|
|
|
(2019) 2026-01-16Vairuotojų žiemos „pramogos“: pavojus ir atsakomybė
Palangoje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, netoli Sporto centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jau ne pirmus metus fiksuojama pavojinga tendencija – vairuotojai čia išbando savo automobilius arba, atlikdami šonaslydžius, slalomus ir kitus chuliganiško vairavimo manevrus, ieško adrenaliną keliančių pramogų. Tokios „pramogos“ ne tik gadina aikštelės dangą ir infrastruktūrą, bet ir kelia realų pavojų aplinkiniams. Nusižengia ne vien jaunimas Kaip teigė Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Kęstutis Bončkus, ši problema nėra vien tik žiemos reiškinys. „Su tuo susiduriame visus metus. Vasarą aikštelė dažniau užstatyta automobiliais, tačiau ir tada atsiranda norinčiųjų išbandyti greitį ar manevrus. Žiemą, kai aikštelė tuštesnė ir slidu, rizikos mėgėjų padaugėja“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo komisariato vadovas. Pasak jo, policijos pareigūnai šioje vietoje lankosi kasdien – tiek vykdydami prevenciją, tiek reaguodami į gyventojų pranešimus. Ypač dažnai signalai gaunami vakarais ir tamsiuoju paros metu. Patruliuojama ne tik žymėtais, bet ir nežymėtais tarnybiniais automobiliais, kurie fiksuoja pažeidimus vaizdo įranga. „Vieną atvejį fiksavome patruliuodami nežymėtu automobiliu. Kitomis dienomis, jeigu nepavyksta užfiksuoti pažeidimo, policijos pareigūnai, sutikę automobilių vairuotojus toje aikštelėje, išaiškina jiems gresiančią atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Pastebime, kad tokia prevencija veikia, ir bent jau įspėti žmonės taip nebesielgia“, – tikino K. Bončkus. Šiemet jau nustatytas vienas chuliganiško vairavimo atvejis – 1987 m. gimusiam vyrui skirta 225 eurų bauda ir 12-ai mėnesių atimta teisė vairuoti. Kaip akcentavo K. Bončkus, klaidinga manyti, kad taip elgiasi tik ką teises įgijęs jaunimas: „Pažeidėjų amžius įvairus, todėl neišskirčiau, kad tokius pažeidimus daro vien jaunimas.“ Nors rimtų eismo įvykių šioje aikštelėje šiemet neužfiksuota, policija pastebi apgadintą infrastruktūrą – nulinkusius stulpelius, apgadintus atitvarus. Tokiais atvejais vairuotojams tektų ne tik administracinė, bet ir civilinė atsakomybė – privalėtų atlyginti padarytą žalą. Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnį, chuliganiškas vairavimas užtraukia 225–550 eurų baudą ir teisės vairuoti atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Pakartotiniai pažeidimai baudžiami dar griežčiau – baudos siekia iki 800 eurų, teisės vairuoti netenkama iki 2,5 metų, o kraštutiniais atvejais gali būti konfiskuota ir transporto priemonė.
Ar Lietuva šiandien pakartotų Sausio 13-osios žygdarbį?
Iškritus gausiam sniego kiekiui Kretingos mieste, SĮ „Kretingos komunalininkas“ dalį jo iš miesto gatvių išvežė į atokesnes vietas. Kretingiškis Povilas, paskambinęs į redakciją, smalsavo, kur padedamas sniego perteklius: „Per savo namų langus mačiau, kaip darbuotojai kasė sniegą, krovė jį į sunkvežimį ir išvežė iš dalies mūsų, P. Vileišio, gatvės. Įdomu, kur.“ „Kretingos komunalininko“ direktorius Paulius Ruškus įvardino, kad iš Kretingos miesto jų įmonė ir du samdomi rangovai išvežė maždaug 13 tūkst. kub. m sniego. „Pagal galimybes sniegą vešime ir toliau“, – kalbėjo jis. Sniegas mieste išvežtas iš Taikos, Žalgirio, Miško, Vytauto, Šiaulių, Vilniaus, J. Pabrėžos, Laisvės, P. Vileišio, Trumposios, V. Nagevičiaus, J. K. Chodkevičiaus, J. Jablonskio, J. Basanavičiaus, Mėguvos, J. Šimkaus ir Birutės gatvių. „Pagrindinis prioritetas, pagal kurį sprendėme, iš kur išvežti sniego perteklių, – kad bent viena kelio pusė, kurioje vaikšto pėstieji, būtų lengvai praeinama“, – paaiškino P. Ruškus. Sniegą samdomi rangovai vežė į prie Kretingos motobolo aikštės esančius plynus laukus, taip pat prie prekybos centro „Lytagra“, kur numatyta statyti policijos komisariato pastatą. Taip pat vienas rangovas sniegą vežė į jam priklausančią teritoriją. „Šiuo metu ir toliau vykdome įprastus žiemos darbus: valome ir barstome kelius, pėsčiųjų takus. Taip pat stebime orų prognozes, pagal kurias sprendžiame, kokių veiksmų prireikus imsimės, – teigė „Kretingos komunalininko“ direktorius. – Manau, kad kol kas situacija stabili.“
„P. n.“ informacija
Rengiantis minėti vieną svarbiausių datų Kretingos istorijoje, kai 1609 m. sausio 23 d. Kretingos dvaro savininko, garsaus Lietuvos karvedžio ir Žemaičių seniūno Jono Karolio Chodkevičiaus pasirašyta privilegija Karolštato (Kretingos) miestui buvo suteikta Magdeburgo teisė ir jis tapo savarankišku miestu, kviečiame Kretingos miesto įmones, įstaigas, organizacijas ir gyventojus siūlyti kandidatus nominacijai „Už atsidavusį darbą Kretingos miestui“. Siūlome nominuoti tuos Kretingos miesto gyventojus, kurių kasdienis darbas ir indėlis į miesto gerovę yra labai svarbus, tik rečiau pastebimas. Tai gali būti šlavėjai, plovėjai, buhalteriai, gėlininkai, padavėjai, remontininkai, pardavėjai, sargai, kūrikai, statytojai, slaugytojai, kelininkai ar kitų profesijų atstovai. Kretingos miestui atsidavusiai dirbančių žmonių kandidatūras, nurodant vardą, pavardę, darbovietę, kontaktus, užimamas pareigas bei konkrečiai įvardijant, kaip jie prisideda prie Kretingos miesto gerovės, iki sausio 19 d. siūlykite el. paštu ruta.laurinaitiene@kretinga.lt, tel.: (0 445) 72171, 0 620 25114. Nominantai bus pagerbti sausio 23 dieną.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Žemaitijoje žiemos – tamsios ir šaltos, su ilgais ir niūriais vakarais. Taip yra dabar. Taip buvo ir grafų Tiškevičių valdymo laikais. Tad, kol lauke dar tamsu ir žvarbu, Kretingos muziejus kviečia į paslaptingai tamsias Kretingos muziejaus erdves – buvusius grafų Tiškevičių dvaro rūmus. Ekskursijos su personažu „Kretingos dvaras iki ateinant šviesai” Drauge su Dvaro ponia ar Guvernante įsižiebę žibintus, pasivaikščiosime po matomas ir ne visiems prieinamas rūmų erdves, „iškedensime“ dar negirdėtas dvaro istorijas apie gyvenimą čia iki atsirandant šviesai. Ekskursiją užbaigsime stabtelėjimu grafų Tiškevičių sukurtame Žiemos sode, kur šiuo metu visomis rojaus spalvomis šviečia „Gyvybės medis“. Šviesos menininko iš Suomijos Alexanderio Reichsteino kūrinys idealiai įsikomponavo į erdvę, kurią menininkas pavadino mažuoju Kretingos rojumi. Šios ekskursijos – nauja patirtis, kur pajusite ir tamsos šaltį, ir šviesos šilumą bei už viso to slypinčią garsios šeimos gyvenimo istoriją, palikusią neįkainojamą palikimą šių dienų žmonėms. Ekskursijos po tamsų dvarą ieškant šviesos vyks kiekvieną penktadienį, šeštadienį. Pradžia – 18 val. Bilietų į ekskursijas ieškokite platformoje www.bilietai.lt . Unikali patirtis – tapyba tamsoje Naujų patirčių ieškančius žmones kviečiame į nepaprastus kūrybiškumo seansus Kretingos muziejuje! Pirmadienio vakarais, Žiemos sode šviečiant menininko iš Suomijos Alexanderio Reichsteino „Gyvybės medžiui“, pabandykime „pagauti“ savo įspūdžius ir tuos pajautimus perkelti ant drobių. Tegul įkvėpimu bus kūrėjo sukurtos gyvasties formos, spalvos ir garsai. Ir nebijokite, jog tamsa gali būti trukdis. Ne! Po „Gyvybės medžiu“ net tapybos dažai šviečia, o tamsa su rojaus sodo spalvų šviesuliais tegul bus pati geriausia erdvė jūsų kūrybiškumui skleistis. Planuojama tapybos tamsoje užsiėmimų trukmė – iki 2 val. Seansai vyks pirmadieniais nuo 18 val. Bilietus įsigyti platformoje www.bilietai.lt .
Kretingos muziejaus informacija
„Sentimentai“ kviečia pažinti juvelyrikos kultūrą
Kretingos rajono viešojoje M. Valančiaus bibliotekoje 57-erių kretingiškis juvelyras Gražvydas Kasparavičius surengė savo kūrybos parodą „Sentimentai“ ir joje eksponuoja papuošalų komplektus, kuriuos įprastai sudaro vėrinys, auskarai ir žiedas ar apyrankė. „Šia paroda bandau supažindinti lankytojas ir lankytojus su juvelyrikos kultūra, pakviečiant tarsi iš šono pažvelgti į papuošalų nešiojimo taisykles“, – akcentavo menininkas. Susikūrė savąjį stilių Į parodą autorius, išsiskiriantis savitu struktūrinės juvelyrikos braižu – jo masyviuose papuošaluose sidabras, bronza, melchioras derinamas su gintaru ir mineralais – pristatė 12 komplektų. „Savojo stiliaus – to, ką suradau, kas man brangu ir kuo, manau, esąs unikalus – nekeičiu. Tai atspindi ir ši paroda, kurioje akcentuoju papuošalų dermę. Pagal juvelyrikos taisykles, yra trys pagrindiniai papuošalų derinimo sluoksniai: apatinis – tai žiedas, apyrankė, vidurinis – pakabukas arba vėrinys, viršutinis – auskarai. Jeigu žmogus suderina šiuos papuošalus, tuomet jo išorėje vyrauja stilius ir dermė“, – tvirtino G. Kasparavičius. Dviem dizaino sąjungoms ir Kūrėjų meistrų sąjungai priklausantis, turintis meno kūrėjo statusą, nominuotas Nacionalinei kultūros ir meno premijai, G. Kasparavičius yra surengęs kelias personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, tačiau ligi šiol svariausia jis laiko jubiliejinę, surengtą prieš 2-jus metus Kretingos muziejuje. Nuo šių metų, prisipažino autorius, jis ketina pradėti visiškai naują kūrybos etapą – kurti vaizduojamojo meno kūrinius asambliažus, arba tai, kas primena trimatę erdvę ir ką galima eksponuoti ant sienų.
KRETINGA TIEKĖJŲ g. sausio 14 d. apie 20.44 val. 1989 m. gimęs vyras, įtariama, vairuodamas automobilį „Audi“, nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavęs nuo kelio apgadino kelio ženklą. Per eismo įvykį žmonės nenukentėjo. Vyrui nustatytas 1,98 prom. neblaivumas.
Parengė Edita KALNIENĖ
Vidurdienį Kretingoje liepsnojo buvęs kioskas
Trečiadienį apie 12.28 val. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad V. Kudirkos gatvėje Kretingoje dega kioskas. Gaisras kilo buvusiame prekybinės paskirties pastate, kuris šiuo metu buvo naudojamas kaip sandėliukas ir meninės dirbtuvės. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams degė statinio siena ir vidus. Liudininkai „Pajūrio naujienoms“ pasakojo, kad iš pastato veržėsi liepsnos, o praeiviai, dar iki atvykstant tarnyboms, bandė gaisrą gesinti mesdami sniegą ant pastato. „Tačiau ugnis nesiliovė degti“, – kalbėjo vienas įvykio vietoje buvęs vyras. Pastato savininkė pasakojo, kad prieš išeidama iš patalpų buvo užkūrusi krosnį, o netrukus, jau būdama namuose, sulaukė skambučio apie kilusį gaisrą. Iš pradžių manyta, kad ugnis galėjo įsiplieksti dėl krosnies, tačiau vėliau paaiškėjo, kad gaisrą sukėlė elektros instaliacijos gedimas. „Visi požymiai rodo, kad gaisras kilo dėl elektros instaliacijos gedimo“, – teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji specialistė Eglė Normantaitė. Patalpų savininkė nuogąstavo, kad per gaisrą galėjo būti apgadinti jos sukurti paveikslai. „Ugniagesiai jau išnešė molbertą, bet kiek matau, ugnis plinta kitoje pastato pusėje negu buvo padėtos mano drobės. Labai gaila ir patalpų, kurias teks netikėtai tvarkyti. Krosnį taip pat atnaujinome neseniai – 2023 metų pabaigoje, ją reguliariai valėme ir prižiūrėjome“, – kalbėjo moteris. Pastatas – vieno aukšto, medinis, apkaltas plastikinėmis dailylentėmis. Stogas – dvišlaitis, dengtas bitumine danga. Per gaisrą viduje išdegė apie 2 kv. m sienos dalies, aprūko sienos ir lubos. Iš lauko pusės nudegė apie 1 kv. m plastikinių dailylenčių. Išvengti didesnių nuostolių padėjo tai, kad atvykę ugniagesiai lengvai pateko į pastato vidų – durys buvo neužrakintos.
Kamine degė suodžiai
Šios savaitės viduryje, trečiadienį, Kretingos ugniagesiai mieste gesino dar vieną gaisrą. Šįkart jis kilo apie 17.04 val. Vytauto gatvėje, buvusiame policijos komisariato pastate. Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo pranešimą, kad iš namo stogo kyla dūmai. Ugniagesiams gelbėtojams atvykus į įvykio vietą ir atlikus žvalgybą, nustatyta, kad kamine dega suodžiai. Pastatas – mūrinis, dviejų aukštų su mansarda, stogas daugiašlaitis, dengtas skarda. Pastate įrengtos komercinės patalpos. Suodžiams gesinti naudotas 6 kg miltelinis gesintuvas. Ugniagesiai budėjo iki suodžiai visiškai išdegė ir pavojaus nebeliko. Tai buvo antrasis šiais metais kilęs gaisras dėl kamine užsidegusių suodžių Kretingos rajone.
„P. n.“ informacija
Palangoje degė BMW
Sausio 14 d. apie 8.59 val. Palangos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai išskubėjo į Smilgų gatvę Palangoje. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams BMW automobilis degė atvira liepsna. Per gaisrą išdegė variklio skyrius, apdegė salonas.
„P. n.“ informacija
Nevalyti kaminai – viena dažniausių gaisrų priežasčių Kretingos rajone
Kretingos rajone gaisrai, kylantys dėl nevalytų kaminų ir netinkamos krosnių priežiūros, išlieka aktuali problema, nors pastaraisiais metais fiksuojama teigiama tendencija – tokių gaisrų skaičius pamažu mažėja. Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenimis, 2024 m. rajone kilo 36 gaisrai, kurių priežastis buvo nevalyti kaminai ar krosnių eksploatavimo pažeidimai, 2025 m. – 33, o 2026 m. pradžioje jau užregistruotas 2 tokie gaisrai. Suodžiai – itin degi medžiaga Pasak Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios specialistės Eglės Normantaitės, Kretingos rajonas šiuo požiūriu neišsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių. „Statistika rodo, kad gaisrų dėl nevalytų kaminų skaičius mūsų rajone yra panašus į šalies vidurkį, tačiau aiškiai matyti viena tendencija – didžioji dalis šių gaisrų kyla kaimo vietovėse“, – tikino specialistė. Pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neskiria pakankamo dėmesio kaminų priežiūrai, dažniausiai yra dvi. Pirmoji – finansų stoka. Antroji – klaidingas įsitikinimas, kad nelaimė neištiks: „Jeigu iki šiol nedegė, tai ir nedegs“. Toks požiūris, anot ugniagesių, dažnai baigiasi skaudžiomis pasekmėmis. Nevalytuose kaminuose kaupiasi suodžiai – itin degi medžiaga. Jiems užsidegus, atvira liepsna gali veržtis per kaminą, uždegti stogo konstrukcijas ir per trumpą laiką sunaikinti visą pastatą. Ypač pavojingi seni, daug metų nevalyti kaminai – juose ne tik kaupiasi suodžiai, bet ir suprastėja trauka, dūmai ima grįžti į patalpas, didėja tiek gaisro, tiek apsinuodijimo rizika.
Apie skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) kūrybą žinome nemažai, mažiau skelbta apie antkapinių paminklų iškiliems užsienyje palaidotiems lietuviams kūrimą, tarp jų – vienam žymiausių Lietuvos valstybės vyrų Ernestui Galvanauskui (1882–1967). Kasmet sausio 15 d. minėdami Klaipėdos ,,sukilimo“ metines, prisimename ir šios unikalios karinės operacijos vadovą ir įkvėpėją E. Galvanauską. Jo vaidmuo prijungiant prie Lietuvos Klaipėdos kraštą yra didžiulis. 1922–1924 m. vadovaudamas Lietuvos vyriausybei ir dirbdamas užsienio reikalų ministru jis ne tik ryžtingai rėmė šio krašto užėmimo karine jėga idėją, koordinavo šios operacijos rengimo ir įgyvendinimo tikslus, bet ir telkė diplomatines jėgas pasiektiems tikslams tarptautinėje arenoje įteisinti. Jo geras prancūzų kalbos mokėjimas, diplomatinis lankstumas ir mokėjimas laviruoti po 1923 m. sausio 15 d. turėjo lemiamą įtaką, kad Lietuvai pavyko įsitvirtinti tarp kitų Europos valstybių. 1924–1927 m. dirbdamas Lietuvos atstovu Londone jis rūpinosi ne tik Lietuvos politiniais, bet ir ekonominiais reikalais. 1927 m. balandžio mėn. po atšaukimo iš tarnybos Londone Biržų krašte gimęs E. Galvanauskas grįžo į jam brangiu tapusį Klaipėdos kraštą, jį paskyrus vyriausybės atstovu Klaipėdos uosto direkcijoje. 1928 m. iš šių pareigų atleistas E. Galvanauskas liko gyventi Klaipėdoje, naudodamasis neeiliniais ekonomisto, finansininko ir verslininko sugebėjimais, čia kūrė lietuvišką verslą ir kultūros salas. Jis suprato, kaip svarbu Lietuvai ekonomiškai ir kultūriškai būti šiame politinę autonomiją turėjusiame krašte. 1934 m. jis kartu su broliu Gediminu įsteigė Prekybos institutą, buvo jo rektorius, daug prisidėjo, kad į Klaipėdą atvykę lietuviai darbininkai būtų aprūpinti butais, 1938 m. jo iniciatyva buvo pastatyti Amatų mokyklos rūmai ir kt. 1939–1940 m. E. Galvanauskas sutiko tapti finansų ministru, o turėdamas vilties sustabdyti sovietinės okupacinės valdžios vykdytą Lietuvos finansinės sistemos žlugdymą, jis dalyvavo ir marionetinėje vadinamojoje 1940 m. liaudies vyriausybėje. 1940 m. liepos 5 d. po atleidimo iš pareigų ir jaučiant grėsmę gyvybei jam pavyko pasitraukti per sieną į Klaipėdą, o vėliau į Vokietiją, kur karo metais jis gyveno prižiūrimas Vokietijos policijos.
Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos antkapinės koplyčios menininkai: broliai Benediktas ir Pranas Zacharkos
Kretingos parapijos senosiose kapinėse iš tolo akį traukia pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos antkapinė koplyčia, kurios pietvakarinėje sienoje, smailiaarkėje nišoje ant sienos nutapyta freska „Švč. M. Marija Nuolatinė Gelbėtoja“, vaizduojanti Dievo Motiną su vaikeliu Jėzumi ant rankų; iš abiejų pusių pavaizduoti Arkangelai, laikantys Kristaus kančios įrankius. Viršuje užrašytas atvaizdo titulas „Dievo Motina Neperstojančios pagalbos“. 1936 m. Kretingos parapijos leidinyje ne tik freska, bet visa koplytėlė pavadinta „Neperstojančios pagelbos“. Šis atvaizdas išreiškia dvi esmines teologines tiesas: Marija – motina ir užtarėja žmogaus varguose ir kančiose; Kristus – Išganymo šaltinis, į kurį Marija rodo tikintiesiems ir prie kurio veda savo globėjiška ranka. Įdomi šio atvaizdo istorija – tai yra Romos Šv. Afonso Liguori bažnyčioje esančios XV a. ikonos kopija. Iš pirmo žvilgsnio sakytume, kad tai autentiška stačiatikių ikona. Tačiau būtent šis ikonografinis tipas gimė ne Bizantijoje, o Vakarų Bažnyčioje. Gali būti, kad tam įtakos turėjo 1423 m. įsteigta „Dievo Motinos Sopulingosios“ minėjimo diena. 1876 m. popiežius Pijus IX liturgine švente oficialiai paskelbė Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos (angl. Our Lady of Perpetual Help) šventę birželio 27 d. Matome, kad šiame atvaizde Marija ir vaikelis Jėzus papuošti brangakmeniais nusagstytomis karūnomis. Bizantinė tradicija apskritai nekarūnuoja ikonų, o karališkumą perteikia aureole ir spalvomis. Katalikiškame pasaulyje pirmasis Nepaliaujamos Pagalbos Motinos atvaizdo karūnavimas įvyko 1867 m., kai popiežius Pijus IX įsakė iškilmingai karūnuoti šią ikoną Romoje, Šv. Alfonso Liguori bažnyčioje. Senieji kretingiškiai papasakojo, kad koplytėlės sienoje t. Augustinas Dirvelė įstatęs paties J. Pabrėžos tapytą paveikslą. Keistai skamba tas kretingiškių pasakojimas – juk Mergelės Marijos freska yra tapyta ant sienos – jos neįmanoma atsinešti ir įstatyti. Tačiau žinant, kad 1932 m. birželio 12 d. Augustinas Dirvelė pašventino dar nepabaigtą koplytėlę, kyla mintis, kad ir freska tuomet dar nebuvo nutapyta. Gali būti, kad tuščia anga buvo uždengta J. Pabrėžos tapyta bažnytine vėliava, kuri tuo metu buvo saugoma pranciškonų vienuolyne.
Kraštietis ant Nelės ir Arvydo Paltinų kapo sukūrė jūros bangą
Palangoje gyvenančiam 60-mečiui kraštiečiui akmens meistrui Antanui Stonkui buvo patikėta ant amžinybėn prieš kelerius metus iškeliavusių Lietuvos estrados pasaulyje garsių žmonių Nelės ir Arvydo Paltinų kapo Vilniaus Antakalnio kapinėse iškalti masyvų menišką paminklą, primenantį jūros bangą. Ir šią užduotį jis puikiai įvykdė: viršum poros kapo iškilo tarytum nuo Baltijos krantų atošusi 2,4 m ilgio, 1,5 m pločio ir to paties aukščio banga, iš kurios į praeivius sentimentaliai žvelgia sutuoktiniai Nelė (1929–2020) ir Arvydas (1933–2021) Paltinai. Užsakė ilgamečiai bičiuliai Meistro žodžiais, šį paminklą, pateikę iš anksto paruoštą eskizą, užsakė kunigai Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius ir jo bičiulis Kęstutis Timofejevas. Jūros banga turėjo simbolizuoti ypatingą N. ir A. Paltinų, gyvenusių Vokietijoje, bet visą gyvenimą išsaugojusių trauką gimtinei ir meilę Baltijos jūrai. Juolab kad N. Paltinienė yra viena ilgiausiai – net 58-erius metus – scenoje išbuvusi estrados žvaigždė, už tai 2009 m. ji buvo įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dar K. Petravičiui studijuojant Telšių kunigų seminarijoje, užsimezgė abipusė draugystė su Nele, kuri ir nuėmė, jog jam buvo patikėta rūpintis poros palikimu, tarp jų – ir muzikiniu. K. Petravičius Vydmantų koplyčioje-parapijos namuose yra įkūręs nedidelį šios garsios lietuvių muzikos pasaulio poros (A. Paltinas buvo muzikos pedagogas, dirigentas) muziejų. „Abu kunigai atvykę iš pradžių paprašė sukurti laikiną paminklą – lentelę su užrašais ir nedidele skulptūra, kurios siužetą – liūdesio gaubiamą veidą – padiktavo pats akmuo. Atvykę po pusmečio jiedu parodė kito paminklo, vaizduojančio masyvią jūros bangą, projektą ir teiravosi, ar sutikčiau tokį sukurti. Ir aš sutikau“, – nesenus įvykius prisiminė A. Stonkus.
Praėjusiais, 2025-aisiais, metais Salantų seniūnijoje, kaip ir kitose Kretingos rajono seniūnijose, įgyvendinta įvairių infrastruktūros atnaujinimo darbų: pradėta Salantų stadiono rekonstrukcija, mieste atnaujintas apšvietimas, smulkiosios architektūros elementai, Savivaldybei priklausantis socialinis būstas, rūpintasi viešųjų erdvių priežiūra bei kt. „Vienas didžiausių 2025 metų darbų Salantų seniūnijoje – lapkričio mėnesį pradėta Salantų stadiono rekonstrukcija. Vasarą šiame stadione užbaigus visus darbus, moksleiviai ir visa miesto bendruomenė galės naudotis šiuolaikiška, saugia ir patrauklia sporto erdve“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Pernai seniūnijoje atlikti kelių infrastruktūros gerinimo darbai. Salantų mieste sutvarkytas Vilniaus gatvės šaligatvis, seniūnijos keliuose ir gatvėse užasfaltuotos duobės. Be to, kelių ir gatvių būklė pagerinta žvyruojant bei užpilant skaldos, greideriuojant žvyruotas gatves. Taip pat buvo atnaujinti pėsčiųjų perėjų ir kitas gatvių ženklinimas, seniūnija įsigijo prie traktoriaus kabinamą techniką pakelėms šienauti. Dėmesio skirta ir apšvietimo atnaujinimui. Salantų parke naujomis pakeistos nebedegančios šviestuvų lempos, mieste 67 natrio lempų šviestuvai pakeisti moderniais LED šviestuvais. Kretingos rajono savivaldybei skyrus 9 tūkst. eurų vidaus apšvietimo įrangai įsigyti, atnaujintas ir Salantų bažnyčios apšvietimas. Tvarkyta kapinių infrastruktūra. Suremontuota Gargždelės kapinių tvora ir varteliai, prie kapinių įrengti 2 biotualetai, pradėtos neprižiūrimų kapaviečių identifikacijos procedūros, kurias atlikus, apleistas kapavietes bus galima perleisti kitiems naudotojams. Atnaujinti ir kiti viešosios infrastruktūros elementai – mieste sutvarkyti suoliukai ir šiukšliadėžės, pakeičiant jų medines dalis, taip pat miesto stadione atnaujinti 2 krepšinio stovai.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos pareigūnai per priemonę Kretingos, Plungės, Klaipėdos rajonuose ir Rietavo savivaldybėje tikrino, ar vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir tinkamai naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, saugos šalmus, ar vaikus veža prisegtus ir specialiose jų ūgiui pritaikytose kėdutėse. Per priemonę patikrinta apie 500 transporto priemonių. Kretingos mieste dviem vairuotojams surašyti protokolai už tai, kad vežė saugos diržais neprisegtus vaikus, dar vienas protokolas surašytas už tai, kad vyras vežė vaikus ne tik neprisegtus saugos diržais, bet ir neturėdamas teisės vairuoti. Protokolas surašytas ir dar vienam saugos diržo nesegėjusiam automobilio vairuotojui. Pareigūnai ir toliau rengs priemones, per kurias bus tikrinama, ar asmenys segi saugos diržus, ar saugiai vežami vaikai.
Pagal Klaipėdos AVPK informaciją
Kretingiškiai – pilietiniame sambūryje „Drąsos nakties įkvėpti“
Šios svaitės pradžioje, minint Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje 35-metį, Kretingos rajono kultūros centras išvien su Savivaldybe ir Kretingos katalikų bažnyčia surengė renginių ciklą „Laivės / 35 / Kodas“, kurių kulminacija – eitynės su fakelais iš bažnyčios į Rotušės aikštę, kur, liepsnojant laužams, įvyko pilietinis sambūris „Drąsos nakties įkvėpti“. Pasitiko laužais ir dainomis Po šv. Mišių, kurias už žuvusiuosius lemtingą Sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto, gyvuosius ir anapilin per nepriklausomybės dešimtmečius jau iškeliavusius kovotojus aukojo Kretingos katalikų parapijos klebonas, ilgametis Lietuvos šaulių sąjungos narys, ir pats tąnakt stovėjęs laisvės gynėjų gretose, Saulius Paulius Bytautas – jis palydėjo kretingiškių eiseną į Rotušės aikštę. Ten jau laukė laužus uždegę Kretingos šauliai, jie kaitė didžiulius puodus karštos arbatos nuo žvarbos sušilti susirinkusiesiems į aikštę. Eiseną aikštės dauboje trankia būgnų muzikos improvizacija pasitiko būgnininkų grupės „Ritmas kitaip“ iš Šiaulių (vadovas Arūnas Banys) duetas. Patriotinėmis dainomis kretingiškių širdis virpino Kretingos rajono kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andule“, vadovaujama Elenos Šalkauskienės. Renginį vedę Kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkai Karolina Mažrimaitė ir Artūras Ženčius pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiuosius ir padėti gėlių prie Nepriklausomybės paminklo, po to – pasisakyti Savivaldybės ir parapijos atstovus, taip pat tų tautai lemtingų įvykių Kretingoje liudininkus, kuriems atstovavo sąjūdietė, ilgametė pedagogė Aldona Kruševičiūtė.
Praėję metai Lietuvos Respublikos Seime buvo intensyvūs ir kupini svarbių sprendimų. Teikdama pirmųjų savo kadencijos metų veiklos ataskaitą, noriu apžvelgti parlamentinį darbą, teisėkūros iniciatyvas, ryšį su rinkėjais ir sprendimus, kurie turėjo tiesioginės įtakos visos Lietuvos gyventojams. Nuoširdžiai dėkoju visiems rinkėjams už 2024 metų Seimo rinkimuose parodytą pasitikėjimą. Jūsų palaikymas man tapo ne tik paskata imtis atsakingo darbo, bet ir aiškia pareiga nuosekliai siekti rezultatų ir pateisinti keliamus lūkesčius. Atsakomybė ir atskaitomybė rinkėjams man yra esminiai politinės veiklos principai, todėl manau, kad, prasidėjus antriesiems Seimo kadencijos metams, svarbu pasidalinti įžvalgomis apie pagrindinius darbus ir sprendimus, prie kurių teko prisidėti pirmaisiais kadencijos metais. Nepaisydama intensyvios darbotvarkės, nuolat palaikiau ryšį su žmonėmis – aktyviai dalyvavau Kretingos ir Skuodo rajono bendruomenių renginiuose, susitikau su gyventojais, organizavau priėmimus, bendravau gyvai, telefonu ir raštu. Tiesioginis bendravimas su rinkėjais man yra ypač svarbus, nes būtent iš jų išgirstos mintys ir problemos padeda kryptingai dirbti Seime. Seime visada laukiu ir mielai priimu savo krašto gyventojus. Praėjusiais metais Seime lankėsi tiek suaugusiųjų, tiek mokinių delegacijos. Atvykusiems surengėme pažintines ekskursijas po Seimą ir taip supažindinome su Seimo darbu. Praėjusiais metais teko surengti vieną parodą: Seime buvo eksponuota paroda „Vaclovui Intui – 100”, skirta paminėti šio iškilaus žmogaus 100-ąsias gimimo metines. Jo įkurtas akmenų muziejus šiandien yra ne tik Skuodo rajono pasididžiavimas, bet ir reikšminga Lietuvos kultūros bei turizmo vieta. Kartu su Žemaičių kultūros draugija Seime teko organizuoti Žemaičių kultūros dienas. Pirmą renginių dieną Seimo rūmuose visuomenei pristatyta Žemaitijos kultūra, Telšių ir Skuodo rajonų etniniai ypatumai, kulinarinis paveldas ir turizmo galimybės. Antrą dieną įvykusi mokslinė-praktinė konferencija „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“ subūrė istorikus, kalbininkus, kultūros tyrinėtojus, visuomenininkus ir politikos atstovus. Per konferencijoje vykusias diskusijas buvo akcentuojama būtinybė saugoti Žemaitijos kultūros paveldą, užtikrinti žemaičių kalbos gyvybingumą ir stiprinti regiono matomumą valstybės politikoje.
Vyks lauko taktikos pratybos
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos fuzilierių batalionas informavo, kad sausio 19–20 ir vasario 2–4 dienomis šio bataliono I apsaugos kuopa vykdys karinio rengimo lauko taktikos pratybas miškingoje vietovėje į rytus nuo Šventosios. Per pratybas kariai treniruosis atlikti individualias užduotis, taip pat vyks orientaciniai žygiai šviesiuoju paros metu, bus naudojamos mūšio imitacinės priemonės – mokomieji šoviniai ir pirotechnika, kasimo darbai atliekami nebus. Po pratybų aplinka bus sutvarkyta, surinkti mokomieji šoviniai ir pirotechnika.
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį, gruntinius vandenis. Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių, kaip: tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių. Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas – deja, bet šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis. Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.
|
|
