Pajūrio naujienos
Help
2021 Sausis
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 4 %
Naktį2°C debesuotumas 5 %
Apklausa

Ar Kretingai reikia šunų išvedžiojimo aikštelės, kainuosiančios apie 30 tūkst. Eur?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Kiekvienas jaunuolis kalėdinėms dovanoms išleidžia skirtingą pinigų sumą, kuri priklauso nuo jo turimo biudžeto dydžio.

Jauni žmonės, kaip ir suaugusieji, turi savo biudžetą. Jaunuoliai gauna pajamų iš įvairių šaltinių: tėvų, senelių, kitų artimųjų, darbovietės. Vieni jų skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, dalį gautų pajamų taupo ir tokiu būdu tvarkingai planuoja biudžetą, o kiti, gavę kelis eurus, skuba išleisti įvairioms smulkmenoms. Gruodžio mėnesį jaunimas taip pat pasineria į kalėdinių dovanų paieškas, tad joms reikia tinkamai suderinti biudžetą.

Norėtų išleisti mažiau

Kraštietė vienuoliktokė Ugnė Vilimaitė teigė, kad jos santykiai su pinigais nėra blogi. Ji visada stengiasi taupyti, kad nereikėtų tėvų prašyti papildomų pinigų, kai nori kur nors išeiti su draugais. Vis dėlto, anot pašnekovės, norėtųsi išleisti mažiau pinigų nereikšmingiems dalykams, pavyzdžiui, makiažo priemonėms ar saldumynams.

„Savo pajamų ir išlaidų niekur neužsirašau, tačiau stengiuosi suskaičiuoti jas, kad išleisčiau kuo mažiau“, – sakė mergina. Anot jos, kai reikia pinigų į mokyklą, tėvai duoda limituotą sumą kišenpinigių, tačiau, prireikus įsigyti tam tikrą daiktą, yra taikomos išimtys. Karantinas mokinės pajamoms ir išlaidoms nepadarė įtakos. Šventinėms dovanoms U. Vilimaitė planuoja išleisti iki 100 eurų, tai didesnė suma negu išleisdavo įprastai. Didesnės išlaidos vienuoliktokės biudžete atsirado dėl jos gyvenime atsiradusio draugo.

Šventinės išlaidos nepakito

Buvo atlikta anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo 80 respondentų, o iš jų – 22 pilnamečiai asmenys, likusių asmenų amžius svyravo nuo 13 iki 17 metų.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių jaunuolių teigė, kad dovanoms per šventes įprastai išleidžia 10–20 eurų arba 60 eurų ir daugiau. Ir vienos, ir kitos nuomonės asmenų buvo po devyniolika. 15 žmonių atsakė, kad dovanoms skiria 30–40 eurų.

Galima teigti, kad karantinas apklaustojo jaunimo išlaidų dovanų atžvilgiu nepakeitė, kadangi 37 respondentų išlaidos išliko tokios pačios kaip ir anksčiau, o 13 atsakiusiųjų netgi padidėjo. 10 jaunuolių atsakė, kad dovanų šiemet nepirks.

Be to, karantino metu beveik pusei apklaustųjų pavyko sutaupyti daugiau pinigų negu įprastai, tačiau nemažai jų atsakė, kad išleido tiek, kiek ir anksčiau, o kai kurie netgi daugiau negu prieš karantiną. 57 procentai jaunuolių pinigus išleido apsipirkdami internetu. Jaunosios kartos atstovai įsigijo drabužių, maisto, įvairių kosmetikos priemonių.


Dar viena Kalėdinė tradicija, atsiradusi JAV, siūlo Kalėdų Seneliui palikti sausainių bei stiklinę pieno, kaip padėką už atneštas dovanas.

Kiekviena tauta, giminė ar net šeima Kalėdas ir jų šventimą supranta nevienodai. Manoma, kad taip yra dėl mūsų protėvių papročių ir religijų, kartais toks paprastas dalykas kaip eglės papuošimas gali skirtis kiekvienoje kultūroje ir bendrų kultūrų skirtingose šeimose.

Požemių dvasios ir išskirtiniai patiekalai

Grendlandijoje, kaip ir Danijoje, Kalėdų eglė dekoruojama žvakėmis, popierinėmis gėlėmis, kitais rankų darbo papuošalais, Grendlandijos ir Danijos vėliavomis. Šiai ypatingai šventei į meniu įtraukiami įvairiai pagaminti patiekalai iš ruonių, banginių ir net šiaurės elnių mėsos. Danijos ir Grendlandijos vaikai tiki, kad Kalėdų Senelis arba Julemand gyvena Umanake – šiauriausiame Grendlandijos mieste.

Slovėnijoje, Vengrijoje ir Austrijoje Kalėdų Seneliui ieškoti neklaužadų vaikų padeda ne kas kitas kaip Velnias. Ir šiomis dienomis, prieš pat Kalėdas, šiose šalyse galima sutikti Velnią – demono drabužiais persirengusį vyrą, kuris žvangina grandines ir gąsdina vaikus. Vengrijoje Kalėdų Senelis vadinamas Telapo, Slovėnijoje – Bozicek, o Austrijoje – Christkindl.

Norvegų legenda sako, kad šventiniu laikotarpiu raganos mėgsta vogti šluotas, tad kiekvienais metais šeimininkės stengiasi paslėpti savo virtuvines šluotas. Tai ne vienintelė keistoka tradicija šioje šalyje. Per šventines dienas vyrai, pasiėmę medžioklinį šautuvą, į orą išauna keletą kulkų, tam, kad „atbaidytų“ raganas ir blogas dvasias. Norvegijoje Kalėdų Senelis vadinamas Julenissen.

Graikijoje Kalėdiniu laikotarpiu taip pat siaučia piktosios dvasios ir baubai. Juos graikai vadina Kallikantzaroi. Tai mitinės būtybės, gyvenančios požemio pasaulyje ir į paviršių išlenda tik per Kalėdas ir siaučia iki sausio 6 dienos. Kad nuo jų įsibrovimo į namus apsisaugotų, graikai palieka degantį židinį visą naktį.

Vis dėlto, Kallikantzaroi gali į namus patekti ne tik pro kaminą, bet ir pro duris. Tam užkirsti kelią yra sugalvota prieš duris pakabinti kiaurasamtį – tokiu atveju piktadarys bandys suskaičiuoti skylutes, o, kol suskaičiuos, išaus ir rytas. Graikijoje Kalėdų senelis vadinamas Aghios Vassilis.


Kretingos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Biliūnaitės-Rušinskės teigimu, Janunimo savanoriška tarnyba – galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, palengvinti procesą stojant į aukštąsias mokyklas, bet ir geriau pažinti save.

Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa – tai galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save. Baigę šešis mėnesius trunkančią savanorystės programą, jaunuoliai ne tik įgyja patirties, bet ir gauna papildomai 0,25 balo stodami į aukštąsias mokyklas.

Kretingos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Ingos Biliūnaitės-Rušinskės teigimu, jaunuoliai, norintys savanoriauti pagal JST programą, turi užsiregistruoti JST duomenų bazėje. Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami apskritį kuruojančios Savanorišką veiklą organizuojančios (SVO) organizacijos mentoriams. Į programą savanoriai kviečiami pagal registracijos laiką. Savivaldybėse programos vietų skaičius ribotas, todėl užsiregistravusieji, tačiau nepatekusieji į programą savanoriai bus pakviesti atlikti tarnybą atsiradus galimybei. 

„Jaunimo savanoriška tarnyba – ne tik intensyvi tarnyba. Tai – ir reguliarūs susitikimai su mentoriumi. Programos baigimo pažymėjimą, taip pat ir 0,25 balo stojant į pirmosios pakopos studijas įgyja tik savanoriai, pasirašę trišalę sutartį su priimančia organizacija ir savanorišką veiklą rengiančia organizacija, nuolat dirbantys su SVO mentoriumi, taip pat kurių tarnybos valandų apskaita reguliariai pateikiama Jaunimo reikalų departamentui. Dokumentas, patvirtinantis teisę gauti 0,25 stojamojo balo, yra pažymėjimas, išduotas Jaunimo reikalų departamento. Manau, tai didelė paskata jaunuoliams, stojantiems į pirmos pakopos studijas“, – komentavo jaunimo reikalų koordinatorė.


Turbūt jokia kita šventė nėra tokia komercinė kaip Kalėdos. Akivaizdu, kad tai teikia daug pelno. Kalėdiniu laikotarpiu žmonės lyg išprotėję lekia pirkti dovanų, dekoracijų, šventinės atributikos. Rūbai, žaislai, net įvairios reklamos – viskas susiję su Kalėdomis. Didelė dalis šio laikotarpio biudžeto skiriama dekoracijoms ir dovanoms pakuoti. Dėl šios priežasties noriu su jumis pasidalinti įvairiomis idėjomis, kaip galite pasipuošti kūrybingai ir natūraliai bei nustebinti draugus ar šeimą išradingai supakuotomis dovanomis.

Pastaruoju metu vis labiau internete vyrauja džiovintų vaisių dekoravimo idėjos. Galima greitai ir lengvai orkaitėje išdžiovinti citrusinių vaisių, pavyzdžiui, apelsinų, citrinų, greipfrutų, žaliųjų citrinų, griežinėlius ir pasidaryti gražių žaisliukų eglutei, pervėrus juos siūlu arba suvėrus girliandą. Žaisliukus ar girliandą galima papuošti ir cinamono lazdelėmis.

Dar vienas populiarus kalėdinis dekoracijų būdas – kankorėžiai. Lengvai įgyvendinamas ir pigus pasirinkimas. Kalėdinė girlianda iš kankorėžių su džiovintais vaisiais ir cinamono lazdelėmis arba paprasti eglutės žaisliukai su virvute gali atrodyti pigiai, tačiau tuo pačiu metu tai ir elegantiška.

Taip pat papuošti namus galite mediena. Iš šakelių galima padaryti žvaigždę, ją apvynioti šviečiančia girlianda – jūsų namai iš karto atrodys kitaip. Šakeles panaudoti galite ir girliandai ar mažai eglutei. Arba galite iš plonų rąstų pasidaryti žvakides. Dar viena idėja – galima pasidaryti žaisliukus kalėdinei eglutei ar girliandoms, išdeginant ar nupiešiant paveikslėlį ant medienos griežinėlių.

Puošiant namus dažnai neapsieinama ir be popieriaus. Įprastai langai yra puošiami snaigėmis, kartais įvairiais paveikslėliais, iškirptais iš popieriaus, dėl to yra išnaudojama daug šios žaliavos. Siūlau kaip alternatyvą popieriui naudoti laikraščius, žurnalus ir visą kitą nereikalingą popierių, esantį namuose. Taip sutaupysite žaliavų, šiuo atveju išsaugosite vieną medį ar net kelis.


Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikina, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos.

Kretingiškė Verdenė Monika Valkiūnaitė tikino, kad ją kurti įkvepia ir žmonių šurmulys, ir ramybės paieškos. Šiuo metu scenografiją Vilniaus dailės akademijoje (VDA) studijuojanti pašnekovė praėjusią vasarą surengė pirmąją personalinę tapybos parodą ir mano, kad kūryboje būtina nuolatinė dinamika.

Verdenė Monika Valkiūnaitė prieš dešimtmetį baigė Kretingos meno mokyklos dailės skyrių, anot jos, polinkį kūrybai ir saviraiškai ji jautė nuo mažumės. „Man šis laikas buvo tarsi žaidimas ir eksperimentavimas, įgijau svarbių žinių apie vaizduojamąjį meną, kurios vėliau ne kartą pravertė“, – apibūdino mergina.

Po kurio laiko pašnekovė metams išvyko mokytis į Vokietiją: „Kadangi tuo metu vokiečių kalbą mokėjau prastai ir ne visada suprasdavau, kas vyksta per pamokas, pirmuosius mėnesiuis labai dažnai piešdavau, tai buvo tarsi meditacija. Ši patirtis buvo labai naudinga, pamačiau daugybę naujos, iki tol man nepažintos kultūros, mano pasaulėžiūra tapo platesnė.“

Grįžusi į Lietuvą ir baigusi Pranciškonų gimnaziją, mergina įstojo į Vilniaus dailės akademiją (VDA) studijuoti scenografiją. „Pirmaisiais metais nelabai supratau, kur įstojau, aiškiau ėmiau suprasti trečiame kurse. Stodama į šią specialybę neturėjau pakankamai tapybos, piešimo žinių, tad kurį laiką papildomai mokiausi pas tapytoją Daną Andriulionį. Per visus studijų metus išmokau daugybę dalykų – nuo siuvimo, braižybos iki erdvės planavimo“, – teigė studentė.

Studijuodama scenografiją, scenos ir kostiumų dizaino žinias kretingiškė gilino Austrijoje. Anot jos, aplinkos pakeitimas jai labai naudingas, šis laikotarpis suteikė daugybę iki tol dar neatrastų patirčių: „Išvykdama į Austriją buvau „prisivalgiusi gyvenimo“, labai susidomėjau pačiomis studijomis, tad laiko pastebėti, kas vyksta už jų ribų, pernelyg neturėjau.“

Išėjus goriloms

Mergina ne tik tapo, tačiau ir rašo eilės: „Keletą kartų siunčiau savo darbus į vieną leidinį, tačiau vis sulaukiu atsakymo, kad dar galiu patobulinti kai kurias vietas. Pati save pastebiu, kad tokiems taisymams ir tobulinimams reikia sąmoningai pasiruošti, užtrunka, kol eilėraštis „atsiriša“ ir pasiduoda taisomas.“

Šią vasarą Vilniuje įvyko pirmoji pašnekovės personalinė paroda „Plokštumos/po gorilų išėjimo“. Pašnekovė prisiminė, kad toks parodos pavadinimas gimė spontaniškai. „Sėdėjau namuose prie kompiuterio mąstydama, kaip turėčiau pavadinti savo parodą, man besvartstant, ant grindrų nukrito neseniai mano skaityta knyga apie gorilas. Todėl pamaniau, kad parodos pavadinimas ir turėtų sietis su gorilomis ir jų išėjimu“, – tikino menininkė.

Pasak jos, ruošiantis parodai kilo keletas iššūkių – ir psichologinių, ir logistinių. „Beveik visi darbai buvo nutapyti praėjusių metų vasarą, kai grįžusi į Kretingą dirbau kartu su restauratoriais bažnyčioje. Šie paveikslai, nutapyti tėčio studijoje, buvo mano laisvalaikio dalis, nes per mokslo metus tapytai laiko nelieka“, – atskleidė V. M. Valkiūnaitė.


Įpusėjus adventui ir vis sparčiau artėjant šv. Kalėdoms, pranciškonas Paulius Vainekis OFM kviečia jaunimą pasvarstyti, kaip galima pasiruošti Jėzaus Kristaus gimimui.

Anot jo, vienas svarbiausių ir esminių klausimų, į kurį pirmiausia jaunas žmogus turėtų sau atsakyti – ar Jėzus jam yra svarbus ir kokia jo reikšmė jaunuolio gyvenime: „Jei Jėzus jaunam žmogui yra svarbus, vadinasi, yra prasmės stengtis pasirengti jo gimimui, jei paauglys netikintis, jam nėra dėl ko stengtis.“

Brolio Pauliaus teigimu, Jėzaus atėjimo proga geriausia dovana jam – švari sąžinė. „Jei esi tikintis, gimusiam Kristui nepadovanosi šunybės jo gimtadienio proga, norėsis padaryti ką nors malonaus. Kiekvienas jaunas žmogus turi gerų draugų, mylimą žmogų, dėl jų visada norisi stengtis. Jėzus irgi yra tas mylimasis, todėl pati geriausia dovana jam – prieiti nuoširdžios išpažinties, ne motinos ar močiutės prašymu, atlikti nuoširdžią išpažintį, išvalyti savo širdį ir tokiu būdu pasipuošti ne tik savo namus, šventinį stalą, bet ir širdį“, – tvirtino pranciškonas.

Kunigas prisiminė šv. Jono Auksaburnio, Bažnyčios tėvo, palyginimą: „Kodėl Dievas gimė tvarte ėdžiose? Dievas sukūrė žmones, kad jie būtų kaip dievai ir jam atstovautų, tačiau žmonės pasirinko būti gyvuliukais, darydami nuodėmes. Kaip gyvuliukai ateina prie ėdžių žiemos metu, taip ir žmogus minta savo gyvulišku maistu – nuodėmėmis ir įvairiomis priklausomybėmis. Kalėdų naktį, kai ateina į savo nuodėmės maisto vietą, gyvuliai nustemba šio maisto vietoje išvydę gulintį Jėzų, kuris kviečia nebevalgyti nuodėmingo maisto, o valgyti jį. „Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, gyvena per amžius“, – sakė Kristus.“

Nors bažnyčiose šv. Mišios artimiausiu metu vyks be tikinčiųjų, maldos namai lieka atviri asmeninei maldai. Pasak br. Pauliaus, atlikti išpažintį galima su kunigu susitarus asmeniškai iš anksto: „Kviečiu jaunuolius į mane kreiptis, atlikti išpažintį. Jėzui patinka, kai mes esame tyri, skaistus, švarūs, atlikta išpažintis pakels visam jaunimui nuotaiką. Kai Jėzus ateis į tavo širdį, Dievui bus jauku ir jis pajaus, kad yra tavo draugas.“

„Kuprinės“ informacija


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Kipras Melnikovas teigia, kad programavimas programavimas yra viena reikšmingiausių sričių, kurios svarba ateityje tik didės. Nuotraukoje pašnekovas koduoja vienoje iš mokinių programavimo klubo surengtų dirbtuvių.

Programavimas – vis labiau populiarėjanti veikla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aistra programavimui jau kelerius metus lydi ir aštuoniolikmetį kretingiškį Pranciškonų gimnazijos gimnazistą Kiprą Melnikovą. Jis beveik kasdien programuoja, gilina ir stiprina jau turimus įgūdžius. Vaikinas yra dalyvavęs hakatono veikloje ir savo žinias jau pritaikė dirbdamas „Interactio“ ir „Tesonet“ įmonėse.

– Kiprai, kaip susidomėjai programavimu? Kas paskatino programuoti?

– Programavimu susidomėjau dar devintoje klasėje, kai mokykloje „užtikau“ programavimo būrelį, jame sukūriau ir pirmąją programą. Nuo tos dienos itin susidomėjau šia veikla ir kasdien pasineriu į kodavimo platybes, tad dabar programavimas – mano mėgstamiausia veikla.

– Kodėl tau svarbu programuoti? Ką tau tai suteikia?

– Programavimas leidžia įgyvendinti idėjas ir projektus, padedančius išspręsti aktualias problemas, taip pat suteikia puikias karjeros galimybes, skatina dirbti su nuostabiais žmonėmis, dažnai patyrusiais ir galinčiais patarti. Be to, tai itin smagu. Taip pat svarbu, kad programuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, tad, ypač įgavus daugiau patirties, nebereikia apsiriboti vien lokalia rinka, galimybių galima rasti visame pasaulyje.

– Kas yra programavimas? Kaip visuomenė vertina programavimą?

– Neretai žmonės mano, kad programavimas – kažkas paslaptingo, migloto, net magiško. Prieš pradedant programuoti ir aš taip maniau. Vis dėlto praktikuojantis galima suprasti, kad programavimas susidaro iš kelių esminių „statybinių blokų“, kuriuos įvairiai kombinuojant galima sukurti įvairiausias programas.

– Kokia programuotojų padėtis Lietuvoje? Ar pakanka specialistų?

– Kaip ir kitose šalyse, programuotojų yra nemažai, bet gerų programuotojų, turinčių daug potencialo, trūksta, tad jų paklausa yra didžiulė. Manau, kad žmogus gali labai daug pasiekti bet kurioje srityje ar situacijoje, jeigu jaučia aistrą ir įdeda daug darbo. Tuomet viskas tampa įmanoma.

– Dirbai programuotoju. Kaip vertini darbo patirtį?

– Esu dirbęs dviejose įmonėse: Klaipėdoje sparčiai besiplečiančioje įmonėje, apie dvidešimt darbuotojų turinčiame startuolyje „Interactio“, taip pat Vilniuje bei Kaune įsikūrusiame kibernetinio saugumo produktų gigante su daugiau negu pusantro tūkstančio darbuotojų „Tesonet“. Patirtis abiejose įmonėse labai skiriasi – ir įdarbinimo procesu, ir kasdiene veikla, ir problemomis, kurias tenka spręsti. Tačiau ir vienoje, ir kitoje įmonėje darbas man labai patiko.


Rudens įkvėpta kūryba

  • Kuprinė
  • 2020-11-27
Man ruduo – mėgstamiausias laikas. Per šį nuostabų metą miškai pasipuošia auksu ir raudoniu. Ruduo savo grožiu yra turtingiausias iš visų metų laikų.

„Pajūrio naujienų“ jaunieji žurnalistai nenustoja kurti ir karantino metu. Nors susitikimai realybėje šiuo metu negalimi, moksleiviai virtualaus pokalbio metu pasidalino savo mintimis ir idėjomis, kas juos įkvepia šiuo lietingu ir kupinu pilkumos metų laiku.

Lango išmintis

Lukrecija GABRĖNAITĖ

Kiekvieną kartą, pažiūrėjus pro langą, matau pilką dangų, kaimynų stogus, kaminus ir langus, trečdalį šiltnamio, garažą ir daugybę žalios spalvos. Ir kiekvieną dieną tas pats, mat oras čia keičiasi ne itin dažnai. Nors visai neseniai pastebėjau, kad dvi dienas dangus būna apsiniaukęs, o trečiąją – išlenda ir saulė. Man visada labiau patiko trečioji diena, nes gelsvas kambarys yra daug mielesnis negu melsvas. Deja, kai šviečia saulė, jaučiu nostalgiją toms dienoms, kai jos nebuvo. Žinot, ką man labiausiai primena niūrus oras? Kalėdas! Jos niekada nebūna šviesios, šiltos ir baltos. Per jas lyja ir pučia vėjas. Jau seniai susitaikiau su faktu, kad nematysiu baltų Kalėdų. Visų pirma dėlto, kad čia Lietuva, pats pavadinimas reiškia – ten, kur daug lyja. Visų antra – klimato kaita. Liūdna, žinau, bet pernai buvo vos kelios dienos su sniegu ant žemės, ir kiekvienais metai tas skaičius mažės ir galiausiai jo nebeliks. Man nepatinka žiūrėti pro langą, nes viskas, ką matau, yra niūrus oras, bet jis priverčia mane susimąstyti apie vieną linksmiausių švenčių ir apie vieną didžiausių pasaulio problemų, tad gal nėra jis toks blogas?

---

Nemokėti

Linas DAUGĖLA

Kažkodėl eidamas tuo pačiu taku nori sutikti kažką nepažįstama. Nori sutikti Jobą, Abraomą, bet giliai žinai, kad pabijosi juos užkalbinti, tik akimis nuseksi nueinančius siluetus dulksnojančiam lietaus molberte.

Šiandien apgriuvęs namo kampas mokosi šypsotis. Kaip žmogus po ligos ar avarijos bepradedąs vaikščioti. Spinduliai bando atrakinti jo šypseną.

Toli nuaidi traukinys, signalizuoja. „Matyt skruzdėles baido nuo bėgių“, – sumurma praeivis.

Šypsena ima blukti. Lyg daug kartų girdėtos traukinio aimanos ar tas pats kelias, kurio taip gera nemokėti atmintinai.

---

Lapkričio popietė

Vita MICKUTĖ

Lietaus lašai barbena į palangę ir lenktyniauja, kuris greičiau nusileis šaltu lango stiklu. Netrukus viskas aprimsta. Lašeliai pakimba ant lango. Vėjas nustoja pūsti pasakas ilgas. O aš sėdžiu ir stebiu pasaulį pro uždarą langą. Lapkričio popietės vaizdai prigulė ant popieriaus lapelio ir dalinuosi jais su Tavimi. Kokia Tavo lapkričio popietė?

---

Rudens kryžkelė

Viltė KNIEŽAITĖ

Šaltis ir purvas – šiuo metu tai asocijuojasi man su rudeniu. Jeigu būčiau rašiusi savo mintis prieš keletą savaičių, būčiau buvusi banali ir naivi. Auksaspalviai lapai, gamtos gražumas, atgaivinantis lietus. Taip, tai yra gražu, ruduo yra gražus, bet tai tik jo išorė. Rudens vidus yra toks pat nešvarus, kaip ir visų žmonių. Visų, nes kiekvienas žmogus turi savo purvo viduje, bet ruduo jo žmogui atneša daugiausiai. Laikui bėgant ir dienoms trumpėjant, susimąstai, kas esi tu, ko tu iš tikro nori ir ko gyvenimas nori iš tavęs. Tikėtina, kad prieini kryžkelę ir ten sustoji, nebežinai, kur eiti, tik stovi ir nori šaukti. Šauki ir lieji savo emocijas tol, kol nieko nebelieka, o tada atsigręži atgal, apsižvalgai ir nueini ten, kur tave siunčia pats likimas. Argi nejuokinga? Kokie mes pažeidžiami. Bevaliai ir beviltiški. Bet toks žmogus ir iš jo geriausia nieko nesitikėti.


Iš Kretingos kilusi psichologė Ūla Bendikaitė tvirtino, kad visi žmonės tam tikru metu gali patirti neigiamas emocijas ir išgyventi liūdesį.

Būti jaunas, sveikas, energingas ir žvalus norėtų kiekvienas moksleivis, deja, daugelis jaunuolių koncentruojasi į savo problemas ir tai, kas jiems nesiseka – nerimas, depresija, nepabaigtos užduotys ar netikri draugai, yra dažnesni minčių palydovai. Viena klastingiausių paauglius aplankančių ligų – depresija kartais pernelyg nuvertinama aplinkinių dėl žinių stokos. Jų manymu, tokie žmonės yra pesimistai, negalintys sudėtingose situacijose įžvelgti šviesiosios pusės.

Paaugliai, pripažinę šią ligą, dažnai būna apkaltinti simuliacija, vaidyba. Tai – viena priežasčių, kodėl daugelis bijo imtis konkrečių veiksmų, pajautę neigiamas emocijas.Vis dėlto, jei žmogus jaučia būtinybę „vaidinti“, kad serga, jam taip pat reikalinga pagalba.

Keletas moksleivių sutiko anonimiškai pasidalinti savo asmenine patirtimi, susijusia su neigiamais jausmais ir depresija. Vienas jų teigė, kad mokykloje jis dažnai pastebintis neigiamas emocijas išgyvenančius jaunuolius, dažnai jas ir pats patiria. Kito respondento teigimu, tokius jaunuolius sunku pastebėti, nes kai kurie moksleiviai labiau bendrauja su artimiausiais draugais.

Vis dėlto jaunuoliai depresijos sąvoką teigė suvokiantys ir ja nemanipuliuoja: „Nenoriu juokauti su liga ir nemanau, kad frazė „šią savaitę man buvo depresija“ turėtų būti taip lengvabūdiškai ištariama.“ Tokiai nuomonei prieštaravo antrasis respondentas, tvirtindamas, kad ši frazė tinkama apibūdinti ypač liūdną nuotaiką.

Paklausti, kokie galėtų būti patarimai depresiją patiriantiems bendraamžiams, moksleiviai pasiūlė susirasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir pasikalbėti, išvardinti bent 5 gerus dalykus apie save ar savo gyvenimą, ieškoti naujų pomėgių, dalyvauti daugiau veiklų, kurios padėtų nukreipti dėmesį nuo negatyvių minčių, o jas pakeistų linksmesnė kasdienybė.


Ką veikti per karantiną?

  • Kuprinė
  • 2020-11-27
Viltė KNIEŽAITĖ

Šiomis dienomis gyvenimas žmonėms nėra lengvas – vyraujant globalinei pandemijai, namie stinga veiklos. Uždarytos beveik visos pramogų vietos, maitinimo įstaigose maistas gaminamas tik išsinešti. Kadangi žmonės karantino metu daug laiko praleidžia namuose ir turi daugiau laiko apmąstymams, po pirmojo karantino padaugėjo vizitų pas psichologą ar psichiatrą. Siekiant išvengti gerokai padidėjusio tokių vizitų skaičiaus, pateikiu veiklų namuose per karantiną pasiūlymą.

Namie veiklų spektras platus: lieka laiko iš pagrindų susitvarkyti namus, galbūt perstumdyti baldus ar atlikti renovaciją. Besitvarkant svarbu atsirinkti reikalingus daiktus, o nebereikalingus – išmesti ar atiduoti labdarai.

Šis laikotarpis labai naudingas mokslams. Prieš tai buvo populiaru pasiteisinti dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų, kad stigo laiko. Dabar jo yra į valias. Atlikite visus nepadarytus darbus, susijusius su mokslais, arba skaitykite knygas. Kada, jei ne dabar, pasisemsite senovės išminties ar perskaitysite knygas, kurias jums rekomenduoja draugai?

Tiems, kurie niekaip nerasdavo laiko išmokti užsienio kalbos – metas suklusti. Dabar yra tinkamiausias laikas mokytis ir siekti savo svajonių.

Per pirmąjį karantiną žmonės skundėsi negalintys susitikti su draugais. Tam yra alternatyva – žmonėms reikia bendravimo, todėl siūlau laiką praleisti plepant internetu ar net žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Tai yra puiki galimybė išbandyti kažką naujo, jei anksčiau žaidimai neatrodė labai įdomūs.

Jeigu prieš karantiną nebuvo laisvo laiko apsilankyti sporto klube, dabar yra tinkamas metas sportuoti. Internete galima rasti gausybę pratimų. Visi norime puikaus kūno, tad kodėl jo nepradėjus tobulinti dabar? Pusmečio pakaks pasiekti norimų rezultatų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas