, fizinio ugdymo aplinka. Mokykloje galioja nuostata, kad gyvenimas be meno nėra visavertis, todėl kelios patalpos paskirtos mokinių dailės veikloms, erdves puošia ne tik mokinių meno darbai, bet veikia ir meno galerija, kurioje eksponuojamos profesionalaus meno parodos. Gimnazijos užsakymu, per trejus metus nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas sukūrė unikalią lietuvių rašytojų portretų kolekciją, kuri puošia gimnazijos lietuvių ir literatūros kabinetus.


Pranešimą apie XIX a. pab.–XX a. pr. madą pristatė Asta Sabaliauskienė (nuotr. kairėje), atskleisti kūrybinius gebėjimus mokytojus pakvietė projekto autorės Edita Strikienė (dešinėje) ir Ingrida Jonkienė.

Trumpam užsukusi į Kretingos muziejaus istorinę verandą rajono mokytojų kūrybinių darbų paroda „Grafaitės suknelė“ iškeliavo į Kretingos rajono švietimo centrą, kuris, kaip ir Kretingos muziejus, tapo dviejų Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokytojų Editos Strikienės ir Ingridos Jonkienės sumanyto projekto partneriu.

Parodos, kurioje eksponuojami 22-jų mokytojų darbai, idėjos autorės neslėpė: jų sumanymo esminis tikslas – paskatinti mokytojus atskleisti jų pačių kūrybines galias ir kūrybinį mąstymą. „Mes, pedagogai, esame pripratę viską daryti dėl vaikų – mokome juos ir skatiname kurti, rengiame jų darbų parodas. O juk mokytojai irgi turi užslėptų kūrybinių lobių, kuriuos atverti ir paskatino mūsų projektas“, – kalbėjo abi kolegės, parodos atidarymo dieną ne tik pasipuošusios grafaitės Marijos Tiškevičiūtės laikmečio sukniomis, bet ir suvaidinusios malonų vaizdelį iš galimo grafų gyvenimo Kretingos dvare.

Parodos turinį atskleidė ir Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokytojos Astos Sabaliauskienės pranešimas apie XIX a. pab.–XX a. pr. sandūros madą – juo mokytoja atsakė į klausimus, o kas gi tuomet buvo madinga, kokiam siluetui moterys atiduodavo pirmenybę, o kas gi tas korsetas iš banginio ūsų ir kodėl gi viena svarbiausių aprangos detalių buvo skrybėlaitė. Pranešėja aptarė ir audinius, iš kurių buvo siuvami to meto rūbai, kuo vilkėdavo pirmąjį vaikų darželį Lietuvoje įsteigusi grafaitė Marija Tiškevičiūtė per šventes, ir kuo – kasdienybėje ar keliaudama. „To meto moterys labai mėgo ir nėrinius, kurių, kaip baigiamųjų garderobo detalių, buvo galima atrasti ant įvairiausio rūbo: palaidinės, sijono, suknelės, skrybėlės ar pirštinių“, – pasakojo A. Sabaliauskienė.


Miuziklas „Čikaga“.

Kultinis miuziklas „Čikaga“ abejingų nepalieka!

 

Kai užvaldo siekis bet kokia kaina tapti populiariu ir įsisukti į šou verslą – belieka tik pasikliauti savimi ir siekti tikslo. Tik ar visos priemonės pateisinamos? Fatališkosios miuziklo „Čikaga“ herojės įsitikinusios, kad taip!  

Aistringi šokiai, fantastiška muzika ir aštrus siužetas įtrauks žiūrovus į aistringą muzikinį detektyvą. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro miuziklas „Čikaga“ gruodžio 15 d. pristatomas „Švyturio“, gruodžio 17 d. – Šiaulių, o gruodžio 20-ąją – „Žalgirio“ arenose. Gero laiko narpliojant šį detektyvą! 


Iš policijos suvestinių

  • Iš policijos suvestinių

ŠVENTOSIOS g. gruodžio 3 d. apie 00.04 val. 1998 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,79 prom. neblaivumas, vairuodamas automobilį „Audi A3“, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, dėl to atsitrenkė į apšvietimo stulpą, nuslydo nuo kelio, apgadino automobilių aikštelės tvorą ir atsitrenkė į kitą aikštelėje stovėjusią transporto priemonę. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo.

PALANGA

MEDVALAKIO g. gruodžio 3 d. apie 9.58 val. renovuojamame pastate rastas mirusio 1973 m. gimusio vyro kūnas be smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

KRETINGOS g. gruodžio 3 d. apie 11.57 val. antrame žiede Palangos miesto centro link automobilio „Toyota Rav 4“ vairuotoja, gimusi 1976 m., kliudė ir sužeidė elektriniu paspirtuku per perėją važiavusį jaunuolį, gimusį 2005 m.

Parengė Edita KALNIENĖ


Pradinių klasių kvadrato varžybų dalyviai

Kretingos sporto mokykla informavo, kad pasibaigė Kretingos rajono bendrojo ugdymo kaimo mokyklų V–VI klasių berniukų ir pradinių klasių mišrios komandos kvadrato varžybos. „Varžybos dar kartą parodė, kad vaikams labai smagus judėjimo džiaugsmas ir varžybų metu patirtas azartas, emocijos. Kai kuriems vaikams tai buvo pirmas gyvenime iškovotas medalis. Smagu, kad po visų karantino išbandymų pagaliau grįžo ir Lietuvos mokyklų žaidynės“, – pasidžiaugė Kretingos sporto mokyklos administracija.

Penktokų ir šeštokų kvadrato varžybų dalyviai

Tarp berniukų (gim. 2010 m. ir jaunesnių) III vietą iškovojo Darbėnų gimnazijos komanda (mokytojas Rolandas Juknevičius), antri buvo Vydmantų gimnazijos berniukai (mokyt. Romualdas Mažionis), o nugalėtojų vardą ir kelialapį į tolimesnį etapą iškovojo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro berniukai, vadovaujami Mariaus Meškausko.

Tarp mergaičių (gim. 2010 m. ir jaunesnių) be konkurencijos nugalėtojomis tapo Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro komanda – jos kartu su Kartenos berniukų komanda vyks į zonines varžybas atstovauti Kretingos rajonui. Pradinių klasių (gim. 2012 m. ir jaunesnių) grupėje III v. iškovojo Vydmantų gimnazijos komanda (mokytoja Vilma Jurgutienė), antri – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro sportininkai (mokytoja Ramunė Šleinienė), o nugalėtojais tapo ir rajono garbę gins Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai (mokyt. M. Meškauskas).

Zoninės kvadrato varžybos rengiamos Jurbarke ir Šilutėje.

„P. n.“ informacija


Gruodžio 1 d. Kretingos „Kretinga-VR Servisas“ išvykoje 81:67 (21:18; 20:19; 19:24; 21:6) nugalėjo Klaipėdos „Neptūną-Akvaservis“ (2 pergalės, 16 pralaimėjimų) ir nutraukė užsitęsusią šešių pralaimėjimų seriją. Iki IV kėlinio nė vienai komandai nepavyko susikrauti saugesnės persvaros, bet viskas pasikeitė per lemiamą kėlinį, kuomet Kretingos komanda inicijavo galingą spurtą 21:0 ir įgijo didžiausią – 20 taškų – pranašumą (81:61), kurio varžovams sumažinti nebepavyko.

Šiose rungtynėse Kretingos „Kretingai-VR Servisui“ atstovavo: Martynas Mažeika (8/11 dvitaškiai, 2/4 tritaškiai, 8/9 baudos, 7 atk. kamuoliai, 7 rez. perdavimai, 40 naud. balų) – 30, Raidas Nacius (2/6 tritaškiai) ir Rytis Zabita (5/6 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai) – po 12, Valerijus Anisimovas (4/5 dvitaškiai) – 8, Maksimas Lutsenko – 7, Edgaras Danys ir Mantvydas Žukauskas (6 atk. kamuoliai, 5 rez. perdavimai, 14 naud. balų) – po 5, Modestas Jurkaitis – 2.

Gruodžio 3 d. kretingiškiai išvykoje 97:103 (18:29; 28:29; 28:31; 23:14) rezultatyviose rungtynėse sostinėje patyrė nesėkmę prieš Vilniaus „Rytą-II“ (5 pergalės, 12 pralaimėjimų). Šeimininkai geriau pradėjo rungtynes, o III kėlinį jiems pavyko įgyti ir 20 taškų persvarą (24 min. 70:50), bet kretingiškiai nenuleido rankų ir kovojo iki pat rungtynių pabaigos. Likus žaisti pusę paskutinio kėlinio R. Zabita pataikė dvitaškį ir sumažino skirtumą iki vienženklio (35 min. 90:98), o M. Jurkaitis ir R. Nacius pridėjo po tritaškį (38 min. 95:103), bet tau buvo viskas. Per likusį laiką kretingiškiai pelnė du taškus ir pavyti varžovų nebesugebėjo, tad šeimininkų komanda galiausiai pasiekė pergalę.


Neįgaliųjų kūrybinei saviraiškai kompiuterinėmis technologijomis vadovauja centro socialinė darbuotoja Rita Bendikienė.

Kretingos dienos veiklos centrą ir Kretingos rajono ligoninės Vaikų skyrių sieja ilgametė bendrystė: Dienos centrą lankantys neįgalūs žmonės jau dešimtmetį savo kūrybos darbais puošia Vaikų skyriaus erdves. Jų parodos keičia viena kitą: šiuo metu ligoninės koridoriai nušvitę kompiuterine 3D piešimo programa sukurtų ryškiai spalvotų grafinių ant drobės perkeltų paveikslų paroda „Mano mintys pievoje“.

Paveikslų ciklas žavi ne tik spalvų gausa ir įvairove, bet ir kūrėjų fantazijos laisve. Naudodamiesi 3D kompiuterinėmis piešimo programomis, Dienos veiklos centro lankytojai Gabrielė Pikturnaitė, Tomas Lubinas, Mantas Mažonis, Vaidas Čeponkus, Vitalija Šalnytė, Mantas Jonkus, Aušra Vaitkutė, Adolfas Piktuižis ir Birutė Slušnytė, padedami socialinės darbuotojos Ritos Bendikienės, savo darbuose kūrybiškai išreiškė mintis ir svajones, suteikė joms gyvybės, tarsi paleidę pasilakstyti jas po spalvingą pievą.

„Labai džiaugiamės šia Dienos veiklos centro darbuotojų iniciatyva, kad jie skatina kurti neįgalius žmones ir papuošia mūsų skyrių. Patalpos nušvitę: mamos su vaikais ateina, apžiūrinėja ir džiaugiasi. Besikeičiančios neįgaliųjų parodos nuolat puošia mūsų skyriaus patalpas, o prieš Kalėdas jie dar dekoruoja sienas, langus kalėdinėmis rankų darbo puošmenomis“, – kalbėjo Kretingos ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Laima Valantiejienė.

Vedėjos mintį palaikė slaugytoja Vanda Vaišnorienė ir skyriuje besilankanti Kristina Bendikienė su sūnumi Aronu: „Labai gražu, sienos tiesiog švyti džiaugsmu, Aronui labiausiai patiko stilizuotų vilkų diptikas“.


Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėką ir medalį Kretingos rajono ūkininkui Virginijui Čėsnai (kairėje) perdavė misijos „Kariai – kariams“ vadovas Antanas Kliunka.

Misijos „Kariai – kariams“ vadovas Antanas Kliunka pasidalino žinia, kad Kretingos rajono ūkininkas Virginijus Čėsna už Ukrainos kariuomenei dovanotą džipą MITSUHBISI POJERO, kuris netrukus atsidurs fronte, taip pat už nuolatinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai apdovanotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (ZSU) padėka ir medaliu „Valantior Ukraini“. Šie apdovanojimai simbolizuoja kuo nuoširdžiausią padėką tų karių, kurie šiandien kaunasi Donbase, pačiame karščiausiame Bachmut fronto ruože.

Apdovanojimą ūkininkui

V. Čėsnai perdavęs, Lietuvos kūrėjų karių savanorių, paramos Ukrainos kariams misijos „Kariai – kariams“ dalyvių vardu padėkoję A. Kliunka teigė, kad Ukrainos kariai jau daugiau kaip 9 mėnesius kaunasi ne tik už save, bet ir už mus. „Todėl ir prašome – nepavarkite remti Ukrainos kovotojų“, – kalbėjo A. Kliunka.

„Vakarų Lietuvos“ informacija


Gulbių g. Kretingoje gruodžio 4 d. apie 10.10 val. degė individualus gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams iš pastato rūko dūmai, antro aukšto patalpos buvo uždūmintos.

Namas – vieno aukšto, mūrinis su mansarda, stogas dengtas šiferiu. Iš pastato išvestas viduje buvęs šuo. Gaisras kilo pirmo aukšto koridoriaus patalpose.

Per nelaimę apdegė vandens šildytuvas, aprūko koridoriaus ir palėpės patalpos.

„P. n.“ informacija


Šeštadienį ant įžiebtos Kretingos Kalėdų eglės sutvisko 20 tūkst. baltos spalvos lempučių ir 300 sidabrinių rutulio formos žaislų.

Kretingos centre jau stūkso įžiebta Kalėdų eglė, kurią puošia 20 tūkst. baltos spalvos lempučių girlianda ir 300 sidabrinių rutulio formos žaislų. Po kelerių metų pertraukos miesto žaliaskarė vėl natūrali. Sidabrinę eglę miestui padovanojo kretingiškė Neringa Byčenkienė.

Per Kretingos pagrindinės eglės įžiebimo šventę jos dalyviai buvo pakviesti apsilankyti Ledo karalystėje. Rotušės aikštėje šeštadienio vakarą žaliaskarę įžiebė Sniego karalienė, kurią vaidino aktorė Eglė Jackaitė, ir jai talkinę Kretingos vaikai, įkūniję Gerdą, Kajų, mielaširdingus nykštukus.

Tuo metu miesto centre esantis skveras abu savaitgalio vakarus virto šviesos ir garso menininkų sukurtu stebuklingu mišku, kuriuo pagrindiniu akcentu tapo ledinės širdies instaliacija. Šviesos instaliacijas kūrė latvių menininkas Janis Petersonas, o garso – kompozitorius Kristijonas Lučinskas. Garso takelis buvo sukurtas specialiai Kretingai. Jame skambėjo ir „Himno meilei“ ištrauka.

Jau antrus metus iš eilės artėjančias gražiausias metų šventes mūsų rajonas pasitiko pasidabinęs šimtais nykštukų. Jų jau gausu ne tik gyventojų kiemuose, parduotuvių vitrinose, bet ir specialioje nykštukų alėjoje miesto skvere „Nykštukai Ledo karalystėje“. Skvere šalia Rotušės aikštės šiemet iš viso įkurdinta per 30 rajono gyventojų ir organizacijų sukurtų nykštukų.

Pasivaikščioti Nykštukų alėja Kretingoje bus galima visą šventinį laikotarpį. Puošti nykštukais savo kiemus, langus ar vitrinas ir dalyvauti gražiausiai bei originaliausiai papuošto kiemo, lango ar vitrinos konkurse Kretingos rajono gyventojai yra kviečiami iki pat šventų Kalėdų. Nuotraukų laukiama el. paštu kaledos@kretinga.lt.

„P. n.“ informacija


Daugybė kasdienio gyvenimo iššūkių, sudėtinga geopolitinė situacija mūsų žmonėms neišmušė žemės iš po kojų: žmonės gyveno savo gyvenimus, dirbo, kūrė, siekė rezultatų, pozityvumo, kuo gebėjo pasidalinti ir su kitais. Todėl jie negali likti nematomi mūsų skaitytojų! Kaip ir kasmet, neatsisakydama ilgametės, jau per 20 metų skaičiuojančios tradicijos, „Pajūrio naujienų“ laikraščio redakcija kviečia išrinkti 2022-ųjų Metų žmogų. Redakcija įžvelgė galimus kandidatus ir juos pristato, tačiau skaitytojai turi teisę pasiūlyti ir savąjį kandidatą.

„Pajūrio naujienų“ siūlomi kandidatai tapti 2022-ųjų Metų žmogumi

Brolis pranciškonas Paulius VAINEIKIS

„Atidarėme maldų frontą“, – viename savo interviu „Pajūrio naujienoms“ pasakė brolis Paulius, kurio iniciatyva prasidėjus karui Ukrainoje kasdien vidurdienį Kretingos centre su grupe parapijiečių yra meldžiamasi už taiką ir karo Ukrainoje baigtį.

Gabrielė STONKUTĖ

Mergina, aukso raidėmis perrašiusi Lietuvos bokso istoriją. Pirmoji moteris lietuvė, tapusi Pasaulio bokso čempione. Jos laimėjimų kraityje – ir Europos bokso čempionato aukso medalis.

Eldoradas BUTRIMAS

Mūsų kraštietis, kilęs iš Salantų. Žurnalistas, savo iniciatyva ir savo noru išvykęs į karo niokojamą Ukrainą, kad galėtų Lietuvos žmonėms teikti žinias iš karo zonos tiesiogiai. Kraštiečio reportažai pasiekia ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojus.

Vytautas GRYKŠAS

Architektas, kuriam nėra tas pats, kokioje Kretingoje gyvename ir kokioje gyvensime toliau. Neapsikęsdamas, kad naktinių chuliganų dažais išterliotų stendų Pastauninko parke niekas nesiima tvarkyti, šio darbo ėmėsi pats, tuo parodydamas, kad pilietiški ir visuomeniški galime būti bet kuris mūsų.

Brigita BARKAUSKAITĖ

Bibliotekininkė, idėjų generatorė, iš mirties taško išjudinusi ne vieną jaunimo aktualiją Kretingos rajone, viešų iniciatyvų – nuo poilsio zonos atsiradimo prie bibliotekos iki rekordinio adventinio vainiko pynimo – sumanytoja, kuriai paklūsta daugybė naujovių.

Jonas DRUNGILAS

Pranciškonų pasauliečių ordino narys, aktyvus visuomenininkas, kasmetinės tradicijos „Atminties keliu“, skirtos Holokausto aukoms atminti, vienas organizatorių.

Aida MIKUTIENĖ

Laukžemės bendruomenės pirmininkė, gebanti sutelkti bendraminčius, kad kartu sukurtų jaukią gyventi ir mielą širdžiai aplinką, ilgalaikių tradicijų puoselėtoja – vien ką reiškia jos jau 30 metų organizuojama Žolinės šventė Laukžemėje.

Šarūnas KASMAUSKAS

Japoniško sodo Mažučių kaime Darbėnų seniūnijoje įkūrėjas, verslininkas, vienas pirmųjų ištiesęs pagalbos ranką Ukrainos karo pabėgėliams – savo erdvėje jis priėmė ir rūpinosi 8-iais įvairaus amžiaus žmonėmis.

Birutė VISKONTIENĖ

Kretingos dienos centro direktorė, įvairių projektų, skirtų neįgaliųjų užimtumui ir prasmingai veiklai, sumanytoja, savanorystės rajone lyderė, įdedanti daug pastangų, kad mūsų visuomenėje spartėtų savanorystės procesai.

---

Balsuoti galite žodžiu, paskambinę tel.: (8 445) 51397, 8 686 47976, 8 686 47985, 8 646 55979, taip pat – internetu mūsų svetainėje www.pajurionaujienos.com . Skambučių lauksime iki gruodžio 22 d. (imtinai).


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas