|
|
|
(2014) 2025-12-23Pravers Vydmantų bažnyčios duris
Per šv. Kalėdų šventes Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos tikintieji ir svečiai galės pirmąkart pažvelgti į statomos Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios vidų, į kurį tautodailininkas Virgilijus Vaičiūnas šiam laikotarpiui perkels dalį savo meno dirbinių galerijos, bus padaryta prakartėlė, laikinas altorius. Spėjo įrengti betonines grindis Plačiau praverti statomos bažnyčios duris nekantravę parapijos klebonas Karolis Petravičius, pastoracinės ir bažnyčios statybos tarybų nariai nebuvo užtikrinti, ar statybininkams pavyks įrengti betono grindis, o to nepadarius šis šventinis sumanymas būtų žlugęs. Grindys buvo užbaigtos paskutinę gruodžio savaitę. Pagal statomos bažnyčios projektą ant betoninių grindų bus klojamos keramikinės plytelės. Darant betono grindis buvo taikoma nauja technologija, kai, išpylus betoną ir šiam sustingus, jo paviršius yra nušlifuojamas ir tampa panašus į marmurą. „Gal tas betono grindis ir palikti, visiems, kas jas matė, gražu“, – pajuokaudamas svarstė klebonas kunigas Karolis. Didžiausioje Kretingos rajono Vydmantų gyvenvietėje bažnyčia buvo pradėta statyti 2020 m. gegužę. Ir Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapija yra jauna, o kunigas Karolis, čia dirbantis jau dešimtmetį, yra pirmasis parapijos klebonas. Prieš penkerius metus, pasirašius bažnyčios pamatų klojimo sutartį, užklupo pasaulį sustingdęs koronavirusas, 2022 m. Rusija užpuolė Ukrainą, ir šis kraugeriškas karas nesibaigia. Visa šita įvykių, anot klebono pasiutpolkė, sunkina bažnyčios statybą. Nepaliauja brangti statybos darbai.
2026–2028 metų valstybės biudžetas: daugiau lėšų žmonėms, regionams ir viešosioms paslaugoms
Gruodžio 11 d. Seime patvirtinome 2026–2028 metų valstybės biudžetą, kuris orientuotas ne tik į skaičius, bet ir į realius pokyčius gyventojų kasdienybėje. Biudžetas su beveik visomis visuomenės grupėmis – viešojo sektoriaus darbuotojais, šeimomis, senjorais, savivaldybėmis. Šis biudžetas skirtas stiprinti gyventojų pajamas, socialinį saugumą ir regionų plėtrą. Kalbame ne apie abstrakčius skaičius, o apie sprendimus, kurie tiesiogiai veikia žmonių gyvenimą – nuo atlyginimų ir pensijų iki kelių ir susisiekimo. Pajamos ir išlaidos 2026–2028 metų valstybės biudžete, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų. Išlaidos sieks 27,5 mlrd. eurų. Didžiausia išlaidų dalis skiriama socialinei apsaugai – daugiau negu 12,6 mlrd. eurų, tai beveik 1,1 mlrd. eurų daugiau negu 2025 m. Sveikatos apsaugai numatyta beveik 4,8 mlrd. eurų, švietimui – taip pat 4,8 mlrd. eurų, gynybai – 4,9 mlrd. eurų. Papildomai lėšų skiriama ir viešajai tvarkai, kultūrai, aplinkos apsaugai, būstui ir ekonomikai. Kitų metų biudžete numatyta tikrai nemaža dalis gynybai, bet, esant tokiai geopolitinei situacijai, nacionalinė gynyba yra būtina sąlyga valstybės ir gyventojų saugumui užtikrinti. Didesnės savivaldybių pajamos Reikšmingai augs ir savivaldybių pajamos – jos sudarys beveik 7,5 mlrd. eurų, tai yra 12,1 proc. daugiau negu 2025 m. Savarankiškos savivaldybių pajamos didės apie 480 mln. eurų. Vadinasi, savivaldybės turės daugiau finansinės laisvės spręsti vietos problemas. Kretingos rajono savivaldybei prognozuojamos gyventojų pajamų mokesčio pajamos didės daugiau kaip 5,3 mln. eurų – nuo 41,1 mln. eurų 2025 metais iki 46,4 mln. eurų 2026 metais.
Kaip naudoti pirotechniką
Artėjant šventiniam laikotarpiui gyventojai vis dažniau naudoja pirotechnikos priemones, kurių įsigijimą, laikymą ir naudojimą Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai. Taisyklių nesilaikymas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Pagal galiojantį Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymą, daugumą pirotechnikos gaminių draudžiama naudoti arčiau kaip 30 m nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, šarvojimo patalpų ir maldos namų, jeigu tai nėra suderinta su šių objektų valdytojais. Išimtis taikoma tik F1 kategorijos fejerverkams ir P1 kategorijos pirotechnikos priemonėms, kurios laikomos mažiausios rizikos gaminiais. Taip pat draudžiama prekiauti pirotechnikos priemonėmis degalinėse ir jų teritorijose, o F2 kategorijos fejerverkų prekyba leidžiama tik gruodžio mėnesį, nebent prekybininkas turi specialų leidimą. Pirotechnikos priemonių naudojimas draudžiamas nuo 22 val. iki 8 val., jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Išimtis taikoma švenčių dienoms ir savivaldybių leidimus turintiems masiniams renginiams. Visais atvejais draudžiama naudoti pasibaigusio galiojimo, mechaniškai pažeistas, CE ženklinimo neatitinkančias ar ne pagal paskirtį naudojamas pirotechnikos priemones. Jų negali naudoti ar įsigyti neblaivūs, apsvaigę asmenys ar asmenys, neturintys tam teisės.
Savanorystės forume – patirtys ir galimybės
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje surengtas Savanorystės forumas, kuriame dalyvavo per 100 gimnazijos mokinių. Renginio tikslas – skatinti jaunimą dalyvauti savanoriškose veiklose, supažindinti su įvairiomis savanoriavimo galimybėmis Kretingos rajone ir dalintis gerąja patirtimi. Savanorystė kaip ugdymo priemonė Savanorystės forumas jaunimą, bendruomenių atstovus ir organizacijas subūrė diskusijai apie savanorystės prasmę, kokybę ir poveikį visuomenei. Renginys atidarytas interaktyviomis veiklomis, po kurių buvo pristatyta iniciatyva „Daugiau negu laisvalaikis“, akcentuojanti savanorystės reikšmę jaunų žmonių ugdymui. Pagrindinėje renginio dalyje nagrinėta bendruomenės ir miesto augimo tema – aptarta, kaip savanoriška veikla prisideda prie visuomenės pokyčių, pasidalyta gerosiomis jaunimo savanorystės praktikomis, iniciatyvomis vaikams ir šeimoms. Forumo pabaigoje pristatyta savanorystės misija „Mes. Galimybės. Savanorystė“, akcentuojanti savanorystę kaip asmeninio ir visuomeninio augimo kelią. Savo veiklą pristatė ir paskaitas vedė Kretingos atviro jaunimo centro, Kauno Ąžuolyno bibliotekos, viešosios įstaigos „Jaunimo asmeninio tobulėjimo centras“, Visuomenės ir verslo plėtros instituto atstovai. „Šiandien susirinkę mokiniai turi galimybę ne tik pasidalyti savo patirtimi, bet ir sužinoti apie organizacijas, kurios dirba Kretingos rajone. Tai leidžia jiems atrasti, kur jie gali labiausiai prisidėti ir įgyti naujų įgūdžių“, – teigė karjeros specialistė Alma Slaboševičienė. Patirtimis savanoriaujant pasidalijo ir patys mokiniai. Vienos jų – gimnazijos dvyliktokės Aistė Šimkutė ir Eglė Pečiulytė, kurios atlieka vadinamąją ilgąją savanorystę, kuomet pusę metų savanoriavus stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas papildomas balas. Aistė jau baigė programą Šv. Antano dienos veiklos centre, o Eglė jau ketvirtą mėnesį savanoriauja Palangos moksleivių klube. „Kai nelieka vietų, kur savanoriauti mūsų rajone, ar išreiškiamas noras, jaunuoliai gali rinktis ir kitus miestus“, – paaiškino karjeros specialistė.
Kultūra – įvairiapusis kasdienis gyvenimas
Kretingos rajono viešajai M. Valančiaus bibliotekai švenčiant 90-mečio jubiliejų, pasidalinti aktualiomis mintimis apie tai, kas yra kultūra ir apie jos galią buvo pakviestas televizijos laidų kūrėjas ir filmų garsintojas, rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas Rytis Zemkauskas. Susiaurinta ligi meno sampratos „Kalbėti apie tai, ką kultūra gali iš tiesų, manau, turiu teisę, nes tris dešimtmečius esu kultūros srities atstovas. Atvykdamas mąsčiau, ar kalbėti vien apie šiandienos įvykius šalies kultūros lauke, bet nusprendžiau kalbėti apie bendrą kultūros suvokimą, vykstantį tūkstančius metų, kas leidžia lengviau suvokti ir pastarųjų dienų problemas“ – prisistatydamas kalbėjo R. Zemkauskas. Į pokalbio temą jis išsyk įvedė faktais: apklausoje, kaip žmonės vertino ne per seniausiai įvykusias naujo kultūros ministro paieškas, 14 proc. pasisakė – blogai, 4 proc. nėra ko skubėti, ir net 82 proc. pasakė, kad jiems tai nerūpi. „Iš tiesų, žmonės nežino, ką atsako: jei nerūpi kultūra, vadinasi, nerūpi niekas – nei politika, nei ekonomika, nei kiti dalykai. Nes kultūra nėra tik menas ir renginiai, kaip dažnai suvokiama, o visas mūsų gyvenimas. Ir apie kultūrą reikia kalbėti kaip apie visą žmonijos ėjimą“, – akcentavo jis. Tai, ką mes suvokiame kaip atskiro žmogaus kultūringumą – jo išsilavinimą, pomėgius, žinojimą – nereiškia, kad tai yra kultūra. „Prisiminkime Hitlerio aplinką, kurią sudarė labai išsilavinę žmonės, citavę antikos filosofus, meno vertybių kolekcininkai, kaip, beje, – ir Putino aplinka. Tačiau kultūra nėra vien apie grožį ir gėrį, kaip dažnai suvokiama. Kultūrą mes susiaurinome iki meno, kurio, beje, taip pat nesistengiame suvokti“, – akcentavo lektorius ir pateikė konkrečių pavyzdžių.
KRETINGOS RAJONAS GRŪŠLAUKĖS k. gruodžio 19 d. apie 0.20 val. viešoje vietoje pas 2007 m. gimusį vaikiną rastas maišelis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. SALANTUOSE gruodžio 19 d. apie 17.40 val. pas 1990 m. gimusią moterį rasta augalinės kilmės medžiagos. Pradėtas tyrimas. PALANGA S. DARIAUS ir S. GIRĖNO g. gruodžio 19 d. apie 21.14 val. sustabdytas automobilis „Peugeot“, kurio 1991 m. gimusiam vairuotojui nustatytas 2,14 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Teisines žinias gilino varžydamiesi
Kretingos sporto centre įvyko rajono prevencinis konkursas „Ateik. Sužinok. Varžykis.“, kuriame dalyvavo 6 ugdymo įstaigos. Pirmą vietą antrus metus iš eilės iškovojo Marijono Daujoto progimnazija, II v. atiteko Vydmantų gimnazijos komandai, III v. – Simono Daukanto progimnazijai. Skatina domėtis įstatymais Tai – teisinis žinių konkursas, kuriame dalyvavo VII–VIII klasių mokiniai iš Kūlupėnų Motiejaus Vlančiaus pagrindinės mokyklos, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio, Kartenos mokyklų-daugiafunkcių centrų, Simono Daukanto, Marijono Daujoto progimnazijų, Vydmantų gimnazijos. „Atkreipėme dėmesį, kad šiame amžiuje labiausiai norima maištauti, prieštarauti šalies įstatymams, išbandyti save, todėl ir parinktas toks konkurso dalyvių amžius“, – kalbėjo Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Gitana Macienė. Šiuo prevenciniu konkursu jo sumanytojai siekė patrauklia forma skatinti jaunuolius domėtis įstatymais, už pažeidimus numatyta atsakomybe, įsisavinti teisines žinias. „Pagrindinis tikslas, kad mokiniai daugiau domėtųsi saugia aplinka, policijos darbu, Kelių eismo taisyklėmis ir komandinio darbo principu pasivaržytų“, – tvirtino Kretingos rajono švietimo centro direktorė Loreta Jurgutienė. Komandas sudarė po 7 mokyklos atstovus: 5 mokiniai, po 1 tėvų ir mokytojų atstovą. „Prasminga, kad dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir tėvai, mokytojai“, – tikino L. Jurgutienė. Užduotis rengė policija kartu su organizuojančia mokykla, šiais metais – Marijono Daujoto progimnazija. Teorinius klausimus parengė policija, o mokykla inicijavo praktines užduotis. „Mokiniai atsakė į klausimus, kokia yra baudžiamoji atsakomybė, kaip reikia elgtis kelyje, ką reiškia tam tikri kelio ženklai. Antroji užduotis – kryžiažodis, kur dalyviai turėjo žinoti apibūdinimus. Pati sunkiausia užduotis – išgyvenimas dykumoje, kuomet komandos turėjo žinoti, kokie daiktai svarbiausi norint išgyventi gamtoje, prireikus pasikviesti pagalbą“, – apibendrino progimnazijos gyvenimo įgūdžių mokytoja Roma Stašauskienė.
Gruodžio 18 d. Kretingos „Kretinga-Rivilė“ išvykoje 76:80 (10:29; 21:13; 23:20; 22:18) pralaimėjo Jurbako „Jurbarko-Kario-Manvestos“ (11 pergalių, 9 pralaimėjimai) komandai ir nutraukė trijų pergalių seriją. Rungtynes šeimininkai pradėjo galingai, sužaidus tris minutes jie pirmavo 12:0, o baigiantis kėliniui dar padidino savo persvarą – 29:10. Vis dėlto kretingiškiai nesutriko ir, vedami Juliaus Kazakausko, pradėjo kvėpuoti varžovams į nugaras, ir, kas nugalės, lėmė paskutinės minutės. Šeimininkai, likus žaisti 100 sek., pelnė keturis taškus ir nutolo, bet kitoje aikštės pusėje Mantvydas Staniulis pataikė abu baudos metimus, nubraukęs skirtumą perpus ir pažeidęs taisykles prieš varžovų gynėją, kuris realizavo tik vieną baudos metimą. Kitoje aikštės pusėje kretingiškiai bandė tolimu metimu išlyginti rezultatą, bet jis buvo netaiklus, o varžovai kitoje aikštės pusėje suklydo. Po Arimanto Mikaločiaus minutės pertraukėlės kretingiškiai turėjo dar vieną galimybę išlyginti tolimą metimą, bet jis ir vėl skriejo pro šalį ir laiko išsigelbėti nebeliko. Kretingiškių neišgelbėjo ir rezultatyvumo rekordą dar kartą pagerinęs Julius Kazakauskas.
Baigėsi Kretingos rajono krepšinio pirmenybių I lyga, kurios čempione pirmą kartą tapo komanda „Stogandra“, praėjusį pavasarį iškovojusi ir Kretingos didžiąją taurę. Pirmenybių finale susitiko „Stogandra“ ir daugkartinė prizininkė „Urbovita“ – Kretingos sporto centre susirinkę žiūrovai pamatė iš tiesų gražų reginį. Įpusėjus finaliniam susitikimui „Stogandra“ pirmavo – 49:44, o po pertraukos pavyko dar labiau padidinti pranašumą ir palaužti savo varžovus – 89:75. Šių metų čempionus į priekį vedė naudingiausiu finalo žaidėju pripažintas Laimonas Remeikis (9/10 dvitaškiai, 3/5 tritaškiai, 6 rez. perdavimai, 43 naud. balai), savo komandai surinkęs 33 taškus, 25 – Laurynas Stonkus (5/9 dvitaškiai, 5/12 tritaškiai), 11 – Aidas Viskontas (11 min. 3/3 tritaškiai); „Urbovitos“ komandoje rezultatyviausiai žaidė Vidas Veryga (8/12 dvitaškiai, 4/5 baudos, 11 atk. kamuolių, 30 naud. balai) – 23, Aidas Viršilas (3/3 dvitaškiai, 4/9 tritaškiai, 6 rez. perdavimai, 7 išprov. pražangos, 29 naud. balai) – 20, Deividas Petravičius (6/12 dvitaškiai) – 12.
Naujaisiais metais nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvas ims formuoti ne vien palūkanų normų pokyčiai, bet ir planuojama pensijų reforma – atsivers galimybė panaudoti dalį II pakopos pensijų kaupimo lėšų būstui įsigyti. Vieniems šie pokyčiai gali atverti daugiau galimybių įsigyti būstą, kitiems – reikšti dar didesnį kainų spaudimą. Ekspertai vertina, kaip šie pokyčiai gali keisti pirkėjų galimybes ir kaip gali keistis NT rinka šalyje bei Vakarų Lietuvos regione. Rinkos atsigavimo ženklai ir regionų skirtumai Po 2022 m. prasidėjusio nekilnojamojo turto rinkos sąstingio šiemet Lietuvoje vis ryškiau matomi atsigavimo ženklai. Auga pirkėjų aktyvumas ir paklausa, kuri daugeliu atvejų jau lenkia pasiūlą, o vidutinis būsto kainų augimas šiemet siekia apie 5–8 proc. NT rinkos eksperto Gedo Vitkausko teigimu, sparčiausias aktyvumas ir didžiausias kainų augimas fiksuojamas didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, kur kainos kai kuriuose segmentuose per metus augo iki 7–9 proc. Vakarų Lietuvoje, ypač Klaipėdos regione, Palangoje ir Neringoje, rinka išlieka aktyvi, tačiau pasižymi savo specifika. „Pajūrio regione didelę paklausos dalį sudaro poilsinis ir investicinis būstas, todėl kainų augimas čia dažniausiai siekia apie 4–6 proc. Rinkai būdingas sezoniškumas, tačiau ilgalaikė paklausa išlieka stabili“, – teigė G. Vitkauskas. Pasak eksperto, nors palūkanų normos pastaraisiais metais apribojo dalies pirkėjų galimybes, bendras rinkos fonas išlieka palankus aktyvėjimui. Vis dėlto jis akcentavo, kad artėjantys pokyčiai – tiek palūkanų dinamika, tiek pensijų sistemos reforma – gali tapti papildomais veiksniais, kurie dar labiau paskatins paklausą ir darys spaudimą kainoms. Palūkanos ir įperkamumas: lengviau nebus? Šiuo metu aukštesnės palūkanų normos riboja dalies pirkėjų skolinimosi galimybes, tačiau, net ir joms palaipsniui mažėjant 2025–2026 m., nebūtinai reikėtų tikėtis, kad būstą įsigyti taps gerokai lengviau. Pasak G. Vitkausko, kartu su mažėjančiomis palūkanomis tikėtinas ir kainų augimas, kurį skatins sugrįžtanti paklausa, augantys atlyginimai ir ribota pasiūla: „Realus būsto įperkamumas tokiu atveju gali gerėti nedaug, o kai kuriais atvejais net išlikti panašiame lygyje. Nors rinka taps aktyvesnė, pirkėjams sprendimus vis tiek teks priimti atsargiai ir realistiškai vertinant savo finansines galimybes.“ G. Vitkauskas akcentavo, kad mažesnės palūkanos savaime nereiškia didesnio prieinamumo – jos veikiau paskatina paklausą grįžti į rinką, o esant ribotai pasiūlai tai daro papildomą spaudimą kainoms. Todėl, nors bendras rinkos aktyvumas gali augti, sprendimų priėmimas išliks sudėtingas, o lengvesnio kelio į nuosavą būstą tikėtis nereikėtų.
Karo šešėlyje gimsta „Miško klasė“: karteniškės patirtis Ukrainoje
Kuomet daugeliui karas Ukrainoje jau tapo kasdieninių naujienų fonu, iš Kartenos miestelio Kretingos rajone kilusi Gintarė Šoparaitė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje, pasirinko ne stebėti, o veikti. Vasarą ir rudenį ji kartu su lietuvių savanorių komanda vyko į Bučą – miestą netoli Kyjivo, skaudžiai nukentėjusį nuo Rusijos agresijos. Ukrainoje savanoriai prisidėjo prie edukacinio projekto „Miško klasė“ – nedidelės, bet vaikams ypač svarbios erdvės, kurią kuria lietuviai architektai ir vietos bendruomenė. Ši patirtis karteniškei buvo daugiau negu galimybė prisidėti savo darbu prie laipsniško Ukrainos atstatymo, bet ir gilus asmeninis išgyvenimas, leidęs kitaip pažvelgti į ramybės, bendrystės ir atsakomybės prasmę. Ateityje G. Šoparaitė planuoja ir toliau savanoriauti Ukrainoje, prisidėti prie šalies atkūrimo projektų. Prisidėjo statant edukacinę erdvę – Papasakok apie projektą: kaip atsidūrei Bučoje, koks tai projektas, koks jo tikslas, idėja? – Į Bučą atvykome statyti mokyklėlės, „Miško klasės“, kaip ją vadina šį projektą sumanę žmonės. 2022-aisiais, prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje, tarp visų daugybės lietuvių paramos iniciatyvų buvo ir ši – pastatyti trūkstamą mokyklą Bučoje. Prie gražaus tikslo prisidėjo daug Lietuvos verslų, dovanodami mokyklai sklypą, remdami finansiškai. Viena projekto sumanytojų ir globėjų Vilniuje įsikūrusi architektų studija „2L Architects“ parengė saugios, energetiškai efektyvios mokyklos projektą, skirtą 720 mokinių ir 160 darželinukų. Šiuo metu projektui išduotas statybų leidimas, ieškoma finansavimo. Einant ketvirtiems antros karo metams, žmonės vis mažiau randa savyje resursų prisidėti, aukoti Ukrainai. Tačiau pastebiu tendenciją, kad labiausiai nuo problemų pavargsta tie, kurie nuo jų yra toliausiai. Ir tai sakau be jokios pašaipos: pasyvus stebėjimas išties išvargina, o ir, nerandant būdų padėti, natūraliai kyla beviltiškumo jausmas – jausmas, kurį pakelti bene sunkiausia. Todėl man labai gražu regėti, kad, kartą įsitraukę, žmonės savo vizijos lengvai nepaleidžia. Kol Bučos mokyklai ieškoma lėšų, architektė Viktorija Blažienė iš studijos „2L Architects“ kartu su Bučos savivaldybe ir paramos fondu „Support Fund for Bucha School“ sumanė mažesnės apimties projektą – „Miško klasę“, iš dalies finansuojamą ir Europos Komisijos.
Jaunimo reikalų agentūra įvertino Kretingos rajono savivaldybės 2025 m. jaunimo politikos įgyvendinimą ir skyrė padėką už reikšmingą indėlį kuriant teigiamus pokyčius jaunimui. Agentūros teigimu, Savivaldybė kryptingai ir nuosekliai įgyvendino jaunimo politikos priemones, stiprino darbo su jaunimu kokybę, skatino jaunimo savanorystę, įgalinimą, dalyvavimą ir atstovavimą. Taip pat akcentavo faktais ir žiniomis grįstą požiūrį į jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą Kretingos rajone. Už aktyvią ir atsakingą veiklą padėka pareikšta Kretingos rajono savivaldybės administracijai, o ypatingas įvertinimas skirtas jaunimo reikalų koordinatorei Ingai Biliūnaitei-Rušinskei. Jai padėka išreikšta už nuoseklų darbą ir įdėtas pastangas, prisidėjusias prie reikšmingų rezultatų ir sėkmingo projekto „Lietuvos jaunimo sostinė 2025“ įgyvendinimo. Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas tikino, kad savivaldybių iniciatyvumas ir atsakingas požiūris į jaunimo politiką yra esminė sąlyga kuriant jaunimui palankią aplinką ir užtikrinant ilgalaikius teigiamus pokyčius visoje šalyje.
„P. n.“ informacija
Kaip ir planuota, dar iki metų pabaigos baigti Lazdininkų tvenkinio pakrantės tvarkymo darbai. „Vykdant darbus, pakrantėje įrengtas nedidelis paplūdimys, tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelės, trys pavėsinės, du žvejams skirti lieptai, iš kurių vienas pritaikytas asmenims su negalia, nutiesta daugiau kaip 100 metrų naujų takų, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. – Tikime, kad naujai sutvarkyta pakrantė taps dar patogesne ir patrauklesne vieta laisvalaikiui leisti.“ Lazdininkų tvenkinio pakrantės sutvarkymo darbai atlikti pagal 2021–2027 Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Vandens maršrutų tinklo vystymas Latvijoje ir Lietuvoje, plėtojant tarpsieninį turizmo produktą www.riverways.eu“, jie finansuoti Europos Sąjungos ir Kretingos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra darbų vertė – 75 tūkst. eurų, iš jų 30 tūkst. eurų – Savivaldybės biudžeto lėšos.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajono savivaldybės taryba pritarė siūlymui 2026 m. Kretingos rajone paskelbti skulptoriaus modernisto Antano Mončio metais. A. Mončys gimė 1921 m. birželio 8 d. Mončiuose, Darbėnų valsčiuje. 2026-aisiais sueis 105 metai nuo jo gimimo. Būsimasis skulptorius 1941 m. baigė Kretingos gimnaziją,1942–1943 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete, o 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1944–1991 m. studijavo, kūrė, rengė parodas ir garsėjo savo darbais Prancūzijoje, tačiau liko ištikimas Žemaitijai, neužmiršo savo šaknų, savo gimtosios kalbos. 1989 m., po 45 emigracijos metų, Antanas Mončys pirmą kartą aplankė Lietuvą. Skulptorius mirė 1993 m. liepos 10 d. Paryžiuje, palaidotas Kretingos rajono Grūšlaukės kapinėse, tėvų kapavietėje. Kretingos rajono savivaldybėje 2026-uosius paskelbus A. Mončio metais, planuojama parengti ir įgyvendinti A. Mončio metų minėjimo programą. Darbėnų gimnazija kartu su partneriais Lietuvos kultūros tarybai yra pateikusi projekto „Antano Mončio pėdomis: Darbėnų kultūrinio identiteto stiprinimas“ paraišką finansavimui gauti. Projektu siekiama stiprinti Darbėnų miestelio kultūrinį identitetą ir telkti bendruomenę, kuriant šiuolaikinę lauko meno erdvę, įprasminančią iš šio krašto kilusio A. Mončio kūrybos palikimą.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendė vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu apdovanoti du nusipelniusius asmenis – VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centras direktorę Aldoną Kerpytę ir Telšių vyskupijos kunigą dr. Saulių Stumbrą. Onkologijos centro direktorė A. Kerpytė įvertinta už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą, kunigas, socialinių mokslų daktaras S. Stumbra – už krikščioniškosios kultūros ir dvasinių vertybių puoselėjimą ir sklaidą, visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą. M. Valančiaus atminimo medaliai jiems turėtų būti įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo metu, vasario 16 dieną. Nominantus apdovanojimui – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis iš visos Lietuvos ir užsienio – buvo pakviesti teikti Kretingos rajono gyventojai ir organizacijos. Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medaliu Kretingos kraštui nusipelnę žmonės apdovanojami nuo 2017 metų. Jie jau įteikti 15-ai nusipelniusiųjų.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Lietuvos veiklios ilgaamžystės akademija (LVIA) ne per seniausiai paminėjo savo veiklos 30-metį. Per šią minėjimo šventę mūsų kraštiečiui Kretingos rajono Garbės piliečiui Antanui Vinkui suteiktas LVIA garbės akademiko vardas. Kaip „Pajūrio naujienoms“ teigė LVIA prezidentas profesorius, Lietuvos nusipelnęs gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, kardiologas, vienas Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto įkūrėjų Algimantas Kirkutis, šios akademijos tikslas – sutelkti brandaus amžiaus mokslininkus, kitų sričių emeritus, dar pakankamai veiklius žmones, kad jie dalintųsi savo gyvenimiška patirtimi. „Kad jie, išėję užtarnauto poilsio, nebūtų tik ligoninių pacientai, bet ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, ypač šiuo metu, kai įvairiose srityse trūksta darbo jėgos, ir jų patirtis būtų dar labai naudinga“, – kalbėjo A. Kirkutis. Jo pastebėjimu, A.Vinkus yra puikus to pavyzdys: „Žmogus, kuriam gruodžio 25 d. sukaks 83-eji, aktyviai darbuojasi Pasaulio lietuvių bendruomenėje, o jo žinios ir patirtis, sukauptos praeityje vadovaujant trims didžiosioms Lietuvos gydymo įstaigoms Klaipėdoje, Vilniju ir Kaune, dirbant sveikatos apsaugos ministru, būnant diplomatu, politiku, yra neįkainojamos. Toks žmogus mūsų visuomenėje – tikras deimantas, kurį mes akademijos 30-mečio proga nugludinome ir vainikavome.“
Prancūzijoje gyvenanti Aida Kiškytė-Degeix paskirta pirmąja Kretingos rajono garbės ambasadore – tokį sprendimą paskutiniame šių metų posėdyje priėmė Kretingos rajono savivaldybės taryba. A. Kiškytė-Degeix įvertinta už jos pastangas pristatant Kretingos rajono kultūrą Prancūzijoje, savo krašto ir visos Lietuvos garsinimą tarptautinėje erdvėje, kultūrinių ryšių tarp dviejų valstybių plėtojimą. Paskirtoji Garbės ambasadorė gimė ir augo Kretingoje, Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką, dar studijų metais bendradarbiavo su Kretingos rajone leidžiamu laikraščiu „Pajūrio naujienos“, taip pat su „Lietuvos aidu“ ir kt. Po studijų išvažiavo gyventi į Prancūziją, Dordonės regiono Sanilhac miestą, kuriame su šeima gyvena jau 30 metų. Šiuo metu ji dirba vietiniame radijuje RLP (Radios Libres en Périgord), yra Bordo apeliaciniam teismui prisiekusi vertėja. Išvykusi gyventi į kitą šalį, A. Kiškytė-Degeix visada palaikė ir iki šiol palaiko ryšius su gimtine. Kartu su draugais prancūzais ir čia gyvenančiais lietuviais 2002 m. įkūrė prancūzų-lietuvių asociaciją „Lietuva“, kuriai šiuo metu vadovauja. Asociacijos pastangomis Prancūzijoje lankėsi ir įvairiuose renginiuose dalyvavo įvairių profesijų atstovai iš Lietuvos, tarp kurių – Kretingos futbolininkai, liaudiškų šokių grupė „Toncius“, į Perigio muziejų buvo atvežta Kretingos muziejaus Užgavėnių kaukių kolekcija, prancūzų-lietuvių kalbomis išleista knyga apie Užgavėnių tradicijas Kretingoje ir Dordonėje.
Penktadienį į darbą vienoje Kretingos mieste esančių gamyklų atėję darbuotojai buvo nemaloniai nustebinti – rado išdegusios laboratorijos patalpas. „Gaisras užgeso savaime, ugniagesiams neprireikė vykti į įvykio vietą. Taip nutiko todėl, kad patalpa buvo pakankamai sandari ir gaisras neišplito“, – paaiškino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Valdas Kundrotas. Kodėl gamyklos laboratorijoje kilo gaisras, kol kas dar yra aiškinamasi, tačiau spėjama, kad nelaimė galėjo įvykti dėl elektros įrangos gedimo.
„P. n.“ informacija
Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gruodžio 19 d. apie 12.54 val. išskubėjo į Darbėnų gatvę. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams automobilis „Audi A3“ degė atvira liepsna. Per gaisrą sudegė visos degios transporto priemonės dalys. Automobilio kėbulą ugniagesiai patraukė į šalikelę.
„P. n.“ informacija
Šiais, 2025-aisiais, metais Imbarės seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: plėstas apšvietimo tinklas, tvarkytos melioracijos sistemos, apleistos teritorijos ir kt. „Seniūnija šiemet rūpinosi melioracijos sistemų atnaujinimu: Žeimių kaimo Kūlupio gatvėje ir Reketės kaimo A. Salio gatvėje sutvarkyti vandens nuvedimo grioviai, įrengtos nuovažos ir vandens pralaidos“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Direktorės teigimu, seniūnijoje gerinta ir apšvietimo sistemos būklė. Juodupėnų kaime seni natrio lempų šviestuvai pakeisti naujais LED šviestuvais. Šviesesnis tapo Tuzų kaimas – įrengtas apšvietimas Velėnių gatvėje. Šiame kaime taip pat įrengtas naujas autobuso laukimo paviljonas. Dėmesio skirta ir seniūnijos kelių, gatvių priežiūrai. Išasfaltuotas Žvainių kaimo Žvainių gatvės ruožas, kitų seniūnijos kelių ir gatvių būklė gerinta užpilant skaldos, žvyruojant ir greideriuojant žvyro dangos gatves, taip pat užtaisant duobes asfalto dangos gatvėse. Tvarkyti ir seniūnijoje esantys tiltai, pradėti automobilių stovėjimo aikštelės prie Gargždelės kapinių įrengimo darbai, kitais metais planuojama ją išasfaltuoti. Juodupėnų kaime atnaujinta futbolo aikštelė. Ji išplėsta, išlyginta, atvežta grunto, naujai užsėta žolė. Taip pat tvarkytos apleistos, šeimininkų neturinčios teritorijos. Iš jų surinktos ir utilizuoti išvežtos automobilių padangos, statybinės ir kitos atliekos. Savivaldybė ir toliau ketina nuosekliai investuoti į infrastruktūros gerinimą visame rajone.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Padvarių socialinės globos namai šiuos metus užbaigia džiugiai – atnaujintos 4 katilinės prie kiekvieno pastato, kuriuose apgyvendinta per 200 kompleksinę negalią turinčių asmenų. Pasak globos namų vadovės Rimos Narmontienės, ankstesnė šildymo sistema buvo pasenusi ir neekonomiška. „Tuo susirūpinome jau anksčiau: prieš dvejus metus teikėme projektą Vyriausybei ir laukėme, šiemet gavome 200 tūkst. Eur ir kibome į darbus. Už šiuos pinigus buvo pakeisti 4 dujiniai katilai, atnaujintos ir pritaikytos sistemos. Darbai turi būti užbaigti iki gruodžio 31 dienos.“ Vadovės žodžiais, atnaujinusi šilumos ūkį, atnaujinimą, netrukus jų įstaiga kibs į kitą projektą: sieks atnaujinti ir žmonių su neįgalia poreikiams pritaikyti dvi priedangas. „Tarp 7-ių Kretingos rajono savivaldybės įstaigų esame partneriai įrengiant priedangas. Pasirašėme sutartį su Savivaldybe, tad darbams tikimės lėšų iš rajono biudžeto, prisidėtume įstaigos lėšomis, paramos tikimės ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Priedangos bus dviejų korpusų rūsiuose, kurie šiandieną – avarinės būklės ir netinka evakuoti žmones ekstremaliomis sąlygomis. Jas būtina pritaikyti laikinai patalpinti žmones, reikia įrengti liftą, kad saugiai galima būtų išgabenti juos iš gyvenamųjų patalpų“, – kalbėjo R. Narmontienė.
Kretingos vardas: ar tikrai turtingas ūkininkas taip mylėjo savo žmoną Ingą, kad...?
Kretingos kraštas apipintas legendomis – senais iš lūpų į lūpas perduodamais mitais, prosenelių pasakojimais ir šiuolaikinėmis vietinių istorijomis. Turbūt geriausiai žinoma yra Kretingos vardo legenda. Ją žino kiekvienas kretingiškis, o visos krašto Ingos gali didžiuotis nešiojančios itin garbingą vardą. Tačiau kiek toje legendoje yra tiesos ir ką iš tiesų reiškia Kretingos pavadinimas? Kiekvieno miesto gyvavimo istorija, metai yra skaičiuojami nuo tos datos, kuomet vietos pavadinimas pirmą kartą paminimas rašytiniuose šaltiniuose. Remiantis šia praktika, Kretingai kitąmet sukaks 773-eji. Deja, tas paminėjimas įvyko ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis. Juk Kretingos vardas, kaip ir daugelio apylinkių pavadinimų, pirmą kartą paminėti kryžiuočių raštuose. Juose rašoma apie kuršių pilį, piliavietę, kuri XIII a. dokumentuose įvardijama kaip Cretyn, Creten, Kretene. Vėlesniuose dokumentuose atsiranda kiek kitokia pavadinimo forma – Crotingen, Cratinen, Kretynga, o Jono Karolio Chodkveičiaus laikais Kretinga tampa Karolštatu, tai yra, Karolio miestu. Kuršių kraštą užkariauti bandę ir kuršišką pavadinimą raštuose užrašę kryžiuočiai vargu ar domėjosi Kretingos vardo kilme ir reikšme. Vis dėlto, iš senų laikų mus pasiekė žaisminga legenda apie vardo reikšmę. Esą gyvenęs ūkininkas, kuris turėjo gražuolę žmoną Ingą. Įsisodinęs į vežimą, duobėtomis gatvėmis važiavo su ja į turgų (pagal kitas versijas – prie jūros). Žinoma, vežimą baisiausiai kratė, todėl žmona šaukusi „kret, kret“, o vyras iš to rūpesčio dar perklausęs – „a kret, Inga?“ Šią situaciją matę vietiniai nusprendė vietovę pavadinti Kretinga – gražuolės ūkininko žmonos Ingos garbei. Dar ir šiandien kretingiškiai mėgsta pajuokauti, kad tokia vardo kilmė tikėtina – juk daugelį metų Kretinga garsėjo itin blogais keliais.
|
|
