Ant tarptautinio „Vilniaus 100 km bėgimo“ prizininkų pakylos šiemet buvo pakviesti užlipti ir du palangiškiai, atstovaujantys „Bėgimo klubui“, – 30 metų Karolina Miklovienė, įveikusi 50 km ilgio distanciją, ir 48 metų Saulius Lazdauskas, sėkmingai nubėgęs 100 km. „Jausmas, kad tu neturi ribų“, – apie emocijas, kirtus finišą, sakė bėgikai, kurie įsitikinę, kad ultradistancijos patikrina ne tik fizinį kūno pasirengimą, bet ir psichologinę tvirtybę.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Žvainių kaime gyvenančios Silvos Kelpšienės namuose jau kuris laikas įprastą muilą ir kitas higienos priemones pakeitė natūralus rankų darbo muilas su įvairiomis laukuose surinktomis ir šalia namų užaugintomis žolelėmis.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kasmet rugpjūčio mėnuo yra įtemptas laikas sveikatos priežiūros įstaigoms – jas užplūsta darželinukai ir mokiniai, kuriems reikia profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kad pažymėjimą apie jos būklę būtų galima pateikti ugdymo įstaigai iki mokslo metų pradžios. Tačiau šiemet skubėti reikia ne visiems – vaikams, kurie nekeičia ugdymo įstaigos ir kurių sveikatos būklė nepasikeitė, senieji profilaktinio patikrinimo pažymėjimai galios iki naujųjų metų.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Kretingos bitininkų draugija šiomis dienomis Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei perdavė apie 40 kg medaus, kurį paaukojo draugijos nariai. Tokią akciją kretingiškiai bitininkai surengė pirmą kartą, ir jos sumanytojas bitininkas Arvydas Alonderis tikisi, kad bičiuliai šią naujai užgimusią tradiciją pratęs ir ateityje.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms.

Kviečia prisijungti prie „Ratuotų mamų“ Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms. „Ratuotų mamų“ iniciatyvos autorė, treniruočių vadovė ir „Step Up“ sporto studijos įkūrėja Ieva Januškienė teigė, kad šios veiklos imtis paskatino draugės ir noras suburti mamas bendrystei.

Moteris tikino, kad apie panašią veiklą svarstė seniai: „Sporto srityje dirbu 12 metų, labai mėgstu savo darbą. Kretingos Sporto mokykloje dirbu su mergaitėmis, tačiau šiuo metu esu motinystės atostogose. Susilaukusi pirmagimio Rafaelio, mintį apie bendras mamų treniruotes su vaikais vežimėliuose teko atidėti, nes berniukas buvo labai aktyvus. Dabar turiu mergytę Anabelą, ji daug ramesnė, tad nusprendžiau pabandyti.“

Pasak I. Januškienės, šiuo metu veiklose dalyvauja 5–8 mamos, tačiau norinčių ir susidomėjusių yra daugiau – keliuose užsiėmimuose bendryste džiaugėsi 15 mamų. Pašnekovės teigimu, tokius svyravimus lemia kelios priežastys. „Treniruotės dienos rytą atsikeli ir matai vaiko nuotaiką, kartais mažieji suserga ir dėl to neateinama, galiausiai tądien mamos turi kitų planų. Man ir pačiai teko atšaukti vieną treniruotę, nes abu vaikai sirgo“, – atskleidė iniciatyvos autorė.

Anot trenerės, dalyvauti šiuose užsiėmimuose su bet kokio amžiaus vaikais moterys gali bet kuriuo metu: „Registraciją vykdau dieną prieš užsiėmimus, kad galėčiau žinoti, kiek susirinks mamų. Taip pat primenu, kad niekas nesikeičia, ir treniruotė vyks, nes kartais visko gali nutikti. Bet galima ir prieš 15 minučių kreiptis pasitikslinti, ar bus taip vadinamų ratuotų mamų treniruotė.“

I. Januškienės teigimu, šių užsiėmimų metu mamos ne tik sportuoja, bet ir pasidalina motinystės džiaugsmais ar bėdomis. „Mamos nori sportuoti, pajudėti, pabendrauti. Taip pat šių užsiėmimų metu užsimezga vaikų draugystė. Kelios mamos atsiveda ir vyresnius vaikus, mergaitės bando judėti kartu, o kai atsibosta – bėgioja ir žaidžia, kartais ir padainuoja, nes treniruočių metu skamba muzika. Dažnai po užsiėmimų, jei mažieji dar turi jėgų, nueiname ir į vaikų žaidimų aikštelę“, – treniruotes apibūdino pašnekovė.

„Ratuotų mamų“ užsiėmimai vyksta ketvirtadieniais 11 val. „Treniruotėse svarbi gera nuotaika ir nusiteikimas. Juokauju, kad iš mamyčių čempionių nepadarysiu, bet tikrai smagiai pajudėsime ir vaikai pažais“, – su šypsena kalbėjo treniruočių vadovė.

I. Januškienė tvirtino, kad užsiėmimus planuoja vykdyti iki rugsėjo pabaigos, vėliau, jei aplinkybės leis, surengs smagų renginį, kuriame su mamomis baigs „Ratuotų mamų“ užsiėmimus.

Sigita RAZMUTĖ

• Rašyti komentarą (0)

Neįgalusis palaipsniui įvedamas į bendrystę su dideliu gyvūnu: pirmiausia paliečia, glosto, o po to susidraugauja.

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant įvairioms gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų – terapijai, skirtai žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti, ir Kretingos dienos veiklos centro neįgaliesiems yra taikomas gydymas žirgais, arba hipoterapija, ir šunimis, arba kaniterapija.

Dirba licencijuoti specialistai

Gyvūnų terapijos projektą Kretingos dienos veiklos centras, jo vadovės Birutės Viskontienės žodžiais, vykdo bendradarbiaudamas su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“. Hipoterapijos užsiėmimai vyksta jau antrus, o kaniterapijos – pirmus metus. Jie rengiami individualiai arba grupėms: hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja 69 Kretingos dienos veiklos centro ir Salantų padalinio, o kaniterapijos – tik Kretingoje centrą lankantys neįgalieji.

„Tam, kad gyvūnų terapija būtų sėkmingai pritaikyta, būtinas licencijuotas specialistas, nes gyvūnas tėra tik įrankis saugiam numatomam rezultatui pasiekti. Pas mus į centrą atvyksta kaniterapeutė Loreta Jurkuvienė su 2 šunimis, taip pat dirba psichologė Alva Survilienė. O hipoterapijos užsiėmimams vykstame į žirgynus: kretingiškiai – į Remigijaus Urbio žirgyną Palangoje, o salantiškiai – į viešosios įstaigos „Raitija“ žirgyną Klausgalvuose“, – pasakojo B. Viskontienė.

Seansų trukmė – apie 30 min. Specialistas numato veiklos su gyvūnu eigą ir tikslą. Terapiniai gyvūnai negali dirbti tiek pat laiko, kiek žmogus, todėl užsiėmimų laikas yra limituotas. Gyvūnas pavargsta, nuolat dėmesį sukoncentravęs į asmenį, kuriam atliekama terapija.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Paulius Karazinas įsitikinęs: tereikia peržengti psichologinį barjerą ir išdrįsti bėgti basomis, tuomet pats kūnas padiktuos, kaip statyti pėdą, kad bėgimas išties būtų malonus, lengvas ir teiktų sveikatą.

Dažnas bėgikas, net ir laikantis save tik mėgėju, turi bent kelias sportinių batų poras, pritaikytas skirtingoms dangoms, distancijoms, oro sąlygoms, be to, avalynės gamintojai vis ieško ir nuolat siūlo naujausias technologijas, kurios, teigiama, padeda dar labiau pagerinti bėgimo rezultatus ir sumažina traumų tikimybę. Tačiau tokios batų gamintojų naujienos visiškai nejaudina 32 metų kretingiškio Pauliaus Karazino – jis įsitikinęs, kad bėgimas basomis yra pats lengviausias būdas išsiugdyti sveiką bėgimo techniką ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nusiauti batus nebaisu net ir šaltuoju metų sezonu.

„Bėgti basomis yra lengviau negu vaikščioti“, – tikino P. Karazinas, paaiškinęs, kad bėgant pėda dedama kitu kampu ir jos susilietimas su žeme yra trumpesnis, tad ir akmenukai neatrodo tokie aštrūs.

Tereikia pasitikėti savo kūnu ir jis, sureagavęs į žemės paviršių, natūraliai pritaikys žingsnio ilgį, pėdos statymą, kūno pasvirimo kampą – padarys viską, kad būtų sumažinta smūgio jėga į žemę ir išvengta traumų.

Bėga ne batai, o žmogus

P. Karazinas reguliariai bėgioja vienerius metus, šiuo metu per savaitę jis įveikia apie 70–80 km, tačiau bėgimo batų iki šiol neturi. Šaltuoju metu sezonu jis įsigijo tik atviras basutes, kurias pritaikė bėgimui, dar turi ir lengvus medžiaginius sportinius batus plonais padais – dažnu atveju šie per treniruotę atsiduria P. Karazino rankose, nes jis tiesiog neišveria jų nenusiavęs.

P. Karazinas įsitikinęs, kad batai, kurie avimi bėgant, pirmiausia turi būti apsauga, o ne natūralius judesius varžanti ar keičianti priemonė. „Geri batai yra tie, kurie netrukdo bėgti, ypač, kol ugdomi įpročiai. Vėliau, išsiugdžius kokybišką bėgimo techniką, batai nebetenka esmės – galima rinktis tiek paprastesnius, tiek brangesnius, nes tada jau bėga žmogus, o ne batai“, – dėstė P. Karazinas, pridūręs, kad išmokus bėgti su minimalistine avalyne, net ir nebesinori autis bėgimo batų su pakeltais kulnais ar amortizacija. P. Karazinas mano, kad specializuoti bėgimo batai tampa tarsi šiuolaikinio žmogaus kūną kaustanti grandinė – vartojimo kultūroje siunčiama žinutė, kad būtina įsigyti brangius batus, geriausia – kelias poras, prieš tai atlikus įvairius testus batams parinkti.

„Netikiu, kad keli centimetrai gumos, kad ir kokios naujausios technologijos jos viduje būtų įtaisytos, turi įtakos kokybiškam bėgimui. Pagrindinė bėda, kad pradėję bėgti avėdami brangiais batais, jaučiamės drąsiau, lyg atsakomybė nuo mūsų būtų perkeliama batams, stipriau smūgiuojame į žemę, nebejaučiame kūno siunčiamų signalų, bėgame didesniais žingsniai negu derėtų, norint nepatirti traumų“, – teigė P. Karazinas.

• Rašyti komentarą (3)
• Plačiau ...

Birželio 4 d. duomenimis Lietuvoje:

*patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1 tūkst. 687;

*sergančių žmonių skaičius: 334;

*per užvakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3;

*mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 71;

*užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 9;

*pasveikusių žmonių skaičius: 1 tūkst. 273;

*izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 294;

*paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys;

*nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų: 4.

Savivaldybės, kuriose šiuo metu nustatytas didžiausias sergamumas koronaviruso infekcija, dėl ko šią savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos birželio 4 d. 9 val. duomenimis:

*per užvakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 5 tūkst. 928;

*iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 321 tūkst. 40 (iš jų – 100 tūkst. 335 iš mobilių punktų).

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Nuo šios dienos uždarius Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) veikusią karščiavimo kliniką, pacientai, kuriems įtariama koronoviruso sukelta infekcinė liga, bus vežami į Klaipėdą.

Pacientus siųs į Klaipėdą

„Rajono Savivaldybė pasirašė dvišalę sutartį su Klaipėdos karščiavimo klinika ir įsipareigojo pagal poreikį užtikrinti pacientų pavėžėjimą, į budėjimus siųsti savo medikų komandą bei aprūpinti ją apsaugos nuo koronaviruso plitimo priemonėmis“, – sakė Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė.

Į Klaipėdoje, adresu Galinio Pylimo g. 3, Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros centre, įsikūrusią karščiavimo kliniką bus registruojami tik tie sukarščiavę pacientai, kurie turės šeimos gydytojo siuntimą. Tebegalioja tos pačios taisyklės, kaip ir anksčiau: atvykus neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, tol, kol nebus nurodyta kitaip, su savimi reikia turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Su šeimos gydytojo siuntimu atvykęs į karščiavimo kliniką, vidun žmogus galės įžengti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Dėl koronaviruso infekcijos, skirtingai negu mobiliajame patikros punkte, jam bus ne tik paimamas tepinėlis iš nosiaryklės, bet sveikatą išsamiau patikrins ir gydytojas, bus padaryta plaučių rentgeno nuotrauka.

Mobilieji punktai priims savanorius

Pajutus peršalimo simptomus – suslogavus, pradėjus kosėti, patiriant galvos skausmus, dusulį ir, jei temperatūra pakilusi iki 37,3 laipsnio ribos, dėl to jaučiantis neramiai, galima skambinti karštosios linijos telefonu 1808, užsiregistruoti ir vykti į Kretingos rajono pacientus aptarnaujantį mobilųjį patikros punktą, esantį Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos. Mobiliajame punkte, neišlipus iš automobilio, pacientui bus paimamas mėginys koronoviruso ligai nustatyti. Tada žmogus galės važiuoti namo ir izoliuotis, kol paaiškės tyrimo rezultatai. Jei paaiškės, kad pacientas serga, jis bus nugabentas į ligoninę.

„Mobiliųjų patikrų punktų veikla dabar, galima sakyti, dubliuojasi su karščiavimo klinikų, kurių, mano manymu, galėtų ir nebelikti, veikla. Nors mobiliuosiuose punktuose ir neatliekami rentgeno tyrimai, bet, gavus mėginio atsakymus, koronavirusu neužsikrėtusio žmogaus jokios kitos gydymo įstaigos nebijos priimti“, – teigė Z. Abelkienė.

Kretingoje karščiavimo klinika buvo atidaryta balandžio pradžioje, į ją buvo priimami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną buvo 37,8 laipsnio ir daugiau, taip pat – jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Pasak PSPC vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, per visą klinikos gyvavimo laiką į ją kreipėsi apie 50 pacientų.

„Tai yra mažas skaičius, karščiavimo kliniką Kretingoje ilgiau laikyti buvo netikslinga“, – uždarymo motyvą įvardijo rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.

• Rašyti komentarą (0)

Netrukus Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė sulauks naujo vadovo – už jos vairo stos konkursą laimėjęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos patikrą praėjęs Normantas Žeimys, anksčiau dirbęs Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu, o pastaruoju metu – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Plungės skyriaus vyriausiuoju gydytoju-inspektoriumi.

Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės žodžiais, kol kas Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovauja laikinoji ankstesnė vadovė gydytoja Janė Leščiauskienė, kuri ir perduos įstaigos valdymą N. Žeimiui.

„Problemų toje ligoninėje yra daug ir dėl senstančio personalo, ir dėl patalpų bei viso pastato renovacijos. Naujo vadovo laukia nemaži iššūkiai, kuriuos, tikimės, jis įveiks su Savivaldybės pagalba“, – sakė Z. Abelkienė.

Praėjusį mėnesį į šią gydymo įstaigą įsisukus Covid-19 virusui, liga buvo paguldžiusi kone 30 asmenų. Paskutinėmis žiniomis, dar serga 4 pacientai ir 6 darbuotojai.

„Ligoniai sveiksta ir jau po truputį išleidžiami namo. Iš viso ligoninėje dar liko 15 pacientų, nauji kol kas nėra apgyvendinami. Kitą savaitę ligoninėje vėl bus atliekamas tyrimas dėl koronaviruso“, – kalbėjo Z. Abelkienė.

Iš viso Kretingos rajone įsteigtos 95 slaugos vietos: daugiausiai jų – 38 – yra Kretingos rajono ligoninės Slaugos skyriuje, 30 – Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 27 – Salantų ligoninėje.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

1 / 86 2 / 86 3 / 86 4 / 86 5 / 86 6 / 86 7 / 86 8 / 86 9 / 86 10 / 86 11 / 86 12 / 86 13 / 86 14 / 86 15 / 86 16 / 86 17 / 86 18 / 86 19 / 86 20 / 86 21 / 86 22 / 86 23 / 86 24 / 86 25 / 86 26 / 86 27 / 86 28 / 86 29 / 86 30 / 86 31 / 86 32 / 86 33 / 86 34 / 86 35 / 86 36 / 86 37 / 86 38 / 86 39 / 86 40 / 86 41 / 86 42 / 86 43 / 86 44 / 86 45 / 86 46 / 86 47 / 86 48 / 86 49 / 86 50 / 86 51 / 86 52 / 86 53 / 86 54 / 86 55 / 86 56 / 86 57 / 86 58 / 86 59 / 86 60 / 86 61 / 86 62 / 86 63 / 86 64 / 86 65 / 86 66 / 86 67 / 86 68 / 86 69 / 86 70 / 86 71 / 86 72 / 86 73 / 86 74 / 86 75 / 86 76 / 86 77 / 86 78 / 86 79 / 86 80 / 86 81 / 86 82 / 86 83 / 86 84 / 86 85 / 86 86 / 86