Savižudybė – viena skaudžiausių visuomenės problemų, sukrečianti ne tik šeimą, bet ir visą bendruomenę. Ji dažniausiai neįvyksta staiga – prieš ją būna ilgas vienišumo, beviltiškumo ir neišgirstų jausmų laikotarpis.
Žmonės, galvojantys apie savižudybę, paprastai nenori mirti. Jie ieško išeities iš skausmo, kuris atrodo nepakeliamas. Dažnai jie apie tai kalba netiesiogiai – pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, užuominomis apie gyvenimo beprasmybę ar nuovargį nuo visko.
Prevencija prasideda nuo dėmesingumo. Artimųjų, kaimynų, bendradarbių pastabumas gali tapti lemiamu veiksniu. Nuoširdus pokalbis, paprastas klausimas ir gebėjimas išklausyti be vertinimo neretai atveria kelią pagalbai.
Svarbu suprasti, kad kalbėjimas apie savižudybę jos neskatina. Priešingai – tai suteikia galimybę žmogui pasijusti išgirstam ir ne vienam. Pagalbos ieškojimas nėra silpnumo ženklas – tai brandus rūpinimasis savimi ir kitais.
Lietuvoje veikia emocinės pagalbos linijos, psichikos sveikatos ir krizių centrai, teikiantys nemokamą pagalbą. Apie tai būtina kalbėti viešai, kad kiekvienas žinotų – pagalba yra pasiekiama.
Savižudybių prevencija – tai bendras visuomenės darbas. Kartais gyvybę išgelbsti ne sudėtingi sprendimai, o paprastas buvimas šalia.
Kad nereikėtų tarti „dar vakar kalbėjomės...“, mokykimės kalbėtis šiandien.
| |
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
|
Kiekvienais metais, atėjus gavėniai, stebiu, kaip žmonės daro tą pačią nuolankią klaidą: jie atsisako maisto produktų, kurių jų kūnui iš tikrųjų reikia, ir pakeičia juos tais, kurie situaciją dažniausiai pablogina.
Atsisakyti mėsos. Atsisakyti cukraus. Atsisakyti pieno produktų. Kas dar? Keturiasdešimt dienų duonos, grūdų ir pupų. Baudžiauninkų maisto. Grįžimas į tą laiką, kai nebuvo pasirinkimo, traktuojamas kaip atsidavimo aktas. Šiuolaikinėje lėtinio streso, hipotireozės, polinesočiųjų riebalų rūgščių pertekliaus ir socialinės izoliacijos kultūroje gavėnios laikymasis gali būti ne šventas, bet uždegimus provokuojantis procesas.
Būsiu atvira – aš neribojau, neribosiu maisto per šią ar per bet kurią kitą gavėnią. Melsiuosi, padėsiu kitiems ir maitinsiu savo kūną taip, kad jis galėtų atlaikyti aplinkos, kurioje egzistuoju, spaudimą. Tai mano gavėnia, ir dėl to aš jaučiuosi užtikrinta. Žinau, kad nemaža dalis tikinčiųjų laikysis maisto apribojimo. Gerbkite tikėjimą, tačiau nepamirškite ir savo kūno. Šie du dalykai niekada neturėtų prieštarauti vienas kitam.
Gavėnios maisto apribojimai siekia pirmuosius krikščionybės amžius – Nikėjos susirinkimas 325 m. po Kr. įtvirtino 40 dienų pasninką. Galiu tik spėti, kad, kai ši praktika buvo nustatyta, vienintelis tuometinių žmonių patiriamo streso veiksnys buvo pats maisto apribojimas. Tai nebėra pasaulis, kuriame gyvename šiandieną.
Nuolat tobulėjantis ir lankytojų patogumu besirūpinantis didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ turi džiugių naujienų: siekiant, kad kiekviena poilsio minutė būtų ne tik naudinga sveikatai, bet ir estetiškai maloni, komplekse atlikti reikšmingi atnaujinimo darbai ir priimti svečiams itin palankūs sprendimai.
Kviečiame susipažinti su naujienomis, kurios laukia atvykus.
Pirmi žingsniai –
estetika ir patogumas
Atsinaujinusias erdves lankytojai pastebės vos atvykę. Jų patogumui modernizuota persirengimo erdvė: čia įrengtos naujos kabinos ir veidrodžiai, suteikiantys aplinkai daugiau šviesos ir erdvumo. Taip pat atnaujinta laiptinė, jungianti persirengimo zoną su pagrindine Vandens ir pirčių erdve – estetiška aplinka nuteikia poilsiui dar net nepasiekus baseinų.
Ypatingas dėmesys skirtas švaros zonoms – atnaujintos dušinės prie persirengimo kabinų ir pirčių. Nuo šiol prausimosi erdvės tapo dar prabangesnės ir jaukesnės, jų sienos papuoštos marmuro imitacijos apdaila.
Geros žinios šeimoms: pramogos tapo nemokamos
Mažųjų lankytojų ir jų tėvų laukia ypač džiugi žinia. Vaikų itin pamėgtas vandens nusileidimo kalnelis nuo šiol yra nemokamas – šia pramoga galima mėgautis be jokių papildomų mokesčių, ji įskaičiuota į apsilankymo kainą.
Be to, vaikų vidaus baseinų erdvė tapo dar spalvingesnė ir įdomesnė – ji papildyta naujais vandens žaislais, kurie mažiesiems suteiks dar daugiau džiaugsmo maudynių metu.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
- 2026-03-06
| |
Savo knygą „Malonumai yra sveikata“ kraštietis Juozas Dapšauskas pristatė neseniai įvykusioje Vilniaus knygų mugėje, pristatyti ją ketina atvykti ir į mūsų kraštą.
|
Kraštietis, garsios Salantų krašto muzikantų Dapšauskų šeimos atstovas, 51-erių Juozas Dapšauskas – nuo jaunumės sveikos kūno ir dvasios gyvensenos puoselėtojas, publicistas, Seimo 2013-aisiais paskelbtų Sveikatingumo metų idėjos autorius ir sveikatinimo kultūros propaguotojas, jis taip pat – neatlygintinas kraujo ir kaulų čiulpų donoras. Neseniai jis išleido knygą „Malonumai yra sveikata“, kurioje, remdamasis mokslo šaltiniais ir savo asmenine patirtimi, patraukliai pasakoja, kaip gyventi sveikai ir džiaugsmingai.
Išėjimas iš komforto zonos
„Pajūrio naujienoms“ Vilniuje dabar gyvenantis trijų vaikų tėvas J. Dapšauskas pasakojo, kad jo, nuo prigimties maištautojo, gyvenimo kelias jau paauglystėje buvo susijęs su saviugda: dar priešsąjūdiniais laikais, lankydamasis Orvidų sodyboje, jis bendravo su disidentais Petru Cidziku, Nijole Sadūnaite, Antanu Terlecku. „Ieškojau kitokių mąstymo ir saviugdos būdų, greta atsirado ir kūno sveikatinimo dalykai“, – į kelio pradžią nuvedė pašnekovas. Prisiminė, kaip jis, 14-metis, su Viliumi Orvidu leidosi į piligriminį žygį iš Vilniaus į Žemaičių Kalvariją, – ligi šiol šis gyvas prisiminimas tapęs jo gyvenimo istorija.
- Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
- Sveikata
- 2026-03-06
| |
Užimtumo specialistė Asta Venckienė (iš kairės), nuolat dirbdama su socialinių dirbtuvių lankytojais, žino kiekvieno jų – Adolfo Piktuižo, Nerijaus Niparavičiaus, Ingos Milvydaitės – būdą ir gebėjimus.
|
Kretingos dienos veiklos centre antrus metus veikia socialinės dirbtuvės, kurias lanko 15 asmenų su negalia, dauguma – iš Kretingos miesto socialinių įstaigų: Padvarių socialinės globos namų, Grupinio gyvenimo namų, taip pat ir Dienos veiklos centro lankytojai ar pavieniai kretingiškiai. Socialinių dirbtuvių siekis – formuoti žmonių su negalia darbinius įgūdžius ir integruoti juos į darbo rinką.
Nuo rankdarbių – iki ūkio darbų
Šiuo metu socialines dirbtuves, veikiančias dviejose Dienos veiklos centro patalpose, lanko 15 kretingiškių. Peržiem jie užsiima rankdarbiais ir keramika: lipdo, šlifuoja, dekoruoja įvarius gaminius iš molio – vazas, vazonus, taupykles, skulptūrėles ir kt. Šiems užsiėmimams vadovauja užimtumo specialistė Asta Venckienė, talkinant individualios priežiūros darbuotojai Laimai Stonkuvienei.
„Kiekvieno jų gebėjimai – labai skirtingi, reikia pamatyti ir skatinti kiekvieną tai veiklai, kuri jiems labiausiai tinka. Žiemą mūsų lankytojai labiau suvaržyti – dirbtuvėse triūsia prie keramikos gaminių, bet ir šioje, atrodytų, vienodoje veikloje galima įžvelgti, kuris gabesnis kruopščiam rankų darbui – gaminti smulkias detales, dekoruoti, kuriam labiau tinka molį minkyti, šlifuoti ar dažyti. Jie gali dirbti laisvai ir nevaržomai, pagal savo fantaziją ir pagal tos dienos nuotaiką. Šiems žmonėms labai svarbu yra užimtumas, įdomi veikla, o ir paskatinimas“, – kalbėjo A. Venckienė.
Jos žodžiais, socialinių dirbtuvių projektas yra vykdomas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų: jeigu žmogus mėnesį nepertraukiamai lanko socialines dirbtuves, jam yra mokama 50 Eur stipendija. „Atrodytų, tai nėra daug, tačiau šie pinigai yra paskatinimas žmogui. Juk pačiam nereikia mokėti nei už medžiagas ar įrangą, nei už mokymą“, – sakė užimtumo specialistė.
Spaudžiant šaltukui ir siaučiant peršalimo ligoms, vien šiltai apsirengti nepakanka – būtina stiprinti organizmo gynybinį barjerą iš vidaus. Naujausi tyrimai rodo, kad reguliarus lankymasis pirtyse, aktyvus judėjimas vandenyje, mineralinio vandens procedūros ir haloterapija yra vieni efektyviausių būdų išvengti žiemos virusų.
- Edita KALNIENĖ
- Sveikata
- 2026-02-06
Vaikų dantų priežiūra dažnam tėvui kelia daugybę klausimų: kada pradėti valyti dantis, kokį šepetėlį rinktis, ar būtina fluoruota pasta, ką daryti, jei mažylis priešinasi? Burnos higienistė Raimonda Kalnikienė akcentavo, kad rūpestis dantimis prasideda gerokai anksčiau negu pasirodo pirmasis baltas „perliukas“.
| |
Aušra ŠUNOKAITĖ
Dietistė
|
Per pastaruosius 30 metų mūsų medžiagų apykaita, arba metabolizmas, sulėtėjo. Mūsų „variklis“ tapo mažiau efektyvus – sumažėjo bazinis energijos deginimas ramybės būsenoje. Ši tendencija pastebėta Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sakoma, kad anksčiau žmonės daugiau judėjo ir mažiau valgė.
Valgė žmonės tikrai ne mažiau, tačiau kokybiškų suvartojamų riebalų ir angliavandenių proporcija skyrėsi, o tai galėjo lemti ir mūsų „vidaus degimo variklio“ efektyvumo mažėjimą. Užsitęsusi atšiauri žiema yra visapusiškas iššūkis kūnui, tad, kol nepradėjome valgyti Užgavėnių blynų, sutelkime visas jėgas išgyventi paskutiniais žiemos mėnesiais.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Sveikata
- 2026-02-06
Nacionalinio visuomenės sveikatos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 5-ąją metų savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1 tūkst. 409 atvejo 100 tūkst. gyventojų (4-ą savaitę – 1253,3 atvejo). Kretingos rajone šis rodiklis yra gerokai mažesnis – 646,61 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kaimyninėje Palangoje – 625,1.
- Audronė PUIŠIENĖ
- Sveikata
- 2026-02-06
Kretingos rajono savivaldybės taryba per praėjusį posėdį patvirtino Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių vykdymo 2025 metais ataskaitą. Šiai programai vykdyti praėjusiais metais iš įvairių šaltinių buvo skirta 60 tūkst. Eur.
