Pajūrio naujienos
Help
2020 Spalis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še310172431
Se4111825
Orų prognozė
Dieną11°C debesuotumas 9 %
Naktį6°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar renovuojamoje Vilniaus gatvėje reikalingas laikinas apšvietimas?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Dalydamasi savo sirgimo koronavirusu patirtimi atlikėja sako, kad jai pasisekė, bet per daug džiūgauti nevertėtų – atsargumas ir apsauga šiuo metu yra būtina.

Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą – koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi sergant šia liga dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop.

Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus

Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų ir „Eurovizijos“ dainų konkursuose.

Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Radio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą pavadinimu „Chapter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas nacionalinėje „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą rugpjūčio mėnesį socialiniuose tinkluose pasirodžius atlikėjos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą.

Rugpjūčio mėnesio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa radijo komanda nedelsiant izoliavosi, tačiau Rūta išsitirti nuėjo savo noru.

Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar iki tol tiksliai nežinomos ligos simptomus: pakilusi temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gerklės perštėjimas ir kosulys. Laukiant atlikto testo atsakymų, merginai dingo skonis ir uoslė, tad atsakymas buvo aiškus – užsikrėsta koronavirusu.

„Visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu“

Rugpjūčio 11 dieną atlikėjai buvo patvirtintas koronavirusas ir tądien prasidėjo saviizoliacija. Rūta, prisimindama lemtingą rugpjūčio 11 dieną, atvirauja: „Sekiau naujienas ir situaciją pasaulyje, tačiau neslėpsiu, visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu, ir tik susirgusi visiškai patikėjau virusu bei kad jis gali bet kada pasiekti kiekvieną iš mūsų.“

Bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo atrasti ir užfiksuoti visi asmenys, su kuriais mergina kontaktavo per tam tikrą laikotarpį, su visais jais buvo susisiekta, jie atsakingai užsiregistravo, atliko testus ir izoliavosi.

„Man tikrai pasisekė, kad sirgau lengva forma ir pasireiškę simptomai manęs stipriai nenualino fiziškai. Turbūt labiau išsekau psichologiškai, kai reikėjo leisti dienas tarp keturių namų sienų“, – sėkminga sirgimo koronavirusu patirtimi džiaugiasi 27 metų atlikėja.


Nacionalinė platforma Pagalbasau.lt ir mobilioji emocinės savipagalbos programėlė „Pagalba sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.

Daugeliui iš mūsų šiuo metu sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pagalbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje.

Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja apie tai, ką šiuo metu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios nacionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobilios emocinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ privalumais ir pabrėžia tai, kad svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos.

Metas – sunkus visiems

Visuotinė pandemija ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai. Kiekvienas susiduriame su neplanuotais iššūkiais, kovojame su problemomis ir nuolat galvojame apie tai, kas bus toliau. „Žmogus nebegali nieko planuoti taip, kaip galėjo anksčiau, ir net neįsivaizduoja, kada galės, todėl ši nežinomybė kelia stresą ir nerimą. Dėl to nukenčia mūsų kasdienė emocinė būsena, krinta produktyvumas darbe, kamuoja nuolatinis suirzimas“, – aiškina psichologė S. Mickuvienė, pridurdama: „Visiškai normalu, kad visuomenė yra pavargusi nuo negalėjimo planuoti savo laiko, atostogų ir kitų pramogų. Nors ir suprantama, kad visa tai yra apribota dėl visų mūsų gerovės, tačiau kai dažniau išeidavome į įvairius renginius ir įprastai pramogaudavome, – daugiau ir prasiblaškydavome, o tai labai stiprindavo mūsų emocinę sveikatą.“


Emocinė ir psichologinė pagalba Lietuvoje yra nemokama, todėl sunegalavus vertėtų nedelsti ir laiku išspręsti aktualias psichologines problemas.

„Santarvės“ arch. (Elta) nuotr.

Siekiant mažinti ilgalaikes neigiamas koronaviruso pandemijos pasekmes, LR Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia piliečių dėmesį į psichikos sveikatos gerinimą, vykdomas iniciatyvas ir teikiamą nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą visoje Lietuvoje.

Mobiliosios krizių įveikimo komandos

Nuo spalio 12 d. dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių pradeda veikti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos.

Psichologinę pagalbą bus galima gauti žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais, patyrus šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės, esant galimybei, ir kitų krizių atvejais.

Mobilios komandos padės ne tik išgyventi ir geriau suprasti su krize susijusius jausmus, bet ir sudaryti artimiausių krizės valdymo veiksmų planą.

Vilniaus apskrityje jos dirbs Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės savivaldybėse, o Kauno apskrityje – Kauno miesto, Birštono, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų bei Raseinių savivaldybėse.

Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. tel. 8 616 22 252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt

Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį.

Individualaus krizinio konsultavimo paslaugos galės būti teikiamos ir kitiems besikreipiantiems, kurie išgyvena kitokias krizes. Tiesa, tokia pagalba galės būti suteikta tik tais atvejais, jei tuo metu mobiliosios komandos nebus užimtos anksčiau išvardintais atvejais.


Psichologės teigimu, svarbu ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savo elgesio pasekmes aplinkai.

Monikos Penkutės nuotr.

Žmonių reakcijos į pandemiją – sudėtingos ir labai skirtingos, o labiausiai tai lemia asmeninės problemos, su kuriomis teko susidurti. Tačiau juk visi mes patyrėme daug iššūkių – reikėjo pertvarkyti savo darbo dieną, atšaukti keliones, svarbias šventes ir keisti savo planus, pereiti prie nuotolinio mokymo ar mokymosi, išmokti laikytis naujų taisyklių ir begalę kitų dalykų, todėl nenuostabu, kad pamiršome rūpintis savo emocine sveikata.

Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, psichologė Ksenija Čunichina, šiuo neeiliniu laikotarpiu svarbiausia mokytis ugdyti savo psichologinį atsparumą, bet kartu išlikti ir sąmoningu piliečiu – suprasti galimas savojo elgesio pasekmes ne tik sau, bet ir visai aplinkai.

Vieniems – stresas, kitiems – pagerėjimas

Pasak VU Psichologijos instituto mokslininkų, prasidėjus karantinui, žmonių psichologinė būsena keitėsi skirtingai – vieniems tai buvo labai didelis stresas, o kitų savijauta netgi pagerėjo. Emocinės būsenos pablogėjimas dažniau buvo būdingas mokiniams ir studentams, o taip pat žmonėms, kurie prasčiau vertino savo ekonomines pajamas.

„Visi mes mėgstame pastovumą ir retas kuris teigiamai vertina panašius pokyčius, kadangi jie buvo susiję su didele nežinomybe. Kalbėdami apie žmonių reakcijas, turime suprasti, kad kiekvienas savo aplinkoje turime skirtingų resursų, todėl tai, kas vienam sukėlė baimę, kitam gali sukelti pyktį, o trečio visai nepaliesti“, – teigia psichologė K. Čunichina.


Nežalingo rūkymo būdo nėra, o norint greičiau ir lengviau mesti rūkyti, pirmiausia vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Nuotrauka iš „Santarvės“ archyvo

Dėl įprastų cigarečių rūkymo keliamos grėsmės sveikatai nebesiginčijama, tačiau vis dažniau diskutuojama dėl šiais laikais taip išpopuliarėjusių kaitinamojo tabako priemonių. Svarbiausia atminti, kad nėra tokio rūkymo būdo, kuris būtų nežalingas organizmui, o norint mesti rūkyti reikia nueiti nelengvą kelią.

Apie tai, kaip rūkymas kenkia žmogaus sveikatai, kokią riziką kelia elektroninės cigaretės ir nuo ko vertėtų pradėti, norint mesti rūkyti, pasakoja gydytoja Viktorija Andrejevaitė.

Žalingos rūkymo pasekmės sveikatai

Ištirta, kad tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių elementų, iš kurių keli šimtai pripažinti kenksmingais sveikatai, o beveik 40 šių elementų yra laikomi kancerogenais, galinčiais sukelti arba paskatinti vėžinių susirgimų vystymąsi.

Rūkymo metu kancerogeninės medžiagos patenka į organizmą su dervomis – pavojingiausiomis cigarečių cheminėmis medžiagomis, ne tik silpnina imuninę sistemą ir nusėda kvėpavimo takuose, bet ir pakenkia burnos ertmės, lūpų, gerklų, bronchų gleivinei, todėl yra didelė tikimybė paskatinti ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, skrandžio, kasos, kepenų ir šlapimo pūslės vėžio atsiradimą.

Žinoma, ne visiems rūkantiems asmenims pasireiškia tie patys poveikiai, kadangi tai tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno individualaus organizmo charakteristikos, rūkymo trukmės ir gaunamų kenksmingų medžiagų kiekio.

Elektroninės cigaretės – alternatyva, bet ne išeitis

Pasak gydytojų, ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai dar nėra iki galo išaiškintos. Nors įkvepiami garai nėra degimo produktas, manoma, kad jie nesukelia stipraus uždegimo ir trombocitų sulipimo, kas galėtų sukelti kraujagyslių ligas ir tokias pavojingas komplikacijas kaip infarktas ir insultas, o toksinių medžiagų ir kancerogenų kiekiai yra mažesni, todėl vėžinių susirgimų rizika turėtų būti šiek tiek mažesnė. Tačiau visa tai nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, todėl vertėtų itin atsakingai vertinti šį rūkymo būdą.

Kai asmuo jau serga sunkia pažengusia liga ir nenori visiškai atsisakyti rūkymo, bedūmiai tabako produktai galėtų būti mažiau sveikatą žalojanti alternatyva, tačiau bet kuriuo atveju rūkant yra neįmanoma išvengti rizikos sveikatai.

„Ypatingą nerimą kelia vaikų ir paauglių elektroninių cigarečių rūkymas, nes nėra pakankamai ribojamas šių priemonių įsigijimas. Vaikų ir paauglių smegenys yra jautrios nikotino poveikiui, todėl priklausomybė išsivysto lengviau nei suaugusiems“, – pastebi V. Andrejevaitė.


Perdegimo sindromas – gebėjimo duoti liga

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-10-02
Psichologė Inga Bogdzevičienė

„Kas negirdėjote žodžių „esi pernelyg jautri“, „nesi atsparus“, „neturi teisės nuleisti rankų“, „tavo pareiga...“. Jaučiate palaikymo, dėkingumo stoką, aplanko jausmas, kad esate išnaudojami? O gal kyla abejonių dėl savo sugebėjimų ir net veiklos prasmės?“ – tokiais klausimais pokalbį apie vadinamąjį perdegimo sindromą darbe su rajono nevyriausybinių organizacijų atstovais pradėjo Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro kvietimu Kretingoje viešėjusi vilnietė lektorė psichologė Inga Bogzevičienė.

Dosnumą keičia abejingumas

Perdegimo sindromo (PS) terminą (angl. burn-out – nusidėvėjimas, sudegimas, savęs išsekinimas) moksliškai pirmąkart paminėjo amerikiečių psichologas psichoterapeutas Herbertas Freudenbergeris, pastebėjęs, kad jauni savanoriai, puolę dirbti su entuziazmu, per vienerius ar kelerius metus prarasdavo gyvybingumą ir motyvaciją. Jiems kildavo sveikatos problemų: kamuodavo pasikartojanti sloga, raumenų, galvos skausmai, nemiga, atsirasdavo psichologinių problemų, dažniau susierzindavo, ciniškai reaguodavo į kolegas ir pacientus.

Perdegimo kamuojamas žmogus neretai kelia klausimą, ar jam verta toliau dirbti šį darbą, ar jo indėlis yra reikšmingas? Abejoja ir dėl savęs, ir dėl įstaigos, ir dėl kolegų. Jei neieškoma pagalbos, įvyksta lūžis, tuomet ir susergama PS.

Kaip tai pasireiškia? Pirmiausia, – juntamas nuovargis, tuštuma, jausmas, kad išsemti visi rezervai. Nepadeda poilsis: nei miegas, nei atostogos. Į aplinkinius reaguojama irzliai, kyla pyktis, nuolatinė įtampa, liūdesys, nerimas, neviltis. Atsiranda problemų sutelkti dėmesį, užvaldo daug pašalinių minčių, daromos aplaidžios klaidos, kurių priežastis nėra nežinojimas ar patirties stoka. Mintys sukasi apie tai, kad darbuotojas nesijaučia vadovų įvertintas, nėra palaikomas kolegų. Žmonės, kenčiantys nuo PS, dažniausiai gyvena nesveikai, trūksta fizinės veiklos, atsiranda įvairių priklausomybių, prarandama pagarba sau, gali kilti noras išeiti iš darbo, ką dažnai jie ir padaro. Anot psichologės, PS tapatinamas su nuosekliu idealizmo, energijos ir motyvacijos praradimu. Kuo mažiau už darbą atlyginama, tuo daugiau darbuotojas kompensuoja atsipalaiduodamas. Tačiau atsipalaidavimas neteikia džiaugsmo, kokį galėtų duoti prasmingas darbas. Perteklinis uolumas, dosnumas darbe liekant dirbti viršvalandžius, išsekina, o dosnumą pamažu keičia abejingumas.


Daiva Razmuvienė teigia, kad negalime nesureikšminti šio viruso grėsmės ir privalome sąmoningai laikytis visų valdžios rekomendacijų ir nurodymų.

Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones.

Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė. Taip pat apie šių dienų situaciją Vokietijoje ir ten galiojančius reikalavimus pasakoja Lėro miesto klinikoje dirbanti gydytoja rezidentė Aušrinė Radišauskaitė.

Kilmė – vis dar neaiški

Visiškai naujo viruso grėsmė atėjo iš Kinijos, o visa informacija ir naujausios žinios pirmiausia taip pat plūdo iš šios valstybės. Vėliau, kai virusas pradėjo plisti plačiau ir atsirado daugiau paveiktų šalių, kartu pagausėjo ir mokslininkų bei medikų tyrimų, bandymų išsiaiškinti situaciją, tačiau šiandien, praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po koronaviruso atsiradimo Lietuvoje, vis dar yra gausybė neatsakytų klausimų.

Kita vertus, jau yra patvirtinta tai, kad šis virusas yra iš septynių virusų šeimos, tačiau kol kas nėra aiški konkreti jo kilmė. „Nors mokslininkai jau yra suradę daug genetinių analogų ir esame girdėję begalę samprotavimų, kad šis virusas kilo iš šikšnosparnių ar kitų egzotinių gyvūnų, galutinis atsakymas į šį klausimą dar nėra rastas. Tačiau faktas yra tai, kad užsikrėtė žmogus ir kad virusas nuo žmogaus plinta žmogui – galima užsikrėsti kalbant, kosint, čiaudint, o tai parodė realią grėsmę“, – teigia D. Razmuvienė.

Pagrindiniai saugumo principai

Vis dar nėra aišku, ar žmogaus, prasirgusio simptomine forma, organizmas suformuoja imunitetą, ar galima sirgti antrą kartą, kiek asmenų gali užkrėsti sergantysis, – visa tai yra ypač svarbu norint suvaldyti viruso plitimą.

Anot D. Razmuvienės, neaiškių klausimų yra nemažai, tačiau mes jau žinome itin reikšmingos informacijos apie tai, kaip turime saugotis.

„Koronavirusas plinta oro lašeliniu keliu, todėl ypač svarbu išlaikyti dviejų metrų fizinį atstumą tarp žmonių, taip pat ypač svarbi tinkama rankų higiena ir dezinfekcija, nes oro lašeliai nusėsta ant įvairių paviršių, kuriuos mes liečiame. Svarbu nepamiršti ir nosį bei burną dengiančių apsaugos priemonių, kad oro lašeliniu būdu plintančios seilės nepatektų ant įvairių paviršių ir ant šalia esančių žmonių. Šios trys apsaugos priemonės yra žinomos jau seniai, o įvertinant tai, kad dar neturime specifinės apsaugos priemonės – vakcinos ir vaistų, privalome ypač atsakingai laikytis trijų pagrindinių saugumo principų, norėdami apsaugoti ne tik save, bet ir kitus“, – tvirtina D. Razmuvienė.


Užklupus COVID-19, kitos infekcinės ligos nedingo

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-10-02
LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė

Pasaulyje ir Lietuvoje kylant antrai COVID-19 bangai, nenumaldomai artėjant gripo, peršalimo ligų sezonui, kraštietės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teiravomės, kaip išlikti sveikiems, apsaugoti kitus, kaip nesupainioti COVID-19 su kitomis infekcinėmis ligomis.

– Atsakymas į klausimą, kaip atskirti COVID-19 ir gripo, kitų kvėpavimo takų infekcinių ligų sindromus, yra trumpas – be laboratorinių tyrimų neįmanoma. Todėl kosint, karščiuojant turite susisiekti su savo šeimos gydytoju arba karštąja pagalbos linija. Gripui dabar dar kiek per anksti – gruodis, sausis, vasaris yra gripo mėnesiai Lietuvoje. Iki tol turime persilaužti – neiti į darbą, jei sirguliuojam, nes savo darbovietėje galime padaryti ligos židinį. Iki šiol buvo įprasta, kažkiek sloguoju, kosčiu, bet dirbti galiu.

Kol nuo COVID-19 nėra vakcinos, vaistų, turime įprasti laikytis bent 1 metro vienas nuo kito atstumu, plauti ir dezinfekuoti rankas, nešioti veido kaukes, kad mažiau įkvėptume ir mažiau paskleistume tų virusų. Kaukių ypač reikia uždarose patalpose. Pietų pusrutulyje jau praeiti spėjusią žiemą susirgimų gripu, kitomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis buvo gerokai mažiau negu ankstesniais metais. Tai – ir dėl taikytų apsaugos priemonių nuo COVID-19 viruso. Svarbu pasiskiepyti nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, nes gripas, plaučių uždegimas, koronavirusas pažeidžia žmogaus plaučius, ir nuo visų šių infekcijų kenčiantys pacientai yra gydomi tose pačiose ligoninių lovose, gydo tie patys daktarai, tam naudojamos tos pačios reanimacijos palatos – visa ši sistema nėra „guminė“, daugėjant ligonių, jai gresia perkaisti.

Pasibaigus grybų sezonui, spalį paaiškės ir daugiau užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu. Esant erkiniam encefalitui, žmogus karščiuoja, jam laužo kaulus, tačiau nėra kvėpavimo infekcijų sindromų – nekosėja, nečiaudėja. Erkinio encefalito užkrato daugiau yra vidurio Lietuvoje, apie Trakus, Lazdijus, Žemaitijoje – mažiau. Skiepijantis nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, tuo pačiu pasiskiepyti galima ir nuo erkinio encefalito – per vieną mėnesį dvi skiepų dozės, o trečią – pavasarį, po jos parai praėjus jau būsite apsaugoti nuo pabudusių erkių nešiojamo užkrato. Skiepų reikia, o juos ignoruojantys antivakceriai tegul slepiasi po lapais.

Nuo difterijos, raupų, stabligės praeityje mirė daugybė žmonių, tik skiepai nuo šių ligų žmoniją išgelbėjo. Laukiame vakcinos nuo COVID-19, kad tik, duok Dieve, pavyktų ją sukurti.


Norint apsaugoti save bei kitus, būtina laikytis visų prevencijos priemonių.

Nuotrauka iš SAM archyvo

Dabartinėmis žiniomis ir atliktais medicinos tyrimais yra patvirtinta, kad pasaulį sudrebinęs koronavirusas plinta žmonių populiacijoje ir jo užsikrėtimo kelias yra oro lašeliniu būdu, todėl neatsakingi žmonių veiksmai ir nepagrįstos abejonės priimtais sprendimais daro didžiulę įtaką jo plitimui ir kelia grėsmę visuomenei.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė primena prevencines apsisaugojimo priemones ir pasakoja apie tai, kaip tinkamai laikytis visų rekomendacijų ir kodėl itin svarbu būti atsakingais piliečiais.

Kaukės apsaugo nuo užsikrėtimo

Medicinos specialistų teigimu, apsauginių kaukių dėvėjimas visuomet buvo ir bus viena pagrindinių apsisaugojimo nuo kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių, todėl koronavirusas – ne išimtis.

„Kiekvienas žmogus, abejojantis kaukių apsauga, turėtų suprasti, kad šis virusas plinta oro lašeliniu būdu – kalbant, čiaudint ar kosint iš mūsų nosiaryklės ir organizmo virusas patenka į išorę ir nuskrenda tam tikrą atstumą. Norint sustabdyti oro lašelių plitimą ir sumažinti riziką užkrėsti aplinką ar palietus veidą užsikrėsti pačiam, – rekomenduojama dėvėti kaukę, kuri dengtų nosį, burną. Svarbu ją prispausti kuo arčiau veido iš visų pusių, kad liktų kuo mažiau tarpelių“, – pastebėjimais dalijasi A. Bartulienė.

Dėvėjimo taisyklių – ne viena

Pagrindinės apsauginių kaukių dėvėjimo taisyklės nurodo tai, kad vertėtų vengti liesti kaukę rankomis; nusiimti ją už galinių raištelių ir išmesti į uždarą šiukšliadėžę, po to būtinai nusiplaunant ar dezinfekuojant rankas; pakeisti kaukę nauja tada, kai dėvima tampa drėgna; nenaudoti vienkartinių kaukių pakartotinai, o panaudotas išmesti po kiekvieno naudojimo.

„Itin svarbu suprasti, kad įprastos medicininės kaukės nesulaiko viruso ir kartu neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra nesilaikoma rekomenduojamo dviejų metrų atstumo tarp žmonių“, – primena A. Bartulienė.

Kalbant apie kitų rūšių apsaugines kaukes, teigiama, kad nuo virusų efektyviau apsaugo aukšto filtravimo kaukės, vadinamos respiratoriais, turinčios specialų dviejų rūšių filtrą ir labai glaudžiai priglundančios prie veido. Be to, jei yra dėvima chirurginė kaukė, labai svarbi teisinga jos padėtis ant veido, o norint ją sureguliuoti reikia prispausti metalinį nosies spaustuką.


Sprendimo nėra: GMP skyrius kol kas lieka savo vietoje

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-09-04
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus patalpų problema iškilo siekiant atskirti pacientų srautus.

Trečiadienį Kretingos rajono Savivaldybės vadovai, Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) ir ligoninės vyriausieji gydytojai iš posėdžio, į kurį buvo susirinkę pasitarti, kur galėtų iškelti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) skyrių, išsiskirstė nepriėmę sprendimo.

Kabinetus bandys „perstumdyti“

PSPC vyriausiasis gydytojas Arnas Juškys „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad GMP skyriaus patalpų problema kilo iš dalies dėl to, kad jomis, ankštomis, nepatenkinti patys šio skyriaus darbuotojai, be to, sugriežtinus infekcijų kontrolės reikalavimus, iškilo būtinybė atskirti medikų ir pacientų, norinčių per GMP skyrių patekti į PSPC, kur yra procedūrų kabinetas, srautus.

„Ypač dėl Covid-19 situacijos mes privalom nekarščiuojantiems ir karščiuojantiems pacientams sudaryti galimybes pro atskirus įėjimus patekti į gydymo įstaigą, taip pat turi likti ir trečiasis – avarinis įėjimas-išėjimas. Kai dabar leidžiam vaikščioti per GMP skyrių, šių sąlygų neišpildom “, – kalbėjo Kretingos PSPC vadovas.

„Namų darbus“ atlikti ir vietą GMP skyriui savo vadovaujamų gydymo įstaigų bazėje Savivaldybei pasiūlyti turėjo jis ir ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė.

„Apvaikščiojome savo pastatus, apžiūrėjome, numatėme šiokį tokį preliminarų planą, bet nenorime forsuoti vien tam, kad klausimą kuo greičiau pateiktume rajono tarybai. Gal neskubant pavyks rasti ir racionalų variantą“, – sakė A. Juškys.

Jeigu GMP skyrių, kaip dar rugpjūčio pradžioje su Savivaldybės administracijos direktore Jolanta Girdvaine ir vicemeru Dangiru Samaliumi buvo svarstoma, perkeltų į ligoninės archyvą, o archyvą, išpildant visas jam keliamas specialias sąlygas, iškraustytų į garažą, reikėtų didelių investicijų. Be to, dabartinės archyvo patalpos GMP skyriui būtų ir pernelyg mažos.

„Atidėjome šį klausimą ateičiai, ekspromtu sprendimo neruošim. Dėl patalpų GMP skyriui dar kalbėsimės ir su Psichikos sveikatos centro vadovu. Gal pavyktų įstaigų kabinetus „perstumdyti“ taip, kad „greitoji“ liktų ten pat, tik praplečiant patalpas, tai yra greta esančius PSPC kabinetus „nukeliant“ toliau“, – pritarė J. Girdvainė.

Karteniškiai jau persitvarko

Užtat Kartenoje pertvarkos procesai jau pajudėjo – pasak miestelio Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo Normanto Žeimio, rajono Savivaldybės specialistai skaičiuoja sąmatą. Ji neturėtų būti didelė. Kitoje pastato pusėje bus padaryti surenkamieji laiptai, taip pat reikės įrengti vieną sanitarinį mazgą ir padaryti vieną gipskartonio sienos pertvarą. Vyriausiojo gydytojo žodžiais, stengiantis sumažinti užsikrėtimo galimybes, karščiuojantys arba tie pacientai, kuriems įtariami infekciniai susirgimai, žarnyno negalavimai, į gydymo įstaigą pateks pro skirtingus įėjimus, aptarnaus skirtingi darbuotojai.

N. Žeimio teigimu, pertvarkyti ambulatoriją vertėjo ne vien dėl koronoviruso, bet ir dėl gripo, kitų užkrečiamųjų ligų.

„Turbūt ne vienam žmogui, pavyzdžiui, sugipsuota ranka laukiančiam, kol bus išrašytas nedarbingumo lapelis, yra tekę sėdėti tame pačiame poliklinikos koridoriuje, prie tų pačių gydytojo durų kartu su karščiuojančiais, sloguojančiais, čiaudėjančiais. O tai – ir nemalonu, ir gresia užsikrėsti, – sakė N. Žeimys. Jis pridūrė, kad karteniškiams galimybės leidžia net automobilius pasistatyti skirtingose vietose – truputį atokiau yra dar viena mašinų stovėjimo aikštelė.

Vaistinei nemato nei reikalo, nei galimybių

Tačiau „Pajūrio naujienas“ pasiekė žinia, kad į Kretingos PSPC , kur ir taip trūksta patalpų, bando įsiprašyti vienas vaistinių tinklų – turi tikslą atidaryti ten savo vaistinę. A. Juškys to nepaneigė.

„Taip, tai tiesa, bet aš esu prieš, juolab kad ligoninės ir PSPC prieigose viena vaistinė veikia nuo seno, ir jos, mano nuomone, užtenka“, – neabejojo vyriausiasis gydytojas.

Naujoji vaistinė būtų įkurdinta PSPC pirmame aukšte, fojė. A. Juškys teigė neįsivaizduojantis, kurioje konkrečioje vietoje ji galėtų užsitverti ir neužstoti lifto, pacientams ir personalui nepabloginant sąlygų.

J. Girdvainė patvirtino, kad kalbos apie vaistinę PSPC viduje yra pagrįstos, kol kas paslaptyje laikoma, koks vaistinių tinklas rajono Savivaldybei tokį pageidavimą yra išreiškęs.

„Bet, jei apsispręstume, kad vis dėlto vaistinė PSPC viduje galėtų atsirasti, turės būti skelbiamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti ir kiti vaistinių tinklai, nebūtinai laimės tas, kuris pirmasis į mus kreipėsi“, – paaiškino direktorė.

---


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas