|
|
|
(2032) 2026-03-06Salantų „Ameriką“ norėtų išsaugoti
Salantuose, Erlos gatvėje, judrioje kryžkelėje, stovi pastatas, kurį vietiniai iki šiol vadina „Amerika“. Nors šiandien jis – avarinės būklės ir smarkiai nukentėjęs nuo laiko, salantiškiams tai kur kas daugiau negu senas statinys. Kadaise čia veikė smuklė, tapusi vieta, iš kurios daugeliui prasidėdavo kelias į emigraciją – dažniausiai į Jungtines Amerikos Valstijas. Šiandien pastatas priklauso sutuoktiniams Jurgitai ir Leonui Bieliauskams, kurie tikino jį įsigiję dėl noro išsaugoti dalį Salantų istorijos. Svarbus istorinis taškas Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė tikino, kad gyventojams skaudu matyti nykstantį pastatą, pirmiausia, dėl jo simbolinės vertės. Kadaise čia veikė užeiga – viena iš kelių toje valdoje buvusių pastatų. ? „XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ši vieta buvo svarbus taškas žmonėms, išvykstantiems į užsienį. Dažniausiai jų tikslas būdavo Amerika“, – kalbėjo ji. Pasak seniūnės, vietos žydų bendruomenės atstovai padėdavo organizuoti emigraciją: tvarkydavo dokumentus, lydėdavo iki Vokietijos uostų, iš kurių laivai išplaukdavo į JAV. Iš šios vietos išvyko ne vienas jaunuolis, ne viena šeima. „Jų gyvenimai pasikeitė būtent nuo šio taško – nuo Salantų karčemos, pramintos „Amerika“, – kalbėjo J. Ažondenienė. Smuklė pastatyta XVIII a. pab.–XIX a. pr. Naujųjų Salantų (Užtiltės) kaime, prie pagrindinio kelio, jungiančio Salantus su Kretinga ir Darbėnais. Istorijos žinovas, tyrinėtojas, taip pat salantiškis Paulius Vaniuchinas „Pajūrio naujienoms“ priminė šio pastato tiek istorinę, tiek simbolinę reikšmę: „Šis pastatas yra svarbus ne tik emocine prasme, kurią gyventojai šiandien prisimena, bet ir istorine. Kadangi tai – akmeninis pastatas, o tokių visoje Lietuvoje yra nedaug.“ Anot istorijos žinovo, valda priklausė grafams Tiškevičiams. XX a. pr. joje rinkdavosi Salantų ir aplinkinių valsčių jaunuoliai, pasiryžę nelegaliai emigruoti iš Rusijos imperijos (Lietuvos) ir ieškoti darbo Amerikoje. „Karčemoje jie pasirašydavo sutartis su Kretingos arba Klaipėdos agentais, kurie įsipareigodavo už sutartą sumą pervesti juos per Rusijos–Vokietijos sieną, nugabenti iki Hamburgo uosto ir nupirkti šipkortę, arba laivo bilietą, kelionei į Ameriką. Dėl šios priežasties pastatas buvo vadinamas „Amerika“ arba „Amerikos vartais“. Uždarius smuklę, XX a. pastatas naudotas kaip gyvenamasis namas“, – pasakojo P. Vaniuchinas.
Ar įmanoma pabėgti nuo minčių apie karą?
„Dar vakar kalbėjomės...“
„Kaip niekada linksmas tą rytą išėjo į darbą. Nors, kai dabar prisimenu, jau iš vakaro jo elgesys buvo kitoks – skambino draugams, giminėms, atsiprašinėjo už gyvenime padarytas klaidas, atidavė kaimynui skolą, kurią jau šis buvo pamiršęs. Kalbėjomės apie jaunystės nuotykius ir bendro gyvenimo pradžią, palyginom anų laikų kainas ir atlyginimus su dabartiniais. Apie kylančius mokesčius ir stabilius atlyginimus, apie atmosferą darbe ir vaikų gyvenimus. Per vidudienio žinias pranešė, kad ant vandens telkinio kranto rastas vidutinio amžiaus vyro lavonas... Skambutis iš policijos: ponia N., prašome atvykti atpažinti palaikus. Taip, tai buvo jis...“ Tai – vienas epizodas iš daugelio gyvenimo atvejų.
„Dar vakar kalbėjomės...“ – tai žodžiai, kuriuos po netekties ištaria artimieji, draugai, kolegos. Jie skamba tada, kai suprantama, kad žmogus, buvęs šalia, viduje išgyveno skausmą, apie kurį dažnai niekas nepaklausė.
Žmonės, galvojantys apie savižudybę, paprastai nenori mirti. Jie ieško išeities iš skausmo, kuris atrodo nepakeliamas. Dažnai jie apie tai kalba netiesiogiai – pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, užuominomis apie gyvenimo beprasmybę ar nuovargį nuo visko.
Prevencija prasideda nuo dėmesingumo. Artimųjų, kaimynų, bendradarbių pastabumas gali tapti lemiamu veiksniu. Nuoširdus pokalbis, paprastas klausimas ir gebėjimas išklausyti be vertinimo neretai atveria kelią pagalbai.
Svarbu suprasti, kad kalbėjimas apie savižudybę jos neskatina. Priešingai – tai suteikia galimybę žmogui pasijusti išgirstam ir ne vienam. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai brandus rūpinimasis savimi ir kitais.
Lietuvoje veikia emocinės pagalbos linijos, psichikos sveikatos ir krizių centrai, teikiantys nemokamą pagalbą. Apie tai būtina kalbėti viešai, kad kiekvienas žinotų – pagalba yra pasiekiama.
Savižudybių prevencija – tai bendras visuomenės darbas. Kartais gyvybę išgelbsti ne sudėtingi sprendimai, o paprastas buvimas šalia.
Kad nereikėtų tarti „dar vakar kalbėjomės...“, mokykimės kalbėtis šiandien.
Užimtumo specialistė Asta Venckienė (iš kairės), nuolat dirbdama su socialinių dirbtuvių lankytojais, žino kiekvieno jų – Adolfo Piktuižo, Nerijaus Niparavičiaus, Ingos Milvydaitės – būdą ir gebėjimus.
Kretingos dienos veiklos centre antrus metus veikia socialinės dirbtuvės, kurias lanko 15 asmenų su negalia, dauguma – iš Kretingos miesto socialinių įstaigų: Padvarių socialinės globos namų, Grupinio gyvenimo namų, taip pat ir Dienos veiklos centro lankytojai ar pavieniai kretingiškiai. Socialinių dirbtuvių siekis – formuoti žmonių su negalia darbinius įgūdžius ir integruoti juos į darbo rinką.
Nuo rankdarbių – iki ūkio darbų
Šiuo metu socialines dirbtuves, veikiančias dviejose Dienos veiklos centro patalpose, lanko 15 kretingiškių. Peržiem jie užsiima rankdarbiais ir keramika: lipdo, šlifuoja, dekoruoja įvarius gaminius iš molio – vazas, vazonus, taupykles, skulptūrėles ir kt. Šiems užsiėmimams vadovauja užimtumo specialistė Asta Venckienė, talkinant individualios priežiūros darbuotojai Laimai Stonkuvienei.
„Kiekvieno jų gebėjimai – labai skirtingi, reikia pamatyti ir skatinti kiekvieną tai veiklai, kuri jiems labiausiai tinka. Žiemą mūsų lankytojai labiau suvaržyti – dirbtuvėse triūsia prie keramikos gaminių, bet ir šioje, atrodytų, vienodoje veikloje galima įžvelgti, kuris gabesnis kruopščiam rankų darbui – gaminti smulkias detales, dekoruoti, kuriam labiau tinka molį minkyti, šlifuoti ar dažyti. Jie gali dirbti laisvai ir nevaržomai, pagal savo fantaziją ir pagal tos dienos nuotaiką. Šiems žmonėms labai svarbu yra užimtumas, įdomi veikla, o ir paskatinimas“, – kalbėjo A. Venckienė.
Jos žodžiais, socialinių dirbtuvių projektas yra vykdomas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų: jeigu žmogus mėnesį nepertraukiamai lanko socialines dirbtuves, jam yra mokama 50 Eur stipendija. „Atrodytų, tai nėra daug, tačiau šie pinigai yra paskatinimas žmogui. Juk pačiam nereikia mokėti nei už medžiagas ar įrangą, nei už mokymą“, – sakė užimtumo specialistė.
Savo knygą „Malonumai yra sveikata“ kraštietis Juozas Dapšauskas pristatė neseniai įvykusioje Vilniaus knygų mugėje, pristatyti ją ketina atvykti ir į mūsų kraštą.
Kraštietis, garsios Salantų krašto muzikantų Dapšauskų šeimos atstovas, 51-erių Juozas Dapšauskas – nuo jaunumės sveikos kūno ir dvasios gyvensenos puoselėtojas, publicistas, Seimo 2013-aisiais paskelbtų Sveikatingumo metų idėjos autorius ir sveikatinimo kultūros propaguotojas, jis taip pat – neatlygintinas kraujo ir kaulų čiulpų donoras. Neseniai jis išleido knygą „Malonumai yra sveikata“, kurioje, remdamasis mokslo šaltiniais ir savo asmenine patirtimi, patraukliai pasakoja, kaip gyventi sveikai ir džiaugsmingai.
Išėjimas iš komforto zonos
„Pajūrio naujienoms“ Vilniuje dabar gyvenantis trijų vaikų tėvas J. Dapšauskas pasakojo, kad jo, nuo prigimties maištautojo, gyvenimo kelias jau paauglystėje buvo susijęs su saviugda: dar priešsąjūdiniais laikais, lankydamasis Orvidų sodyboje, jis bendravo su disidentais Petru Cidziku, Nijole Sadūnaite, Antanu Terlecku. „Ieškojau kitokių mąstymo ir saviugdos būdų, greta atsirado ir kūno sveikatinimo dalykai“, – į kelio pradžią nuvedė pašnekovas. Prisiminė, kaip jis, 14-metis, su Viliumi Orvidu leidosi į piligriminį žygį iš Vilniaus į Žemaičių Kalvariją, – ligi šiol šis gyvas prisiminimas tapęs jo gyvenimo istorija.
Nuolat tobulėjantis ir lankytojų patogumu besirūpinantis didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ turi džiugių naujienų: siekiant, kad kiekviena poilsio minutė būtų ne tik naudinga sveikatai, bet ir estetiškai maloni, komplekse atlikti reikšmingi atnaujinimo darbai ir priimti svečiams itin palankūs sprendimai.
Kviečiame susipažinti su naujienomis, kurios laukia atvykus.
Pirmi žingsniai –
estetika ir patogumas
Atsinaujinusias erdves lankytojai pastebės vos atvykę. Jų patogumui modernizuota persirengimo erdvė: čia įrengtos naujos kabinos ir veidrodžiai, suteikiantys aplinkai daugiau šviesos ir erdvumo. Taip pat atnaujinta laiptinė, jungianti persirengimo zoną su pagrindine Vandens ir pirčių erdve – estetiška aplinka nuteikia poilsiui dar net nepasiekus baseinų.
Ypatingas dėmesys skirtas švaros zonoms – atnaujintos dušinės prie persirengimo kabinų ir pirčių. Nuo šiol prausimosi erdvės tapo dar prabangesnės ir jaukesnės, jų sienos papuoštos marmuro imitacijos apdaila.
Geros žinios šeimoms: pramogos tapo nemokamos
Mažųjų lankytojų ir jų tėvų laukia ypač džiugi žinia. Vaikų itin pamėgtas vandens nusileidimo kalnelis nuo šiol yra nemokamas – šia pramoga galima mėgautis be jokių papildomų mokesčių, ji įskaičiuota į apsilankymo kainą.
Be to, vaikų vidaus baseinų erdvė tapo dar spalvingesnė ir įdomesnė – ji papildyta naujais vandens žaislais, kurie mažiesiems suteiks dar daugiau džiaugsmo maudynių metu.
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
Kiekvienais metais, atėjus gavėniai, stebiu, kaip žmonės daro tą pačią nuolankią klaidą: jie atsisako maisto produktų, kurių jų kūnui iš tikrųjų reikia, ir pakeičia juos tais, kurie situaciją dažniausiai pablogina.
Atsisakyti mėsos. Atsisakyti cukraus. Atsisakyti pieno produktų. Kas dar? Keturiasdešimt dienų duonos, grūdų ir pupų. Baudžiauninkų maisto. Grįžimas į tą laiką, kai nebuvo pasirinkimo, traktuojamas kaip atsidavimo aktas. Šiuolaikinėje lėtinio streso, hipotireozės, polinesočiųjų riebalų rūgščių pertekliaus ir socialinės izoliacijos kultūroje gavėnios laikymasis gali būti ne šventas, bet uždegimus provokuojantis procesas.
Būsiu atvira – aš neribojau, neribosiu maisto per šią ar per bet kurią kitą gavėnią. Melsiuosi, padėsiu kitiems ir maitinsiu savo kūną taip, kad jis galėtų atlaikyti aplinkos, kurioje egzistuoju, spaudimą. Tai mano gavėnia, ir dėl to aš jaučiuosi užtikrinta. Žinau, kad nemaža dalis tikinčiųjų laikysis maisto apribojimo. Gerbkite tikėjimą, tačiau nepamirškite ir savo kūno. Šie du dalykai niekada neturėtų prieštarauti vienas kitam.
Gavėnios maisto apribojimai siekia pirmuosius krikščionybės amžius – Nikėjos susirinkimas 325 m. po Kr. įtvirtino 40 dienų pasninką. Galiu tik spėti, kad, kai ši praktika buvo nustatyta, vienintelis tuometinių žmonių patiriamo streso veiksnys buvo pats maisto apribojimas. Tai nebėra pasaulis, kuriame gyvename šiandieną.
Būsimos parodos eksponatai
Kovo 10-osios vakarą, Lietuvai svarbios Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, kviečiame į Kretingos muziejų, kad drauge atverstume buvusio Lietuvos kariuomenės vado (2009–2014), dimisijos generolo leitenanto Arvydo Pociaus šaltųjų ginklų kolekcijos parodą.
Paroda, pavadinta „Niekada nepasiduok“, gimė prieš porą metų Lietuvai minint įstojimo į NATO 20-metį. Pirmoji jos eksponavimo stotelė buvo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Į Kretingos muziejų buvusio kariškio, dabar – politiko kolekcija atkeliavo neatsitiktinai.
?
„Mano tėvų šaknys – Kretingos krašte. Mama kilusi iš Kartenos apylinkių, ir čia dar turiu giminių. Seneliai iš tėvo pusės ilsisi Salantuose. Daug laiko vaikystėje pas juos praleidau ir dabar miela čia grįžti“, – nostalgijos Kretingai neslėpė A. Pocius.
Į tėvų gimtinę jis atlydės parodą ir pats pristatys per kelis dešimtmečius sukauptus jos eksponatus. „Pirmasis šaltasis ginklas, kuris ne tik ypač sudomino, bet ir davė pradžią šiai kolekcijai, buvo tėvo turėtas, o vėliau kaip palikimas man atitekęs II pasaulinio karo laikų peilis-durklas, tvirtinamas prie vokiško karabino „Mauser“. Kiek vėliau, kai išvykau į Lenkiją, pamačiau gražų suvenyrinį durklą ir jį įsigijau. Taip atsirado aistra po truputį šiuos ginklus kolekcionuoti. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje tų ginklų ir savaime atsirado – privalėjome juos turėti prie turimos ginkluotės. Lankantis įvairiose šalyse, keičiantis einamoms pareigoms, kolekcija pildėsi savaime“,– pasakojo kolekcijos savininkas.
Parodos kodas – „Niekada nepasiduok“, anot jos sumanytojo, nuolatinis priminimas, kad visais laikais turime kovoti iki galo. Dabartinėje epochoje, kai pasaulis gyvena karų aktualijomis, šaltųjų ginklų, mažai naudojamų praktinėje karyboje, simbolika kalba ne apie agresiją, o apie pasirengimą ginti tai, kas svarbiausia.
Paroda „Niekada nepasiduok“ bus eksponuojama Kretingos muziejaus centriniuose rūmuose (Vilniaus g. 20). Pristatymas visuomenei – kovo
10 d., antradienį, 18 val.
Bajorų laisvalaikio studijos choreografė Roberta Bajorė (kairėje) ir komisijos narė baleto solistė Kristina Tarasavičiūtė su studijos šokėjomis per apdovanojimus.
Bajorų laisvalaikio studijos šokėjų pasirodymas
Bajorų laisvalaikio studijos Kretingoje šokėjos, kurias parengė Roberta Bajorė, dalyvavo ir sėkmingai pasirodė respublikiniame klasikinio ir neoklasikinio šokio konkurse „Šokis jungia mus 2026“.
Konkurse buvo pristatytas neoklasikinio šokio kūrinys „Sparnai“, kurį atliko Goda Ruzgailaitė, Altėja Praspaliauskaitė, Aistė Narvilaitė ir Patricija Švilpaitė. Pasirodymas išsiskyrė choreografiniu vientisumu, techniškai tiksliu atlikimu ir estetine raiška. „Vertinimo komisija taip pat atkreipė dėmesį į išskirtinį mūsų mergaičių sceninį įvaizdį – darniai priderintus sceninius kostiumus, tvarkingas ir vienodas šukuosenas, pozityvią energiją ir gerą nuotaiką scenoje, kuri sustiprino bendrą meninį įspūdį“, – R. Bajorė pasidžiaugė, kad, vertinimo komisijos sprendimu, šokiui „Sparnai“ buvo skirta I v.
Choreografė pripažino, kad šis įvertinimas reikšmingas tiek jaunosioms šokėjoms, tiek studijai, tiek jai pačiai: „Ugdydama jaunuosius talentus stengiuosi dirbti nuosekliai, o laimėjimas patvirtina kryptingą meninį darbą ir aukštą pasirengimo lygį respublikiniu mastu.“
Palangos jaunimo ir savanorystės centre iki kovo 31 d. bus eksponuojama Palangos žydų bendruomenės inicijuota paroda „Palangos žydai: istorija fotografijose“.
Ši fotografijų paroda kviečia pažvelgti į tarpukario Palangą per daugiau negu 20 autentiškų istorinių vaizdų, pasakojančių apie čia gyvenusią žydų bendruomenę. Fotografijose atsiskleidžia kasdienis gyvenimas, miesto erdvės, objektai, žmonių veidai ir akimirkos, liudijančios gyvą, įvairialypę ir neatsiejamą Palangos istorijos dalį.
XIX a. pr. žydai sudarė per 60 proc. visų Palangos gyventojų, šimtmečio pabaigoje – apie 40 proc. Tarpukario metais žydų bendruomenė tapo neatsiejama kurorto gyvenimo dalimi – jų pastangomis Palanga tapo gyva, europietišką veidą turinčia pajūrio vietove. Žydų bendruomenė įdėjo pastangų, kad Palanga taptų sparčiai augančiu miestu, o tarpukario metais – populiariu ir žinomu kurortu. Tai įrodo kai kurių miesto žydų vietinis ir tarptautinis įvertinimas. Pavyzdžiui, broliams palangiškiams žydams Moteliui ir Geršonui Kanams 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus amatų ir menų parodoje įteikti sidabro medaliai. Verslininkams, gintaro dirbtuvių savininkams Levijui ir Basui 1926 ir 1928 m. Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose įteikti sidabro medaliai. Palangos sinagoga buvo ypač populiari vieta tuoktis ne tik žydams iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir iš užsienio šalių: Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai liudija, kad Palanga buvo plačiai žinoma ir vertinama žydų bendruomenėse tarptautiniu mastu.
Parodos surengė Palangos žydų bendruomenė ir Palangos jaunimo ir savanorystės centras, parodos kuratorius istorikas Mindaugas Surblys.
Fotografuojanti, kurianti gintaro papuošalus Laura Galdikė išleido ir pirmąją savo knygą „Nuorūka“, kurioje kviečia skaitytoją atitolti nuo kasdienybės rūko ir panirti į vidines gelmes.
Kretingiškės kūrėjos Lauros Galdikės vardas pirmiausia nuskambėjo rajono M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengus įsimintinų jos fotografijos darbų parodas „Nepalas. Kai kažko ieškoma, kažkas ir atrandama“ ir „Sparnuočiai“. Ji dar kuria gintaro papuošalus, savo tinklalapyje „Raudona linija“ dalijasi vidinio pasaulio įžvalgomis, o neseniai išleido ir savo pirmąją knygą „Nuorūka“.
„Knyga gimė iš mano svajonės: nuo mažens mane lydėjo kūryba – rašiau eiles, jausdama, kad esu vedama tėkmės, kuriai atsiduodu. Ši knyga – apie gylį, raginimą sustoti, nes šiuolaikiniame skubos gyvenime labai reikia pauzių. Todėl ir skaityti šią knygą reikia lėtai. Ji ragina įsiklausyti ir girdėti tai, kas yra viduje. Ji skirta labiau moterims, nes šios per kasdienį lėkimą, buitį, darbą ir vaikus dažnai pamiršta save“, – akcentavo knygos autorė.
Siužetas perteikia vienos merginos šokėjos Sofijos istoriją. Anksti netekusi motinos, ji siekia ją pažinti, atskleisti jos paveikslą, kuris išryškėjo merginos kelionėje per žmones, atėjusius į jos gyvenimą. Sofija siekia sužinoti savo šaknis ir jų paieškos atveda ją į Monrealį ir veda ją per ženklus ir simbolius, kurie ir padeda jai pajausti ryšį su motina. Merginai ateina suvokimas, kad vidinis ryšys yra gyvas, tarsi nemirštanti gija tarp praeities, dabarties ir ateities.
Šią puslapiuose perteiktą vidinę herojės kelionę sustiprina įspūdingo dizaino viršelis, vaizduojantis moters veidą, virstantį raudonu paukščiu, arba atvirkščiai. „Raudona spalva reiškia transformaciją, O paukščio simbolis – tai vidinė kelionė.“
Kretingos miesto gyventojai pastaruoju metu vis dažniau dalijasi nerimą keliančiomis patirtimis – naktimis nepažįstami asmenys klibina butų daugiabučiuose ir individualių namų durų rankenas, mėgina patekti į laiptines ar kiemus, o pastebėti – skubiai pasišalina. Apie tokius atvejus redakcijai papasakojo tiek Vilniaus gatvėje gyvenanti moteris, tiek M. Daujoto gatvės gyventojai. Nors įsilaužimų neužfiksuota, pasikartojantys bandymai patikrinti duris ar patekti į privačias teritorijas kelia žmonėms pagrįstą nerimą ir skatina svarstyti – tai atsitiktiniai atvejai ar galimos nusikalstamos veikos užuomazgos?
Veiksmas vyksta naktį
„Naktį su vyru jau ne vieną kartą išgirdome, kaip kažkas klibina mūsų buto durų rankeną. Priėjus prie durų ir pažiūrėjus per „akutę“ jau nieko nebebūna. Per pastaruosius kelis mėnesius tai įvyko ne vieną kartą“, – situaciją apibūdino į redakciją paskambinusi Vilniaus gatvėje viename daugiabučių namų gyvenanti moteris.
Apie panašią situaciją per Kretingos rajono policijos komisariato 2025 m. veiklos ataskaitos pristatymą užsiminė ir rajono Tarybos narė Jolanta Gedvilaitė. „Girdėjau apie agresyviai į gyvenamuosius namus M. Daujoto gatvėje ir šalia esančiame akligatvyje bandančius įsiveržti asmenis. Gyventojai sunerimę, įdomu, ar policijos pareigūnai yra sulaukę kokių pranešimų, kas tai per asmenys ir koks jų tikslas“, – tuomet kalbėjo ji.
Kiek vėliau J. Gedvilaitė patikslino, kad tai buvo pavienis atvejis, per kurį nepažįstami asmenys bandė patekti į kelių gyventojų namus: „Mano pažįstama savo kieme pastebėjo kruvinus pavėsinės langus ir sulaužytą tvorą. Vėliau paaiškėjo, kad tą pačią naktį ir pas kitus kaimynus, gyvenančius kitoje gatvės pusėje, lankėsi nepažįstamas asmuo. Vilkėdamas ilgą žalią striukę su kapišonu, jis bandė veržtis į vidų ir draskė durų rankeną. Kaimynei pagrasinus iškviesti policiją, nepažįstamasis pabėgo.“
Bylos duomenimis, grupės nariai gamino ir platino psichotropines medžiagas, impregnuodami į specialius medvilnės pagrindu pagamintus popieriaus lapus, kurių dalis kontrabanda buvo siunčiami į Jungtines Amerikos Valstijas.
„Organizuota grupė veikė 2023–2024 metais. Iš apyvartos paimta 25 kg psichotropinių medžiagų, iš kurių daugiau negu 12 kg sudaro grynasis sintetinis kanabinoidas, – informaciją „Pajūrio naujienoms“ papildė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Gotautaitė. – Šis atsakymas teikiamas remiantis tik byloje įtvirtintais faktais. Dėl kitų klausimų – ryšių su kitomis grupuotėmis, finansavimo ar galimo pelno – papildomų duomenų kaltinime nėra, todėl jokie spėjimai ar nepatvirtinta informacija negali būti pateikta.“
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, organizavo psichotropinių medžiagų gamybą Kretingos rajone esančioje sodyboje. Į nusikalstamą veiką jis įtraukė ir tris savo artimuosius. Kartu jie įgijo chemines medžiagas, priemones ir įrangą, skirtą psichotropinei medžiagai – sintetiniui kanabinoidui – gaminti.
VYTAUTO g. kovo 2 d. apie 10.41 val. AB „Regitra“ ketinant registruoti transporto priemonę BMW 5, pastebėta, kad automobilio registracijos liudijimas gali būti suklastotas. Pradėtas tyrimas.
PALANGA
BANGŲ g. kovo 3 d. apie 11.41 val. prie garažo rastas įtartinas paketas, kuriame gali būti narkotinių medžiagų. Pradėtas tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Kretingos veteranų krepšinio pirmenybės pasiekė finišo tiesiąją. Įvyko pusfinalio susitikimai ir paaiškėjo, kurios komandos dalyvaus finale. Pirmajame pusfinalyje Salantų „Granitas“ – pastarųjų metų finalininkas – 96:73 nugalėjo „Lobikoną-Resursą“ ir, laimėjęs visus keturis kėlinius, žengė į dar vieną finalą. Nesulaikomai „Granito“ komandoje žaidė Alvydas Grikpėdis (10/12 dvitaškiai, 6/6 baudos, 13 atk. kamuolių, 7 rez. perdavimai, 5 per. kamuoliai, 7 išprov. pražangos, 43 naud. balai), surinkęs 27 taškus, Daivydas Kura (5/8 tritaškiai) pridėjo 20. Plungės atstovų neišgelbėjo Darius Kaveckis (12/14 dvitaškiai, 7 atk. kamuoliai, 9 išprov. pražangos, 38 naud. balai) – 24, Andrius Drakšas (8/14 dvitaškiai, 11 atk. kamuolių) – 18.
Kitame pusfinalyje „Buivolai“ 80:69 palaužė „Viruso“ pasipriešinimą. Nugalėtojų komandoje 21 tašką pelnė Giedrius Ratkus (/9 dvitaškiai, 7 išrpov. Pražangos, 31 naud. balas), Eimantas Kupšys (10 atk. kamuolių, 7 išrpov. Pražangos, 27 naud. balai) pridėjo 19; „Viruso“ komandoje 16 surinko Aurimas Lukauskis (6/8 dvitaškiai, 5 rez. perdavimai, 8 išprov. pražagos, 21 naud. balas), 14 – Tomo Kubiliaus (8 atk. kamuoliai) kraityje.
Rajono krepšinio taurės rungtynėse, kai kurios komandos jau spėjo sužaisti po dvejas rungtynes, abejas laimėjo ir kol kas lyderiauja: A pogrupyje – „Stafs“ ir „Jokūbavas“, B pogrupyje – BC „Statomenas“, C pogrupyje – „Virusas“ ir D pogrupyje – „Sporto mokykla“.
Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Vilius Stonkus įvardino, kad komisariato transporto priemonių parke – 3 nauji automobiliai.
Šią savaitę Klaipėdos apskrities policijos automobilių parką papildė 29 nauji „VW Transporter“ tarnybiniai automobiliai. Iš jų trys perduoti Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams, 2 – Palangos miesto. „Manau, kad į Kretingos rajono gatves jie išriedės dar šią savaitę“, – sakė komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Vilius Stonkus. Dar du automobiliai papildė Palangos miesto policijos komisariato automobilių parką.
Senus pakeis nauji
Naujieji automobiliai bus naudojami reagavimo funkcijoms vykdyti – jais patruliuos pareigūnai, vykstantys į iškvietimus ir užtikrinantys viešąją tvarką rajone.
V. Stonkus teigė, kad naujieji automobiliai pakeis iki šiol naudotas transporto priemones: „Reaguojančių ekipažų skaičius išliks tas pats, tačiau nauji automobiliai leis greičiau ir saugiau pasiekti įvykio vietą, dar kokybiškiau suteikti pagalbą gyventojams.“
Iki šiol naudoti automobiliai buvo 2018–2019 metų gamybos, intensyviai eksploatuoti, nuvažiavę nemažai kilometrų. „Dėl nusidėvėjimo jie pareikalaudavo vis daugiau priežiūros, todėl atnaujinti transporto parką buvo būtina“, – tikino V. Stonkus.
Naujieji „VW Transporter“ aprūpinti visa patruliavimui reikalinga įranga – specialiaisiais švyturėliais, ryšio priemonėmis, kompiuterine įranga. Pasak Reagavimo skyriaus viršininko, papildomų išskirtinių naujovių juose nėra, tačiau visa būtina įranga atitinka šiuolaikinius reikalavimus ir užtikrina sklandų pareigūnų darbą.
„Automobiliai bus naudojami tiek reaguoti į pranešimus, tiek patruliuoti mieste ir rajone. Esame rajoninis komisariatas, dalis gyventojų gyvena atokesnėse vietovėse, todėl patikimas transportas mums ypač svarbus“, – akcentavo V. Stonkus.
Prieš pradedant eksploatuoti naująsias transporto priemones, bus patikrinti techniniai ir komplektacijos aspektai. Planuojama, kad patruliuoti naujaisiais automobiliais pareigūnai pradės dar šią savaitę.
Kretingos rajono policijos komisariatas iš viso turi 5 „VW Transporter“ automobilius, pažymėtus skiriamaisiais policijos ženklais, vieną – policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtą automobilį.
|
|
