|
|
|
Žemė ir ūkisInvestavo į saugią, šviesią ir tvarią aplinką
Vydmantų gimnazijoje sėkmingai įgyvendintas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kurį finansavo „Ignitis renewables“. Projektui skirta 26 tūkst. 811,62 Eur parama buvo panaudota esminiams pirmo aukšto bendrojo naudojimo patalpų atnaujinimo darbams. Projekto tikslas – modernizuoti gimnazijos pirmo aukšto infrastruktūrą, kuri ne tik atitiktų šiuolaikinius saugumo ir energinio efektyvumo standartus, bet ir prisidėtų prie jaukesnės, patogesnės ir mokymuisi palankesnės aplinkos kūrimo. Tikslas pasiektas atnaujinus pasenusią elektros instaliaciją, užtikrinant jos saugumą ir patikimumą; pakeitus senus liuminescencinius šviestuvus moderniais, energiją taupančiais LED šviestuvais; įrengus pakabinamas akustines „Armstrong“ tipo lubas, pagerinusias tiek patalpų akustiką, tiek estetinį vaizdą. Vykdant projektą dėmesys skirtas ne tik fizinei aplinkai, bet ir tvarumo principams įgyvendinti, skatinant sąmoningą ir efektyvų energijos vartojimą visos mokyklos bendruomenės mastu. „Kuriame tokią gimnazijos aplinką, kurioje saugumas, šviesa ir komfortas tampa kasdienybe – tai svarbi sąlyga mokinių gerovei ir ugdymosi kokybei. Dėkojame „Ignitis renewables“ už galimybę įgyvendinti pokyčius, kurie kuria ilgalaikę vertę mūsų bendruomenei“, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė. Bendradarbiaujant su „Ignitis renewables“, 2024 m. iš skirtos 21 tūkst. 561 Eur paramos Vydmantų gimnazijoje buvo įrengta inovatyvi daugiafunkcė lauko klasė-kupolas, skirta netradiciniam ugdymui. Vydmantų gimnazijos bendruomenė nuoširdžiai dėkoja „Ignitis renewables“ už tvarų bendradarbiavimą ir investicijas į ateitį – kurdami pokyčius šiandien, kuriame galimybes rytojui.
Vydmantų gimnazijos informacija
Pateikė atsakymą dėl Žibos upelio taršos
Seimo narys Linas Jonauskas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija sulaukė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko atsakymo dėl Žibos upelio taršos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba buvo gavusi Seimo nario L. Jonausko inicijuotą raštą „Dėl besitęsiančios Žibos upelio taršos nuotekomis“, kuriame buvo teigiama, kad Kretingos rajone, šalia Žibos upelio, įsikūrę gyventojai jau dešimtmetį kenčia nesustabdomą taršą nuotekomis. Nuotekos, tekančios upeliu, ne tik smirda – jos teršia gyventojų vartojamą geriamąjį vandenį. Taršos priežastis – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, kuri neturi pakankamai pajėgumų išvalyti nuotekų dėl įrenginių specifikos ir nesiima veiksmų, kurie išspręstų problemą. Rašto autoriai paprašė ištirti susiklosčiusią situaciją, parengti veiksmų planą, kaip artimiausiu metu bus sustabdyta Žibos upelio tarša nuotekomis. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba gavo ir Vydmantų bendruomenės pranešimą, kuriame teigiama, kad iš Vydmantų nuotekų valyklos nepakankamai išvalytos nuotekos teka į Žibos upelį, todėl jaučiama smarvė, užterštas upelis ir geriamojo vandens šuliniai. Dalį pranešimo Klaipėdos valdyba pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentui, valdybos atstovas dalyvavo šios institucijos sudarytos kvapų kontrolės komiteto komisijos veikloje.
Odontologė dienas dalija anūkams ir gėlėms
Irenos ir Rimanto Skiparių sodyboje Kveciuose visu gražumu plieskia įvairaus dydžio ir spalvų bijūnai. Šeimininkai sakė, kad, jeigu smarkūs vėjai nenuplaks, žydintį reginį bus galima stebėti dar porą savaičių. Bijūnų karalystė prie namų Auginti bijūnus – Irenos idėja. „Atėjo metas, kai norisi gyventi dėl savęs, džiaugtis anūkais ir gėlėmis“, – taip savo pomėgį pateisino buvusi odontologė. Veislių – apie 20, o kerų – lygiai 72. „Kerus tai tiksliai suskaičiavau juos ravėdama, – sakė pašnekovė. – Tad įsivaizduoti galima, kiek duobių, sodinant iškasti reikėjo!“ O žemė, anot jos, – baisus molis, niekas, sakė, čia neaugtų, jeigu pakankamai neprinešiotum komposto ir pertrešusio mėšlo. Nors bijūnai – Irenos pomėgis, duobes kasęs vyras. „Negi leisi vargti moteriai?“ – juokėsi jis ir pridūrė turįs patirtį savo šilauogyne, kai reikėjo krūmeliams paruošti net 200 duobių. „Duodu duodu tuo kastuvu per dieną, rankos gelia... Užėjo lietus – ir nuplaukė visas darbas, duobės buvo pilnos vandens. Kai išdžiūvo, sėdau į traktorių ir plūgu tai į vieną pusę, tai – į kitą... Paskui palyginau žemes, ir buvo gerai“, – pasakojo jis. Pirmuosius keturis senovinių medėjančių bijūnų sodinukus I. Skiparienė prieš maždaug 10 metų parsivežė iš Kretingsodyje gyvenusios mamos, kuri šių gėlių prisiaugindavo iš sėklų. „Manieji tos veislės bijūnai sėklas taip pat jau brandina. Kol kas jos dar baltos kaip dantukai, sodinti tiktų, kai paruduos, o kol išdygs, praeitų dveji metai. Bet aš daugiau nebesodinsiu, užteks, kiek turiu“, – šypsojosi pašnekovė, šiemet 72 krūmus ir taip jau ravėjusi du kartus. Be derlingos, išpurentos, gerai drenuojamos žemės, kokių sąlygų dar reikia, kad bijūnai klestėtų kaip klesti? Vieta turinti būti saulėta, nors tinka ir lengvas pavėsis. Laistyti saikingai, nes, jeigu užmirks, pradės pūti šaknys. Kuo tręšti? Tiktų bulvių trąšos, bet Irena jų neperka – daugiausia tręšia pelenais, kurių, sakė, niekada nepritrūksta. Tiesa, šiemet išbandė ir specialiai bijūnams skirtas trąšas.
Surado pomėgį – genėti ir formuoti medžius
Ir sulaukęs pensinio amžiaus kretingiškis Kazys Gedvilas rankų sudėjęs nesėdi – tarsi atliepdamas į savo – miškininko – profesiją jis savo gausų laisvalaikį skiria naujam pomėgiui – genėti ir formuoti medžius. „Visada galvojau, ką veiksiu, išėjęs į pensiją. Ir štai – atradau pomėgį, kuris man teikia didelį malonumą. Didelį malonumą teikia ir tai, kad savo įgytomis žiniomis, pastabomis, patarimais galiu dalintis su draugais, bičiuliais ar jų pažįstamais žmonėmis. Man svarbu, kad medžiai būtų raštingai genimi, formuojami, nes būtent nuo to priklauso mūsų sodybų grožis, jei auginami vaismedžiai – ir derlius“, – kalbėjo K. Gedvilas. Jo žinių pradžiamokslis – buvęs Kretingos tarybinis sodininkystės ūkis, kuriame gyveno ir dirbo tėvas. „Tame ūkio sode aš ir užaugau. Dirbdavau jau nuo antros klasės. Jau ką išmokau, tai išmokau – ravėti, skinti serbentus“, – pusiau juokais kalbėjo Kazys, prisipažinęs, kad vis dėlto skiepyti vaismedžius, juos genėti visų pirma mokėsi iš tėvo. Vėliau jau studijuodamas miškininkystę, susipažino su medžių prigimtimi, sužinojo, kaip juos reikia pasodinti, kur jiems geriausia augti ir panašiai. Kai žmonės K. Gedvilo paprašo patarimo, kaip, kada ir ką reikėtų padaryti, jis visų pirma paklausia, o ko gi žmogus nori iš savo pasodintų augalų: grožio, naudos, ar ir vieno, ir kito. „Genėti vaismedžius galima pradėti jau vasarį – svarbu, kad nebūtų didelių šalčių. Medžiui ko reikia, kad jis normaliai augtų? Ogi duoti laisvės, šiek tiek – formuoti ir būtinai – palengvinti jam naštą, tai yra atsisakyti tų šakų, kurios yra nudžiūvusios, vadinasi, nereikalingos, persipynusios, sutankėjusios. Visa tai vargina augalą, todėl verta padirbėti, kad medis ar krūmas išsiskleistų visu savo grožiu“, – kalbėjo ne vienerius metus miškininkystės srityje dirbęs Kazys. Sutvarkius sodus, gyvatvores, jis rekomenduotų imtis spygliuočių genėjimo ir formavimo. Šiuos medžius galima genėti visus metus.
Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcija – finišo tiesiojoje
Pagrindiniame miesto stadione, kuris šaulių garbei buvo pavadintas Kretingos šaulių stadionu, pernai rugsėjį pradėtos sporto aikštės renovacija jau eina į pabaigą – šiomis dienomis klojamas asfaltas bėgimo takuose, o artimiausiu metu bus dengiama minkštoji danga ir aikštyne sėjama natūrali veja. Miestiečiams – modernus stadionas Pasak Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, pagal sutartį su rangovu– vilniečių bendrove „Rolana“ – renovacijos darbai turėtų būti baigti iki šio rugpjūčio pradžios, tačiau, sprendžiant pagal sėkmingą darbų eigą, tikėtina, kad jie bus užbaigti anksčiau, ir jau šią vasarą į aikštę galės išbėgti sportininkai, o takais bėgioti sportuoti mėgstantys miestiečiai. Vykdant renovaciją, jau baigiama įrengti natūralios vejos futbolo aikštė su drenažo, lietaus vandens surinkimo, apšvietimo, vaizdo stebėjimo, drėkinimo sistemomis. Bus įrengta lauko švieslentė, treniruoklių aikštelė, taip pat – betoninių trinkelių danga, pritaikyta sportuoti asmenims su negalia. Futbolo aikštės abiejuose galuose numatyta įrengti kamuolių gaudykles, šuolių į aukštį bei į tolį, trišuolio sektorius, šiaurinėje stadiono dalyje – rutulio disko ir kūjo metimo sektorių, krepšinio aikštelę, 6 bėgimo takelius, kurie įsilies į 400 m ovalų bėgimo taką. Taip pat bus įrengti 6 atsarginių žaidėjų suolelių su stogais komplektai – po 5 vietas, vienas teisėjų suolų komplektas, dveji futbolo vartai, 8 lauko suoliukai, dalis jų pritaikyta asmenims su negalia. Sporto aikštyno rekonstravimo projektą parengė ta pati statybos darbus atliekanti, Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Rolana“. Rekonstravimo projekto parengimas ir statinių statybos darbai kainuos 3,1 mln. Eur. Mero žodžiais, didžiumą lėšų – 2,7 mln. Eur – skyrė Kretingos rajono savivaldybė, 411 tūkst. Eur prisidėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto agentūra. Tribūnas tvarkys „Minijos“ klubas Šią vasarą Kretingos šaulių stadiono aikštyno rekonstrukcija bus baigta, tačiau liks nesutvarkytos administracinės patalpos su tribūnomis. Jas rekonstruoti numatė naujieji futbolo klubo „Minija“ šeimininkai, jį įsigiję vos prieš mėnesį, – futbolo žvaigždė Moussa Dembele su kitais akcininkais. Į Kretingą jau buvo atvykę M. Dembele atstovas Mamadi Fofana, taip pat Londone Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios bendrovės „Triple M Sports Investments Limited“ katu su M. Dembele akcininkai David Seligman ir Makan Fofana. Būtent šios bendrovės, nuo šiol valdančios 75 proc. „Minijos“ klubo, ženklu pažymėtais marškinėliais minijiečiai kovoja Lietuvos futbolo federacijos I lygos varžybose. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad šiemet Kretingos futbolo infrastruktūrai vystyti biudžete yra numatyti 72 tūkst. Eur, o kiek pavyks investuoti kitąmet – spręs Kretingos rajono savivaldybės taryba. Rajono Taryba priėmė sprendimą, kad bendrovei „Triple M Sports Investments Limited“ pagal panaudos sutartį 10 metų bus leista naudotis ir investuoti į Kretingos miesto stadiono tribūnų pastatus, juos atnaujinant.
Šukėje įkurtas braškių ūkis jubiliejinius metus pasitinka Kašučiuose
Braškes auginančių Kristinos ir Viktoro Kavaliauskų ūkiui šiemet sukanka 10 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinta ne viena svajonė. „Jeigu labai nori, esi ne tinginys, stengiesi, svajonės pildosi“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Svarbiausia, kad Kašučių kaime, palei pagrindinį kelią, jiedu pasistatė naujus namus ir į sodybą jau perkėlė dalį braškyno. Būtent Kašučiuose dabar ir sukasi visa jų veikla, visas gyvenimas. Iš Šukės – į Kašučius „Hektaras uogų – ten, hektaras – čia“, – šypsojosi pašnekovai. Ten – vadinasi, už pusantro kilometro esančioje Šukėje, Kristinos tėvų, ūkininkų Genovaitės ir Stasio Lomsargių, sodyboje, kur ir prasidėjo pirmieji jaunos šeimos uogų verslo žingsniai. „Buvom dveji ūkininkai vienam kieme. Grūdus auginantis tėtis išeis, būdavo, į lauką, dairysis į dangų – lis ar nelis? Per sausras jis džiaugdavosi kiekvienu lašu. O mudviem su Viktoru, kai braškės pradeda augti, svarbiausia, kad šilumos užtektų, lietaus nereikia“, – juokėsi Kristina. Anot jos, pagal auginimo technologiją, daigus palaisčius, drėgmę sulaiko uždengta iš vidaus tamsi agroplėvelė, kuri tik iš išorės balta – kad nepraleistų tiesioginių saulės spindulių. Šukėje specialiuose durpių substratų maišuose braškes K. ir V. Kavaliauskai augindavo dar ir šiltnamyje, o Kašučiuose jo bent kol kas nepasistatė. Norėdami paankstinti derlių ir pirkėjams jo pasiūlyti kaip galima greičiau, šiemet eksperimentuoja – tiesiog lysvėse įrengė uždengtus lankus. Visa bėda, kad ir po jais uogos dėl šalto šio pavasario sirpti nenori – anksčiau gegužės 19-ąją, per sūnaus gimtadienį, pirmųjų braškių šeima paragaudavo, o šiemet, jei gamta leis, gal pirmosiomis birželio savaitėmis ir pavyks. „Derliai dėl šalnų menksta. Būdavo, kad per sezoną priskinam daugiau braškių negu pastaraisiais metais“, – sakė Kristina. Geras vardas – ne iš niekur Šį pavasarį K. ir V. Kavaliauskai pavadino išskirtiniu. Saulė dieną lyg ir išlenda, šilumos jau lyg ir yra, bet niekada negali žinoti, kokia bus naktis. „Vakare peržiūri kelias orų prognozių programėles telefone – o, ne! Rašo, kad ir vėl laukiama šalna... Kas kitas už tave padarys – nerizikuoji, todėl rengiesi dešimtą vakaro, eini iš naujo plotus apkloti, nors vos buvai spėjęs atidengti“, – pasakojo V. Kavaliauskas. Kiek jam teko bendrauti su pažįstamais braškių augintojais iš kitų Lietuvos regionų, šie giriasi braškes jau valgantys. Tačiau pajūrio kraštas yra pajūrio – išskirtinis.
Alternatyva falsifikuotam medui – sąžiningi vietos bitininkai
Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS), kurios narė yra ir Kretingos bitininkų draugija, jau ne kartą pasidalino informacija apie tai, kad prekybos tinkluose Latvijoje ir Lietuvoje vis pasirodo falsifikuoto medaus. LBS gavo žinią, kad Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė sustabdyti penkių skirtingų rūšių medaus prekybą, nes iš Austrijos sveikatos ir maisto saugos agentūros laboratorijos gauti tyrimų rezultatai patvirtino, kad šiuose gaminiuose yra medui nebūdingų cukrų. Teisės aktuose nurodyta, kad medus yra natūrali bičių gaminama saldi medžiaga, į medų negalima dėti jokių kitų maisto ingredientų, įskaitant cukrų. Produktai, kurių sudėtyje yra pašalinių cukrų, neturėtų būti vadinami medumi ir ši informacija turi atsispindėti produkto etiketėje. Remiantis laboratorinių tyrimų rezultatais, buvo nuspręsta laikinai sustabdyti falsifikuotų produktų – „Korio“ medaus (ES ir ne ES šalių medaus mišinio), įvairių gėlių medaus, kurio kilmės šalis Kinija, liepų žiedų medaus (ES ir ne ES šalių medaus mišinio), „Favorit“ medaus (mišinio) – platinimą Latvijoje. Svarbu yra tai, kad „Korio“ medaus, kurio prekyba Latvijoje sustabdyta, mėginių partijos numeriai sutampa su Lietuvos bitininkų sąjungos mūsų šalies prekybos centruose „Norfa“ ir „Maxima“ paimtų mėginių partijos numeriais. Šie mėginiai buvo siųsti ištirti į Estijos laboratoriją „Celvia“. Iš laboratorijos gauti tyrimų rezultatai parodė, kad tai – neautentiškas medus. LBS atstovai, apsilankę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, sužinojo, kad, remiantis LBS pateiktais Estijos laboratorijoje atliktais medaus tyrimais, iš Lietuvos prekybos centrų paimti 4 medaus mėginiai. Jie išsiųsti ištirti į Vokietijos laboratoriją. Tikimasi greitu laiku sulaukti tyrimų rezultatų. Siekdama ir toliau kovoti su klastojamu įvežtiniu medumi, LBS inicijuoja sukurti fondą, kurio lėšos būtų naudojamos tik medaus tyrimų tikslais.
Pomėgį pavertė verslu
Dviejų vaikų mama kretingiškė 36-erių Vaida Steponavičienė pasiryžo drąsiam žingsniui – pomėgį paversti verslu, panirus į vaikiškų rūbų siuvimą, kai rinka, atrodytų, viskuo perpildyta. Ir jai pavyko: susikūrusi savą stilių ir prioritetu iškėlusi drabužių patogumą ir audinių kokybę, jaunoji verslininkė jau spėjo išgarsėti savuoju prekių ženklu „Drugeliukai. Mada mažiesiems“.
Santūrūs, neperkrauti nei spalvomis, nei detalėmis, dažniausiai su vienu dominuojančiu motyvu, ir tai dažniausia yra drugeliai, tapę kūrėjos stiliaus ženklu ir simboliu. „Kodėl drugeliai? Jie, manau, puikiai simbolizuoja pomėgį, atėjusį iš vidinio virpesio, jausmo, iš didžiulio noro realizuoti save ir džiugesio, kad tai pavyksta“, – atviravo V. Steponavičienė.
Vaida – kretingiškė iš pašaknų, baigusi Marijono Daujoto progimnaziją, studijavo turizmo administravimą. Tačiau ši sritis netraukė taip stipriai, kaip siuvimas: „Mano amžinatilsį mama Virginija buvo siuvėja. Nuo mažens matydavau ją prie siuvimo mašinos, žaisdavau su skiaučių atraižomis, o vėliau ir pati pabandžiau jas susiūti. Galvoju, kad pomėgį siūti man ir įskiepijo mama, ligi šiol, kaip šeimos palikimą, tebesaugau jos siuvimo mažiną“, – vaikystę ir ligi šiandienos nueitą kelią prisiminė verslininkė.
Edukacinio daržo esmę apibūdino (iš kairės) Jurgita Petraitienė, dr. Dalia Martišauskienė ir Katerina Labanauskienė.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filiale, laisvoje žemėje, mokytojų ir mokinių pastangomis pradėtas kurti edukacinis daržas. „Šio sumanymo tikslas – sudaryti galimybę mokytis, įgyti praktinių žinių tam tikras profesijas pasirinkusiems mokiniams, taip pat – patiems užsiauginti žaliavos, kurios reikia vykdant kai kurias mokymo programas“, – kalbėjo idėjos autorė profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė.
Visų pirma, edukaciniame darže žinių apie vaistinius ir prieskoninius augalus, daugiametes gėles galės semtis dekoratyvinio apželdinimo profesijos besimokantys mokiniai, natūralios kosmetikos gamintojai, floristai. „Svarbiausia, kad mokiniai, padedami mokytojų, galės ne tik įgyti praktinių žinių, kaip sodinti, prižiūrėti augalus, kaip ruošti žaliavą – juos pažinti, stebėti, palyginti galės ir kitų profesijų, tarkim, virėjo, taip pat Gimnazijos skyriaus mokiniai, ir tas žinias panaudoti per įvairias pamokas“, – kalbėjo profesinio mokymo centro direktorė.
Jai paantrinusi Kretingos filialo direktorė Jurgita Petraitienė atkreipė dėmesį, kad edukacinis daržas ypač turėtų pasitarnauti įtraukiajam ugdymui. „Čia saugu, ramu, pastebėjome, kad šitoje aplinkoje skirtingų poreikių turinys mokiniai gerai jaučiasi, noriai dalyvauja ir savo darbu prisideda kuriant, prižiūrint šį daržą ir šiltnamius“, – J. Petraitienė teigė, kad Kretingos filiale mokosi 35 skirtingų poreikių mokiniai, kuriems stengiamasi sudaryti visas sąlygas dalyvauti ugdymo procese.
Edukacinį daržą kartu su dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo specialybės mokiniais ėmėsi kurti mokytojos Katerina Labanauskienė, dr. Asta Klimienė, Daiva Čiegienė. Žemei dirbti buvo panaudota profesinio mokymo centro turima žemės ūkio technika. Visi kartu 8 arų plote pasodino katžolės, vaistinio šalavijo, levandos, girmėtės, raudonėlio, vaistinio čiobrelio, mėtos, laiškinio česnako, karčiojo pelyno, vaistinio izopo, kalninio dašio, bergenijos ir kitokių augalų sodinukų, pasėjo ramunėlių, dalį žemės paskyrė medingam mišiniui, kuris dar tik pradėjo dygti. Ateityje edukacinis daržas didės iki 15 arų, o kiekvienai augalų grupei bus priskirtas QR kodas, taip integruojant informacines technologijas su kitomis disciplinomis. „Suvešėjęs vaistinių ir prieskoninių augalų daržas ne tik papuoš aplinką, bet ir taps svarbia mokymo dalimi“, – neabejojo D. Martišauskienė, akcentuodama, kad ši vieta, pastačius pavėsinių, lauko klasių, pamažu bus plėtojama iki poilsio, laisvalaikio ir mokymo erdvių visai filialo bendruomenei.
Pagal Kretingos rajono savivaldybės 2025–2027 m. Strateginio plano priemonėje „Seniūnijų technikos ir įrangos atnaujinimas“ sudarytą eilę, Kartenos seniūnija prieš Velykas įsigijo naują „ARBOS 3075“ markės traktorių, o netrukus tokį pat turės ir Kūlupėnų seniūnija.
Pasak Savivaldybės viešųjų ryšių atstovės Rūtos Laurinaitienės, kokios technikos reikia, sprendžia pačios seniūnijos.
„Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijos nurodė, kad joms reikia traktorių. Atėjus eilei, jie ir buvo nupirkti. Kartenos seniūnija iki šiol traktoriaus neturėjo, o Kūlupėnų seniūnija turėjo seną“, – paaiškino R. Laurinaitienė.
Kartenos seniūnijos traktorius su padargais kainavo – 41 tūkst. 854 Eur, Kūlupėnų seniūnijos – 46 tūkst. 585 Eur. Abu jie įsigyti iš Savivaldybės biudžeto lėšų.
Technika reikalinga seniūnijų ūkio ir aplinkos tvarkymo darbams – pakelėms šienauti, šakoms smulkinti, sniegui stumdyti, druskai barstyti ir kt.
Traktorių neturi tik Kretingos miesto seniūnija, kurią aptarnauja SĮ „Kretingos komunalininkas“, ir Vydmantų seniūnija.
|
|
