|
|
|
(2013) 2025-12-23Raguotosios kalnų avys Salantuose ganosi peržiem
Įvažiuojant į Salantus, vienoje M. Valančiaus gatvės sodybų, keliautojų akį patraukia ligi šiol besiganantys neįprasti galvijai: tai – stambios raguotosios vokiečių kalnų avys viltšyrhornai (Whiltshire Horn). Pasak avių šeimininkų Jolantos ir Viliaus Rapalių, šios veislės avys itin mėgsta vėsų klimatą – kuo šalčiau, tuo joms geriau, todėl sodyboje jos laisvai ganosi visą vis labiau šylančią mūsiškę žiemą. ?Gimtinėje laipioja po kalnų viršūnes „Vasarą, kai karšta, viltšyrhornų mūsų sodyboje nepamatysite – jos slepiasi tvarte. Atvirkščiai, vėsiu oru jos jaučiasi geriau, mėgsta būti lauke, nes savo gimtinėje ganosi kalnuotose vietovėse, kur sniegas – įprastas dalykas. Kai pasninga ir pas mus, matytumėt, avys dūksta kaip vaikai: laižo, kapsto, vartosi po sniegą, Kai temperatūra stipriai nukrenta – šiemet dar to nebuvo, jos natūraliai ieško šilumos patalpoje, kur nuolat būna vandens ir šieno“, – šių avių pomėgius apibūdino jų šeimininkė. „Mums yra buvę netgi kuriozinių situacijų, kai žmonės iš nežinojimo perlenkė lazdą, paskambinę tarnyboms – neva šeimininkai nesirūpina gyvūnais: šie išbadėję šąla lauke, pieva nugraužta. Nors mūsų mėsinėms avims, sprendžiant ir pagal jų išvaizdą, badas negresia nė iš tolo“, – pajuokaudama kalbėjo Jolanta, Salantų gimnazijos pedagogė. Jos vyras Vilius dirba įmonės „Kretingos vandenys Salantų padalinyje. Viltšyrhornai – itin įdomus gyvūnas: sakytum, nei avis, nei ožka, raguotas, plyno plauko ir jo kirpti nereikia. Tačiau savo dydžiu ožką jis lenkia kone dvigubai: suaugęs viltšyrhornas sveria apie 70 kg, o patinas – net iki 100 kg. Iš ėriuko suaugusia avimi tampa per 1-erius metus.
Be ko jums nebūna Kūčių ir Kalėdų?
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto dalyvumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės ir minimali alga, ir išmokos vaikams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pažymi, kad, įgyvendinant Vyriausybės įsipareigojimus gyventojams, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir pažeidžiamų asmenų pajamos. „Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos. Didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos bei viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – teigia ministrė J. Zailskienė. Ūgtels darbuotojų pajamos Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja 115 eurų – iki 1153 eurų. Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet sieks 846 eurus. 2026 metais padidės darbo užmokestis ir nuo jo skaičiuojamos išmokos daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis auga 0,7 proc., arba 12,6 euro, ir sieks 1798 eurus. Taip pat padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalūs pareiginės algos koeficientai, kad, nustačius 1153 eurų MMA, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.
Naujo skyriaus teks palaukti
Per šią savaitę įvykusį Kretingos rajono savivaldybės Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdį komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė pasidomėjo, kada Kretingos ligoninėje bus atidarytas naujasis Priėmimo skubios pagalbos skyriaus pastatas. Kaip paaiškino Kretingos rajono savivaldybės direktorė Vilma Priebienė, šiuo metu laukiama Valstybinės statybos ir teritorijų planavimo inspekcijos komisijos, kuri turi atvažiuoti ir įvertinti, ar pastatas atitinka visus reikalavimus. „Tada ir bus galima pradėti eksploatuoti pastatą“, – V. Preibienės pastebėjimu, ši procedūra gali užtrukti 1–2 mėnesius, tad naują Priėmimo skubios pagalbos skyrių turėti iki Naujųjų metų nėra jokių vilčių.
„P. n.“ informacija
Opozicija kandidatą į Etikos komisiją teiks sausį
Ketvirtadienį įvykusiame 37-ajame, paskutiniame šiemet Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Taryba nesutarė dėl Tarybos nario Giedriaus Petreikio kandidatūros į Tarybos Etikos komisijos narius. Opozicija, gavusi 10 minučių pertrauką, pareiškė, kad kandidatą į šią komisiją pateiks 2026 m. sausio mėnesio posėdžiui. G. Petreikį į Etikos komisiją buvo pasiūliusi opozicijai priklausanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kurios nariai yra G. Petrikis ir Gediminas Venckus. Savivaldybės tarybos Etikos komisija sudaryta iš 7 Tarybos politikų. Jai vadovaujantis opozicijos atstovas, konservatorius-krikščionis demokratas Vaidas Kuprelis pareiškė atsisakantis šių pareigų. Politikas viešai paaiškino savo pasitraukimo priežastis ir vieną svarbiausių įvardijo šiame darbe reikalingo juridinio išsilavinimo, žinių stoką bei tai, kad Savivaldybės administracija neužtikrina, nesuteikia komisijai būtinų teisinių paslaugų. G. Petreikis yra vienas aktyviausiai besireiškiančių opozicijos narių, kurio elgesį oponentai nepaliauja skųsti Etikos komisijai. Į G. Petreikio siekį dirbti ir Etikos komisijoje (politikas kaip opozicijos narys vadovauja Tarybos Kontrolės komitetui) valdančioji koalicija atsakė protestu. Pradžioje buvo parodyti iš posėdžių dokumentiniai kadrai, kuriuose užfiksuotas galimai etikos normas pažeidžiantis G. Petreikio elgesys. Kadrų montažą Tarybos politikai ir pats G. Petreikis stebėjo tylėdami. Tarybos valdančiajai koalicijai priklausančios J. Stonkutės teigimu, šio vaizdo įrašo tikslas buvo parodyti, kokio žmogaus kandidatūra teikiama į Etikos komisijos narius. „Ar toks žmogus gali būti etikos sergėtoju?“ – klausė ji.
Jaunimo reikalų taryba, Žemaitijos skautų organizacija, poezija – tik keli dalykai, supantys keturiolikmetę Pranciškonų gimnazijos mokinė Elzę Ruzgytę. Aštuntokė stropiai mokosi, aktyviai dalyvauja Kretingos visuomeniniame gyvenime, olimpiadose, konkursuose, kuria meną ir rašo eiles. Mokytis – malonumas Aštuntokė Elzė teigė, kad mokslai jai sekasi puikiai. Tai patvirtina ir jos vidurkis, siekiantis dešimt balų. Iš visų pamokų mokinę labiausiai domina gamtos mokslai. „Biologija man labiausiai patinka. Patiko nuo pat vaikystės, gal kokių septynerių. Prisimenu, kai tėtis nupirko man eksperimentų rinkinį. Labai mėgau juos daryti ir vis svajodavau atlikti pamokose. Biologija ir chemija yra tos sritys, kuriose būtent tai galiu daryti“, – dalinosi prisiminimais ji. Nors Elzė turi savo mėgstamų sričių, kitose pamokose taip pat sugeba įžvelgti įdomybių. „Iš tikrųjų man daug dalykų patinka, nes kiekviename atrandu bent dalelę, kuri patinka“, – sakė ji. Keturiolikmetei gerų mokymosi rezultatų pasiekti nesunku. Mokytis lengva dėl atidumo per pamokas ir noro išmokti kažką naujo: „Kai mokytojas kalba, viską išgirstu ir įsidedu į galvą, tad nelabai reikia namuose mokytis, taip pat patinka sužinoti naujų dalykų“, – akcentavo Elzė. Dėl šių savybių merginai taip pat nereikia ilgai ruoštis olimpiadoms. Ne laimėti, o sužinoti daugiau E. Ruzgytė aktyviai dalyvauja įvairiuose konkursuose ir olimpiadose. Dalyvauti pradėjo nuo pradinių klasių: „Pirmas konkursas buvo matematikos antroje klasėje. O ketvirtoje klasėje jau dalyvavau matematikos olimpiadoje, kurioje laimėjau pirmą vietą ir važiavau į respublikinį etapą.“ Ruoštis ir labiau gilintis biologijos srityje Elzė pradėjo penktoje klasėje. Pirmasis laimėjimas sekė po metų. „Šeštoje klasėje dalyvavau respublikinėje gamtos mokslų olimpiadoje, kurioje laimėjau antrą vietą“, – pasakojo aštuntokė. Septintoje klasėje šios olimpiados respublikiniame etape Elzė laimėjo trečią vietą. Šalies etape trečią vietą iškovojo ir lapkritį vykusioje geologijos olimpiadoje Vilniuje. „Dalyvauti netikėtai pakvietė biologijos mokytoja, tad pradėjau lankyti papildomą geografijos pamoką. Geografija būdavo vienas dalykų, kuris anksčiau nepatikdavo, bet dabar, kai pradėjau papildomai mokytis, labai susidomėjau“, – pasidalino ji.
Aštuoniolikmetis kretingiškis Emilijus Latakas šiandien – Kembridžo universiteto pirmakursis. Čia jis studijuoja cheminę inžineriją ir biotechnologijas. Į Jungtinę Karalystę jaunuolis išvyko dar būdamas septyniolikos – universitetą pasiekė anksčiau negu daugelis bendraamžių, nes dėl itin aukštų mokymosi rezultatų Lietuvoje buvo perkeltas į aukštesnę klasę. Dar mokydamasis septintoje klasėje Emilijus priėmė sprendimą „peršokti“ aštuntą. „Septintoje klasėje rinkau iš esmės vien dešimtukus, o ir olimpiadų pasiekimai buvo aukšti. Taip pat mokiausi pagal tarptautinę gabių mokinių programą „Gifted“ kartu su gabiausiais šalies vienuoliktokais“, – prisiminė jis. Tokie rezultatai ir nuolatiniai aplinkinių komentarai skatino judėti pirmyn greičiau negu įprasta.
Svajonė – nuo vaikystėsPaklaustas, kada pirmą kartą kilo mintis stoti į Kembridžo universitetą, Emilijus tikino negalintis įvardyti konkretaus momento. Svajonė studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose jį lydėjo nuo pat vaikystės. „Jau nuo darželio ir pradinių klasių laikų turėjau tikslą studijuoti svarbiausiuose pasaulio mokslo centruose“, – kalbėjo jis. Studijų kryptį jaunuolis rinkosi atsakingai. Jį domino tarpdisciplininė sritis, reikalaujanti plataus žinių ir gebėjimų spektro. „Norėjau krypties, kuri leistų suderinti domėjimąsi skirtingais mokslais ir kartu būtų naudinga visuomenei“, – teigė Emilijus. Jo siekis – kurti ir vystyti technologijas, padedančias spręsti aktualias Lietuvos ir pasaulio problemas. Pasirinkimą sustiprino ir tai, kad biotechnologijų sektorius sparčiai auga Lietuvoje. Taip Emilijus priėjo prie, jo manymu, optimaliausio sprendimo – cheminės inžinerijos ir biotechnologijų studijų Kembridže. Emilijaus teigimu, Kembridžo universitetas yra vienas svarbiausių gamtos mokslų pažangos centrų Europoje. Ypač stiprus čia cheminės inžinerijos ir biotechnologijų departamentas, kuris, pasak pašnekovo, konkuruoja su geriausiais JAV universitetais ir rungiasi dėl lyderio pozicijos pasaulyje. Stojimo procesas į Kembridžą buvo ilgas ir sudėtingas. Reikėjo ne tik parašyti stiprų motyvacinį laišką ir pateikti mokytojų rekomendacijas, bet ir puikiai išlaikyti stojamuosius egzaminus, dalyvauti intensyviuose akademiniuose interviu. Vis dėlto sunkiausia, anot E. Latako, buvo ne pats procesas, o pasirengimas jam – daugelį metų kaupti aukšti pažymiai ir pasiekimai tarptautinėse mokslo olimpiadose. Jaunuolis neabejojo, kad be artimųjų ir mokytojų palaikymo įveikti šį kelią būtų buvę gerokai sudėtingiau. „Išlaikyti aukštą motyvaciją tokį ilgą laiką nėra paprasta“, – atkreipė dėmesį jis, pridurdamas, kad yra be galo dėkingas tėvams ir pedagogams, padėjusiems augti ne tik akademiškai, bet ir kaip asmenybei.
„Pajūrio naujienos“ reguliariai rengia paskaitas jaunųjų žurnalistų akademijos nariams su žurnalistika susijusiomis temomis. Šįkart savo ilgamete praktine žurnalisto darbo patirtimi pasidalino daugiau kaip 20 metų „Pajūrio naujienų“ redaktore dirbanti Audronė Puišienė. Jaunimo priede „Kuprinė“ rašančioms vienuoliktokėms Austėjai Rusytei, Marijai Kalniūtei, šeštokei Liepai Česnulytei ir neseniai veikloje dalyvauti pradėjusiai aštuntokei Elzei Ruzgytei ji papasakojo apie žurnalisto darbo pokyčius Lietuvoje. „Per daugiau kaip 30 metų žurnalistikoje pokyčių būtą nemažai. Žurnalistinio darbo pradžioje teko patirti ir cenzūros, o dabar turime technologinių pokyčių. Tad mano kartai teko įvaldyti ir perprasti įvairias darbo metodikas, priemones“, – apibendrino A. Puišienė, kurios žurnalistinio darbo patirtis – 37-eri metai. Mokinės ne tik įdėmiai klausėsi paskaitos, bet ir turėjo klausimų: ko reikia, norint tapti žurnalistu, kas sudėtingiausia šioje srityje, kas yra redaktorius, ką jis veikia, kaip lektorė tapo redaktore. „Paskaita buvo naudinga, sužinojome, ką iš tiesų veikia redaktorius ir kokia įdomi gali būti žurnalistika, bet tuo pačiu ir reikalaujanti daug atsakomybės“, – mintimis dalijosi Austėja. „Pajūrio naujienų“ redaktorė per susitikimą nemažai dėmesio skyrė ir raštingumui. „Žurnalistikoje ypač svarbu – smalsumas, tačiau rengiant informaciją ypatingą dėmesį reikia skirti raštingumui. Savo redakcijoje taikome aukščiausius reikalavimus, nuolat tikriname žodžių vartojimo prasmes, rašybą, domimės naujausiomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis, straipsnius tikriname ne vieną kartą, – kalbėjo ji, akcentavusi, kad rengiant žurnalistinius straipsnius, visada svarbu tikrinti kruopščiai faktus. – Redaktorius ne tik tikrina klaidas, bet daug dėmesio skiria tikslindamas faktus ar pašnekovų pavardes.“
„Kuprinės“ informacija
Kiekvienais metais Pranciškonų gimnazijoje šeštų klasių mokiniai kartu su savo šeimomis kuria prakartėles – meninius Jėzaus gimimo pavaizdavimus. Ši tradicija mokykloje gyvuoja jau penkiolika metų. Kaip pasakojo gimnazijos tikybos mokytoja Danutė Ančerytė, pirmąją prakartėlę pastatė šv. Pranciškus prieš aštuonis šimtus metų: „Ir mes norime, kad mūsų šeštokai kartu su šeima ruoštų tokius pristatymus.“ Mokytoja akcentavo, kad svarbiausia yra ne pats darbas, o bendras buvimas kartu: „Norime, kad po to šeimos galėtų kartu džiaugtis tuo grožiu, kurį kuriame visi kartu.“ Prakartėlių kūrimas tampa ypatingu advento laikotarpio akcentu, kai visur aplink jau dega šviesos ir miestų eglės. Pasak mokytojos, prakartėlės padeda prisiminti tikrąją Kalėdų prasmę: „Sustoti ir prisiminti, kad Kalėdos nėra dovanėlės ir tik lemputės.“ Ji tikino, kad svarbu, jog kiekviena šeima į savo namus galėtų parsinešti Kalėdų kaltininką – kūdikėlį Jėzų. Mokytoja taip pat priminė, kad, nors Jėzus gimė seniai, jo laukimas kartojasi kasmet: „Jis gimė prieš du tūkstančius metų pasauliui, bet kiekvienais metais gimsta mūsų širdyse. Adventas taip pat yra laikas pasiruošti ir ateičiai – antram kartui, kai Jėzus ateis kaip tas, kuris mus myli ir laukia.“ Šiais metais mokykloje eksponuojamos net 126 prakartėlės. Nors šį kartą konkursas nebuvo rengiamas, mokytoja pripažino, kad iš dalies liūdna, nes buvo pagaminta daug gražių prakartėlių. Darbai kuriami iš įvairių medžiagų, dažnai naudojant tai, kas gali būti panaudota antrą kartą ar randama gamtoje. Prakartėles kuria šeštų klasių mokiniai kartu su savo tėvais. „Ne visi turi menininko ar artisto dovaną, bet kiekvienas darbas yra vertas būti parodoje“, – džiaugėsi D. Ančerytė, akcentavusi, kad svarbiausia yra pats procesas ir kartu praleistas laikas, kuriuo galima nuoširdžiai pasidžiaugti.
Liepa ČESNULYTĖ
„P. n.“ akademijos narė
Gruodžio pradžioje Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje surengta Žemaitijos regiono etnokultūrinė popietė „Vaka, vaka, vanaga, šuokem trypkem kap žiuoga 2025“ dar kartą įrodė, kad gyvosios tradicijos ir žemaitiškas žodis čia užima ypatingą vietą. Tai – ilgametis, nuo 2003 metų gyvuojantis renginys, kiekvieną kartą pradinio ugdymo mokinius ir mokytojus suburiantis prisiliesti prie tautosakos, papročių ir senolių palikimo. Šio renginio sumanytoja buvo pradinio ugdymo mokytoja Justina Vaičikauskienė, šiandien jau senjorė, o pastaruosius šešerius metus šią tradiciją toliau puoselėja pradinio ugdymo mokytoja Aurelija Laureckienė. Per du dešimtmečius šventė keitėsi: iš pradžių vyko konferencijos, kuriose mokiniai žemaitiškai pristatydavo surinktą medžiagą apie senovinius daiktus, juos demonstruodavo, pristatymą paįvairindami šokiais ar dainomis. Vėliau renginys įgavo lietuvių liaudies tautosakos formą – vaikai ėmė pristatyti mįsles, patarles, žaidimus, ratelius ir dainas. Tačiau etnokultūrinės popietės misija išliko ta pati – puoselėti etninę kultūrą, priminti senolių išmintį ir kūrybą, saugoti žemaitiškos tarmės grožį.
Gruodžio mėnesį Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė džiaugėsi įvairiais renginiais ir pasiekimais, kurie parodė, kaip prasmingai tradicijos, bendrystė ir šiuolaikinės idėjos susipina mokinių kasdienybėje. Gruodžio 10 d. Ylakių gimnazijoje vyko pirmasis Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados etapas, subūręs mokinius, besidominčius mūsų tradicijų, papročių ir kultūros šaknimis. Šis renginys – ne tik galimybė pasitikrinti žinias, bet ir atskleisti gebėjimą etninę kultūrą susieti su asmenine patirtimi ir šiuolaikiniu gyvenimu. Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokinė Skaistė Duoblytė I–II gimnazijos klasių amžiaus grupėje iškovojo I vietą. Atlikusi namų užduotį ir testą, Skaistė papasakojo ir apie didžiąją savo aistrą – žirgus. Gimnazistės istorija sužavėjo komisiją gebėjimu atskleisti ryšį tarp asmeninės patirties ir etninės kultūros. Senuosiuose lietuvių papročiuose žirgai visuomet turėjo ypatingą vietą, todėl Skaistės pasirinkta tema natūraliai ir prasmingai įsiliejo į olimpiados kontekstą. Mokinę konkursui parengė lietuvių kalbos mokytoja Sigita Dirmeitienė. Azartiškas protmūšis Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje gruodžio 9 d. tvyrojo ypatinga nuotaika – čia vyko azartiškas Kalėdų tematikos protmūšis. Renginyje dalyvavo 19 komandų. Kiekvieną komandą sudarė gimnazistai ir jų tėvai. Azartiškame žaidime dalyvavo ir mokytojų komanda. Nors į prizus ji nepretendavo, tačiau pasitikrino savo išmintį bei žinias ir prisidėjo prie smagios atmosferos kūrimo. Protmūšį sudarė keturi turai. Klausimus parengė renginio sumanytojas ir organizatorius matematikos mokytojas Andrius Aniulis. Vertinimo komisija suskaičiavo taškus ir paskelbė laimėtojus. III vietą iškovojo IIb klasės komanda, II vieta atiteko IVc klasės mokiniams ir jų tėvams, o nugalėtojais tapo IIa klasės komanda. Renginį papuošė muzikiniai pasirodymai – gitaros studijos vadovo Pauliaus ir III gimnazinės klasės mokinės Simonos atliekamos dainos.
Keturiolikmetis Jonas Lipinskas – triskart „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyvis. Pirmą kartą iškritęs dar pirmuose etapuose, kitais metais į konkursą vyko drąsesnis. Tuomet jaunuolis pateko į finalą, o laimėtojui nusileido vos keliais taškais. Trečiasis bandymas šiais metais pasibaigė antrame ture, nepaisant to, vaikinas į konkursą kasmet keliauja su vis didesniu noru, nesibaigiančiu ryžtu ir ketina sugrįžti ketvirtą kartą. Konkursas sudėtingesnis negu atrodo Konkurse dalyvauti Jonas nusprendė, kai namuose ėmė vis sėkmingiau atsakinėti į „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ laidoje pateikiamus klausimus. Šią laidą vaikinas žiūrėjo nuo pat mažens ir svajojo kada nors pats atsidurti studijoje. Tačiau, pasirodo, gyvame eteryje viskas yra daug sudėtingiau. „Dalyvauti žaidime yra visiškai kita negu bandyti atsakyti į klausimus sėdint namie ant sofos. Daug daugiau jaudulio, dėl kurio mažėja pasitikėjimas savimi“, – atviravo aštuntokas. Konkurso dalyviai visuomet vyksta su palaikymo komanda – ne išimtis ir Jonas, keliavęs su dvidešimčia mokinių – bendramokslių ir draugų. Pasak jo, palaikymo komanda padeda dalyvaujančiajam, nes jauti jų tikėjimą tavimi, tačiau tai gali išvirsti ir į blogą pusę: „Dalyvaujant žaidime labiau spaudžia kitų lūkesčiai, nes, tiesą sakant, nesu labai savikritiškas, o į žaidimą važiuoja beveik visa klasė, tad jos nuvilti nesinori“, – patirtimi dalijosi Jonas.
PALANGA TAIKOS g. gruodžio 15 d. apie 14.43 val. viešoje vietoje 1987 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, automobilių stovėjimo aikštelėje iš chuliganiškų paskatų išdaužė automobilio „Toyota“ lango stiklą. Klaipėdos pl., viešoje vietoje, įžūliai kibo prie praeivio, grasino sumušti. Asmuo sulaikytas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. KRETINGOS g. gruodžio 15 d. apie 19.29 val. atliekant prevencinę priemonę dėl vairuotojų blaivumo, sustabdyto automobilio „Nissan“ vairuotojui, gimusiam 1992 m., nustatytas 1,55 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Gargžduose įvykusiame šokių konkurse „Dance Beat“ puikiai pasirodė Bajorų laisvalaikio studijos šokėjai. „Konkursas tapo gražia sezono pabaiga – kolektyvas iš Gargždų grįžo su aukščiausiais įvertinimais ir Grand Prix apdovanojimu“, – teigė studijos choreografai Roberta ir Aurimas Bajorai, parengę sėkmę atnešusius pasirodymus. Konkurse Bajorų laisvalaikio studijai atstovavo 40 šokėjų. Jie, varžydamiesi įvairiose amžiaus ir kategorijų grupėse, pademonstravo aukštą techninį pasirengimą, artistiškumą ir sceninę brandą. Už šokį „Sparnai“ (klasika, 7–9 m. grupė) vertinimo komisijai šokėjams paskyrė I v. Tokią pačią poziciją užėmė šioje kategorijoje ir amžiaus grupėje užėmė ir šokis „Lėlės“. Klasikos kategorijoje mišrioje grupėje šokis „Spalvoti lašeliai“ tapo III v. laimėtoju. Pirmą vietą ir nugalėtojų vardus popšokio kategorijoje su šokiu „Maximum“ iškovojo 10–12 metų šokėjai, o mišrios grupės šokėjai toje pačioje kategorijoje su šokiu „Clap your hands“ tapo „Grand Prix“ laimėtojais. „Mūsų tikslas – kad vaikai ir jaunimas pas mus ne tik mokytųsi, bet ir atsipalaiduotų, jaustųsi gerai ir laisvai. Į užsiėmimus ateiname dirbti, bet tai suteikia malonumą ir gerų emocijų. Vaikai šoka ne tik dėl rezultatų – pirmiausia šokis jiems teikia džiaugsmą“, – kalbėjo R. ir A. Bajorai, kurių pastebėjimu, šį sezoną šokėjai patobulėjo, o ir jie patys auga kaip vadovai. „Didžiuojamės kiekvienu šokėju ir džiaugiamės puikia šių metų pabaiga“, – sakė choreografai, Bajorų laisvalaikio studijos įkūrėjai.
„P. n.“ informacija
Kretingos sunkiaatlečių pasirodymas trenerio nenuvylė
Šilutėje įvykęs ir stipriausius šalies sunkiaatlečius – tiek jaunuomenę, tiek suaugusiuosius – subūręs Lietuvos sunkiosios atletikos komandinis čempionatas sėkmę atnešė ir Kretingos sporto mokyklos komandai, treniruojamai Arvydo Bušecko. „Varžėmės tarp šalies stipriausių, ir mūsų sunkiaatlečiai pademonstravo puikią fizinę formą, pagerino ne tik asmeninius, bet ir Lietuvos rekordus“, – teigė A. Bušeckas. Bendroje įskaitoje tarp 12-os komandų mūsiškiai užėmė VIII v. – trenerio teigimu, pakilti į aukštesnę vietą sutrukdė vyresnių sportininkų stoka, nes Kretingos sporto mokyklos komandai atstovavo tik šios mokyklos jaunieji auklėtiniai. U-17 grupėje tarp merginų Elija Litvinaitė, rovusi 48 kg, stūmusi 62 kg, užėmė IV v. ir buvo apdovanota specialiuoju prizu. U-20 grupėje V v. užėmė Pijus Banys, kuris taip pat buvo apdovanotas specialiuoju prizu. Pijus rovė 90, stūmė 115 kg. U-17grupėje Gvidas Jucys, rovęs 100 kg ir stūmęs 133 kg, užėmė V v. ir pagerino Lietuvos U-17 ir U-20 amžiaus grupių rekordus. Nors aukštų vietų ir neužėmė, anot trenerio, gerai pasirodė Atas Tamošiūnas (U-12), Justas Banys, Ignas Stankevičius (U-17). „Darbas per treniruotes ir tarpusavio palaikymas yra viena priežasčių, lemiančių nuosekliai kylančius rezultatus. Džiaugiuosi savo auklėtinių progresu“, – neslėpė A. Bušeckas. Varžybų dalyvius, nugalėtojus ir prizininkus, sunkiajai atletikai nusipelnius asmenis pasveikino Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos prezidentas Vytautas Čepas. Buvo pagerbti buvęs Lietuvos rinktinės treneris ir teisėjų kolegijos narys Romualdas Dunauskas, Šilutės sporto mokyklos direktorius Aivaras Lileikis. Lietuvos sunkiosios atletikos komandinį čempionatą laimėjo Klaipėdos sunkiaatlečiai, II v. užėmė vilniečiai, trečios vietos laimėtoja – Telšių sunkiaatlečių komanda.
Antradienį atliekų surinkimo aikštelėse iš viso jų pastatyta 14-a: po vieną – Kartenoje, Darbėnuose, Salantuose, Vydmantuose, kiti – Kretingos mieste. Pasak bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktoriaus Pauliaus Ruškaus, pagal sutartį šiuos konteinerius nemokamai atvežė, o pripildytus išsiveš sertifikuota įmonė „Biomotorai“. Surinktas aliejus, jį paruošus, bus naudojamas kitiems naudingiems produktams – daugiausia biodegalams gaminti. „Gyventojus skatiname panaudoto aliejaus nepilti į klozetus, nemesti į konteinerius maišuose kartu su kitomis mišriosiomis atliekomis, o supilti į plastikinius butelius, užsukti ir tvarkingai įdėti į tam skirtus konteinerius“, – sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Paulius Ruškus. Pripildytas talpyklas planuojama išvežti kas mėnesį arba, kaip kituose rajonuose, kas du. Apie tai, kad konteineriai jau pilni, įmonei nuotoliniu būdu parodys įdiegti specialūs davikliai. Pirmąkart iš Kretingos rajono kepimo aliejaus konteineriai bus išvežti po Naujųjų metų – sausį.
„P. n.“ informacija
Darbėnuose pradėjo veikti paštomatas
Darbėnuose pradėjo veikti pirmas LP EXPRESS paštomatas, kuris leis miestelio gyventojams gerokai lengviau išsiųsti ir gauti siuntas. Šis paštomatas – tai Lietuvos pašto projektas regionuose, kuriuo siekiama įvertinti paštomatų paslaugos poreikį mažiau gyventojų turinčiose gyvenvietėse. Kiekvienoje vietovėje testavimo laikotarpis truks apie pusę metų – šiuo metu bus stebima, kaip aktyviai naudojamasi paštomatu, ar jis pakankamai užpildomas ir ar tampa dažna siuntų siuntimo bei atsiėmimo vieta. Artimiausiu metu LP EXPRESS paštomatas atsiras ir Kūlupėnuose. Susisiekimo ministerijos teigimu, 2026 m. planuojama įrengti 81 naują paštomatą, kuriuose bus teikiama ir universalioji pašto paslauga. Nuo kitų metų LP EXPRESS paštomatų tinklas taip pat bus plečiamas ir mažesnėse gyvenvietėse. Plėtra regionuose vyks etapais iki 2028 m. pabaigos.
„P. n.“ informacija
Palangos delegacija – kurorto meras Šarūnas Vaitkus, miesto Tarybos narys Andrius Bajoras, Savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vadovė Aušra Šikšnienė ir Sporto centro direktorius Saulius Simė – lankėsi Briuselyje, kur Europos Parlamento rūmuose įvykusiose iškilmėse Europos sporto sostinių ir miestų federacija (ACES Europe) įteikė prestižines nominacijas atrinktiems Europos ir viso pasaulio miestams. Kitais metais Palanga visame žemyne ir pasaulyje bus pristatoma „Europos sporto miestu 2026“. ACES Europe prezidentas Gian Francesco Lupattelli kartu su garbės prezidentais Andrey Kovatchev ir Giusi Princi 70 miestų ir regionų iš viso pasaulio įteikė oficialias vėliavas, simbolizuojančias įsipareigojimą sportui kaip bendruomenių socialinės gerovės plėtojimo įrankiui. Be kitų, nominacijos įteiktos 30 Europos miestų iš 15-os šalių merams ir atstovams, tarp jų ir Palangai. Tad Palanga ateinančiais metais įsilieja į didžiulį sportinį judėjimą, kurio žemėlapyje vien Europoje yra Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės, Serbijos, Rumunijos, Kosovo, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Bulgarijos, Maltos, Slovėnijos miestai. Mūsų šaliai atstovaus Palanga, kuri tampa matoma Europoje kaip aktyvios gyvensenos centras, kur sportas ir sveikatinimas yra kasdienybės dalis ir puikus potencialas aktyviam turizmui – tiek šeimoms, tiek sportuojantiems žmonėms.
„P. n.“ informacija
Trečiadienį apie 14.18 val. Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad Jūratės gatvėje Palangoje kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams automobilis „Ligier” jau degė atvira liepsna. Netoliese buvę liudininkai negalėjo atsistebėti, kokiu greičiu ugnis pasiglemžė transporto priemonę. „Jis sudegė tiesiog mano akyse. To dar nesu matęs”, – nuostabą išsakė palangiškis. Per gaisrą automobilis sudegė visiškai.
„P. n.“ informacija
Dvariškių kostiumų kūrėja: istorija, kuri atgimsta
Kretingos rajone jau dvylika metų gyvenanti Marijono Daujoto progimnazijos dailės mokytoja Onutė Viskontienė savo namuose kuria tokį grožį, kuris akimirksniu nukelia į XVIII–XIX a. dvarus. Kostiumų modeliavimas, siuvimas ir istorinių siluetų interpretacijos – jos pomėgis, į kurį pasinėrė prieš trejus metus. Šiandien mokytojos rankomis sukurti kostiumai ne tik puošiami autentiškomis detalėmis, bet ir virsta pagrindiniais akcentais istoriniuose pokyliuose. Suknelės – kūrybinė interpretacija Idėja kurti tokias sukneles, kostiumus atsirado ne iš pareigos, o žavėjimosi estetika. „Visada žavėjo manierizmas, pompastika, visa ta senųjų epochų estetika. Taip kuriu ir savo aplinką – man tos formos, linijos ir dekoras labai artimi“, – tikino O. Viskontienė. Tačiau nuo žavėjimosi iki pirmosios suknelės – vienas atsitiktinumas. Prieš trejus metus mokytoja su drauge nuvyko į Bukantės dvarą, edukaciją „Penktos valandos arbatėlė“, kur pristatomi XIX a. moters gyvenimo ritualai. Ten reikėjo pasipuošti tam tikromis detalėmis – pirštinaitėmis, vėduokle ar skrybėle, būdingomis damų garderobui, todėl Onutė pasipuošė ilgesniu namuose turėtu sijonu, nėriniuota palaidine. „Tada ir supratau, kad norėčiau labiau pažinti, patirti praėjusių laikmečių dvasią“, – pirmąjį norą pabandyti sukurti istorinę suknelę prisiminė dailės mokytoja. Per trejus metus Žemaitijoje gyvenanti panevėžietė sukūrė penkias skirtingų istorinių epochų įkvėptas sukneles. Kiekviena jų – ne kopija, o kūrybinė interpretacija, pagarbiai laikantis laikmečiui būdingų technologijų. Pavyzdžiui, XVIII a. „robe ? la fran?aise“ siluetas reikalauja klosčių, kurių vienos nugaros klostės plotis gali siekti kelis metrus sulankstytos medžiagos. „Čia vien jos klostei paruošti ir susiūti prireikė begalės valandų, o audinio – apie dešimt metrų“, – pasakojo kūrėja, rodydama, kiek po klostėmis slepiasi medžiagos. Kita – Napoleono laikų, apie 1800–1810 m. – pasižymi lengvu kritimu, paprastumu, itin subtiliu siluetu be pompastiškų korseto formų. Yra ir XIX a. pab. Viktorijos laikotarpio interpretacija, kuriai būdingi „užpakaliukai“, konstrukcijos rankovėse ir krinolinai. „Jei labai tiksliai rekonstruočiau, reikėtų griežtai laikytis siūlių, pjūvių, autentiškų medžiagų. Bet man labiau patinka kurti – laikausi silueto, technologijos, tačiau įnešu ir savo minties“, – dalinosi Onutė. Priešingai negu dauguma kostiumų rekonstruktorių, ji nėra profesionali siuvėja, todėl natūralu, kad didelė atrama – Panevėžyje gyvenanti jos mama Liudmila Kiselienė, kuri dukrai padeda siūti istorinius kostiumus. „Ji man – didžiausias ramstis. Padeda tada, kai reikia patarimo, kai kažką sunku išspręsti, nes visą gyvenimą dirbo inžiniere technologe, ir, nors ne siuvėja, jai nesvetimas tikslumas, brėžiniai. Darome kartu – viena kuria, kita konstruoja, viena kitą pataisome, papildome. Žinau, ją šis mano pomėgis žavi, dėl to ji net iš Panevėžio atvažiuoja“, – dėkingumą mamai išsakė O. Viskontienė.
2026-ųjų metų „Pajūrio naujienų“ kalendorius – tai dovana skaitytojams, kuriuos ji kasmet aplanko jau daugiau kaip du dešimtmečius. Šįsyk kalendorius – žaismingas, per vaikus simboliškai atskleidžiantis skirtingus žmonių charakterius ir mūsų laikraščio turinio įvairovę. Kaip ir kasdieniuose laikraščio puslapiuose, taip ir kalendoriaus viršelyje susitinka skirtingos temos, patirtys ir asmenybės, kurios viena kitą papildo. Kalendoriaus viršelį vaikai papuošė neatsitiktiniai – jie turi glaudų ryšį su „Pajūrio naujienomis“. Tarp jų – Marijono Daujoto progimnazijos septintokai broliai Vakaris ir Gabrielius Mikaločiai, Pranciškonų gimnazijos devintokė Evita Pociūtė, dvyniai ketvirtokai Beata ir Aretas Klovai bei Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ugdytinės seserys penktokė Goda ir pirmokė Liepa Griciūtės. Kaip ir šie vaikai, taip ir „Pajūrio naujienos“ – skirtingos, turinčios savo nuomonę, bet pasirengusios dialogui. Laikraščio turinį kiekvieną savaitę nuosekliai papildo teminiai priedai: aktualiomis sveikatos problemomis alsuojanti „Sveikata“, kūrybos žmones pastebinčios „Smiltys“, netikėtus istorinius pomėgius, specialistų įžvalgas atrandantis priedas „Mūsų žmonės“, svarbiausius žemės ūkio darbus nušviečiantis „Žemė ir ūkis“, jaunimo balsą girdinti ir save išbandyti žurnalistikoje galimybę suteikianti „Kuprinė“. Tai dar ne viskas. Redakcija per visus metus vykdo ir daugiau unikalių projektų. Vienas jų – 7 Vakarų Lietuvos redakcijas vienijantis priedas „Vakarų Lietuva“. Puslapiuose kaskart galite rasti ir kitų netikėtumų – gyventojų balsą atspindinčias rubrikas „Gatvės interviu“, „Palangos Juzė klauso“, pradedančius kurti pastebinčią „Kūrybos kelyje“, o kur dar metus užbaigiantys „Metų žmogaus“ rinkimai. Tikimės, kad šis kalendorius lydės jus visus metus, kvies domėtis savo kraštu, skaityti patikrintas naujienas ir būti bendruomenės dalimi. Linkime bent šiek tiek „išlįsti“ iš socialinių tinklų ir daryti tai, kas tikra – bendrauti vieni su kitais, skaityti patikrintas, kruopščiai atrinktas naujienas, dalintis savo gerumu ir šiuo geopolitiškai įtemptu metu būti kaip niekada vieningais.
„P. n.“ informacija
Arbata į Lietuvą, buvusią Abiejų Tautų Respublikos dalį, atkeliavo XVII a. II p. iš Vakarų Europos – Olandijos ir Anglijos, kur ji laivais buvo atplukdoma iš Kinijos. Šis gėrimas čia įsitvirtino XVIII a., tapęs daugiausia dvaruose puoselėtu aristokratišku įpročiu. Vienas vertingiausių apie šio gėrimo paplitimą XVIII a. Lietuvoje liudijantis šaltinis yra Salantų dvaro pajamų ir išlaidų knyga, apimanti 1760–1780 m. Išlikę įrašai joje rodo, kad Salantų dvarą 1740–1784 m. valdžiusi Ona Miunster-Vainienė arbatai ir jos gėrimo ceremonijos inventoriui pirkti nuolat skirdavo lėšų. Ji apsipirkdavo Liepojoje ir kasmetinėse Klaipėdos mugėse (jomarkuose), o jos naudotas gėrimo inventorius – stalelis, spalvota staltiesė, pas Skuodo skardininką užsakyta speciali lakuota dėžutė arbatai, įvairaus dydžio alaviniai ir variniai katiliukai vandeniui užvirinti, sidabrinių šaukštelių rinkinys ir tuzinas pilkos spalvos porcelianinių indelių – liudija susiformavusį arbatos vartojimo įprotį. XIX a. Lietuvai tapus carinės Rusijos imperijos dalimi arbatos vartojimo kultūra dvaruose dar labiau išpopuliarėjo ir tapo neatsiejama kasdienio valgio dalimi kaip maistą lydintis gėrimas, nors ji buvo vartojama ir kaip apetitą žadinantis ir virškinimą skatinantis vaistas. Arbatos vartojimą skatino ir jos virimo prietaisų – anglimi kūrenamų, vadinamųjų samovarų, išpopuliarėjimas, nes Rusijoje ir Lenkijoje gaminami virduliai buvo gerokai patogesnis negu iki tol naudoti angliški spiritiniai. Netrukus jie tapo įprasti dvarų valgomuosiuose ir stovėdavo kiek atokiau ant specialaus žemesnio stalelio, dalis jų buvo skirta ir aptarnaujančio personalo reikmėms.
„Šalčio įkvėpta mada“ papildė tyliojo kurorto būtį ir esmę
Sukūręs šiltą nuoširdaus bendravimo atmosferą, dosniai dalijęs autografus ir pakvietęs į nesibaigiančią fotosesiją, padėkojęs Lietuvai ir Palangai už galimybę saugoti savo kolekciją ir rengti parodas bei pasisakęs prieš bet kokius karus. Toks buvo mados istorikas meno kritikas kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas, kai Palangos kurorto muziejuje iš jo fondo kolekcijos buvo atidaryta žiemos mados paroda „Šalčio įkvėpta mada“. Į šios parodos atidarymą Palangos kurorto muziejuje, kuris yra įsikūręs „Anapilio“ viloje – viename seniausių Lietuvos pajūrio kurorto architektūros statinių ir vienoje pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, išlikusių iki šių dienų, – susirinko per 100 ne tik mada besidominčių palangiškių ir svečių – dažnas sutiktas teigė, kad apskritai yra A. Vasiljevo, kaip asmenybės, ir jo plataus spektro veiklos gerbėjas. Atsinaujinusi draugystė su Palanga Paroda „Šalčio įkvėpta mada“ – jau trečioji A. Vasiljevui Palangoje. Prieš kelerius metus Palangos gintaro muziejuje buvo surengta dailės kūrinių iš A. Vasiljevo kolekcijos paroda, prieš 7-erius metus – kurorto, šiemet – žiemos mados paroda. Abi pastarosios parodos – Palangos kurorto muziejuje. „Man tai – labai svarbu, nes Palanga man brangi nuo pat vaikystės, kai čia su šeima ilsėdavausi S. Daukanto gatvės 35-u numeriu pažymėtame dailininkų name. Palanga – pats geriausias kurortas pasaulyje! Su savo pušynais, grynu oru, jūra ir smėliu. O tai, ką mačiau, lankydamasis Klaipėdoje arba Kretingoje, krito į sielą“, – neslėpė parodos autorius, prisipažinęs, kad atsinaujinusi draugystė su Palangos kurorto muziejumi jam yra reikšminga. A. Vasiljevo požiūriu, žiemą surengti parodą apie žiemos madą buvo pakankamai tikslinga, nes šis laikas, kai kurorte mažiau turistų, mažiau besiilsinčiųjų, gali tapti nauju impulsu pritraukti čia žmones. Kolekcininkas pagyrė Lietuvos žmones: „Jūs, lietuviai, domitės mada – kaip rengtis, kaip atrodyti, jums svarbu šukuosenos ir naujausios kosmetikos tendencijos. O ir Lietuvos mados dizaineriai yra tikrai stiprūs.“ Neprasprūdo A. Vasiljevui ir kurorto aplinka, kuri kuriama kruopščiai puoselėjant gėlynus, vejas, išsaugant senąją vilų architektūrą, kas tik dar labiau papildo kurorto aurą, neužterštą fabrikų, tai yra pramonės gamybos.
2025 metais Darbėnų seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų. Asfaltuotos žvyro dangos gatvės, kai kuriose gatvėse atnaujinta asfalto danga, modernizuotas ar naujai įrengtas apšvietimas, rūpintasi viešųjų erdvių ir objektų priežiūra bei atnaujinimu, įrengta poilsiavietė prie Lazdininkų tvenkinio. Darbėnų gimnazijai pradėjus savarankišką moksleivių maitinimą, įsigyta įrangos gimnazijos virtuvei bei kt. „Darbėnų gimnazija tapo pirmąja rajono mokykla, po daugiau kaip dešimtmečio maitinimo organizavimą perėmusi į savo rankas, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. – Šiam svarbiam žingsniui reikėjo pasiruošti – atitinkamai pritaikyti ir atnaujinti patalpas, įsigyti įrangos virtuvei. Savivaldybė tam skyrė 150 tūkst. eurų: 120 tūkst. Eur – įrangai įsigyti, 30 tūkst. Eur – patalpoms. Šios investicijos jau pasiteisino – dėl pagerėjusios maisto kokybės ir sumažėjusios patiekalų kainos mokyklos valgykloje valgo gerokai daugiau mokinių nei anksčiau.“ Per šiuos metus modernizuota didelė dalis Darbėnų seniūnijos gatvių apšvietimo: modernizavimo darbai atlikti Grūšlaukės kaimo Peldžių, Mokyklos, Jazminų, Lakštingalų, Laukų ir Ąžuolų gatvėse, Darbėnų miestelio Smėlio ir Lakštingalų gatvėse, Senosios Įpilties kaime naujais LED šviestuvais pakeista 30 senų natrio lempų šviestuvų. Metams baigiantis, Lazdininkų kaime atsirado nauja poilsio erdvė: įrengtas nedidelis paplūdimys, tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelės, pavėsinės, lieptai bei kt., sudarytos sąlygos gyventojams ir svečiams aktyviai leisti laisvalaikį bei patogiai ilsėtis prie vandens. Tvarkytos ir kitos viešosios erdvės: Juzumų kaimo Girininkijos ir Laukžemės kaimo Šventosios gatvėse pašalinti avarinės būklės medžiai, Darbėnų miestelio Vytauto Didžiojo parke atlikti medžių genėjimo darbai, nuo savaiminių krūmų ir medžių išvalytas Senosios Įpilties piliakalnis. Savivaldybei pernai pradėjus įgyvendinti kol kas precedento visoje Lietuvoje neturinčią idėją sukurti vieningą lauko informacinių stendų tinklą svarbiausiems baltų kultūros paveldo paminklams, šiemet įrengtas naujas, modernus lauko informacinis stendas Senosios Įpilties piliakalnio papėdėje. Tai jau antrasis naujos kartos stendas rajone – 2024-aisiais toks stendas įrengtas Kretingos piliavietės (Ėgliškių-Andulių piliakalnio) papėdėje.
Auka už gerumo duoną pranoko lūkesčius
Kretingos rajono tarybos narė Jolanta Girdvainė pratęsė pačios sumanytą kalėdinę gerumo akciją: savo namų virtuvėje paskrudinusi ir česnaku įtrynusi gausybę riekelių duonos, jas pardavė už auką, o gautus pinigus paskyrė kilniam tikslui – prisidėjo prie vienos likimo smūgius patyrusios šeimos svajonės išsipildymo. Trečius metus akciją organizuojančiai J. Girdvainei šįkart pavyko surinkti rekordinę sumą – 3 tūkst. 250 eurų, – kai pernai ir užpernai maždaug po tūkstantį. Politikė žino, kas lėmė. Anot jos, dvi geradarių šeimos paaukojo iškart po 500 eurų, be to, mamos skrudintą duoną išgyrė ir Vilniuje puikiai išreklamavo sūnus, tad, kad pirktų vilniečiai, supakuotas riekeles teko nuvežti ir iki sostinės. „Dar dėl ko širdis džiaugiasi? Kad šiemet duonelę – kas po pusę kepalo, kas po visą – mielai pirko darbuotojų kolektyvai. Jie dalijosi mano papasakota daugiavaikės Kretingos rajono šeimos istorija ir su geriausiais linkėjimais aukojo“, – sakė Jolanta. O istorija išties jaudinanti: pirmagimis gimė neįgalus, šeimoje auga du nepilnamečiai, kai žmona laukėsi jaunėlio, traumą patyrė vyras – jam taip pat teko sėsti į neįgaliojo vežimėlį. „Didelė bėda, ypač, kai namuose ne vienas, o jau du žmonės su negalia. Jais rūpintis padeda nepilnamečiai vaikai, bet mašiną vairuojančiai moteriai dažnai tenka pačiai nuvežti pas gydytojus. Automobilis tokios būklės, kad kaskart išvažiavus gresia užgesti kelyje“, – sakė J. Girdvainė.
Politines reklamos SKAIDRUMO PRANEŠIMAS Nr.1
1. Užsakovas: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija Europos Parlamente, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles ASP 11G265 vilija.blinkeviciute@europarl.europa.eu 2. Užsakovą kontroliuojantis subjektas: Europos Parlamentas Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles 3. Už politinės reklamos skelbimą mokantis subjektas: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija Europos Parlamente Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė Rue Wiertz 60, B-1047 Bruxelles ASP 11G265 4. Laikotarpis, kurį politinės reklamos skelbimą numatoma publikuoti, pateikti ar platinti: Publikavimo datos laikraščiuose: 2025-12-19 5. Kitų išmokų, kurias politinės reklamos paslaugų teikėjai gavo už politinės reklamos skelbimą, bendros sumos ir bendra vertė: Suma – 308,50 Eur. 6. Kitų išmokų, kurias politinės reklamos paslaugų teikėjai gavo už politinės reklamos kampaniją, bendros sumos ir bendra vertė: - (nereikia) 7. Informacija apie politinės reklamos paslaugų teikėjų gautų sumų ir kitų išmokų kilmę: Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Europos Parlamente, Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė 8. Metodika, taikoma kitų išmokų, kurias politinės reklamos paslaugų teikėjai gavo už politinės reklamos skelbimą ir, kai taikytina, politinės reklamos kampaniją, - (nereikia) 9. Politinės reklamos skelbimas yra susijęs su darbu Europos Parlamente 10. [Tinklalapio saitas (-ai) į oficialią informaciją apie dalyvavimo rinkimuose ar referendume, su kuriuo (-iais) politinės reklamos skelbimas yra susijęs, sąlygas.]
11. [Nuorodos į Europos internetinės politinės reklamos skelbimų saugyklą.] 12. Kaip pranešti apie politinės reklamos skelbimus, kurie galbūt neatitinka reikalavimų: [Informacija apie Reglamento (ES) 2024/900 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą mechanizmą, skirtą pranešti apie galimai reikalavimų neatitinkančius politinės reklamos skelbimus.]
Pranešti apie politinės reklamos skelbimus laikraščiuose „Pajūrio naujienos“ ir bei portale www.pajurionaujienos.com, kurie galbūt neatitinka reikalavimų, galite elektroniniu paštu: info.pajurionaujienos@gmai.com .
|
|
