Pajūrio naujienos
Help
2020 Rugpjūtis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną25°C debesuotumas 1 %
Naktį12°C debesuotumas 1 %
Komentarų topas

Kuprinė

Keturiolikmetė Justė Jocytė nuo mažens žaidžia krepšinį ir skina laurus šioje srityje. Ji Europos čempionate su Lietuvos jaunučių krepšinio rinktine iškovojo sidabrą, taip pat debiutavo moterų Eurolygoje, mokėsi Tony Parker įkurtoje akademijoje Prancūzijoje. Iš Palangos kilusi mergina ir toliau ateitį ketina sieti su krepšiniu.


Kretingiškiai 22-iejų Kotryna Vaitkutė ir 21-erių Gvidonas Navickas šiuo metu studijuoja Jungtinėje Karalystėje, Koventrio universitete. Pora džiaugiasi svetur suteikiamomis galimybėmis, ir pasakoja, kad čia studentai gali ne tik naudotis stipria universiteto mokslo baze, priemonėmis, save išbandyti praktiniuose užsiėmimuose, bet ir jaučia didžiulį palaikymą vystyti kūrybiškumą ir realizuoti save.


Devyniolikmetė Edita Miltakytė Didžiojoje Britanijoje studijuoja biomedicinos mokslus. Būsima Notingamo Trento universiteto antrakursė ateityje ketina dirbti su kriminalistika susijusį darbą, o šia sritimi susidomėjo paauglystėje skaitydama skandinaviškus detektyvus.


Nuotolinį mokymą Lietuvoje visi mokiniai išbandė nuo kovo mėnesio pabaigos, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, o ketvirtą klasę baigusi Rugilė nuotolinio mokymosi iššūkį priėmė dar anksčiau – ji tokiu būdu mokėsi nuo rugsėjo mėnesio, kai kartu su šeima išvyko į kelionę po Pietryčių Aziją.


Dvylikametis Domas Pinkauskas trečią vasarą važinėjantis triukiniu paspirtuku, arba „scooter‘iu“, teigė ant rampos praleidžiantis beveik visas vasaros dienas nuo pietų iki vėlyvo vakaro, mokindamasis naujų triukų. „Mačiau, kaip mano draugai darė triukus, ir pats norėjau jų išmokti. Jie man padėjo, pamokė, dabar aš kitus galiu mokyti. Stengiausi, progresavau, nebijojau ir taip išmokau“, – pasakojo Domas, kuris paspirtuku yra peršokęs net per šešis gulinčius žmones.



Praėjusių metų balandį Kotryna Dimgailaitė (kairėje) ir Beatričė Žiubrytė koncertavo Liepojos koncertų salėje „Lielais dzintars“. 

Prieš dvejus metus suspindėjęs šešiolikmetės smuikininkės Kotrynos Dimgailaitės ir septyniolikmetės pianistės Beatričės Žiubrytės duetas džiugina klausytojus klasikine muzika, kurią merginos iki šiol atliko Kretingos meno mokyklos koncertuose, Pranciškonų gimnazijos renginiuose, pačių rengtuose rečitaliuose ir, be abejo konkursuose, festivaliuose. Plungėje įvykusiame konkurse merginos laimėjo II vietą, o konkurse Liepojoje tapo diplomantėmis.

Reikia sutarti tarpusavyje

K. Dimgailaitė ir B. Žiubrytė pasakojo, kad jų draugystė užsimezgė prieš šešerius metus, tapus klasės draugėmis, tačiau pirmą kartą į sceną merginos žengė prieš dvejus metus Kretingos meno mokyklos rengtame kalėdiniame koncerte – jis ir žymi dueto atsiradimo pradžią. Pašnekovių nuomone, koncertuoti kartu merginas suvedė draugystė ir meilė muzikai. „Kadangi esame geros draugės, muzikuoti kartu yra lengviau ir smagiau. Esame bendramintės, turime panašų muzikos supratimą ir pojūtį”, – kalbėjo Kotryna ir Beatričė.

Jaunosios muzikantės, dažnai stebėdamos muzikantų įrašus arba apsilankydamos įvairių atlikėjų koncertuose, išsirenka patikusius kūrinius ir rengia naują koncertinę programą. Paklausus kretingiškių, kaip vyksta repeticijos, jos pasakojo, kad repeticijos vyksta laisvai – jos netampa darbu, į kurį nesinori eiti, ir yra lyg dar vienas laisvalaikio praleidimo būdas.

Dažniausiai joms tenka repetuoti pas kurią nors namuose arba meno mokykloje. ,,Norint, kad kolektyvinis darbas sektųsi, reikia tarpusavyje gerai sutarti, muzikuojant jausti vienas kitą, išklausyti kito idėjų ir priimti kompromisus”, – patirtimi ir nuomone dalijosi Kotryna ir Beatričė, pridurdamos, kad, be sklandaus ir gražaus bendravimo, jos nori, kad klausytojai po jų koncerto jaustųsi laimingesni, atsipalaidavę, pailsėję nuo kasdienių rūpesčių. Kretingiškės atskleidė ketinimus kartu groti iki gimnazijos baigimo, o apie ateities planus moksleivės dar negalvoja.

Kotryna smuiku groja aštuonerius metus. Šis instrumentas iš pradžių Kotrynos nesužavėjo, nes ji norėjo mokytis groti fortepijonu, tačiau nepavyko įstoti į šio instrumento klasę.

Pasakojo, kad po metų stojo į smuiko klasę turėdama tikslą, kad vėliau papildomai galės mokytis fortepijono. Dabar jaunoji smuikininkė kurią mokė Nijolė Narkutė džiaugiasi, kad nebuvo priimta į fortepijono klasę, nes laikui bėgant ji suprato, kad grojimas fortepijonu neteikia jai tiek malonumo ir džiaugsmo, kiek smuikas.

Lankyti meno mokyklą Kotryną skatino noras muzikuoti, artimųjų palaikymas bei nuostabus jausmas, kaskart apimantis po koncertų.

| ,,Muzikos paleisti niekada nenorėjau. Nuo pat vaikystės ji buvo šalia, ir nematau savo gyvenimo be jos”, – mintimis dalijosi K. Dimgailaitė, kuri vaikystėje neretai pasvajodavo apie galimybę tapti muzikante, tačiau ilgainiui ją sudomino kitos veiklos, todėl ši svajonė pamažu blėso.

Šiuo metu Kotryna turi galimybę groti Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos simfoniniame orkestre. Kretingiškė be galo džiaugiasi, kad yra kviečiama groti drauge su kitais gerais muzikantais ir įgyti vertingos patirties, grojant simfoniniame orkestre.

Nežada nustoti

Beatričė fortepijonu groja devynerius metus. Stojant į meno mokyklą B. Žiubrytė jau tvirtai žinojo, kad nori groti būtent fortepijonu. Nuo pat pirmų dienų merginą labai skatino tėvai ir mokytoja Kilnutė Skripkauskienė. „Mama visus devynerius metus mane palaikė, vežė į konkursus, rūpinosi, kad niekada nedingtų motyvacija, tačiau šalia to, ji buvo ir mano kritikė”, – sakė B. Žiubrytė.

Jaunoji pianistė teigė, kad mintis mesti muziką niekada neaplankydavo, tačiau staiga dingus norui muzikuoti, užteko vieno konkurso, kad jaunajai pianistei iš naujo atsivertų akys ir įvyktų ,,lūžis”, kuris ją įkvėptų groti toliau.

Mergina yra nusprendusi, kad pianistės karjeros nesieks, tačiau groti fortepijonu savo malonumui ji tikrai nežada nustoti.

Simas MARTINKUS

„P. n.“ akademijos narys


Pasibaigus karantinui, abiturientams reikia įveikti dar vieną iššūkį – laikyti brandos egzaminus. Nuotolinis mokymas vieniems sukėlė sunkumų, kitiems tai buvo galimybė į mokymosi medžiagą pasigilinti savarankiškai. Vis dėlto „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai nusprendė išsiaiškinti, kaip abiturientai jaučiasi prasidėjus brandos egzaminams.

Aistė BARASAITĖ:

– Per anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį iš pradžių buvo nejauku, bet pavyko gauti tinkamą temą. Sunkiausia išgyventi stresą, įtampa egzaminų metu kenkia sveikatai. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas, nes tikslieji mokslai – ne mano sritis. Nuotolinis mokymasis nebuvo itin palankus, bet, pasitikint savimi, galima pasimokyti ir savarankiškai, be to, galima mokytis savo tempu.

Dovydas ŽILINSKIS:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi vidutiniškai, nes pasitaikė nepalanki tema. Egzaminų periodas – išbandymas. Daugiausia sunkumų kelia matematikos egzaminas – nuotoliniu būdu buvo gana sudėtinga jam pasirengti, nes reikia daugiau praktinių užduočių ir konsultacijų gyvai.

Emilija NARAŠKEVIČIŪTĖ:

– Sunkiausia yra laukti prieš įeinant į egzamino patalpą, nes tuomet patiriu daug streso. Daugiausia įtampos kelia biologijos egzaminas, nes sunku žinoti, kaip tiksliai suformuluoti atsakymą, kad jis būtų įskaitytas. Nuotolinis mokymas daug įtakos neturėjo, mokslui skyriau tiek pat laiko.

Kotryna JOCKUTĖ:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sukėlė daug jaudulio. Egzaminų laikotarpį išgyventi nelengva, tarsi sukyla adrenalinas, bet reikia stengtis viską išgyventi ramiai, nepasiduoti stresui. Daugiausia įtampos kelia matematikos egzaminas, nes reikia daug loginio mąstymo. Nuotolinis mokymasis kėlė sunkumų, nes namuose stinga motyvacijos mokytis, o, norint gerai pasirengti egzaminams, būtina ne tik atlikti privalomus darbus, bet ir mokytis papildomai.

Domantė LIPSKYTĖ:

– Anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalis sekėsi gerai, nes pasitaikė nesunki tema. Galbūt padėjo tai, kad nuosekliai rengiausi egzaminui. Egzaminų sesija kelia iššūkių, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai. Daugiausia sunkumų kelia matematika, nes egzamino metu reikia ne tik įgūdžių, bet ir loginio mąstymo. Nesu matematikė, tad turiu įdėti daug darbo. O nuotolinis mokymasis daug įtakos neturėjo, nes stengiausi laiką išnaudoti prasmingai.

Kalbino Linas DAUGĖLA, fotografavo Vaidas MAŽONIS


Kretingos miesto paplūdimyje, prie tvenkinio, vyko „Erdvė kitaip jaunimui #BibliotekaBeSienų“. Jaunimo erdvėms persikėlus už bibliotekos sienų, kiekvieną dieną lauke buvo organizuojamos įvairios pramogos.

Pasaulyje netikėtai įsivyravus koronaviruso pandemijai, atrodė, kad nieko, išskyrus namų sienas, kurį laiką nebepamatysime. Per karantiną buvo atšaukti renginiai, įvairūs užsiėmimai ir kitos suaugusiųjų bei jaunimo mėgstamos veiklos. Kai kurios jų buvo perkeltos į socialinių tinklų erdvę, o kitos – neįvyko iš viso.

Nori smagiai praleisti laiką

Būsima dešimtokė Raminta Petrikaitė atviravo, kad karantinas sugadino vasaros planus, kadangi moksleivė planavo kelionę į užsienį, tačiau šios idėjos teko atsisakyti. Šią vasarą R. Petrikaitė planuoja dirbti ir praleisti laiką su draugais. „Darbą rasti buvo sunkiau negu įprastai, reikėjo ieškoti variantų“, – kalbėjo pašnekovė. Merginos nuomone, jaunimas šią vasarą į įvairias veiklas įsitrauks mažiau, nes karantino metu nebuvo planuojama tiek daug užsiėmimų jaunimui. Raminta sakė, kad jaunimui skirtuose renginiuose lankydavosi ir anksčiau, ji taip pat nepamiršdavo ir miesto šventės renginių bei retkarčiais užsukdavo į vykstančias muges. Merginos manymu, jaunimas jau pasiilgo įvairių veiklų, renginių, nes per juos galima linksmai leisti savo laiką. „Šią vasarą Kretingoje norėčiau tokių renginių, kaip diskoteka, filmų naktis“, – įvardijo Raminta.

Karantinas vasaros planų būsimai vienuoliktokei Agnei Irkinaitei nesugadino, nes vasaros ji dažniausiai neplanuoja, tačiau šiek tiek idėjų mergina vis dėlto turėjo. „Važiuosiu pas senelius, dar žadame vykti su palapinėmis prie ežero. Taip pat, jeigu pavyks, važiuosime į kelis koncertus“, – kalbėjo pašnekovė. Šią vasarą ji neketino dirbti, kadangi nori šiek tiek paatostogauti.

Mokinės nuomone, jaunimo planai šią vasarą neturėtų labai pasikeisti, bet gali sumažėti renginių, tačiau jaunuoliai, kurie yra veiklūs, suras, ką veikti ar kur dirbti.

A. Irkinaitė visada dalyvaudavo Kretingoje organizuojamame jaunimo muzikos vakare „Kreatyvas“. Anot merginos, tai nuostabus, jaukus renginys, kurio labai pasiilgo. Žinoma, nepamirštama ir miesto šventės mugė, vakaro renginiai, kuriuose dalyvauti – tradicija. Su tėvais Agnė vykdavo į mugę, o vakarą praleisdavo su draugais. „Manau, kad jaunimas tikrai pasiilgo įvairių veiklų. Labai sunku ilgai sėdėti vienoje vietoje, nieko neveikti. Mums visiems reikia bendravimo“, – savo nuomonę išsakė mokinė.

Šią vasarą Kretingoje mergina norėtų įvairių renginių lauke, koncertų. Ji mano, kad bendraamžius taip pat domina tai, kas susiję su muzika, nes tada galima susirasti naujų draugų, jaukiai praleisti vakarus kitokioje aplinkoje.

Veiklos organizuojamos

Kretingos rajono jaunimo NVO asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentas Mindaugas Orlovas sakė, kad šiuo metu jau gali daryti tai, ką suplanavo šios vasaros pramogoms. Birželio 15–19 dienomis Kretingos miesto paplūdimyje, prie tvenkinio, vyko „Erdvė kitaip jaunimui #BibliotekaBeSienų“. Kiekvieną dieną jaunimui buvo organizuojamos įvairios pramogos.

Jaunimas nuo 15–16 metų dažniausiai dirba, o kas gali nedirbti, tie poilsiauja prie vandens, todėl ir veiklos šiemet perkeliamos ten, kad jaunimo darbuotojai galėtų laiką leisti su jaunuoliais, nes vasarą išsiskirti su jaunimu jiems būna liūdna.

„Dėl karantino neturėjome glaudžių santykių su jaunimu nuo kovo mėnesio. Veiklų būtų daugiau, jei būtume galėję jas planuoti, tačiau ir finansavimas buvo šiek tiek mažinamas, – situaciją dėl renginių pakomentavo ir buvusi „Apskritojo stalo“ prezidentė Brigita Barkauskaitė. – Renginiams dažniausiai reikia tam tikrų žmogiškųjų ar finansinių išteklių.“

Jeigu veiklos prie tvenkinio pasiteisins, planuojama tai organizuoti ir kitais metais, tik galbūt ten praleisti daugiau laiko. B. Barkauskaitė pasakojo, jog buvo rašomas projektas, kad prie tvenkinio statytų didelę palapinę su stogu, stalais, kėdėmis, ir taip būtų sudaroma tinkama darbo aplinka. Vis dėlto nebuvo gautas finansavimas, tačiau planuojama kitais metais vėl rašyti projektą, bandyti bibliotekos erdves įkurti ir ten.

Deja, dėl karantino negalėjo įvykti „Kreatyvo“ renginys, kuriame jaunimas susirenka pademonstruoti talentų, padainuoti, pagroti, tačiau M. Orlovas atskleidė, kad planuoja renginį organizuoti rugpjūčio 29-ąją.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Jaunuolis drąsina savo bendraamžius rinktis panašias mainų programas: „Pasaulis man tapo mažas, o galimybės – neribotos”.

Praėjusius mokslo metus kretinigiškis Nojus Žiubrys praleido už Atlanto – septyniolikmetis dalyvavo mainų programoje ir ilgiau negu pusmetį gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Mičigane. Jo teigimu, šis laikotarpis suteikė daug naujų patirčių ir suvokimą, kurioje srityje jis norėtų realizuoti save, baigęs mokyklą.

Galimybė išvažiuoti – 4 procentams

Pašnekovas prisiminė, kad apie galimybę praleisti vienus mokslo metus JAV sužinojo 2017 metų vasarą, dalyvaudamas gabiems vaikams skirtoje koučingo (sveikatingumo mokymas, pagrįstas neuromoksliniais tyrimais, supažindinama su meditacija, psichoterapija) stovykloje. „Susipažinau su mergina, kuri buvo ką tik sugrįžusi iš JAV. Susižavėjau jos pasakojimu ir nutariau pats dalyvauti atrankoje“, – teigė N. Žiubrys.

Padrąsintas stovykloje dėsčiusio neuromokslininko, neurochirurgo ir lektoriaus Kęstučio Skaumino, grįžęs iš stovyklos, jaunuolis užsiregistravo 15–17 metų moksleiviams skirtoje mainų programos FLEX (Future Leaders – Exchange program) atrankoje. Šį projektą remia JAV ambasada Lietuvoje ir Amerikos Tarptautinio švietimo taryba, gabiems paaugliams suteikiama galimybė gyventi amerikiečių šeimose ir vienerius mokslo metus mokytis šioje šalyje, programą remia ir stipendijas teikia JAV vyriausybė.

Pasak N. Žiubrio, patekti tarp finalininkų – labai sudėtinga: „Užsiregistravusiųjų į atranką buvo per 600 moksleivių iš visos Lietuvos, vyko trys atrankos etapai, galimybė mokytis JAV teko 25 finalininkams, tai yra tik 4 proc. visų dalyvavusiųjų. Šansas būti tarp atrinktųjų mažesnis negu įstoti į Harvardo universitetą.“

Programos išskirtinumas – kad moksleivis, net ir patekęs tarp 25 atrinktųjų, dar tiksliai nežino, kokioje valstijoje jis gyvens, nes finalininkus renkasi savanorių šeimos iš visų valstijų.

„Programos tikslas – mainų moksleiviams užtikrinti tikrą ir tipinį amerikiečiams būdingą gyvenimą, labai retai atrankos finalininkai mokslo metus praleidžia didmiesčiuose, todėl nereikėtų nusiminti, jei mainų dalyvis nepateks į Los Andželą ar Niujorką“, – su šypsena kalbėjo N. Žiubrys.

Jaunuolis, baigęs 10 klasių Pranciškonų gimnazijoje, išvyko į JAV, Mičigano valstijoje esantį Ortonville miestelį, kuris mažesnis už gimtąją Kretingą, todėl vaikinui teko patirti daugiau kaimiško gyvenimo subtilybių.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas