|
|
|
(2009) 2025-12-05Ligoninės priestatą pastatė per vienerius metus
Užbaigta pernai gruodį pradėta Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus priestato statyba, ji kainavo 1 mln. 674 tūkst. eurų. Šiomis dienomis ekspertai vertina priestato statybos darbų, kuriuos vykdė UAB „Ivro“, kokybę. Naujų 500 kv. m patalpų durys pacientams bus atvertos gavus Valstybinės komisijos leidimą priestatą eksploatuoti. Grėsė likti ligonine slaugai Naujasis priestatas sujungtas su senosiomis, kurios šiandieną jau irgi renovuotos, Priėmimo skubios pagalbos skyriaus patalpomis, ir bendras patalpų plotas viršija 1 tūkst. kv. m. „Ultragarsinė aparatūra, procedūriniai, operaciniai stalai, stebėjimo konsolės, deguonies sistemos, monitoravimo sistema ir kitos Priėmimo skubios pagalbos skyriuje diegiamos priemonės sumažins diagnozavimo klaidų galimybes, palengvins personalo darbą“, – Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas pasidžiaugė ir įsigyta modernia medicinine įranga. Įrangą, baldus naujoms patalpoms ligoninė įsigijo už savo lėšas, sumokėjusi 111 tūkst. Eur. Jei Priėmimo skubios pagalbos skyrius būtų likęs rūsiuose, kur dirba dešimtmečius, nepastačius šiam skyriui priestato, nuo 2026 m. sausio Kretingos ligoninė būtų netekusi nemažos dalies paslaugų, apmokamų Valstybinės ligonių kasos (VLK). Nes skyriaus sąlygos nebetenkino keliamų reikalavimų. „Kretingos ligoninė būtų tapusi slaugos ligonine, kaip Palangos“, – buvus liūdną svarbiausios rajono gydymo įstaigos perspektyvą patvirtino Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. „Pastatę priestatą išsprendėme ir ne vieną ligoninės vidaus struktūros problemą. Vaistinę, esančią prie Vidaus ligų skyriaus, Sterilizacijos skyrių iš buvusio Terapinio skyriaus perkeliame šalia Priėmimo skubios pagalbos skyriaus, taip, kaip yra visose normaliose ligoninėse“, – sakė R. Sakalauskas. Ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriuje kasmet apsilanko apie 15 tūkst. pacientų. Apie 100 lovų turinčioje Kretingos ligoninėje kasmet gydosi maždaug 4,5 tūkst. žmonių. Dalis į Kretingos ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyrių patekusių ligonių siunčiami gydymui į atskirų ligų gydymo klasteriams priklausančias didžiąsias šalies ligonines, dažniausiai į arčiausias Klaipėdoje – ištikti insulto, infarkto, susirgę onkologinėmis, infekcinėmis ligomis. Kretingos ligoninėje 2022 m. uždarius Gimdymo skyrių, moterys gimdyti vyksta į Klaipėdos universiteto ligoninę.
Ką jums reiškia adventas?
Kretingos rajono savivaldybė per artimiausius dvejus metus planuoja sutvarkyti centrinėje miesto dalyje esančią F. Janušio gatvę, Vytauto gatvės ruožą nuo J. K. Chodkevičiaus gatvės iki J. Jablonskio gatvės, Savanorių gatvės ruožą nuo Vilniaus gatvės iki Topolių akligatvio, taip pat dalies Kęstučio ir Laisvės gatvėse esančių daugiabučių aplinką. Čia, remiantis nauju žaliosios infrastruktūros principu, bus atnaujinamos važiuojamosios dalies asfalto, automobilių stovėjimo aikštelių ir pėsčiųjų takų dangos, atsiras daugiau medžių, kitų augalų, gatvių žaliųjų juostų. „Į centrinėje Kretingos miesto dalyje esančių gatvių, taip pat daugiabučių kiemų tvarkymą artimiausiais metais ketiname investuoti daugiau kaip 5 mln. eurų Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžeto lėšų. Į projektą patenkančių gatvių, kiemų techniniai tvarkymo projektai bus rengiami kitąmet, o dar po metų – atliekami ir patys tvarkymo darbai. Užbaigti darbus planuojama iki 2027-ųjų gruodžio“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Šį trečiadienį surengtas Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdis baigėsi atsistatydinus šios komisijos pirmininkui, Tarybos opozicijos nariui konservatoriui-krikščioniui demokratui Vaidui Kupreliui. „Svarbiausia mano pasitraukimo iš Etikos komisijos pirmininko pareigų priežastis – pavargau nuo nesibaigiančių, suveltų procedūrų, dėl nuo šių metų balandžio iki šiol besitęsiančio Savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos Dalios Katauskienės konflikto su Tarybos nariu Giedriumi Petreikiu nagrinėjimo. Skundai nesibaigia, grąžinami komisijai nagrinėti iš naujo. Savivaldybės administracijos Etikos komisijai teikiama teisinė pagalba yra nepakankama, tą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija aptarinėjant šią situaciją. Savivaldybės tarybos Etikos komisija turi parengti didžiulės apimties dokumentus. Nesu teisininkas, neturiu tam reikalingo išsilavinimo. Reikėtų inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą ir įtvirtinti įstatymu, kad Etikos komisijoje dirbtų juristas, kuris konsultuotų komisijoje dirbančius politikus. Noro dirbti šį darbą neprideda ir politinio komiteto „Kretingos kraštas“ man adresuoti pasisakymai viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Nebematau darbo Etikos komisijos pirmininko pareigose prasmės“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo V. Kuprelis.
„P. n.“ informacija
Kviečia teikti projektinius pasiūlymus
Kretingos rajono savivaldybė informuoja, kad yra parengtas dviejų lygių pėsčiųjų perėjos Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijoje (353+595 km), ties Kretingos miesto Palangos gatve, projektas. Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimų skyriuje, Savanorių g. 29A, Kretingoje, darbo dienomis: I–IV – nuo 8 iki 17 val., V – nuo 8 iki 15.45 val. Tel. (0 445) 51294. Savo pasiūlymus dėl projekto galima teikti iki gruodžio 19 d. el. p. projektai@srp.lt arba tel. 0 610 35640. Viešas susirinkimas vyks gruodžio 19 d. 15 val. nuotoliniu būdu. Išsamesnė informacija ir prisijungimo prie tiesioginės transliacijos nuoroda – Kretingos rajono savivaldybės tinklapio www.kretinga.lt skelbimų skiltyje lapkričio 28 d. paskelbtame skelbime „Visuomenės informavimas apie numatomą projektavimą“.
Ypatingoje šventėje – ir Kurmaičių mokyklos vaikai
Pasiekimais Kurmaičių pradinę mokyklą garsinantys mokiniai – Ieva Vilimaitė, Urtė Žilinskaitė ir Kristijonas Bružas – lapkričio pabaigoje dalyvavo pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės inicijuotoje Kalėdų eglės įžiebimo šventėje Prezidentūroje Vilniuje. Pernai vieni, šiemet – kiti „Kvietimas pradžiugino mokyklos pedagogus, o ypač pačius vaikus, kurie savo akimis pamatė, kaip Prezidentūros Baltojoje salėje sužimba Kalėdų žaliaskarė“, – sakė direktorė Renata Bumblienė. Rajono Švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės teigimu, šventė Prezidentūroje, į kurią kviečiami vaikai iš įvairių Lietuvos kampelių, vyksta kasmet, tad kasmet norisi išsiųsti dar nebuvusius. Anksčiau yra dalyvavę Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, Marijono Daujoto progimnazijos ugdytiniai, o šįsyk nuspręsta pakviesti kurmaitiškius. Tradicija tapusiame renginyje iš viso dalyvavo per 200 vaikų iš įvairių Lietuvos regionų, taip pat iš Latvijos ir Lenkijos lietuviškų mokyklų. Kadangi pirmoji šalies ponia šiųmetę akciją pavadino „Sparnuoti išminties, žinių ir kūrybos metai“, ant eglės šakų „nutūpė“ būtent šią temą atspindintys akcentai – rankų darbo pelėdos, apuokai ir knygos – išminties, žinių ir kūrybos simboliai, sukurti Lietuvos žmonių, taip pat lietuvių bendruomenių užsienyje. Daug žaisliukų eglei papuošti iš veltinio nuvėlė ir visos Kretingos rajono mokyklos bei vaikų darželiai.
Gamtos fotografas ir nustebino, ir prajuokino
Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka tęsia įstaigos 90-mečiui paminėti skirtą Lietuvos kultūros tarybos ir rajono Savivaldybės finansuojamą projektą „Pažintys. Rašantys“ – Kartenos, Darbėnų ir Vydmantų filialuose tą pačią dieną įvyko susitikimai su gamtos stebėtoju, knygų rašytoju, fotografu Mariumi Čepuliu. „Kai sužinojau, kad atvažiuos pas mus trečius, nusiminiau, galvojau, gausim jį jau pavargusį, „nuvėsusį“. Bet klydau“, – atviravo vyresnioji bibliotekininkė Milda Rogačiovienė. Anot jos, vos įžengęs į salę, dar nespėjęs įsijungti aparatūros, svečias linksmai mezgė pokalbius su besirenkančiais žmonėmis, kurių, sprendžiant pagal kėdes, sugužėjo daugiau kaip 100. Tarp jų – nemažai vaikų, kurie Lietuvoje garsaus gamtos žinovo ir fotografo pasiklausyti ir klausimus užduoti atėjo antrą kartą, nes įdomius jo pasakojimus prieš tai buvo girdėję kituose susitikimuose. O ir tie žmonės, kurie tą pačią dieną turėjo progą M. Čepulio pasiklausyti Darbėnų arba Kartenos miestelių bibliotekose galėjo palyginti: visi pasakojimai, kas vyksta gamtoje, kaip jis ją fotografuoja, iš kur semiasi informacijos, buvo perteikti skirtingai. „Sužinojome apie daug ką – nuo ruonių Klaipėdos krašte iki vorų, vilkų Kartenos miškuose, šernų, briedžių ir dar daugiau... Svarbiausia, visų tų gyvūnų elgesys pasakojimuose buvo tarsi sužmogintas, kartais virstantis anekdotu, o kiekvienas pasakotojo žodis – įtaigus, paprastas, be sudėtingų mokslinių terminų“, – pasidžiaugė M. Rogačiovienė. Kiek anksčiau bibliotekos Vydmantų filiale buvo surengtas susitikimas su šiuolaikine lietuvių rašytoja Igne Aleliūniene-Ale. Tarp jos kūrinių – tokie romanai, kaip „Tarp A ir B“, „Geltona suknelė“, „Visi vieniši žmonės“, „Migruojantys paukščiai“. Šis renginys irgi buvo to paties projekto „Pažintys. Rašantys“, kurio tikslas sudaryti sąlygas rajono gyventojams susitikti su įžymiais kūrėjais ir išgirsti jų kūrybos istorijas, dalis. Įvairiuose Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialuose ir bendruomenėse iš viso per šiuos metus suorganizuota 15 susitikimų su rašytojais.
KRETINGOS RAJONAS Gruodžio 1 d. apie 14.22 val. iš gydymo įstaigos gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad tądien apie 12.40 val. iš Kretingos rajone esančios socialines paslaugas teikiančios įstaigos, į ligoninę gydyti dėl sumušimo buvo atvežtas 1998 m. gimęs vyras. Įvykio aplinkybės tikslinamos. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. PALANGA Gruodžio 1 d. į policijos komisariatą kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad lapkričio 29 d. gavo neva pažįstamo asmens siųstą žinutę, paspaudė nuorodą, suvedė reikalaujamus duomenis, o po to pastebėjo, kad iš pareiškėjo banko sąskaitos, apgaulės būdu, buvo pasisavinta 4 tūkst. 270 eurų. Pradėtas tyrimas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Klaipėdoje įvyko „Baltic Kata Cup 2025“ – tai jau antrus metus vykstančios varžybos, kurios subūrė beveik 300 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Šveicarijos ir 25 skirtingų klubų. Tai buvo įspūdingas karatė technikos ir varžybų renginys, kuriame kiekvienas dalyvis turėjo galimybę tobulinti tiek praktines, tiek teorines žinias, o savo patirtimi su dalyviais dalinosi vieni geriausių Europoje ir pasaulyje kata meistrų: šveicarai ir daugybės turnyrų prizininkai Carla Gallati ir Ciril Bachli, Lietuvos kata rinktinės treneris Valius Rudys, kata meistras Raimundas Paškauskas ir daugelio čempionatų prizininkė Diana Mačiūtė. Visi instruktoriai dosniai dalijosi per daugelį metų sukauptomis žiniomis. Varžybų dieną „Baltic Kata Cup 2025“ galėjo dalyvauti įvairaus amžiaus ir patirties sportininkai: kiekvienas jų turnyre turėjo galimybę varžovams ir teisėjams pademonstruoti kata techniką savo amžiaus bei patirties kategorijose – atlikti kata demonstravimo rungtį mažiausiai 3–4 kartus ir iškovoti prizines vietas. Prieš varžybas kiekvienas dalyvis turėjo progą išbandyti varžybų apšilimą, kurį vedė kata meistrai Carla Gallati ir Ciril Bachli. Aukso medalį individualiose kata rungtyse pelnė Vilius Danilevičius, sidabrą iškovojo Kamilė Ilgaudaitė, bronzos medalio laimėtojais tapo Kristijonas Bružas ir Kamilė Einikytė. Karatė mokyklos vadovas Luka Kubilius pasidžiaugė, kad organizatoriams pavyko sukurti aukščiausio lygio renginį ir kad kata rungtis sparčiai populiarėja ir auga – šiemet „Baltic Kata Cup 2025“ dalyvavo 100 dalyvių daugiau negu pernai.
„P. n.“ informacija
Kretingos sporto mokyklos berniukų, gimusių 2012 m., komanda, treniruojama Aurimo Ivanovo, šį sezoną rungtyniauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos B divizione ir kelia sau pakankamai aukštus tikslus. „Mūsų lūkesčiai – aukštesni negu praėjusį sezoną: norėtume iškovoti I vietą, kad galėtume pereiti varžytis į A divizioną“, – kalbėjo treneris, priminęs, kad praėjusiais metais jo auklėtiniai B divizione buvo antri. Anot jo, komanda startavo gana neblogai – 2 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu, kretingiškių laukia 9-ios komandos, kurios yra stiprios ir pajėgios konkuruoti varžovės. „Galima sakyti, kad pernai tik apsitrynėme, o šiais metais jau ir kitų komandų treneriai mus vertina kaip lyderius, turinčius galimybę laimėti, – A. Ivanovas neslėpė, kad komandos pajėgumai atsirado ne iškart. – Tai lėmė sistemingas darbas nuo pirmos klasės. Niekada nieko neforsavome, viską darėme nuosekliai, ir dabar turime visai neblogą perspektyvią aukštaūgių komandą, kasdien vis labiau stiprėjančią ir mūsų fizinio parengimo trenerio Raivydo Stanio pastangomis.“ Taigi komandai belieka toliau tvarkingai žaisti, o impulso pergalėms suteikė ir komandos startas „Future Is Now“ („Ateitį kuriame dabar“) turnyre, kurį kuruoja Rolandas Skaisgirys, daug pastangų įdeda Moksleivių krepšinio lygos direktorė Natalija Liovkina. Šiame krepšinio projekte dalyvauja 8 komandos, iš kurių 5 žaidžia A divizione ir 3 – B divizione. Turnyras vyks trimis etapais, vienas kurių jau įvyko, ir Kretingos sporto mokyklos auklėtiniai, iškovoję dvi pergales ir patyrę du pralaimėjimus, tarp 8-ių komandų užima IV v. Kito etapo rungtynės bus žaidžiamos sausio mėnesį. „Tai, kad turnyre susitinka aukštesnio ir žemesnio divizionų komandos, yra labai gerai, nes tai suteikia konkurencingumo ir vertingos patirties visiems turnyro dalyviams, tarp jų – ir mums. Pamatėme, kad galime žaisti su A diviziono komandomis – kad esame paaugę ir pasiekę tam tikrą lygį“, – kalbėjo A. Ivanovas, tvirtindamas, kad esminis dalyvavimo turnyre tikslas būtent ir yra noras įgyti žaidybinės patirties, neatmetant siekio pasivaržyti ir dėl aukštesnės vietos – medalių visada norisi. Treneris pripažino, kad komandai žaisti su aukštesnio lygio stipresnėmis komandomis yra neatsiejama nuo žaidėjų sustiprėjimo fiziškai ir ugdomo gebėjimo priimti greitesnius sprendimus krepšinio aikštėje.
Klaipėdos regionas auga: milijoninės Europos Sąjungos investicijos keičia savivaldybių veidą
Klaipėdos regionas – vienintelis Lietuvos jūrinis regionas, turintis tiek išskirtinį gamtinį paveldą, tiek nacionalinei ekonomikai kritiškai svarbią infrastruktūrą. Čia susikerta sausumos, jūrų, oro ir geležinkelių keliai. Europos Sąjungos investicijos padeda regionui keistis: užtikrinti būtiną infrastruktūrą ir kokybišką paslaugų teikimą, stiprinti tiek ekonominį, tiek socialinį regiono atsparumą. 2021–2027 metų ES fondų investicijos, kurios Klaipėdos regione siekia per 199 mln. Eur, numatytos įgyvendinti 90 projektų. Investuojama į tokias svarbias sritis, kaip švietimas, socialinės, sveikatos paslaugos, tačiau nepamirštami klimato kaitos ir jos poveikio mažinimo tikslai, darnus judumas, turizmas. Ateities link: strategijos tvariai miesto ir regiono plėtrai Daugiausiai – beveik pusė – ES paramos lėšų suplanuota 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plano pažangos priemonėms, kuriomis įgyvendinamos 2023–2029 metų Tvarios Klaipėdos miesto plėtros ir Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jose numatyti projektai. Atitinkamai pirmai priemonei numatyta 36 mln. 694 tūkst. 61 Eur (18 proc.) ES lėšų, antrai – 56 mln. 765 tūkst. 711,56 Eur (28 proc.). Šios strategijos yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaudamos savivaldybės gali siekti bendrų tikslų, spręsti aktualias problemas. Tvarios Klaipėdos miesto plėtros 2023–2029 metų strategija numato kompleksišką intervencijų paketą, skirtą Klaipėdos miestui ir su juo susijusioms priemiesčio teritorijoms, t. y. Klaipėdos rajonui. Siekiant padidinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, planuojama racionaliai efektyvesniam naudojimui pritaikyti VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika patalpas, atgaivinti Šiaurinio rago skvero teritorijas, pritaikyti jas gyventojų laisvalaikiui, įrengti parką palei Šilutės plentą, atgaivinti turgaus aikštę su prieigomis, teritoriją prie vasaros koncertų estrados numatoma pritaikyti daugiatiksliam naudojimui – neformaliajam švietimui, visuomenės sveikatinimo funkcijoms, įrengiant aktyvaus laisvalaikio, pramogų, rekreacijos zonas.
Jaunimo galimybių mugėje – pažintis su profesijomis
Kretingos sporto centre jau antrą kartą įvyko Jaunimo galimybių mugė – renginys, kuriuo siekiama suteikti VIII–XII klasių moksleiviams praktinį ir informatyvų būdą susipažinti su studijų programomis, profesijomis ir karjeros galimybėmis. Mugė sulaukė didelio jaunuolių susidomėjimo: į renginį atvyko per 3 tūkst. mokinių iš Kretingos, Klaipėdos rajonų, Palangos ir Skuodo. Norėjo informuoti kuo daugiau mokinių Tokio formato renginys dešimtmetį buvo organizuojamas Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje. „Šioje ugdymo įstaigoje užgimęs renginys išaugo iki kur kas didesnio formato“, – kalbėjo gimnazijos karjeros specialistė Alma Slaboševičienė. Gimnazija jau antrus metus bendradarbiauja su Kretingos rajono savivaldybe. „Anksčiau mokiniai galėjo apsilankyti gimnazijoje vykstančioje Studijų mugėje, tačiau norėjosi informuoti kuo daugiau jaunuolių, todėl renginį išplėtėme ir iškėlėme už gimnazijos ribų“, – papildė Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Į Jaunimo galimybių mugę galėjo atvykti visi rajono mokiniai, taip pat svečiai iš kitų savivaldybių. Tarp atvykusiųjų buvo mokiniai ir iš Kretingos, Klaipėdos rajonų, Palangos, Skuodo. „Šį kartą organizavome mugę taip, kad kuo daugiau jaunuolių turėtų galimybę čia atvykti ir susipažinti su kuo įvairesnėmis profesijomis. Nuvykti į Vilniuje organizuojamas studijų muges, visiems mūsų rajono mokiniams – sudėtinga, tačiau, kai aukštosios mokyklos ar profesinių mokymų centrai atvyksta pas mus, atsiranda daugiau galimybių jiems susipažinti su profesijomis“, – vieną svarbų aspektą išskyrė A. Slaboševičienė. Jaunimo galimybių mugėje Kretingoje moksleiviams buvo pristatyta daugybė įvairių profesijų, suteikusių galimybę ne tik sužinoti apie jas teoriškai, bet ir praktiškai išbandyti įvairias veiklas. Pirmą kartą renginyje buvo pristatyta dronų pilotavimo specialybė – norintieji galėjo valdyti dronus kompiuterio ekrane per valdymo pultelius. Taip pat pristatytos paramedikų, šunų prižiūrėtojo, barmeno ir siuvėjo profesijos. Mugės dalyviai galėjo praktikuotis gaivinimo ir kitais pirmosios pagalbos teikimo pagrindais, ragauti čia pat barmenų suplaktus kokteilius, įsigyti mokykloje pasiūtus rūbus. Anot organizatorių, mugėje ne tik pristatytos studijų programos — moksleiviai turėjo galimybę gyvai pabendrauti, sužinoti stojimo sąlygas, išgirsti studentų patirtis, stebėti praktinius profesijų demonstravimus, bet ir turėjo galimybę pasiklausyti paskaitų apie pasiruošimą egzaminams ir kryptingą karjeros planavimą, mokytojai – apie užduočių mokiniams kūrimą, nestandartines pamokas.
Vienas įspūdingiausių Vakarų Lietuvoje, Kretingos rajone stūksantis Senosios Impilties piliakalnis nuo šiol prabils dar negirdėtomis istorijomis. Amfiteatro formos, vikingų laikus menančio kuršių paveldo paminklo papėdėje pastatytas naujas, modernus lauko informacinis stendas. Kretingos rajono savivaldybė nuosekliai toliau įgyvendina kol kas precedento visoje Lietuvoje neturinčią idėją: sukurti vieningą lauko informacinių stendų tinklą svarbiausiems baltų kultūros paveldo paminklams. Pernai įrengtas pirmasis naujos kartos stendas Kretingos piliavietės (Ėgliškių-Andulių piliakalnio) papėdėje sulaukė didžiulio ažiotažo ir žiniasklaidos susidomėjimo. „Nusifotografuoti prie Senosios Impilties piliakalnio tarpukariu specialiai iš Kauno buvo atvykęs net prezidentas Antanas Smetona. Todėl žmonėms bus įdomu išvysti nepaprastai intriguojančią medžiagą naujajame Senosios Impilties piliakalnio stende. Bendradarbiauta su Kretingos, Kauno, Utenos muziejais, privačiais asmenimis. Stende patalpinta informacija ir apie netoliese esančius kitus kuršių piliakalnius, mitologinius, pagoniško kulto objektus“, – pasakojo idėjos autorius ir abiejų stendų turinio kūrėjas, žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka. Anot geriausio Lietuvos piliakalnių žinovo dr. Gintauto Zabielos, naujasis stendas – įspūdingas. „Atrodo kaip meno kūrinys. Pateikta informacija – tiksli ir vaizdinga. Rezultatas tikrai vertas įdėto darbo“, – komentavo mokslininkas. Senosios Impilties piliakalnyje stovėjo 1253 m. balandžio 4 d. Pietų Kuršo dalybų akte paminėta medinė Impilties (lot. Empilthen) pilis, ir tai buvęs administracinis, karinis senovinės kuršių Duvzarės žemės centras. Iš visų kitų kuršiškų – jų Lietuvoje apie 90 – šis piliakalnis išsiskiria unikalia aplinkybe: Impilties pilį 853 m. tuoj po Apuolės užpuolė švedų karalius Olafas su vikingų kariauna. Dar kartą Impiltis buvo atakuota 1263 m. jau Livonijos ordino riterių. Nė vienas kitas kuršių paveldo paminklas negali pasigirti iškart dviejų, labai garsių istorinių įvykių pėdsakais.
|
|
