|
|
|
(1978) 2025-08-19Trečias kartas nemelavo – ir Kretingsodis turi amfiteatrą
Šiemet Žolinė Kretingsodžio gyventojams buvo dviguba šventė – vakarėjant buvo iškilmingai atidaryta Kretingsodžio amfiteatro aikštė. Amfiteatras kainavo 120 tūkst. eurų Kretingsodis yra vienas didžiausių rajono kaimų, su jam priskiriamais „Akmenos“ sodininkų bendrijos ir kitapus plento Šiauliai–Palanga Jaunystės gatvėje plėtojamo daugiabučių namų kvartalo gyventojais, turintis 2 tūkst. gyventojų. Mintis kaimo centre pastatyti amfiteatrą ir sutvarkyti aplinkinę teritoriją gimė Kretingsodžio bendruomenės „Savas sodžius“ pirmininkei Renatai Stonkuvienei. „Kretingsodyje nėra kultūros namų, kitos Savivaldybės įstaigos, kur galėtume susirinkti“, – sakė ji. Bendruomenė „Savas sodžius“ suburta iš centrinės kaimo dalies, turinčios apie 700 gyventojų. R. Stonkuvienės teigimu, gyvenantiems kitapus plento Jaunystės gatvėje ir „Akmenos“ soduose kitapus geležinkelio Kretingsodžio reikalai yra tolimesni. Gal dėl to, kad Kretingsodis toks išsklaidytas, prireikė net 3 metų laimėti Kretingos rajono savivaldybės biudžeto Gyventojų iniciatyvų programos lėšas Kretingsodžio amfiteatro aikštės projektui. „Paeiliui 3 metus teikėme paraišką lėšoms laimėti, kaskart naujai rinkome gyventojų parašus, ir trečią kartą pavyko“, – kalbėjo R. Stonkuvienė apie tai, kaip iniciatyvos nepaleido iš rankų. Bendruomenei pasisekė laimėti 120 tūkst. eurų amfiteatro statybai ir gauti patikimą darbus sklandžiai įvykdžiusį rangovą – uždarąją akcinę bendrovę „Arkosta“ iš Kretingos. „Arkosta“ amfiteatrą su aikšte suprojektavo ir pastatė per sutartą laiką, birželį darbai buvo baigti. „Kretingsodyje tradiciškai švenčiame Jonines, o amfiteatro ir aikštės atidarymą Žolinei atidėjome, kad pasėta vejos žolė sutvirtėtų, buvo likę kitų smulkesnių darbų, kuriuos užbaigti norėjome“, – apie iškilmei pasirinktą laiką sakė bendruomenės pirmininkė.
Kretingos „žiedui“ linkėjo pasivyti svajonę, semtis žinių ir sugrįžti
Kretingos M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko sėkmingiausių rajono abiturientų apdovanojimai: 43 moksleiviai iš Jurgio Pabrėžos universitetinės, Darbėnų, Vydmantų ir Pranciškonų gimnazijų pelnė 72 šimtukus, o 8 gavo atestatus su pagyrimu. Rekordinis šimtukininkų skaičius – rekordiniai ir pinigai Vadovaujantis rajono Tarybos sprendimu patvirtintu gabių mokinių ir mokytojų skatinimo tvarkos aprašu, mokiniams, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė 100 balų, skiriama 400 Eur premija už kiekvieną šimtuku įvertintą egzaminą, o mokinius ruošusiems mokytojams – 200 Eur premija. Mokiniams, kurie gavo brandos atestatus su pagyrimu, – 400 Eur premija. Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas abiturientui, turinčiam ne žemesnius kaip 9-ių balų visų individualaus ugdymo plano dalykų metinius ir mokyklinių brandos egzaminų įvertinimus, išlaikiusiam bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą ir turinčiam ne žemesnius kaip 86 balų visų laikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimus. Šimtukus gavusiems abiturientams ir juos ruošusiems pedagogams paskatinti iš rajono biudžeto iš viso skirta 43 tūkst. 200 eurų. Rajono meras Antanas Kalnius šiųmečius moksleivių, jų tėvų ir mokytojų pastangomis pasiektus rezultatus pavadino rekordiniais, pasidžiaugė, kad nuo 2019-ųjų žingsnelis po žingsnelio prie to prisidėjo investicijos į jaunimo ateitį. Linkėdamas skristi paskui svajones, meras vylėsi, kad, baigę mokslus, įgiję specialybes, jaunuoliai sugrįš į Kretingą, nes čia jie visada bus laukiami. Vicemerės Vaidos Jakumienės žodžiais, šiandien abiturientų gyvenime padėtas taškas – baigė vieną gyvenimo etapą, po kurio prasideda kitas. „Tegul tie pagyrimo raštai ir šimtukai nebus vien pažymiai, o aiškus žemėlapis. Ieškokite savo krypties, nebijokite suklupti, kitaip galite jos ir nerasti“, – kalbėjo vicemerė. Savivaldybės administracijos direktorė buvusi pedagogė Vilma Preibienė teigė žinanti, kiek darbo ir pastangų įdėta, kad aukščiausi įvertinimai atsidurtų atestatuose. „Reikėjo ir tėvų palaikymo, ir mokytojų paskatinimo, kai sekėsi gerai, o kai nesisekė, – kad parodytų kelią“, – kalbėjo ji. Rajono švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė labiausiai akcentavo nepamiršti žmogiškųjų vertybių, nes jos yra gyvenimo pamatas. Renginį papuošė Kretingos meno mokyklos styginių instrumentų ansamblio melodijos.
Besibaigiant kalendorinei vasarai – rugpjūčio 23-iosios, Baltijos kelio dienos, – vakarą Kretingos rajono kultūros centras visus kviečia į II tarptautinį chorinės muzikos festivalį „Baltijos sąskambiai“, skirtą pirmosios Kretingos rajono dainų ir šokių šventės 75-mečiui. Esant geram orui, koncertas vyks lurde, lyjant lietui – Kultūros centro žiūrovų salėje. Šio projekto, kuriam vadovauja Kretingos rajono kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, tikslas – prasmingu chorinės muzikos renginiu paminėti reikšmingas Kretingos miestui ir rajonui datas, akcentuojant vieną svarbiausių datų chorinės tradicijos raidai – pirmosios Kretingos rajono dainų ir šokių šventės 75-mečio sukaktį. Šiuo projektu taip pat siekiama įtvirtinti besimezgančią chorinio meno ir tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo tradiciją, kurios pradžia – pirmasis festivalis, įvykęs 2024 rugpjūčio 23 d. kartu su atlikėjais iš Latvijos ir Lietuvos – chorais „Saldus“, „Kristale“, solistais Baiba Skurstene ir Jurgiu Brūzga. Šiemet festivalyje laukiama ir naujų svečių – iš Latvijos Tervetės miesto atvyks mišrus choras „Tērvete“ (vad. Dace Reinika), o sykiu su jais ir ypatingas svečias – Latvijoje, Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse žinomas kompozitorius ir atlikėjas Lauris Reiniks. Tikėtina, svečias dainuos ir lietuviškai. Su broliais latviais kartu pasirodys ir saviškiai – Kretingos rajono kultūros centro mišrus kamerinis choras „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė), o dainų švenčių tradicijų simboliką savo šokiais primins Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus liaudiškų šokių kolektyvas „Okata“ (vad. Birutė Bendikienė). Anot projekto vadovės A. Zulumskytės, šis projektas prezentuoja ne kokį nors viena muzikinį žanrą, bet akcentuoja įvairių ir gana skirtingų muzikavimo būdų jungtį ir vienovę. „Atrodytų, sunkoka rasti dermę tarp dainų, atliekamų choro, populiariosios muzikos ir tautinių šokių, tačiau tai yra visiškai įmanoma ir net siektina. Dainų šventėse taip pat integraliai susijungia visa tautos, liaudies, visuomenės kūryba, kurioje sava vieta atsiranda ir kanklėms, ir pučiamųjų orkestrams, ir chorams, ansambliams, kapeloms, net amatams ir teatrui. Vadinasi, svarbiausia išgirsti ir įvertinti vertybinius sąskambius, kurie vienija ne tik skirtingus muzikos žanrus, bet ir miesto istoriją, kaimyninių šalių kultūrą, jų bendrystės siekius“, – akcentavo ji, vildamasi, kad Kretingoje pavyks užauginti dar vieną prasmingą kultūrinę tradiciją, kuri – sustiprėjusi ir įgijusi kūrybinės brandos – ateityje galbūt taptų ir Baltijos regiono ar Europos šiaurės šalių festivaliu su jo sostine Kretingoje.
„P. n.“ informacija
Nesuvaldyti automobiliai trankėsi į tvoras
Šeštadienį apie 2.09 val. Padvarių kaime BMW vairuotojas, gimęs 1995 m., nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė ir išvertė namo tvorą. Vairuotojui nustatytas 1,85 prom. neblaivumas. Automobilio keleivė, gimusi 1996 m., dėl patirtų sužalojimų perduota medikams. Pradėtas tyrimas pagal LR BK 281 str. Rugpjūčio 14 d. apie 22 val. į namo tvorą Pievų gatvėje Kretingoje automobiliu „Volkswagen“ trenkėsi vyras, gimęs 1998 m. Į alkoholio tikrintuvą jis įpūtė 3,19 prom.
„P. n.“ informacija
Už vairo – dar du girti
Rugpjūčio 14 d. apie 18.25 val. Guobų aklg. Kretingoje automobilio BMW vairuotojui, gimusiam 1994 m., nustatytas 2,53 prom. neblaivumas. Tą pačią dieną apie 21.50 val. Dupulčių kaime automobilio BMW vairuotojas, gimęs 2005 m., įpūtė 2,33 prom.
„P. n.“ informacija
Sumušė du neblaivius vyrus
Rugpjūčio 12 apie 18.55 val. Maironio gatvėje Kretingoje, parke, galimai trys jaunuoliai, sumušė 1971 m. gimusį vyrą, kuriam nustatytas 4,30 prom., ir 1969 m. gimusį vyrą, kuriam nustatytas 2,47 prom. neblaivumas. Nukentėjusieji po medikų apžiūros ligoninėje gydomi ambulatoriškai. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„P. n.“ informacija
Iškūlė BMW langą, pavogė vairą
Sekmadienį apie 13.30 val. Meilės al. Palangoje pastebėta, kad išdaužtas automobilio BMW langas ir pavogtas vairas, ekranas, grotelės ir kt. Žala tikslinama. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Sumušė naktiniame klube?
Šeštadienį apie 13.10 val. į Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi 2000 m. gimęs vyras ir nurodė, kad tą dieną pačią dieną apie 1.20 val. J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje, galimai naktiniame klube, jį sumušė nepažįstamas apie 25–30 m. amžiaus asmuo. Pradėtas tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
„P. n.“ informacija
Ant tilto „erelio“ mašina partrenkė žmogų
Šeštadienį apie 7.20 val., pirminiais duomenimis, ant tilto Palangoje, automobilis „Audi A4” partrenkė 1961 m. gimusį vyrą. Jis perduotas medikams. „Audi A4” iš eismo įvykio vietos pasišalino. Mašina buvo surasta Taikos pr. Klaipėdoje. Galimai vairavusiam savininkui, gimusiam 2002 m., nustatytas 1,24 prom. neblaivumas. Įvykio aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
Dingo telefonas ir pinigai
Rugpjūčio 15 d. apie 7 val. Pušyno gatvėje Palangoje pastebėta, kad iš neužrakinto gyvenamojo namelio pavogti du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ ir 170 eurų. Padaryta 870 eurų žala. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
Vagių grobis – ir Prieplaukos gatvėje
Rugpjūčio 15 d. apie 7.40 val. Prieplaukos gatvėje Šventojoje pastebėta, kad, patekus į poilsio namelį, pavogtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 12s“, moteriška rankinė, piniginė, kurioje buvo asmens dokumentai, ir banko mokėjimo kortelės, apie 400 eurų, korekciniai akiniai ir kt. Žala – 1 tūkst. 75 eurai. Pradėtas vagystės tyrimas.
„P. n.“ informacija
BMW ir „Renault“ kaktomuša
Rugpjūčio 15 d. apie 15.30 val. Liepojos pl. ir Elijos gatvių sankryžoje Palangoje, susidūrė automobilis BMW, kurį vairavo 2000 m. gimęs vyras, ir „Renault“, kurį vairavo 1969 m. gimęs vyras. Dėl patirtų sužalojimų automobilio „Renault“ keleivė, gimusi 1968 m., perduota medikams. Įvykio aplinkybės tikslinamos.
„P. n.“ informacija
Žmogus mirė gatvėje
Rugpjūčio 14 d. apie 21. val. Druskininkų gatvėje Palangoje, viešoje vietoje, rastas mirusio vyro, gimusio 1962 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
„P. n.“ informacija
Avarija pavojinga laikomoje sankryžoje
Rugpjūčio 12 d. apie 11.20 val. Palangoje, Liepojos pl. ir Šventosios–Darbėnų sankryžoje, susidūrė trys automobiliai: „Nissan“, mikroautobusas „Mercedes Sprinter“ ir „Toyota“. Mikroautobusu vyko 10 žmonių. Dvi jo keleivės patyrė traumų, bet medikų pagalbos atsisakė. „Toyota“ automobiliu keliavusiai moteriai ugniagesiai uždėjo kaklo įtvarą, medikai ją išvežė į gydymo įstaigą.
„P. n.“ informacija
Pareigūnui pasipriešino nepilnamečiai
Rugpjūčio 11 d. apie 19.40 val. J. Basanavičiaus gatvėje Palangoje, sulaikant elektronines cigaretes pardavinėjusius asmenis, šie aktyviais veiksmais pasipriešino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, gimusiam 1985 m. Suteikus medicinos pagalbą, pareigūnas gydomas ambulatoriškai. Sulaikyti ir tėvams perduoti du 2007 metais gimę nepilnamečiai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 286 str.
„P. n.“ informacija
Surengė paplūdimio turnyrą
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus iniciatyva, buvo surengtas Rajono paplūdimio tinklinio „2x2“ (MIX) turnyras. Komandų atstovai turnyro lentelėje išsirikiavo tokia tvarka: I v. – Deividas Petraitis ir Greta Laurinavičiūtė; II v. – Aistė Slušnytė ir Matas Mackevičius; III v. – Karolina Repšytė ir Martynas Daškevičius; IV v. – Jokūbas Domarkas ir Izabelė Žiobakaitė.
„P. n.“ informacija
Amžinojo poilsio Liudas Vaineikis grįžo į Palangą
Rugpjūčio 8 d. į Palangos žemę amžinojo poilsio sugrįžo Lietuvos kultūros veikėjas, knygnešys, daktaras Liudas Vaineikis (1869–1938). Jo urna, beveik devynias dešimtis metų saugota Kaune, Anatomijos muziejuje, palaidota Palangos miesto civilinėse kapinėse, Vaineikių šeimos kapavietėje. Palydėti Liudą Vaineikį į amžinojo poilsio vietą, o kartu ir padėkoti už jo indėlį į lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą susirinko ne tik jo artimieji, bet ir gausus būrys palangiškių. Atsisveikinant su Liudu kapinėse skambėjo plojimai – už jo indėlį ir pastangas puoselėti lietuvių kalbą, raštą, laisvą mintį ir drąsą būti savimi. L. Vaineikio atminimo ženklai Palangoje apstu šio Lietuvos šviesuolio, varpininko, knygnešio, o palangiškiams pirmiausia – Palangos daktaro – atminimo ženklų. Jo vardu pavadintoje gatvėje kurorte galima pasivaikščioti šiek tiek daugiau negu šimtmetį – nuo 1924 m. Tuosyk gatvės vardynomis per spektaklio „Amerika pirtyje“ 25-tąsias jubiliejines metines palangiškiai atsidėkojo lietuvių tautinio atgimimo žadintojui, varpininkui, knygnešiui, pirmojo Lietuvos dabartinėje teritorijoje viešo lietuviško mėgėjų teatro spektaklio vienam organizatorių už svarius darbus dėl lietuviškos spaudos laisvės, našų indėlį į Lietuvos kultūros istoriją. Užaugo ir daugiau negu šimtmetį Palangoje skaičiuoja 1924 m. rugpjūtį trijų Jonų (J. Basanavičiaus, J. Jablonskio ir J. Šliūpo) garbei per spektaklio „Amerika pirtyje“ jubiliejines metines Vaineikių sodyboje pasodintas ąžuolas, augantis Vytauto ir L. Vaineikio gatvių pėsčiųjų tako sankryžoje. Vaineikių namas, kuriame viešėjo ir ilsėjosi daug iškilių Lietuvos kultūros asmenybių, ilgai palangiškiams buvo svarbus kaip kultūros židinio atminimo vieta. Tikėtasi jame įrengti Palangos istorijos muziejų, tačiau išsaugoti, deja, nepavyko, 1974 m. jis nugriautas. Perkabinta ir 1969 m. per spektaklio „Amerika pirtyje“ jubiliejines metines iškilmingai pakabinta memorialinė lenta. Šiandien šalia istorinės sodybos, Vytauto gatvėje, yra dailus skverelis, kuriame nuo 1989 m. stūkso L. Vaineikio biustas, sukurtas žymaus lietuvių skulptoriaus J. Jagėlos. Atminimo ženklu liks ir 2024 m. į Palangą iš Kauno parvežta istorinė urna, beveik devynias dešimtis metų saugojusi L. Vaineikio pelenus ir perduota Palangos kurorto muziejui.
Po rekonstrukcijos darbų gyventojams atverta Kretingos šaulių stadiono sportinė dalis. Šiuo metu kretingiškiai jau gali naudotis stadiono bėgimo takeliais, treniruokliais, įvairiomis sporto aikštelėmis. Tiesa, gyventojų dar prašoma kol kas nesinaudoti futbolo aikštės danga – paklotai vejai dar reikia šiek tiek laiko galutinai įsišaknyti. „Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcija buvo tikslingai suskaidyta į du etapus – pirmiausiai imtasi atnaujinti stadiono sportinę dalį. Kitą etapą bus tvarkomas stadiono tribūnų pastatas. Šitaip siekta miesto futbolininkams, greta įsikūrusios Marijono Daujoto progimnazijos moksleiviams ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kretingiškiams sudaryti galimybes kuo greičiau naudotis atnaujinta sporto infrastruktūra, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Šiandien jau sutarta, kad stadiono tribūnų pastato vidaus patalpas savo lėšomis tvarkys „Minijos“ futbolo klubas. Su klubo atstovais kalbame ir dėl tribūnų pastato fasado atnaujinimo darbų.“ Rekonstruojant Kretingos šaulių stadiono sportinę dalį įrengta natūralios sportinės vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis, lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat betoninių trinkelių danga, pritaikyta asmenims su negalia.
Futbolo aikštės galuose įrengtos kamuolių gaudyklės, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektoriai, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorius, krepšinio aikštelė, 6 bėgimo takeliai, įsiliejantys į 400 m ovalų bėgimo taką.
Taip pat įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių (su stogeliu) komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolelių komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, kurių dalis pritaikyta asmenims su negalia. Darbus atliko UAB „Rolana“, rekonstrukcijos projekto parengimas ir darbai kainavo per 3 mln. eurų. Jie finansuoti iš Sporto rėmimo fondo (daugiau kaip 400 tūkst. eurų) ir Savivaldybės biudžeto lėšų. Praėjusių metų rudenį pradėtą stadiono sportinės dalies pertvarkymą planuota baigti iki šių metų pabaigos, tačiau suspėta anksčiau – dar iki rudens. Per paskutinius kelerius metus Kretingoje buvo įrengta nauja dirbtinės dangos futbolo aikštė, sutvarkytas Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Pranciškonų gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos stadionai, atnaujinta lauko teniso aikštelė Savanorių gatvėje, taip pat sporto aikštelė Rūdaičiuose, dar šiemet bus atnaujinta dalis Kretingos motobolo stadiono tribūnų. Šiuo metu rengiamas Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos projektas, šiemet turėtų prasidėti ir statybos darbai. Rengiamasi pirkti Vydmantų gimnazijos sporto aikštyno tvarkymo projektavimo ir rangos darbus. Toliau planuojama Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro stadionų rekonstrukcija.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariai Vilius Adomaitis, Mindaugas Černeckis, Saulius Šopaga rugpjūčio 23–29 dieną lankysis Ukrainos Ternopilio mieste. Į Ukrainą rajono politikai vyksta Estijos Viljandžio miesto mero kvietimu. Kretingos rajono savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Viljandžio miesto savivaldybe. Estai kviečia Kretingos rajono savivaldybės delegaciją dalyvauti Europos Sąjungos projekto „Kartu stipresni“ veiklose, kurių metu Ternopilio miesto institucijų atstovai pasidalins savo patirtimi užtikrinant veiklą karo sąlygomis švietimo, socialinės apsaugos, komunalinio ūkio ir kitose srityse, rūpinantis gyventojų apsauga, organizuojant įvairią pagalbą gyventojams, valdant kylančias krizes. Kvietimas liepos 3 d. buvo išsiųstas visiems 25-iems Savivaldybės tarybos nariams. Vykti į Ukrainą kviečiami penki Savivaldybės atstovai, kadangi pageidavo trys Tarybos politikai, siekiant sudaryti visą delegaciją kartu su V. Adomaičiu, M. Černeckiu ir S. Šopaga komandiruotėn ruošiasi Savivaldybės parengties pareigūnas ir Šaulių sąjungos atstovas. Tarybos nariams už 7 komandiruotės dienas turėtų būti išmokėti dienpinigiai, vienos dienos dienpinigių Ukrainoje dydis – 53 eurai. Viljandžio miesto savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės atstovams padengs kelionės ir nakvynės išlaidas.
„P. n.“ informacija
Kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ nuo kitų metų planuoja pradėti jau ketvirtą tiesioginį užsakomųjų skrydžių maršrutą iš Palangos oro uosto – šįkart iš Lietuvos pajūrio oro uosto lėktuvai kils į Heraklioną Kretos saloje Graikijoje. Skrydžiai numatomi nuo 2026 m. kovo 31 d. iki birželio vidurio ir nuo rugsėjo 21 d. iki lapkričio pradžios. Naujasis maršrutas yra skirtas patenkinti vis augančią atostogų kelionių paklausą iš Vakarų Lietuvos ir kaimyninių Latvijos regionų. Vertinant statistiką, Graikija yra trečia populiariausia visų „Join UP! Baltic“ klientų kelionių kryptis po Turkijos ir Egipto. Kreta dėl ilgo vasaros sezono taip pat yra labai populiari kryptis ir tarp Lietuvos keliautojų. Heraklionas taps ketvirtąja tiesiogine atostogų kryptimi, kurią „Join UP! Baltic“ vykdys iš Palangos oro uosto. Kelionių organizatorius iš Palangos jau suplanavęs vykdyti skrydžius į Antaliją Turkijoje, Šarm el Šeichą ir Hurgadą Egipte. Aurimas Janušauskas, „Join UP! Baltic“ generalinis direktorius, sakė, kad, įtraukus Heraklioną į kitų metų vasaros tvarkaraštį iš Palangos, atostogautojams iš Vakarų Lietuvos ir kaimyninių Latvijos regionų suteikiama galimybė greičiau ir patogiau pasiekti Graikiją, sutaupant laiko ilgoms kelionėms į oro uostą. „Būsimas maršrutas keliautojams iš Vakarų Lietuvos ir kaimyninių regionų Latvijoje suteiks dar daugiau patogių galimybių kitų metų vasaros atostogoms, o Palangos oro uostas, kuris jau ir pastaruoju metu demonstruoja rekordinius augimo tempus, turės visas galimybes išlaikyti keleivių apimčių augimą“, – teigė Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. „Join UP! Baltic“ yra vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse. 2024 m. organizatoriaus apyvarta siekė 82,4 mln. eurų. Bendrovė jau aptarnavo daugiau negu 100 tūkst. klientų visose Baltijos šalyse. Kelionių organizatorius veikia Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Kazachstane, Moldovoje ir Ukrainoje, o netrukus pradės veiklą Slovakijoje ir Vengrijoje.
„P. n.“ informacija
Dar vienas rajono lopšelis-darželis sulauks pokyčių – Savivaldybė pasirašė Kretingos lopšelio-darželio „Žilvitis“ pastato fasado, stogo, lauko aplinkos, inžinerinių tinklų kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo sutartį. Projektas turėtų būti parengtas kitų metų pavasarį, tuomet bus ieškoma rangovo, prasidės statybos darbai. Sutartis dėl mokslo paskirties pastato – lopšelio-darželio „Žilvitis“ – F. Janušio gatvėje Kretingoje kapitalinio remonto darbo projekto parengimo pasirašyta su uždarąja akcine bendrove „Projektai ir Co“. Sutarties kaina – 56 tūkst. 265 Eur (su PVM), paslaugą bendrovė privalės suteikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Rugsėjį po kapitalinio remonto darbų duris atvers Vydmantų lopšelis-darželis „Pasagėlė“, Savivaldybė šiuo metu vykdo ir Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Eglutė“ pastato Padvariuose rekonstrukcijos bei plėtros rangovo parinkimo procedūras.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Tarptautinė jaunimo diena: nuo diskusijų iki naktinio turnyro
Tarptautinės jaunimo dienos proga Kretingoje dėmesys buvo sutelktas į jaunus žmones. Tądien jaunimui skirtas vakaras prasidėjo rimta diskusija „Kas sprendžia?“, vėliau tęsėsi žinomų Stand Up komikų ir HIP HOP grupės pasirodymuose, naktinio paplūdimio „3x3“ tinklinio turnyre. Šiais metais Tarptautinei jaunimo dienai skirtas renginys buvo didžiausias iki šiol mūsų mieste įvykęs šios dienos minėjimas. „Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko jaunimo dieną paminėti su trenksmu. Ankščiau tam pritrūkdavome lėšų, o šiemet jų pakakome“, – renginį apibendrino Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Inga Biliūnaitė-Rušinskė. Idėjas realizuoti – paprasta Tarptautinės jaunimo dienos minėjimas prasidėjo jaunimo diskusija „Kas sprendžia?“ Joje dalyvavo ne tik mūsų rajono jaunimo atstovė Alicija Zacharevičiūtė ir Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė, bet ir trys viešnios iš Ukrainos: Novovolynsko mieste veikiančio jaunimo centro direktorė Valentyna Raiko, jauna aktyvistė iš Ukrainos Veronika Dibrova ir Novovolynsko miesto savivaldybės atstovė Olesia Soslovska. Jos pasidalino savo patirtimi Ukrainoje, papasakojo, kaip keitėsi darbas su jaunimu prasidėjus karui, kaip kito jaunuolių vertybės ir veiklos, pasidalino, iš kur jų jaunimo centrai ir organizacijos gauna finansavimą. „Norėjome, kad diskusijoje apsikeistumėme šalių patirtimis apie jaunimo politikos įgyvendinimą tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje. Taip pat norėjosi sužinoti, kaip ukrainiečiai organizuoja darbą prasidėjus karui, iš kur gauna finansavimą“, – kodėl diskusijoje dalyvavo svečiai iš Ukrainos paaiškino I. Biliūnaitė-Rušinskė. Susirinkusieji iš pradžių pasidalino patirtimi, kaip reikia išgirsti jaunimą, ar jo balsas yra girdimas. Čia su jaunimu Ukrainoje dirbančios specialistės akcentavo, kad išgirstum – svarbiausia yra klausytis. Jaunimo atstovė iš Lvovo Veronika teigė, kad šiais metais Lvovas, kaip ir Kretinga, yra jaunimo sostinė, todėl būti išgirstiems yra paprasta: „Didelę įtaką skleidžiant jaunimo politiką daro pas mus aktyviai veikiančios Nevyriausybinės jaunimo organizacijos (NVO), kurios mums yra ir didelė parama. Valdžia labai bendradarbiauja su NVO, todėl man lengva pateikti savo idėjas ir jas įgyvendinti.“
Dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkio sektoriuje šalies Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras. Priėmus šį sprendimą, ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, gali lengviau atsikvėpti – posėlio sėjos terminas anksčiau buvo iki rugpjūčio 15 d., bet dabar pavėlintas iki rugpjūčio 31-osios, o jo išlaikymo terminas sutrumpinamas iki 6 savaičių, kai buvo 8 savaitės. Šiais metais pirmą kartą dalyvaujantieji ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ žolinius augalus arba jų mišinį galės įsėti iki rugpjūčio 31-osios. Žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba voluojamas, smulkinamas, skutamas ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d., kai anksčiau terminas buvo iki rugsėjo 1 d. Atsisakyta ir reikalavimo numatytais terminais sutvarkyti pievas. Vyriausybė taip pat turės daugiau galimybių žemdirbiams atlyginti liūčių padarytus nuostolius. Nutarimas priimtas įvertinus Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šalies savivaldybių pateiktus duomenis apie birželio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotą stichinį meteorologinį reiškinį – ilgą lietingą laikotarpį – ir jo sukeltus padarinius. Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius. Nukentėjusiesiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą rajono Savivaldybės merui. Būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus. Patvirtinus žalos faktą ir dydį, kompensacija gali būti skiriama iš valstybės ir Savivaldybės lėšų. Vidutiniškai Lietuvoje ši liepa buvo trečia drėgniausia per visą šalies stebėjimų istoriją. Drėgniau negu šiemet liepą buvo tik 1977 m. (144,9 mm) ir 2007 m. (171,4 mm). Per 2025 m. birželio–liepos mėnesius šalyje vidutiniškai iškrito 222,6 mm kritulių. Toks kiekis irgi yra vienas didžiausių per visą stebėjimų istoriją. Drėgniau yra buvę tik 2007 m. birželį–liepą (250,6 mm). Stebėjimų duomenys iš Lietuvos ir viso pasaulio rodo, kad dėl šiltėjančios atmosferos daugėja labai smarkaus lietaus atvejų, kai per trumpą laikotarpį kritulių iškrenta itin didelis kiekis.
„P. n.“ informacija
Myliejė bitis ėr muokė kėtus anas priveizietė
Kas būn Kretinguo, dažna užet i senuosės parapines kapines, katruos stouv ne tėktas ištaiginga grafu Tiškevičiu kuoplyčia-mauzoliejus su anu palaidojėmas – pašuonie yr vėsa eilė palaiduotu bruoliu prancėškuonu, tarp katru – ėr tievs Jeruonims, arba Pečkaitis Juonis, katras gėmė 1885 m. Rudžiu kaimė Sovalkėjuo, o nomėrė 1925 m. ėr yr palaiduots Kretinguo.
„Pajūrio bendruomenė“ paminėjo jubiliejų ir Šeimų-kaimynų šventę
Šeštadienį Rūdaičiuose nuskambėjo tradicinė Šeimų-kaimynų šventė. Šiemet ji sutapo su ypatinga data – „Pajūrio bendruomenės“ centro 20-mečiu. Turi kuo didžiuotis Neatsitiktinai daugelio susirinkusiųjų akys tą pavakarę pirmiausia krypo į bendruomenės centro pirmininkę Gražiną Katkuvienę. „Ji yra mūsų kaimo siela – neįsivaizduojame, kas daugiau tą naštą vilktų, jeigu Gražina atsisakytų. Todėl glostom jai petį, kad tik kuo ilgiau pirmininke būtų“, – atviravo per 40 metų Rūdaičiuose gyvenanti Birutė Anužienė. Bendruomenės valdybos narės, tarp kurių Danutė Skurdauskienė, Laima Kalniuvienė, Rima Narkienė teigė, kad ne be didelę širdį ir darbščias rankas turinčios Gražinos iniciatyvų, gebėjimo talkoms sutelkti bendruomenę, tiek metų puoselėjamas kaimas yra jaukus ir gražus. Toliau gražinti Rūdaičius linkėjo Kretingos seniūno pareigas einanti Lina Rimkuvienė. „Rytas. Pusė devynių – ir jau Gražina skambina: reikia to, reikia ano... Tiek daug minčių ir noro jas įgyvendinti!“ – kalbėjo ji. Ir iš tikrųjų 2005 metais Juozo Matulevičiaus įsteigtas „Pajūrio bendruomenės“ centras, kuriam 13-us metus vadovauja G. Katkuvienė, savo projektais ir nuveiktais darbais gali didžiuotis: sutvarkyta dalis gyvenvietės gatvių, šaligatvių, palei tvenkinį įrengtas apšvietimas, pastatyta daug suolelių, įkurta ir plečiama Lietuvos 100-mečiui skirta 100-o inklilų alėja, ąžuoliukų erdvė, nuolat šienaujama aplinka, prižiūrimos trys poilsiavietės su treniruokliais bei vaikų žaidimo aikštelėmis. „Mama visą save bendruomenei atiduoda, dažnai namuose jos nerasi. Kartą per savaitę atvažiuoju aplankyti, skambinu telefonu – užsiėmusi ir užsiėmusi. Matau, kad visad dega noru kažką nuveikti, o paskui pasidžiaugti“, – šypsojosi Klaipėdoje gyvenanti G. Katkuvienės dukra Lijana Pazdrazdienė. Kai Kvecių kaime gyvenusi Rimanto ir Gražinos Katkų šeima įsikūrė Rūdaičiuose, Lijana buvo 4-erių ar 5-erių, čia lankė mokyklą. „Dar moksleivė būdama pastebėdavau, kad kaimas keičiasi, vis atsiranda kažko naujo, bet dabar – ypač. Ne visur ir miestuose taip sutvarkyta, kaip čia“, – kalbėjo ji. Anot G. Katkuvienės, tokia ir yra rūdaitiškių vizija – gražioje aplinkoje gyvenančių kultūringų žmonių bendruomenė.
|
|
