|
|
|
Žemė ir ūkisMokyklose skamba paukščių giesmės
Valstybinių miškų urėdijos inicijuotas projektas „Ulba čiulba mokykla“, gimęs Kretingos miškininkų iniciatyva, šiandien jau peržengė Lietuvos ribas ir sulaukė tarptautinio dėmesio. Visos šalies mokyklos kviečiamos dalyvauti gamtosauginėje akcijoje, per kurią tradicinius skambučius į pamokas keičia paukščių giesmės. Ši iniciatyva jau įgyvendinama ir keliose Kretingos rajono ugdymo įstaigose, kur bendruomenės turi galimybę kasdien išgirsti gamtos balsus mokyklos aplinkoje. Gerina ir emocinę sveikatą Projektą įgyvendinanti Valstybinių miškų urėdija (VMU) siekia paprastu, bet paveikiu būdu priartinti gamtą prie vaikų kasdienybės. Pasak VMU Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistės Gražinos Banienės, iniciatyva „Ulba čiulba mokykla“ gimė Kretingoje prieš trejus metus. „Tai Kretingos miškininkų idėja, skirta paminėti Tarptautinę miškų dieną“, – sakė ji. Specialistė paaiškino, kad mokyklos kviečiamos atsisakyti tradicinių skambučių ir juos pakeisti paukščių čiulbėjimu. Anot jos, tokia idėja kilo siekiant sudominti vaikus ir atkreipti jų dėmesį į gamtą bei pavasarį. Ji akcentavo, kad moksliniai tyrimai rodo teigiamą paukščių garsų poveikį žmogui – klausantis jų gerėja nuotaika, mažėja stresas ir nerimas. „Tai labai paprastas būdas – vos kelios minutės klausymo, o poveikis juntamas“, – teigė miškininkė. G. Banienė taip pat tvirtino, kad ši iniciatyva ypač svarbi miestuose gyvenantiems vaikams. Pasak jos, taip miškas tarsi ateina į mokyklą, suteikdamas galimybę patirti gamtą net ir tiems, kurie retai joje lankosi. Garso įrašuose, kurie naudojami mokyklose, dominuoja Lietuvoje dažnai sutinkamų paukščių balsai. Pasak Banienės, pagrindinius vaidmenis atlieka kikilis ir juodasis strazdas, todėl mokiniai gali pasijusti lyg tikrame miške: „Kai klausaisi garso įrašo, atrodo, kad skamba visas paukščių orkestras, bet iš tikrųjų jame dominuoja dviejų paukščių garsai.“ Ši iniciatyva, anot miškininkės, rodo, kad net ir nedideli sprendimai gali turėti didelį poveikį – ne tik ugdymo procesui, bet ir vaikų emocinei savijautai.
Gandrai gandrai parskrido!
Prieš porą dienų, kovo 25-ąją, Lietuvoje minima Gandro diena: metas, kai šie iš žiemojimo vietų sugrįžtantys paukščiai paskelbia tikrąją pavasario pradžią. Sugrįžę gandrai kasmet pradžiugina, bet, kaip teigia ornitologai, kartu primena ir svarbų dalyką: ar yra tinkamų vietų jiems gyventi? Sugrįžta, bet jų vis mažiau Baltasis gandras – vienas mylimiausių Lietuvos paukščių, vis dar gyvenantis šalia mūsų. Tačiau, Lietuvos ornitologų draugijos komunikacijos ekspertės Justinos Kuliešės žiniomis, naujausi duomenys siunčia aiškų signalą: jų Lietuvoje mažėja. „Ornitologų teigimu, ir tai yra ne tik vienos rūšies problema, o ženklas, jog keičiasi visa mūsų aplinka“, – sakė J. Kuliešė. Anot jos, gandrai laikomi tikrais agrokraštovaizdžio „barometrais“ – jų gausa atspindi, kas vyksta mūsų pievose, laukuose ir šlapynėse. Intensyvus ūkininkavimas, nykstančios šlapynės ir klimato kaita keičia sąlygas, nuo kurių priklauso jų išlikimas. Be to, šie paukščiai keliauja tūkstančius kilometrų, todėl jų likimą lemia ne tik Lietuva, bet ir migracijos kelias bei žiemavietės.
Dryžgalvė kryklė – šių metų paukštis
Šis paukštis tituluotas dėl nepalankaus jos apsaugos statuso tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Pasak draugijos vadovo Liutauro Raudonikio, pagal Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kriterijus, šios rūšies būklė vertinama kaip pažeidžiama. Pagal nykimo mastus dryžagalvė kryklė priskiriama paukščiams, kuriems gresia išnykimas. Viena svarbiausių rūšies nykimo priežasčių laikomas šlapių pievų ir žemapelkių sausinimas, jų pavertimas intensyviai naudojamomis žemės ūkio naudmenomis, taip pat vandens telkinių tarša dėl intensyvaus ir chemizuoto ūkininkavimo. Neigiamą poveikį daro ir klimato kaita – ypač pavasario bei vasaros pradžios sausros. Spartėjant vandens telkinių eutrofikacijai, užželia jaunikliams svarbios atviros seklumos.
Genėti medį – tik švariais ir aštriais įrankiais
Daugelis savo sodybose auginame vaiskrūmius, dekoratyvinius medžius, tačiau stokojame žinių, kaip tinkamai juos prižiūrėti. Kretingiškis, buvęs ilgametis miškininkas ir sodininkystės žinovas Kazimieras Gedvilas su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalijo patirtimi, kada – pavasarį ar rudenį – yra pats tinkamiausias laikas genėti medžius ir kaip juos genėti – nuplikinti ar palikti stiebtis vadinamuosius jaunus vilkūglius.
Per stipriai iškarpius, patiria stresą K. Gedvilas akcentavo, kad geriausias metas genėti sodus – iki kol išbrinksta medžių pumpurai. Tačiau genėjant formuoti medžius ir augalus galima visus metus, nes genėjimas nėra tik šakų nukarpymas, o – viso sodo formavimas, augalų sveikatos stiprinimas ir rūpestis dėl gero derliaus. „Džiūstančias, nesveikas ar persikryžiavusias šakas būtina pašalinti. Kiekvienam medžiui reikėtų palikti pagrindinį vainiką, tai yra 3–4 šakas, kad jos plėstųsi į šonus, o ne į viršų, kad vaisiai derėtų žemai ir nereikėtų aukštai karstytis į medį. Tačiau per daug išgenėti medį nėra gerai – augalas tuomet patiria didžiulį stresą, – sekatoriumi kirpdamas obels šakas, kalbėjo sodininkas. – Vaisines šakas su didesniais pumpurais reikėtų palikti, pašalinant menkavertes, nudžiūvusias šakeles arba nukerpant šakų galus. Reikėtų nukirpti ir į viršų linkstančias šakeles, kad jos nesistiebtų aukštyn. Ataugusius vilkūglius būtina praretinti, nukerpant prie pat pagrindinės šakos.“ K. Gedvilas priminė, kad rūpintis reikia vos pasodinus jauną medį – pradėti formuoti, kad susidarytų pagrindinis vainikas, ir kasmet genėti. „Nukirpai šaką – ir jau leidžia ūglius, o šiuos reikia retinti. Visą sezoną galima šalinti nudžiūvusias, sergančias šakas, liepos antroje pusėje patartina išpjaustyti vilkūglius, tuomet medis sustiprėja.“
Atnaujins tvenkinių naudojimo taisykles
Ruošiamasi atnaujinti Kretingos rajono tvenkinių naudojimo taisykles – vienų parengimas Savivaldybei gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Pasak Savivaldybės atstovės Rūtos Laurinaitienės, senosios tvenkinių naudojimo taisyklės nebeatitinka šiandien galiojančių reikalavimų. Ankstesnės labiau buvo orientuotos į hidrotechninių statinių būklę, o dabar keliami ir aplinkosaugos reikalavimai, daugiau dėmesio skiriama vandens ekosistemoms. Naujas taisykles parengs viešojo konkurso būdu parinktas rangovas. Šiemet planuojama nupirkti trijų taisyklių rengimo paslaugą, o 2027 ir 2028 metais – dar 6-ių. Vienų taisyklių parengimo kaina, priklausomai nuo tvenkinio ploto, kainuos apie 10 tūkst. eurų. Taisyklės paskutinį kartą buvo parengtos apie 2008 metus ir galiojo Padvarių tvenkiniui. Dalis kitų lig šiol galiojančių taisyklių siekia dar sovietmetį – jos parengtos prieš 40–50 metų. R. Laurinaitienės teigimu, taisyklės rengiamos ne visiems, o tik tam tikro ploto tvenkiniams, kiekvienam – individualiai. „Ankstesnes rengė tuo metu veikusios projektavimo ir valstybinės įstaigos, tarp jų – „Šilutės hidroprojektas“, – sakė Savivaldybės atstovė. Planuojama, kad naujosios tvenkinių naudojimo taisyklės bus parengtos ir pateiktos tvirtinti iki 2028-ųjų ir galios Darbėnų, Grūšlaukės, Lazdininkų, Tūbausių, Klibių, Tūzų, Juodupėnų, Padvarių ir Kretingos miesto Birutės gatvės tvenkiniams. Kretingos rajono savivaldybei iš viso priklauso 20 tvenkinių. Duomenų apie privačius tvenkinius Savivaldybė nerenka.
Karteniškiai vandens stichijai bėgo už akių
Iki tūkstančio gyventojų turinti Kartena pavasario kasmet laukdavo su nerimu: ar nebus potvynio? Galimai gamtos stichijai miestelio šiemet bendruomenė bėgo už akių – eidami ledu per Alanto upę, vyrai atsineštais benzininiais pjūklais pjaustė upėn įvirtusius medžius, kad per atlydį ties jais nesusidarytų ledo sangrūdų, ir pakilęs vanduo neužlietų. Pasak bendruomenės centro pirmininko Mariaus Meškausko, praėjusį šeštadienį talka buvo surengta seniūnės Alinos Jonutienės iniciatyva. Prieš tai ne kartą buvo pakelti dronai, apžiūrėta reali situacija upėje. „Akivaizdu, kad buvo sugulę daug medžių. Man beliko suorganizuoti talką“, – atviravo M. Meškauskas. Aštuoni karteniškiai, tarp kurių, be jo paties, Tomas Tamošauskas, Stasys Greičius, Mantas Lubys, Bronius Jurkus, Alfredas Vyšniauskas, Edmundas Petkus ir Vytautas Kubilius, plušėjo 7 valandas. „Per tą laiką kiekvienas bent po kartą įlūžom, namo grįžom sušlapę, prisemtais guminiais batais“, – pasakojo pirmininkas. „Vyrai, esate nuostabūs! Visa Kartena jums labai dėkinga!“ – pasidžiaugė M. Meškauskas. Talka, anot jo, įvyko pačiu laiku. Dabar ledas kiek patirpęs, ant tokio pavojinga lipti, tikriausiai nebeatlaikytų. Pirmininkas prisiminė, jog seniau du didelius medžius, kad netrukdytų išeiti ledams, iš upės ūkininkai yra rizikavę ištempti traktoriais. Potvyniai Kartenai – įprastas reiškinys: pakilęs Minijos vanduo pernai rudenį buvo apsėmęs keletą gyventojų sodybų, o 2024-ųjų pavasarį, ištirpus sniegui ir nesiliaujant gausiems krituliams, nuo kalno vanduo, subėgęs į miestelio kapines, skandino apie 100 kapaviečių. Pasak seniūnės A. Jonutienės, siekiant apsaugoti gyventojų turtą, pernai buvo sutvarkytas pylimas miestelio Kretingos gatvėje, taip pat suremontuotas paskutinį potvynio metu įgriuvęs tiltas per Alanto upę.
Ar ne per didelį daugiabutį užsimota statyti
Viešojoje erdvėje pasklido žinia, kad privatus asmuo, Savanorių g. Nr. 19 įsigijęs individualų 15 a ploto sklypą su gyvenamuoju namu, ketina jo vietoje pastatyti trijų aukštų 18 butų daugiabutį. Apie numatomą statinio projektavimą buvo informuota visuomenė, Kretingos rajono savivaldybėje surengtas projektinių pasiūlymų svarstymas. Numatė įrengti 18 butų Paviešinus numatomo pastato vizualizaciją, nurodytas statytojas – UAB „Imes architektai“. Šiai statybinei bendrovei vadovauja iš Kretingos kilęs ir pats šio daugiabučio projektinius pasiūlymus parengęs Valentinas Lucenko. „Pajūrio naujienų“ paprašytas apibūdinti numatomą daugiabučio statybą gana prestižinėje miesto vietoje – greta senojo parko ir Kretingos sporto centro, V. Lucenko patikino, kad įsigijo sklypą su senu pastatu. Jį ketina nugriauti, jo vietoje pastatyti 940 kv. m ploto trijų aukštų daugiabutį ir jame įrengti 18 dviejų–trijų kambarių butų. „Žinau, kad Kretingoje trūksta kokybiško būsto. Todėl ir kilo mintis pastatyti daugiabutį, nes šioje vietoje žmonėms gyventi būtų patogu. Aplinkui įrengta infrastruktūra: darželis, dvi mokyklos, stadionas, prekybos centras. Tikimės, kad atsiras norinčiųjų čia gyventi. Statinys bus aukštos klasės, pasirinksime kokybiškas medžiagas, numatyti mediniai, viršuje – panoraminiai langai“, – kalbėjo sklypo savininkas. Sklype numatyta įrengti automobilių aikštelę, kiekvienam butui skiriant po vieną vietą, taip pat – nedidelę vaikų žaidimo aikštelę. Ribą palei pėsčiųjų taką, vedantį iš Savanorių g. į senąjį parką ir ligoninės link, numatyta apželdinti, namo gyventojams suteikiant kuo daugiau privatumo.
Nuo baudos dar galima pabėgti
Nacionalinė mokėjimo agentūrai (NMA) paprašius žemės sklypų valdymo patvirtinimo dokumentų, jų nepateikė ir trys pasėlius deklaravę Kretingos rajono ūkininkai. „Laiku dar susizgribom, sujudinom. Manau, kad tie žmonės spės susitvarkyti, kai kurie, mano žiniomis, dokumentus jau išsiuntė“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas. Vėluojančiųjų pateikti šią informaciją šalyje yra daugiau, o nepateikus Lietuva gautų didelę Europos Komisijos, kuri yra inicijavusi auditą, nustatytą baudą. Be to, deklaruojant pasėlius ateinantį laikotarpį, žemės valdymo – nuosavybės, nuomos arba panaudos – teisės dokumentus ūkininkams gali reikėti pateikti visu 100 procentų. Kadangi dirbami sklypai yra įvairaus dydžio, apie 200 ha deklaruojančiam ūkininkui prisidėtų biurokratizmo, kuris užimtų labai daug laiko.
„P. n.“ informacija
Laukas – tikrieji žemaūgių arklių namai
Žibininkų kaime Kretingos rajone ūkininkai Aušra Šunokaitė ir Virginijus Stočkus šiandien rūpinasi 21 poniu, arba smulkiu žemaūgiu arkliu. Kiekvienas jų turi savo vardą, charakterį ir vietą bandoje. Poniai auginami taip, kaip, ūkininkų įsitikinimu, šiems gyvūnams yra geriausia. Žiemą ūkis gyvena savu ritmu: sniegas, šieno kupetos ir laisvai ganyklose judantys poniai. Žiema – atostogos „Ponio ūgis siekia iki 1,47 m. Aukštesni jau vadinami žirgais“, – paaiškino V. Stočkus. Šis skirtumas – ne tik ūgio, bet ir paskirties. Istoriškai poniai buvo veisiami smulkiems ūkio darbams. „Buvo išveisti smulkiems ūkiams, ūkio darbams, kaip ekonomiškesnis variantas“, – tikino jis. Šiandien jų funkcija jau kitokia – rekreacinė, edukacinė. Nors daugeliui atrodo, kad žiemą arkliai turėtų būti uždaryti tvartuose, Žibininkuose vaizdas kitoks – poniai laisvai juda kelių hektarų ploto ganyklose. Pastogės jiems įrengtos, tačiau jomis naudojasi retai. „Su lazda jų ten nenuvarysi žiemą. Pastogės jiems labiau tinka vasarą – po jomis slepiasi nuo saulės ar vabzdžių“, – šypsojosi Virginijus. Poniai didžiąją laiko dalį praleidžia lauke. Užuovėjos jie ieško tik esant ekstremalioms sąlygoms – stipriam vėjui, šlapdribai ar spaudžiant dideliam šalčiui. „Jie visada būna lauke. Sniegas jiems netrukdo – priešingai, jie džiaugiasi. Tai nėra problema“, – sakė Aušra. Anot A. Šunokaitės, poniai turi natūralią termoizoliaciją – žieminis kailis tankus, sluoksniuotas, todėl sniegas ant jo netirpsta: „Jeigu sniegas kristų ant mano odos, jis ištirptų. O ant jų – laikosi. Ant kailio susidaro net ledo gabaliukai, bet jiems tikrai nešalta.“ Ją papildė ir Virginijus: „Lietuvoje nebūna tokios šaltos oro temperatūros, kuri poniams netiktų.“ Ūkininkai pasidalino patirtimi, kad žiema poniams nėra išbandymas. „Iš esmės žiema jiems – atostogos. Jie šiltuoju sezonu dirba maždaug 2–3 mėnesius, visus likusius ilsisi. Visi norėtume tokių atostogų“, – pašmaikštavo Aušra, įvardinusi, kad vasarą daugiau darbo – daugiau lankytojų, vaikų, edukacijų. O žiemą – ramybė, savas ritmas.
Gamta pateikė siurprizų
Aplinkos ministerija paskelbė, kad 2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra buvo 8,4 laipsnio – vienu laipsniu šilčiau nei norma. Praėjusieji metai pagal šiltumą buvo penkti nuo 1961 m., užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai. Jie neprilygo 2024 metams, kurie buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją ir vidutinė metinė oro temperatūra buvo 9,5 laipsnio. Septyni mėnesiai buvo šiltesni, trys – vėsesni, o du – artimi 1991–2020 m. vidurkiui. Sausis ir kovas buvo neįprastai šilti, o trečius metus iš eilės nustebino ir vasariškas rugsėjis. Gegužė buvo labai šalta, rugpjūtis – irgi vėsesnis nei vidutiniškai. Aukščiausia oro temperatūra 2025 m. fiksuota Druskininkuose liepos 3 d. (35,6 laipsnio), o žemiausia – Šalčininkuose vasario 16 d. (-17,7 laipsnio). Per metus buvo pagerinti net 23 parų maksimalios oro temperatūros rekordai ir 2 parų minimalios oro temperatūros rekordai pavasario šalnų laikotarpiu. Pernai Lietuvoje nuo 2017 m. neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Taip pat fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009-ųjų. Per metus tropinė naktis buvo fiksuota tik liepos 22-ąją Nidoje, kai minimali paros oro temperatūra nenukrito žemiau 20,2 laipsnio. Tai mažiausias fiksuotas tropinių naktų skaičius nuo 2008 m., kai jų išvis nebuvo fiksuota. Vidutinis kritulių kiekis 2025 m. Lietuvoje buvo 675 mm (3 proc. mažiau nei norma), tačiau pasitaikė ekstremalių mėnesių: vasaris ir balandis buvo labai sausi, o liepa – trečia drėgniausia nuo 1961 metų, kuomet vykdomi šiuolaikiniai meteorologiniai stebėjimai. Daugiausiai kritulių per metus iškrito Anykščiuose – 904 mm, o mažiausiai – Kybartuose – 489 mm. Pernai buvo užfiksuoti net 22 stichiniai bei 3 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai ir 7 stichiniai hidrologiniai reiškiniai.
|
|
