|
|
|
Žemė ir ūkisBuvimas gamtoje – neįkainojama pasaulio pažinimo dovana
Iš Mažeikių kilęs Viktoras Andrejevas ir Naujojoje Akmenėje augusi jo sutuoktinė Indrė, ne vienerius metus gyvenę Vilniuje ir susilaukę vaikų, pagaliau įgyvendino savo nepaprastą svajonę – su trimis atžalomis įsikūrė Kūlupėnų seniūnijoje, Sauserių kaime. Užsitęsusi vietos paieška „Vilniuje buvome įsisukę į monotonišką rutiną – rytą išeini į darbą, vakarop grįžti iš jo, porai valandų pamatai vaiką, eini miegoti ir kitą rytą vėl tas pats. Su žmona vis pasvarstydavome, kad trūksta kokybiško laiko šeimai. Mieste nebematėme galimybių, kaip galėtume fiziškai save atitraukti nuo tokios rutinos. Tad maždaug prieš dešimtį metų pradėjome dairytis gražios vietos, kur galėtume bent retsykiai pabėgti iš miesto“, – V. Andrejevas prisiminė ilgai užtrukusias tokios vietos paieškas. Iš pradžių šeima ieškojo vietos 50-mties kilometrų spinduliu aplink Vilnių. Nieko neradus, paieškų laukas išaugo iki 100 kilometrų, bet vėl nieko tinkamo neradus buvo nuspręsta žemės ploto žvalgytis visoje Lietuvoje. Taip netikėtai Kretingos rajone buvo aptikta vieta Sauserių kaime Kūlupėnų seniūnijoje. Ir, nors atstumas buvo gerokai nutolęs nuo Vilniaus, bet porai, turėjusiai viziją, ši vieta idealiai tiko. „Suradę vietą, palaipsniui pradėjome kurti savo pabėgimo iš Vilniaus planą. Ieškodami vietos turėjome tam tikrus kriterijus: sklypas turėjo būti ne mažesnis negu 10 ha, šalia – ošti miškas ir tekėti upė. Tvora prie tvoros ar kelių arų sklypas prie kito sklypo mums netiko“, – atviravo pašnekovas, iš pradžių į šią vietą kartu su šeima ir draugais atvykdavęs pailsėti palapinėse.
Nauji traktoriai – dviem rajono seniūnijoms
Pagal Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 m. Strateginio plano priemonėje „Seniūnijų technikos ir įrangos atnaujinimas“ sudarytą eilę, Kartenos seniūnija prieš Velykas įsigijo naują „ARBOS 3075“ markės traktorių, o netrukus tokį pat turės ir Kūlupėnų seniūnija. Pasak Savivaldybės viešųjų ryšių atstovės Rūtos Laurinaitienės, kokios technikos reikia, sprendžia pačios seniūnijos. „Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijos nurodė, kad joms reikia traktorių. Atėjus eilei, jie ir buvo nupirkti. Kartenos seniūnija iki šiol traktoriaus neturėjo, o Kūlupėnų seniūnija turėjo seną“, – paaiškino R. Laurinaitienė. Kartenos seniūnijos traktorius su padargais kainavo – 41 tūkst. 854 Eur, Kūlupėnų seniūnijos – 46 tūkst. 585 Eur. Abu jie įsigyti iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Technika reikalinga seniūnijų ūkio ir aplinkos tvarkymo darbams – pakelėms šienauti, šakoms smulkinti, sniegui stumdyti, druskai barstyti ir kt. Traktorių neturi tik Kretingos miesto seniūnija, kurią aptarnauja SĮ „Kretingos komunalininkas“, ir Vydmantų seniūnija.
„P. n.“ informacija
Kalniškiai. Kitaip Vaidogališkiais vadintas kaimas prie Alanto
Kalniškiai – pietrytiniame Kretingos rajono pakraštyje esanti gyvenvietė, bendruomeninei ir kultūrinei veiklai telkianti aplinkinių Lubių, Eitučių, Anužių ir Balsiškių kaimų gyventojus. Kaimas plyti kairiajame Alanto krante, tačiau seniau jam priklausė ir kitapus upės esantys Lubiai. Taip atsitiko, kad po baudžiavos panaikinimo vietovė turėjo kitą vardą – Vaidogališkiai. Kas iškalbingose metrikų knygose Kaime rastas gludintas akmens kirvis smailėjančia pentimi liudija, kad pirmieji žmonės tarp Alanto upės ir Tyro durpyno pasirodė dar 1500–2000 m pr. Kr., bet vėliau šią vietą jie apleido. Žemdirbių kaimas susiformavo XVII–XVIII a., naujakuriams įdirbus abipus Alanto plytėjusias plėšinines Kartenos dvaro žemes. Žvalginio upelio dešiniojo kranto aukštumoje dabartinių Lubių teritorijoje įsikūrusios 2–3 naujakurių šeimos savo nausėdiją pavadino Kalniškiais – ant kalno stovinčiu kaimu. Kalniškiams priklausė ir kitapus Alanto prie kelio į Vėlaičius kalvelėje kiek vėliau atsiradusi Kalveliškių užusienio sodyba. Nuo XIX a. Kalveliškiai nebeminimi, o apie Kalniškių socialinį gyvenimą nemažai pasakoja Kartenos bažnyčios metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai. 1845 m. kaime stovėjo penkios sodybos, o jose gyveno 44 žmonės, iš jų – 26 moterys. Gausiausios buvusios Tado ir Hiacentos Rudelių bei Juozapo ir Onos Anužių šeimynos, turėjusios po 12 žmonių. Tado ir Konstancijos Kubilių šeimynoje buvo 9 šeimyniškiai. Šeimynose drauge su žemdirbio šeima gyveno samdiniai ir įnamiai, talkinę žemės ūkio darbuose. Mažiausia buvusi 5 asmenų Pranciškaus ir Barboros Pocių šeima, kuri įnamių ir samdinių neturėjo. Kartenos valdos savininkais XIX a. tapus grafams Pliateriams, Kalniškiai buvo priskirti Šateikių dvaro Aleksandravo palivarkui, kuriame žemdirbiai atlikdavo baudžiavos prievoles. Krikšto metrikų knygos liudija, kad carinės Rusijos laikotarpiu didžiausias gimstamumas buvo 1897 m., kai šį pasaulį išvydo 9 naujagimiai.
Trumpos tiekimo grandinės – nauda vartotojui ir ūkininkui
Iki gegužės 30 d. priimamos paraiškos paramai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ (2025 m. I). Vaikams maitinti – švieži produktai „Kai atsirado galimybė gauti paramą ikimokyklinio amžiaus vaikams maitinti ekologišku maistu, pagrindinius produktus ir perkame tiesiai iš gamintojų. Taigi daugiau kaip penkerius metus mūsų vaikai gauna įvairų, šviežią, o svarbiausia kokybišką maistą. Iniciatyvą pirkti produktus iš savo rajono ūkininkų labai palaikė ir mūsų rajono Savivaldybės merė Ausma Miškinienė, akcentuodama galimybę užsitikrinti šviežių maisto produktų tiekimą be tarpininkų, be jų keliavimo po sandėlius ir parduotuves. Tačiau tada rajone nebuvo daug ūkių, galinčių tiesiai mūsų įstaigai tiekti maisto produktus, – patirtimi dalijasi Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos direktorė Zita Ščerbetkienė. – Mes pradėjome bendradarbiauti su žemės ūkio kooperatyvu „Nemuno slėnio paveldas“. Iš jų perkame pagrindinę produkciją: nacionaliniu kokybės produkto (NKP) ženklu paženklintą vištieną ir kiaušinius bei ekologišką kalakutieną.“ Mokyklos vadovė pabrėžia, kad būtų gerai, jei tiesiai iš ūkininkų būtų galima nusipirkti šviežių daržovių, bulvių, bet įstaigai perkant nedidelius kiekius, ūkininkams prireikia papildomų resursų šiai veiklai reikalingiems dokumentams tvarkyti.
Lengvaatlečio palangiškio pergalės šuoliai
Palangos Senosios gimnazijos dešimtokas Erikas Suchanovas, paskatintas draugo sesers, pradėjo lankyti lengvąją atletiką. Treneris iš karto pastebėjo, kad šešiolikmetis turi vadinamuosius fizinius duomenis ir potencialo šioje sporto šakoje. O šiandien šis sportas jaunuoliui padeda atskleisti save. „Sportas ne tik padeda palaikyti sveikatą, tai – ir veikla, padedanti realizuoti save“, – apibendrino jis. Treneris – didžiausias autoritetas „Treneris man – kaip antras tėvas“, – taip savo ryšį su treneriu Andriumi Bajoru apibūdino Erikas. A. Bajoras jam yra kaip mentorius, nuolat jį motyvuojantis. „Po varžybų treneris mus visada palepina, nuveža į kavinę pasisotinti mėsainiais, – kalbėjo jaunuolis. – Mane treneris stipriai motyvuoja, niekados nenoriu jo nuvilti, manau, jei neturėčiau jo – nebūčiau pasiekęs tokių rezultatų sporte.“ Šuolininkas į aukštį taip pat pasidalino vienu labiausiai įsiminusiu epizodu, kaip treneris jį paskatino pasiekti tikslo. „Už gerą rezultatą jis man pažadėjo nupirkti naujus sportbačius. Kai peršokau kartį varžybose ir viršijau savo rekordą, jis mane nusivežė į prekybos centrą ir nupirko žadėtuosius batus“, – šypsojosi moksleivis. Anksčiau Erikas užsiėmė ir kitomis sporto šakomis, tokiomis, kaip banglenčių sportas, čiuožimu snieglente, kaitavimu. Vis dėlto dabar jaunuolis laiką ir pastangas sutelkęs būtent į lengvąją atletiką.
Anglų kalba šiandien – būtinybė
Naujųjų mokslo metų pradžioje 21-erių kretingiškė buvusi „kuprinietė“ Vita Mickutė pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoja. Mokėti šią užsienio kalbą šiandien yra ypač naudingas sugebėjimas. Anglų kalba reikalinga, tačiau kodėl verta ją rinktis kaip profesiją. Nuo ko viskas prasidėjo Mokydamasi II kurse mergina Kauno Erudito licėjuje atliko praktiką. „Vytauto Didžiojo universitetas mano studijų programoje skatina atlikti praktiką tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokyklose, o įvykdžius visus reikiamus kriterijus – gauti IB PYP mokytojo sertifikatą“, – paaiškino Vita. Kadangi ši mokykla yra tarptautinio bakalaureato programos pradinėms klasėms (IB PYP) mokykla kandidatė, kretingiškė nusprendė būtent ten atlikti vieną studijų praktikų. Mokykloje dirba kolektyvas, kuris labai maloniai priima per praktiką, o jos pabaigoje Vita gavo pasiūlymą dirbti mokytojo asistente. Dirbdama šioje pozicijoje, ji padėjo mokytojoms ir mokiniams ugdymo procese ir tobulino asmenines žinias, o mokslo metų pabaigoje gavo pasiūlymą dirbti anglų kalbos mokytoja. Studijos suteikia žinių, skatina diskutuoti, bendradarbiauti, ieškoti būdų, kaip įdomiau pravesti pamokas ir tapti inovatyviu pedagogu. „Įdomiausi tie dalykai, kurių dėstytojai stengiasi pateikti realius praktinius pavyzdžius, užduoti darbus, kuriuos vėliau galime panaudoti ir dirbdami mokyklose“, – tikino V. Mickutė. Per praktiką ji jau išbandė pradinių klasių mokytojos, bet norėjo pajausti ir anglų kalbos mokytojos poziciją, be to, tai buvo puiki proga suderinti darbą ir studijas. „Ši profesija susijusi su mano studijų programa – pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas“, – sakė Vita. Anglų kalbos mokytoja ji pradėjo dirbti šiais mokslo metais, nuo rugsėjo mėnesio. Šiuo metu Vita yra III kurso bakalauro studijų studentė Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ateities planuose – pabaigti bakalauro studijas, toliau kretingiškė tikisi tobulėti kaip pedagogė ir galbūt atrasti ką nors naujo.
Tinteliai. Kaimas prie Burkštino ir Akmenos santakos
Į pietus nuo Kurmaičių kairiajame Akmenos krante plyti Tinteliai, kuriuos nuo kaimyninių Padvarių skiria Burkštino upelis. Į kaimą iš Kurmaičių važiuojama Kaštonų gatve, o iš Padvarių galima patekti bevardžiu, nuo Vienkiemio gatvės Padvarių-Burkštino tvenkinio užtvankos link vedančiu keliu. Du kaimai, pavadinti taip pat Archeologiniai radiniai mena, kad prie Burkštino ir Akmenos upių santakos žmonių gyventa jau bronzos amžiuje ar net neolite. Apie tai byloja 1935 m. L. Šulaitės rastas ir Kretingos muziejui padovanotas gludintas akmens kirvis su skyle kotui, taip pat Kretingos apskrities inžinieriaus įstaigos techniko Igno Jablonskio 1940 m. aptiktos dvejos priešistorinės trinamosios girnos bei buvusiose bendrosiose ganyklose išaiškintos per 20 akmenų krūsnių, menančių pirmųjų naujakurių triūsą įdirbant akmeningus plėšininius laukus ir paverčiant juos derlinga ariama žeme. Kuriantis XV–XVI a. žemdirbių kaimams, tarp dabartinių Padvarių ir Tūbausių abipus Akmenos upės po Valakų reformos susiformavo Kurmaičių kaimas, priklausantis Kretingos dvarui. Jo žemių centrinėje dalyje abipus kelio į Tūbausius stovėjo žemdirbių sodybos, nuo kurių į pietus iki pat Burkštino ir Akmenos santakos ir piečiau jos driekėsi bendrosios ganyklos ir šienaujamos pievos. Daugėjant žemdirbyste užsiimančių gyventojų, Kurmaičių žemdirbiams dvaro savininkai leido XVII–XVIII a. įdirbti plėšininę ganyklų žemę. Kelioms šeimoms iš gyvenvietės išsikėlus į įdirbtus laukus, susiformavo nausėdija, kuri 1771 m. Kretingos dvaro inventoriuje vadinama Tintelių užusieniu. Vietovardis kilo nuo žodžio „tintelis“, kuriuo apibūdinama tai, kas nukarę, tabaluoja. Šiuo vardu Lietuvoje žinomi tik du kaimai: vienas šalia Kurmaičių, kitas – tarp Kūlupėnų ir Nasrėnų.
Su pagaliais ratuose, bet Perdavimo sutartį patvirtino
Balsų dauguma vakar įvykusiame posėdyje Kretingos rajono politikai su visuomeniniu transportu susijusias funkcijas nusprendė perduoti Klaipėdos miesto tarybai, tiksliau jos įgaliotai viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT). Taškus paliko sudėlioti Tarybai Būtent ši įstaiga sudarys tarpusavyje besiribojančiose Palangos miesto, Kretingos, Skuodo ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į gretimą vežamų keleivių maršrutus ir tvarkaraščius, teiks elektroninio bilieto sistemos diegimo ir administravimo paslaugas, rengs ir teiks rekomendacijas, konsultacijas, ekspertų išvadas dėl maršrutų ir tvarkaraščių, administruos bendrai vykdomą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis finansuojamą ir į 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą įtrauktą projektą „Integruotos viešojo transporto sistemos diegimas Klaipėdos regione“. Pavedimo sutartį su KKT įpareigotas pasirašyti rajono meras Antanas Kalnius. Posėdžio išvakarėse įvykusiame Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komitete politikai Simas Končius, Giedrius Petreikis, Gediminas Venckus, Povilas Černeckis suabejojo: kai kurie sutarties punktai gali būti visai nenaudingi rajono gyventojams. „Suprantu, kad kuo sutartyje daugiau saugiklių, tuo geriau. Bet protokoliniam sprendimui esam pritarę, kitos savivaldybės, pavyzdžiui Neringos, ir dėl funkcijų perdavimo sprendimus jau yra priėmusios – turėkim ir mes atsakomybės jausmą“, – kalbėjo komiteto pirmininkas Vytautas Ročys.
Sodininkų bendrijose – skirtingas gyvenimas
Laiške redakcijai buvusi ilgametė „Minijos“ sodininkų bendrijos gyventoja Birutė Tinginienė išsakė pastebėjimus dėl viešųjų erdvių tvarkymo skirtingose Kretingos sodininkų bendrijose. Ji palygino dvi bendrijas – „Minijos“ ir „Draugystės“, kur dažnai lankosi pas draugę, – akcentuodama skirtingą jų infrastruktūrą ir požiūrį į aplinkos puoselėjimą. Kaip pasitinkame pavasarį Laiške rašoma: „Abi su drauge džiaugiamės, kad bendrijos kasmet gražėja, jose daugėja nuolatinių gyventojų, besistatančių naujus namus ar rekonstravusių senuosius. Naujakurių ne tik namai patraukia akį, bet ir šiuolaikiškai kūrybiškai tvarkoma aplinka. Viskas būtų puiku, jei panašiai galėtume pasidžiaugti ir viešosiomis bendrijų erdvėmis: vos įsukus pro „Minijos“ bendrijos (kiti dar vadina Ilgosiomis pievomis) vartus, akivaizdi estetika – vietinio ar svečio akis pirmiausia patraukia spalvinga iškaba su bendrijos sklypų planu, iš tolo šviečia ryškūs, vienodi gatvių pavadinimai, „Draugystėje“, deja, to nėra. Pirma mintis: gal čia gyvena grožiui abejingi žmonės. Bet šią mintį nuveju, žvelgdama į uždarus kiemus, pilnus dekoratyvinių krūmų, vasarą – gėlių. Kyla mintis, tad kodėl tokia estetika nekuriama prie įvažiavimo į bendrijos teritoriją? Kas turėtų būti iniciatorius? Jau nekalbant apie blankų „Draugystės“ gatvių apšvietimą – iš esmės jo čia net ir nėra, kaip nėra nė patrauklios vaikų žaidimo aikštelės. Pro vartus žengia pavasaris, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį pasitiksime".
Keičiamas Medaus techninis reglamentas: kam nuo to bus geriau
Žemės ūkio ministerija informavo, kad keičiamas Medaus techninis reglamentas – jau netrukus medaus vartotojai tiksliai žinos, kokios šalies medus yra ant jų stalo, kadangi pakeitimais koreguojamos medaus kilmės šalies ženklinimo nuostatos. Lietuvos bitininkų sąjungos Kretingos draugijos pirmininkas Ričardas Petraitis įsitikinęs, kad šalies bitininkams reglamento pakeitimai problemų nesukels, bet pokyčiams reikia būti pasirengus. Pagal Medaus techninio reglamento pakeitimus, medaus etiketėje, pagrindiniame regėjimo lauke, mažėjančia tvarka turės būti nurodytos medaus kilmės šalys, kartu nurodant kiekvienos jų procentinę dalį. „To iki šiol nebuvo, nes ženklinant pakakdavo nurodyti, kad medaus kilmės šalis – Europos Sąjungos narė arba ne. Įsigaliojus pakeitimams vartotojai konkrečiai žinos, kokios šalies medų perka. Iki šiol nebūdavo nurodoma ir tai, kiek ir kokios šalies medaus yra produkte, todėl pokyčiai bus palankūs pirkėjams, norintiems tiksliai žinoti, kokios kokybės medų įsigyja“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė. Pakuotėse, kuriose yra mažiau negu 30 g medaus, kilmės šalių pavadinimai galės būti nurodyti naudojant dviejų raidžių kodą. Taip pat panaikinamas terminas „filtruotas medus“ – jo savybės priskiriamos konditerinio medaus kategorijai. Medaus techninio reglamento pakeitimai daromi siekiant apsaugoti vartotojų interesus, sumažinti medaus klastojimo atvejus ir užtikrinti didesnį rinkos skaidrumą – kaip bebūtų keista, medus visame pasaulyje yra labiausiai klastojamas produktas, kadangi išgauti tikrą medų yra brangu. Įvairių šaltinių duomenimis, Vokietijoje randama iki 80 proc. falsifikuoto medaus, Austrijoje – iki 100 proc., Didžiojoje Britanijoje – iki 65 proc., Latvijoje – iki 70 proc., o Lietuvos vartotojai dar nepamiršo, kad praėjusiais metais vieno prekybos centrų parduodamas medus neatitiko Medaus techninio reglamento reikalavimų – meduje buvo aptikti medui netipiniai cukrūs.
|
|
