Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Būkem žemaitē

BŪKEM ŽEMAITĒ

  • Būkem žemaitē
  • 2021-04-13
Muokytuojė Jadvyga Miežetienė

Žemaitėjės žemės vaka raša sava kalba

„Žemaitėjės žemė monėm augėn“, – tuokio pavadėnėmu išlesta dar vėina, jau ketvėrtuoji, Kretinguos Jorgi Pabriežas universitetėnės gimnazėjės muokytuojės Jadvygas Miežetienės sotelktū muoksleiviu žemaitėškas kūrybas knyga.

Pandemėjė „siūla“ nenotraukė

Muokytuojė sakė, ka pavadėnėma ėlga galvuotė nereikiejė: mes vėsė esam Žemaitėjės žemės vaka, vėsė sauguom, kū paveldiejė ėš sava tievū, seneliu, pruoseneliu. Je kas paklausto, kas yr ož auksa brongiau, torbūt ne vėins atsakyto: gimtuoji kalba. O žemaičiou gimtuoji jog ė yr žemaičiu kalba, tik gaila, ka jaunuoji karta muokykluo tarp savės maža žemaitėška ruokoujės – kėts nenuor, kėts – nejauke jautas priš bėndraomžios. Gimnazijės Žemaičiu kalbuos būreliou vaduovaujontės muokytuojės tėkslus yr muokinios padrousint ne tik kalbietė žemaitėška, bet ėr rašytė, kortė, dalyvautė kasmetiniūs konkursūs „Koram žemaitėška“.

Juoki paslaptės, ka kalbininka nesotar: vėinims žemaičiu yr kalba, kitims – tarmie. Kap bebūto, muokytuojė saka pastebiejosi, ka prigimtėnė kalba labiause yr ėšlaikė vaka, katrėi gyven kaima aplinkuo, kor dar ta šneka tebier gyva tarp šeimuos nariū, artėmūju, kaimynu.

Konkursė „Koram žemaitėška“ dalyvau, sava kūrinios pateik ne tik Kretinguos miesta, bet ė Kartenuos, Kūlupienu, Darbienu gimnazėjės, kėtū rajuona muokyklu, tep pat kaimynini Plungės rajuona muoksleive.

„Šes metas mums visims bova sunkiau, spaudė pandemėjė, ta dėdėliū pasirinkėmu netoriejuom. Bet nenuoriejuom nutrauktė „siūla“, katras jau daug metu yr vejams i vėina graži kamuolioka. Diel tuo sogalvuojuom konkursa organizoutė nuotuolėnio būdu“, – pasakuojė J. Miežetienė. Ana pasėdžiaugė ė viel solaukosi nuostabe gražiū kūrineliu – eilieraščiu, pasaku, nuoveliu, sakmiū, pasakuojėmu.


Dėivadėrbis ė kėtė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2021-01-05
Medgraužys Vėlockis Adolpis ėš Galalė sogalvuojė pasidalintė prėsėmėnėmas aple dėivadėrbi Paulauski Jūzapa.

1932 m. daryta puotigrapėjė ėš knyga „Religinė liaudies skulptūra Lietuvoje XIX a.–XX a. pr.“

Adolpis ėš Galalė, savė vadėnontis medgraužiu, groudiou baigontis ė 2020-ysims spronkont nu mūsa, somėslėjė parokoutė api tuoki dėivadėrbi Paulauski Jūzapa, katram tas metas sukaka 160 metu nu gėmėma, vo nu mėrėma – 75 meta.

„Gyvena ons pri pat Grūšlauke, pakasėnie ont Salontu. Aš anuo gyva nebiprisėmenu. Ka mama lioub nusivestė pas Paulauskė muotrėškas, meistros mostas dėrba sava dėrbtovelie“, – pradiėjė pasakuotė Adolpis, gyvenės kaimynūs so meistro.

Ons pasakuojė tuoliau: „Jūzaps – plate žėnuoms dėivadėrbis. Pridruožės vežėma švėntuju, liob vežtė 10 km i Salontu torgo pardoutė. Ėš sava kūrybas gyvena. Ėšleda sūno i konėgus, bet šės, baigės seminarėjė, apsėgalvuojė, dėrba muokėtuoju, apsėžanėjė, gera druožėniejė, dalyvava paruoduos. Bovom sosėpažėnė, ėšsėrokavė, gyvena Tauragie. Ėlga omžiaus solaukė, bova parašės prisėmėnėmus ėš gyvenima Grūšlaukie.

Dar toriejė dvė dokteris. Vėina bova tuoki pruotinga, gera kriaučka. Aš jau bovau pradiejės po bėški medi graužtė. Vėina karta, ėš ožpečė ėštraukosi ablio, mon padavė. Paklausiau, kėik kainou, saka – nieka, paduovanuojė. Vo tas ablioks figūrėnis, riemelems a kitims darbeliams ėšablioutė. Tebtoriu – kartas panauduojo. Meistros bova ė gabos stalios.

Ontra Jūzapa doktie ūkėninkava ė augėna tris dokteris – meistra anūkės. Vėina anūkė gyvena Grūšlaukie.

Dėivadėrbis bova gera žėnoms, matiau Telšiu moziejaus fondūs anuo šventulelius. Dėrba kuoplyčelės, kryžius, kuoplytštolpius, druožė smolkesnius religėnius ė kituokius darbelius. Atvažiavės sūnos so kompanėjė, jau po mėrtėis, matiau, ka nešė ėš kamarelės druožėnius, statė į saulė, portigrapava. Bova ėšdruožta būrys mozėkontu, svete rokava, kap tus mozėkontus ivardintė – sotarė, ka bus „Pintoviu mozėkonta“. Smoikėninks bova pametės smėčio, ta i ronka idavė kap tik tuoki šiauda. Mon, vaikūzou, dėdele tas isėmėnė. Vertėnont ėš šiu dėinu laika – mozėkonta buvo nuostabi druožėne, nuors nedėdėlė, gal 25–35 cm aukštė, vėsė jodesie.


Senieji vondėnvarde: paslaptingi, ėškalbingi

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2020-10-13
Kalbininkė Jūratė Laučiūtė – Kretinguo, pri ėš Vaineikiu mėškū ėštekontiuos Akmenuos opės, katra nu Bajuoru jau vadėnama Danė (Dangė), nuors, muokslininkės isėtėkėnėmu, galieto vadintėis Danija.

Mažiejont gyventuoju, dalis kaimū ka ėr ėšnykst, bet apie tautuos gyvenėma tuos vėituos pasaka vietuovarde ė vondėnvarde – opės, ežera. Humanėtariniu muokslu daktare darbienėškė Jūrate Laučiūte iduomesni yr vondėnvarde, nes anėi ėlgiause ėšsėlaikė nepakėtė.

Kalbas tor ė bruoliu, ė seserū

Kap sakė J. Laučiūtė, žmuonis dar nestatė kaimū, gyvenvietiu, miestu, bet opės jau bova svarbės. Priš 2-3 a 4 tūkstontius metu mūsa krašta bova apaugė mėškas, pro anus sunke galiejė prasėbrautė, veinintelis patėkėms kels ė bova opės arba ežera, katrims pirmėisiems ė doutė pavadėnėma. Vėns seniausiu – Salonts. Ta opė tekiejė ne vėina tūkstonti metu, pakol atsėrada Salontū miestelis.

O kap nustata vondėnvardiu omžiu? Kalbas, kap ėr žmuonis, tor gėmėnės: tievos, muotinas, bruolios, seseris, posseserės, buočios... Mūsa, žemaitiu, kalba yr baltu kalbū vėina gropė.

„Aš pritaru sava bovosiam geram bičiuliou pruofesuoriou a. a. Aleksou Gėrdeniou ė dabar Šiauliū universiteta duocėntou Juozou Pabrieža, katrėi laika, ka žemaitiu bova tuoki pat baltu kalbū savaronkėška šaka, kap lietoviu, kuršiu, latviu“, – sakė muokslu daktarė. Anuos žuodes, lietove, žemaite tor muotėna ė tieva – baltu kalbas. O baltu kalbas so kėtuom sava sesiem – slavu, germanu – ien i dėdėlė indoeuruopietiu kalbū šeima. Giminystė nustatuoma paveiziejos, ka yr panaši žuode, linksne, galūnės. Pagal tū gal soprastė, katrėi artesni, katrėi tuolesni gėmėnės. Žemaite so lietoves sosėšnek be dėdėliuos bieduos, o jau so latves – sunkiau, so lėnkas – dar sunkiau, bet vėina kėta žuodi sopront. Kuo daugiau panašomu, tuo gėmėnie artimesnė.

So vondėnvardes ta pati istuorėjė. Būn, ka opės tus patius pavadėnėmus tor ė Lietovuo, ė Rusijuo, ė Prancūzėjuo, ė dar kor nuors. Pavyzdžiou, Salonts tek per Salontus Kretinguos rajuonė, bet Pėitū Ukrainuo yr opelė Solučka (Dnestra aukštupys). Muokslininka tor nosėstatė diesnios: lietoviu, baltu garsus „a“ Ukrainuo, Rusijuo atėtink garsa „o“. Vadėnas, Solučka ė Salonts yr tuos patiuos indoeuropietiu gėntėis, katra priš kuokios 5 tūkstontius metu klaikėniejė po Euruopa, doutė pavadėnėmą. Vėina tuos gėntėis šaka atklyda i mūsa Žemaitėjė, opė tep ė palėka: pri mūsa – Salonts, Ukrainuo – Solučka, Šveicarijuo yr Salantija. J. Laučiūtė palygėna: lietovėška „salantis“ yr dalyvis – kap „bėgti – bėgantis“. Lietovėšks veiksmažuodis „salti“ reišk „tekietė“, ta opė Salants ė kėlės nu žuodi „salti“.


Api tas patės lėgas

  • Būkem žemaitē
  • 2020-07-07

Nuorietiuo ė aš sava nuomuonė pasėdalintė diel lėgū. Mona gerbema kraštietė Zėnutė stebas, kap tata tėi daktara žmuonims vėsuokės lėgas prikabėn, sakykem, ton depresėjė. Ana saka, ka seniau žmuonis arba mažiau sėrga, arba ėš vėsa nesėrga. Tas nier teisybė.

Anas laikas dėdele daug kūdikeliu ė vakū ėšmėrdava. Lėgas siausdava kap pasiotosės. Mona baba muokytuojė bova, ė liob sakytė, ka, kumet ana maža bova, aplink 1910 metos, vaka dažna laiduotovės žaisdava – so nabaštėko ė so procesėjė, ė so konėgo. Muotrėšku jaunu daug mėrdava, o ka paklausdava, nu kuo mėrė, atsakydava – „pri maža“. Vo Žemaitėjiė ė tuoks pasakyms būdava – „a pėrti pastatyt, a buoba numėršt – tas pats“. Rek soprastė, ka muotrėška nomėrtė tas laikas būdava dėdele paprasta. Krūvuoms vaka našlaites palėkdava. Vo vyra daugiau karūs žūdava.

Šes laikas žmuonis žyme ėlgiau gyven, vo jog nemaža lėgū atsėrond so metas. Jegu ėlga negyvensi, – nedaug ė tesėrgsi. Dieva sotverta gražiausė žmuogaus kūna dalis – smegenis – yr laba jautrės. Diel tuo, jegu nesugebiesi rūpintėis anuoms, ta gali anas sosargdintė. Vo Alzheimeris yr rimta lėga, ėš anuos šaipytėis negal.

Mes esam ėšmuokyti mėslytė, ka smegenis yr mūsa AŠ. Ėš tėkrūju rek aplink anas ėr ėš šuona pagalvuotė, anuomis pasėrūpintė. Jegu Dieva isakymu nesilaikysem, savo artėma nemyliesem, negerbsem – bus negera. Rusa lėguonius so tam tėkruom lėguom laba graže yr pavadėnė – „duševnobolnyje.“ Tas reišk, kad tuokiū žmuoniū sielas serg. Vo mūsa kalbuo tuokėj lėguonele yr vadėnamis ... No,patis irašykėt...

Vyskops Muotiejos Valončios laba kuovuojė priš pijuokystė. Tas laikas nieks nemėslėjė, ka ta yr kažkuokė priklausuomybės lėga. Ana daugiause bova vyru lėga, muotrėškelės negaliedava sau lestė pijuokautė, nes dėdėlė atsakuomybė ont anū petiū bova oždieta – rūpintėis vaikeles. Šėta pasėskaitiau mona mylėmas rašytuojės Žemaitės apsakyma „Netorieje geruos muotinas” ė paskiau nakti sunke ožmėgau: kėik tuos muotrėškas kėntieje nu vyru pijuokystės! Vo ka doudi velniou varda – jau gali so anou ė pakuovuotė. Šes laikas daktara stėngas padietė kėntėntims nu prėklausuomybės lėgu.

Ė depresiju bova daug tas laikas, bet ta velns varda netoriejė, ė žmuonis laba sliepdava, ka šeimuo kas nuors nosėžodydava a jauna mamele i šolėni kartas ė so vakelio poldava. So Dieva ė žmuoniu pagalba žmuonims šes laikas gal laba pagerietė. Tik rek nebėjuotė pagalbas prašytėis, rek drousims būtė.

Diel prėvėsosiu vaistu pabrikantu aš so Zėnuti sotėktiuo. Žmuonims vėini vaista nepadies nu depresiju. Rekieto sopratėma ė kontrybės. Ė nereikieto dyvytėis šes laikas, ka žmuonis nebėjuoto prašytėis pagalbas, jegu anims yr bluoga. Jog, kap saka švėntam raštė, – melskėteis, ė jums būs atėdaryta.

KUKSONIENĖ Rasa


Lėp i dongu, žaid kerepieža

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2020-07-07
Violeta Čėsnienė paruodė, kuokios medėnios žaislos tor muziejus, vo laukė pademonstrava, kap rek žaistė kerepieža.

I Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muzieju Nasrienūs atvažiavė lonkytuoje sožėna ne tik apie tuo garsaus vyskopa gyvenėma, veikla, pamata daug anuo asmenėniu daiktū, bet jau kors laiks gal pasėmuokytė XIX omžiaus pabaiguos–XX omžiaus pradiuos žemaitiu senuovėniu žaidėmu. Ypač anėi patink vakams.

Žaisdami siek tėksla

Kap sakė knygas „Lietoviu liaudies žaidėma ė pramuogas“ sodarytuos bėbliuograps Vytauts Stepuonaitis, žaidėma yr veiksminga vakū aukliejėma priemuonė, katra paded ėšogdytė jaunoujė karta stėprė, sveka ė džiaugsminga. Žaisdams žaidėmus, vaks siek kuoki nuorintas tėksla, vėsomet nuor laimietė, stėngas, ogda valė.

Bet yr ė žaidėmu, katrėi atkartuo žmuoniū gyvenėma būda, boiti ė tou patiu muoka amata. Kap pasakuojė Muotiejaus Valončiaus gėmtėnės muziejaus dėrektuorė Violeta Čėsnienė, tieva sava mažims vakams žaistė seniau ėšdruoždava mažas medėnės staklės – lai mergėkės žaid, ka druobės aud, ruošas darboutėis kap anū mamas a babas numūs ka darboujės. Vo vaikiokams ėšdruoždava medėnios dalgios – ka anėi „etu šėinautė“ – jog aug būsimieje vyra šėinpjuove. Ėšdruoždava ė šautovus – tievynė nu priešu vėsumet rek būt pasėruošos apgintė.

Bet ypač miegstama bova vadėnamis judrieje arba sportėne žaidėma – anū bova daug ė vėsuokiu, pavyzdžiou: lėpėms i dongu, kerepiežos, biegėms (lėnktynės) isilėpus i maišos, pasėvažėniejėms rateliūs, juojėms apsėžergos medėni arklioka, vakštiuojėms so kuojūkas, kvadrats ė daug kėtu.

Žaislams – ė karvės plauka, ė kiaulės pūslie

Torbūt ne kiekvėins šėndėin žėna, ka sviedini kvadratou žaistė seniau tieva vakams padėrbdava ėš karvės plaukū. „Pasiimdava i ronkas maža gomoleli besišerontės karvės plaukū, anū sospausdava sosokdava, ka da daugiau apkėbtu gyvuoli plaukas, trindava i karvės, o kartas ė i arkli šuonus – pakol gomolioks gaudavuos kumsti dėdoma ė galieto žaistė“, – pasakuojė Violeta.

Futbuolou žaistė kamuoli pasiūdava ėš mėla, i anuo vėdu būdava prėgrūsta kėtū medžiaguos skiautiu.

Dar vėins populiaros žaislus bova barškotis, vadėnams bolė. Anū padėrbdava ėš švare so pelenas ėšplautuos kiaulės pūslies, vo i vėdu prėpėldava žėrniu. Diel tuo mietuoma a rėitiedama bolė ė barškiedava.

Muziejaus kėimė i pėiva yr ismeigts medi stėibs so čiut čiut kyšontiuom šakeliem – kap laiptas, paruoštas tam „lėpėmou i dongu“. Vaka pasėjem i saujė do šakalelios, katrū vėina posė yr balta, vo kėta – tomsi, so žėivė. Pakaituom tus do šakalelios met i vėršu – je ont žemės nokrėta vėins tomsos, kėts balts, skaituos tas žaidies gal lėpt i medi stėiba par vėina šakelė, kėtep taront, par vėina žingsni. Je ėškrėta abėdvė posės baltas, – lėp ož karta do žingsnios, reišk par dvė šakelės. Bet, je ėškrėta abėdvi posės tomsės, – ta nieka gera, krėnt apėnt i apatė.

Kėts miegstams žaidėms – kerepiežos: sostuojos ratu rek stėngtėis lazduom nomoštė vėdurie pastatyta trišaki medeli, vo vėins žaidies sauga, neprėled, ėrgi mojoudams a daužydams lazda.

„Ė senuovie kerepieža žaidieju vėsas kuojės nu sodaužyma mielyniem nosietas būdava. Nuoriedama, ka kėts kėta lazduom neožgauto, aš vakū prašau, ka anėi geriau tas lazdas ėš tuola i kerepieža mesto“, – joukies pašnekuovė.


Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
  • 2020-04-07
Žyda paaugle Miegovuos gatvie priešas sinaguoga (dešinie) ėr betmidraša (kairie). XX a. pr. atvėroks. Kretinguos muziejos.

Žemaite šmokoli muokies ėš žydu

Šius metus Seims yr paskelbės Vilniaus Gauona ėr Lietuvuos žydu istuorėjės metas. Vyriausybė patvėrtėna plana – būs daug vėsuokiū miniejėmu, konferėncėju tėik mūsa šalie, tėik ožsienie. Kretinguos moziejaus ėstuorėks Julius Kanarsks ėr ėš Salontū kėlės, nu vaikystės sava gimta krašta kraštuotyra besiduomintis, Vėlniou gyvenontis Paulios Vaniuchins papaskuojė apie žemaitiu ėr žydu gyvenėma Kretinguo, kas anus siejė, kou vėini ėš kėtū muokies.

Krautovies pėrka ėr grafa

Kap sakė J. Kanarsks, Kretinguos miests nu anuo ikūrėma XVII omžiou bova daugiatautė gyvenvėitė. Didžiausė tautėnė bėndruomėnė XIX a. pab.–XX a. per. sodarė žyda. Anū dvasėniu, kultūrėniu ėr administracėniu cėntru tapa Miegovuos gatvė, katruo stuoviejė sinaguoga (malduos noma), betmidrašus (malduos noma-muokykla), cheders (relėgėnė pradėnė muokykla), mikva (ritualėnė pėrtis), gyvena ta bėndruomene vaduovavės rabins.

So vėitas gyventuojes žemaites žydus rėša bėznis. Žydu pėrkle ėš žemdirbiū žemaitiu sopėrkiniejė ožauginta žemės ūki pruodukcėjė, katrou realizoudava daugiausia Vuokietėjės miestūs. O ėš užsieni žyda parveždava ėr vėitas gyventuojams pardoudava padargos, nomū buitėis reikmenis, trikuotaža, papoušalos ėr kėtas prekės, netgi kontrabandėnės.

Iki Pėrmouji pasaulėni kara žydu bėndruomenė valdė vėsus Kretinguos prekybas taškos, teikė maitėnėma ėr nakvynės paslaugas. Turgavėitie stuoviejė žydu kiuoska, o aplinkou aikštė bovosiūs nomūs veikė krautovės. Žyda tėn dėrba patis, diel prekės kainas so anas bova galėma derietėis. Krautovininka pasitikiedava sava pirkiejes, dažna prekės doudava i skuola (ont barga).

Vėins stombiausiu XIX a. II posės ir XX a. pradiuos prekybininku bova Bers Kacenelenbogens, katras verties avalynės, vyna, degtėnės, audiniū, kolonialiniu ėr manufaktūras prekiu prekyba. Pas anū pėrkdava netgi Kretinguos grafa Tiškeviče.

Žyda tapa pėrmasias Kretinguos gydytuojes ėr juridiniu paslaugu teikiejes. XX a. pėrmuo posie kretingėške labiause pasėtėkiejė gydytuoju Duovydu Karlinskiu, o advokata paslaugū ejė pas Chaima Šmuškuovičiu.


  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2020-01-14


Gėliu kavuos kaštavuojė ėr Prezidėntė

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2019-10-22
Roma Luotienė papasakuojė, kokės gamtuos galės slepas mažuo oužuola gėlie.

Kretinguos muziejos sava lonkytuojams rėng ivarės edukacėnės pruogramas. Ateinontius 2020-ūsius Seims yr paskelbės gydytuojės žuolininkės Eugenijės Šimkūnaitės metas. Ta pruoga nuorintims sveikatintėis muziejus sogalvuojė edukacėnė pruograma „Žaliuosės parka vaistinelės“.

Oužuola gerb

„Vo kuoki gyvybės eliksyra so šarongės dyvas mes šėndėin galietumiem pasisėmt ėš pulsoujonti gamtuos jiegū šaltėni, katrū išgrynėna, apšvėitė ėr mums palėka neužmėrštama vyriausiuoji tautuos žiniuonė E. Šimkūnaitė? Mūsa džiaugsmou, tas šaltėnis dar tebier gyvs ėr pulsou šalia – žėidū, žėiviū, lapu, stėibū ėr šaknū gausa Kretinguos dvara rūmus supontiam parkė“, – džiaugies muziejaus Informacėjės ėr edukacėjės skyriaus kultūrėnės veikluos vadybininkė Roma Luotienė. Ana prėsėmėnė perskaitytos žuolininkės žuodius, ka a gera, a bluoga bova praeitis, anuos pakeistė negalem. Dabartis esous nepastuovus ir trumps laiks tarp vakar ėr rytuo. Diel tuo ėr bonduom atspietė ateiti. Vo spieliuodami mūsa pruotieve daugiause atsižvelgdava i augalus, ypač ryškesnius – medžius.

Apie oužuola daug kas žėna, kap sakė R. Luotienė, yr girdiejė apie anuo išdėdoma, tvėrtoma, ka yr sunke kertams, ka tink gynybiniams statiniams. Bet gal ne vėsi žėna, ka oužuolynė uors būn lėngvesnis, sveikesnis, švaresnis, ka tėn, kor daug oužuola lapu prikrėtė, – mažiau bakteriju. „Oužuola mes dėdėle gerbam, ne be rekala vėsū lonkytuoju prašuom, ka, iedami i dvara parka oužuolyna, išsijungtu sava muobiliūsius telefuonus“, – sakė vadybininkė.


Velniū priiedusi buoba

  • Būkem žemaitē
  • 2019-07-30

Kaime gyvena tuokė puskloikė p pana Kuotrė. Ne tep jau gatava dorna, bet be vėina šriūba. Gražoma bova graži, bet vės tėik vyra būtom negavusi. O ka gava dėdėli skarba ėš Amerikas, ėš gėmėniū, ė dar daug auksėniu piningū, toukart išdyga ė kavalierios. Tas Kuotrė ė pagrobė ož torta. Vakū prėdėrba cielus devynis.

Ka gyvenuom pri rusa, žmuonės Ožgavieniu nikumet neužmėrša. Sosėrenk, būdava, vyru būrys, apsimausta lėčynuom ė duj po vėsus kėimus. Tep jau nutėka, ka vėsos polks žydeliu subrazdiejė i Kuotrės kėima. O Kuotrė bova ožaugėnosi poikė dokteri Magdūsė. Ėr vėinam, ė kėtam, ė partėnė šuoferiou dėdėle tėka ta Magdūsė. Ėr vėsė žyda noriejė suvėrstė i truoba. O doris bova senas, vėsas sutrešosės, lyg ėr apipovosės. Vėins žydelis norėjė doris atidarytė, pastūmė, ėr anuos išvėrta. Kažkatras netyčiuom dar ėr longa stėkla ėškūlė.

Kuotrė pradiejė šaukti gvaltas. Žyda ėšsėgonda ėr išskyda kuožns sau. O Kuotrė aiške pažėna tou Magdūsės nuoriejusi šuofereli. Sogniaužė kūmsti. „No, palauk!“, – pagrūmuojė.

Kuotrė onkstėi atsėboda. Pasiėmė ėlga žiuogri ėr nurėtėna tėise pri šuoferi, katruo pati bova vyr. buhalterė.

Bar bar bar su žiuogrio i longa. Atsilėipė žmuona. „A tas tava k... parejė nomėi?“ „Ku nuori? Kou padarė?“ „Dar klausi? Doris solaužė čysta“. „Mauk nomėi“. „Ne, ne nomėi. O ryta meta tėise – i rajuona“. Ėšsėgonda buhalterė. Gėrtė bova, rasi ku ėr padarė? „Vo kėik nuori ož tou ėškada?“ „Atriežk palti lašiniū. Stuorū. Ėr nemaža gabala. O je ne, teismou neužteks ėr vėsa bekuona“.

Buhalterė pamatė, ka so tou kloika joukū nebūs. Atriežė tū lašiniū, magaryčiuoms pridėjė da ėr sūri.

Ėr ta puskloikė Kuotrė tep jau bova ipratusi – ož menkas padarytas baikas žmuonis nukėntiedava skaude. O ta Kuotrės doktie tėkra bova graži. Patėka ėr kolchuoza pėrmininkou Beniou. So Benio Kuotrė leda Magdūse draugautė. Žadiejė Magdutė irėdyte i raštėnė skaičioutė darbadėiniu.


„Vėini žmuonis pro akmenis ėr praen, kap pro akmenis, o kėtė ont anū ėšskaita gamtuos duovanuota rašta“, – sakė akmenuorios Jozė Žilinskis.

Važioujėnt nu Salontu miesta pro Pestius Kretinguos link, kairie keli posie diemesi patrauk privatiuo suodybas terituorijuo ont nedėdėli nomeli stuoga ėšsėtėmpės ėr vasaras saulie besišėldontis dėdėlis metalėnis drėižs.

Stuoga papoušals

„Nu kumet čia gyvenontis ėš natūralaus lietovėška rausva kūli paminklos ėr vėsuokės menėnės skulptūrelės suodybuoms pouštė dėrbous, akmenuoriu savėm vadėnontis Žilinskis Jozė pradiejė tarnautė dar ėr metalou?“ – tuokė pėrmuojė mintis atpoulė i galva.

O ons tik joukies, ėšgėrdės. Vėsu pėrma sakė, ka akmou ėr metals vėins pri kėta tink tep, kap bruolis pri bruoli, vėsu ontra – pats tik sogalvuojė, ka drėiža rek, o padėrba dėdėle vykės kalvis ėš Muosiedi Audrios Kaspars. Bet Jozė žadiejė dar bėški patuobulintė – i ruopli itaisys lėmputės, ka švėisto ėš vėdaus ėr pravažioujėntius pro šali intrigouto dar daugiau. Tėisa sakont, sostuojontiu, ėš mašinu ėšlėpontiu pažiuopsuotė ėr dabar yr galybė, bet ka šeimininks ne so vėsas gal normale sosėruokoutė – dažniause klausinie ta anglėška, ta vuokėška...

Nuors drėižs nier lietoviu kultūras dalis, tas gyvūns sava filuosuofėjė torintiou Joze patink. Gal diel tuo anuo ožsėmanė, ka anuo diedė omžėna atilsi Vėlius Orvids kažkumet bova sogalvuojės padėrbtė, bet tep ėr nebpadėrba, slėbėna? Nu, drėižs, žėnuomas, – ne slėbėns, bet, sakė, vės tėik iduomi būtybė, o padaryts ėš metala, ont stuoga geriau žiūras.

Ėš kartuos – i karta

Pats J. Žilinskis akmėns neišdavė ėr neišdous. „Mon atruoda, ka mūsa gėmėnies kartū kartuoms tuokėj darba yr ėš aukščiau priskėrti, – svarstė. – Dar mona pruosenelis Juons Žilinskis Salontū bažnyčės pamatams akmenis yr tašės“. Jozė paruodė istuorini duokumėnta – irieminta 1905 metas pruoseneli pasėrašyta sotarti diel bažnyčės statybas. Ož vėina akmeni pamatou bova pažadieta somuokietė tris so posi robli.

So žmuona Salontu gimnazėjės pradėniu klasiu muokytuojė Daiva ožaugėnės tris paduorios vakos, katras šėndėin gal didžioutėis. Jozė jaut, ka bėnt vėinam meilė akmeniou būs iskiepėjės. Kol muokykluo sūnus muokies, vėsas atuostuogas dėrbtovie anodu karto pralesdava, ne tik, kap akmeni tašytė, paauglys veiziedava, bet ėr pats so nuoro bondydava. Tas sūnos dabar jau yr muokslos baigės jūreivis, plaukiuo po tuolėmū šaliū vondinis, bet, kas žėna, gal kumet pravers ėr amats, katruo ėšmuokėna tievs.

O pats J. Žilinskis sava vaikystės vasaras prisėmen seneli Kazimiera Orvida suodybuo Gargždelės kaimė – tuo garsiuojuo, katruo šėndėin vėsuo Lietovuo žėnuoma mozieju kūrė vieliau praciškuonu Gabrielio patapės Jozės diedė Vėlius Orvids.

„Bovau mažos, bet prėsėmenu, kap mona buočios Kazimiers akmenis kėimė skaldė. Aš ont anū šuokiniedavau – ot atrakcijė būdava“, – pasakuojė. Kumet Jozė paauga – pats i ronkas akmenuoriaus ironkius paiemė, tėn pat besėdarbavosiam Vėliou, kuo tas prašė, padiejė – nešė, vėlka, kielė. „Paskiau, būdava, aš jau ėr pats kalo, o Vėlius per peti veiz. Tep po bėški ėr ėšmuokau akmeniou tarnautė“, – atvėrava pašnekuovs.

Paminkla J. Žilinskiou vėsumet bova ėr yr materialos dalyks, pragyvenėma šaltėnis. Bet, sakė, anėi, kap kūrine, ėrgi gal būt ėškalbingi, je tik ožsakuovs autuoriaus nevarža, led ipintė anuo filuosuofėjės ėr šėrdėis šėlomuos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas