|
|
|
SveikataPaskutinis vasaros mėnuo: ką įsidėsime į vaistažolių spintelę?
Kretingiškė Katerina Labanauskienė patikino, kad dar galime suskubti pasiieškoti vaistinių žolelių, kurios vėlų rudenį ir žiemą taps kvapniomis puokštėmis, šildančiomis arbatomis ar raminančiomis pagalvėlėmis, padedančiomis atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Kada ir kaip rinkti? Žolininkė pridūrė, kad kiekvienas puodelis žolelių arbatos – ne tik šiluma, bet ir protėvių išmintis, mums primenanti gamtos ciklus, skatinanti rūpintis savo sveikata. Tačiau reikia žinoti, kada ir kaip vaistinguosius augalus rinkti. Svarbiausia – paisyti oro. Žoliauti reikėtų tik sausą dieną, geriausia – iš ryto, kada jau būna nudžiūvusi rasa, arba vakare. Po lietaus būtina luktelėti bent porą dienų, mat drėgnos žolelės lengvai pūva ir praranda gydomąsias savybes. Surinktą žaliavą žolininkė patarė džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Laikyti natūralaus audinio maišeliuose, kartoninėse, medinėse dėžutėse arba stiklainiuose su sandariais dangteliais. KRAUJAŽOLĖ. Tikra dovana sveikatai žolininkė vadina paprastąją kraujažolę, sakė, kad tai vienas vertingiausių mūsų krašto vaistinių augalų. Jo tiesūs stiebai gali siekti ir iki 80 centimetrų aukščio. Viršūnėse susiformuoja baltų ar švelniai rožinių žiedų skėtiniai žiedynai. Nužydėjus, vietoje žiedų sunoksta sidabriškai pilki vaisiai. Vaistinei žaliavai renkamos stiebo viršūnės su lapeliais ir žiedynais. Geriausia rinkti jaunus, ką tik visiškai prasiskleidusius augalus. Tačiau išsiruošus į pievas, reikėtų nepamiršti pasiimti žirkles – pluoštiniai stiebai yra labai tvirti, sunkiai nuskinami rankomis. Augalų rauti su šaknimis taip pat negalima – kraujažolė yra daugiametė, tegul kitąmet ir vėl džiugina žiedais. Šis augalas vertinamas dėl priešuždegiminių, kraujavimą stabdančių savybių. Vartojamas antpilas: vieną valgomąjį šaukštą žolės užplikome stikline verdančio vandens, 15–20 min. palaikome ant silpnos ugnies, perkošiame ir naudojame apiplovimams ir kompresams. Kamuojant slogai, kraujažolė padės primaišius šiek tiek tramažolės: 10 gramų paprastosios kraujažolės užplikome stikline verdančio vandens, atskirai stikline verdančio vandens užplikyti ir 5 gramus šliaužiančiosios tramažolės. Užpilus sumaišome ir lašiname į šnerves po 5 lašus 3 kartus per dieną. Užpilus galima naudoti 5 min. inhaliacijai. Kartoti 10–12 kartų. Dėl šiek tiek kartoko skonio kraujažolė skatina apetitą.
Geoterminis mineralinis vanduo – įrodymais pagrįsta pagalba sveikatai
Kai sveikatai prireikia tikro poilsio ir natūralios regeneracijos, vis dažniau atsigręžiame į gamtą – ne į egzotiškus kraštus, o į tai, ką turime čia pat, Lietuvoje. „Atostogų parke“ įsikūręs medicinos centras „Natura Termo SPA“ siūlo unikalią galimybę – pasinaudoti aukščiausios mineralizacijos Lietuvoje sertifikuoto geoterminio mineralinio vandens baseino procedūra „Mineralų jūra“. Tai nėra SPA prabanga, o įrodymais grįsta sveikatinimo priemonė, padedanti atgauti jėgas, mažinti skausmus, stiprinti imunitetą ir pagerinti odos būklę. Vanduo, išgaunamas iš 2154 metrų gylio gręžinio, išsiskiria itin didele – net 80 g/l – mineralizacija, kurią sudaro gyvybiškai svarbūs elementai: kalis, magnis, kalcis, chloridai. Tokia koncentracija prilygsta Negyvosios jūros ar Islandijos geoterminių šaltinių vandeniui, tačiau norint pasinaudoti procedūra, nereikia keliauti toli. Mokslu pagrįsta terapija kūnui ir protui Pasak medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovo gydytojo Nerijaus Kemeklio, geoterminio mineralinio vandens terapinis poveikis paremtas terminiu, cheminiu ir mechaniniu poveikiu žmogaus organizmui. Panirus į šiltą, mineralais praturtintą vandenį, suaktyvėja kraujotaka, atsipalaiduoja raumenys, mažėja skausmas, o per odą organizmas pasisavina vertingas mineralines medžiagas, kurios natūraliai atkuria jų pusiausvyrą organizme. Cheminė vandens sudėtis – itin svarbi. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokios terapijos poveikis gali būti ilgalaikis, paveikiantis ne tik odą ar raumenis, bet ir neuroendokrininius bei imuninius procesus – tai tarsi natūralus organizmo regeneratorius. Reguliariai lankantis baseine, organizmas gauna mineralų tiek, kiek reikia.
Kojų netekę kariai atgaivino Ukrainoje pamirštą futbolo rūšį
„Fronte abu su vyru buvome nuo 2016 metų: aš tarnavau virėja, o jis ėjo į mūšius. Koją praradau 2017-aisiais per artilerijos apšaudymą Avdijivkoje, vyras ramino, kad nieko tokio, ėmėm lauktis antro vaiko. Kai 2023 sausį sutuoktinis žuvo, emociškai tapo labai sunku, daug verkiau. Išgelbėjo sportas. Treneriui paraginus, vėl ėmiau lankyti iki karo mėgtas bėgimo treniruotes, maratone JAV įveikiau 10 kilometrų. Po to pakvietė į buriamą Ukrainos moterų amp-futbolo rinktinę. Esu fiziškai stipri ir greita, tapau puolėja, mušu įvarčius, o draugės išrinko kapitone. Pernai lapkritį Pasaulio moterų čempionate Kolumbijoje iš dvylikos komandų užėmėme šeštą vietą. Kol nėra moterų čempionato Ukrainoje, žaidžiu už „Burevy“ vyrų komandą”, – pasakojo 37 metų Olia Benda. Tai, kad futbolas padėjo atsitiesti po kare patirtų sukrėtimų ir sužeidimų, sustiprėti fiziškai bei psichiškai, man kartojo Kyjive sutikti veteranai iš įvairių Ukrainos miestų. Su ramentais žaidžiamas futbolas pasaulyje yra vadinamas amp-futbolu, arba amputacijas patyrusių asmenų futbolu. Į „Didžiųjų varžybomis“ pavadintą turnyrą Kyjive, antrą tokį karo metu, buvo sukviestos visos šalyje susibūrusios komandos, kurių per metus įsisteigė aštuonios. Po varžybų buvo pranešta, kad treniruotės prasidėjo dar šešiuose miestuose, todėl rudenį yra planuojama surengti pirmą čempionatą ir iš karto dviejų pajėgumų lygose. „Idėją karius burti į amp-futbolo komandas prieš dvejus metus pasiūlė Krokuvos vienuoliai saleziečiai, kurie didelį dėmesį skiria vaikų, turinčių negalią, sportui. Vienuolių vadovas Michailas Čabanas buvo nuvežęs vaikų su klausos bei kalbos negalia komandą į turnyrą Šveicarijoje ir ten pamatė vyrų su ramentais rungtynes. Kadangi esu saleziečių įkurto sporto centro direktorius bei pagal išsilavinimą futbolo treneris, M. Čabanas pasiūlė telkti komandą. Ją pavadinome „Pokrova-AMP“, o kadangi esame geriausi šalyje, Ukrainos futbolo federacija mane paskyrė būti atsakingu už amp-futbolo vystymą“ – pasakojo Bohdanas Melnikas iš Lvivo. Vyras priminė, jog į pirmas treniruotes Lvive atėjo tik trys žmonės, tačiau po savaitės jau buvo keliolika. Kadangi neturėjo su kuo varžytis, vyko rungtyniauti Lenkijon, įsiprašė į tenykštį devynių komandų čempionatą. Siekdami paskatinti steigti komandas kituose miestuose, kartu su Ukrainos futbolo federacija nusprendė rengti parodomuosius turnyrus, pavadinę „Didžiųjų lyga“. Pereitą žiemą surengtame pirmame turnyre dalyvavo keturios komandos, o prieš savaitę Kyjive vykusiame antrame – jau aštuonios. Abu laimėjo šį sportą inicijavusi „Pokrova-AMP“. Per turnyro uždarymą buvo paviešinta, kad dar šešiuose miestuose prasidėjo treniruotės, o rudenį startuos pirmasis šalies čempionatas. Be to, bus kuriamos moterų ir vaikų komandos. Kol kas pavyko suburti tik moterų rinktinę, kuri, kaip ir vyrų, jau dalyvavo Pasaulio čempionate.
To, ką turi padaryti pats – niekas nepadarys
Ar įmanoma aprašyti moterį, kuri siuva, kuria, rašo eiles, purena žemę, mokosi, medituoja ir, keliaudama gyvenimu, į savo likimo kraitę renka patirtis? Lilija Joskaudienė – moteris, kuriai joga yra gyvenimo filosofija ir būdas. Jai – tai ramybė, tvarka, žinios, išmintis, sveikata, grožis, bendravimas. Eiti pirmam ne visada lengva Paprašyta papasakoti savo gyvenimo istoriją, pašnekovė nuoširdžiai atvira: „Pati gražiausia istorija yra neturėti jokios istorijos, nevilkti iš paskos savo patirčių, neprisirišti prie profesijos. Kur parašyta, kad viskas, ką darau, ką kuriu, ką radau jau yra visam gyvenimui, iki jo galo. Pasaulis, kurį tyrinėju, esu aš pati. Tai – mano kelionė gyvenimu. Su rašiniu rankoje, nes raštas, – tai pokalbis su savimi, kuris kartais nugula eilėmis ant balto lapo“, – atviravo L. Joskaudienė. Anot Lilijos, eiti pirmam ne visada lengva, tačiau ėjimas į priekį atneša rezultatus. Šiuo metu jos pasiekimas – kundalini jogos sertifikatas ir leidimas ją vesti bei dalintis gautomis žiniomis. Moteriai patinka jogos filosofija. Jai – tai įrankis pasiekti pusiausvyrą ir nesiblaškyti, taip pat tai – pažintis su žmogaus galimybėmis ir žmoguje slypinčiais resursais. Tai – menas išmokti nešvaistyti savo energijos be reikalo, tausoti save ir kitus. Sau ištartas: aš galiu Patyrusi siuvimo malonumą, įvaldžiusi eksperimentinio dizaino iššūkius, apgaubta grožio pajautos, Lilija prisipažįsta anksčiau buvusi tarsi išorėje. „Gyvenimas gražiai veda ir atveda į tam tikrą tašką, kuomet turi pažvelgti į savo vidų – kas aš esu savo viduje? Manau, visų pirma – tai darna su savimi“, – sakė prieš devynerius metus kelionę į save pradėjusi moteris. Netikėtai sušlubavus sveikatai, jai teko susipažinti su savo silpnumu, ir, atradus tikėjimo jėgą bei galią, pagaliau sau ištarti: aš galiu. Lilija neslepia, kad raktas į sveikatą – tai įsiklausymas į gamtos ciklus, 5 elementų pažinimas ir savęs, kaip viduje esančios stichijos, priėmimas. „Iš pradžių norėjosi viską suvokti protu, išbandyti, ko nebuvau bandžiusi. Pakeliui sutikau daug nuostabių žmonių, supratau, kad nepakanka tik žinoti, reikia turėti ir savo įrankius. Mano įrankis šiuo metu – jogos kilimėlis ir nuostabi pažintinė kelionė, neturinti pabaigos. Dabar niekur nebeskubu, o einu ir mėgaujuosi“, – kalbėjo pašnekovė, suvokusi, kad pasaulį reikia ne suprasti, o pajausti.
Kaip suvaldyti vaikų ekranų laiką per atostogas
Mokslo metų rutiną pakeitė atostogos, per kurias dažna šeima susiduria su vaikų disciplinos stoka, vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Jungtinėje Karalystėje, Australijoje ir Jungtinėse valstijose daryti išsamūs šeimų tyrimai rodo, kad vidutinis kasdienis ekranų naudojimas per atostogas padidėja nuo 39% iki 68% ir gerokai viršija rekomenduojamas dienos normas pradinių klasių amžiaus grupėse. Šie pokyčiai gali būti labai reikšmingi vaiko raidai, nes daugiau laiko prie ekranų dažniausiai reiškia mažiau fizinio aktyvumo, prastesnę mitybą, sutrikusį miegą ir galimą viršsvorio augimą. Išmaniosios programėlės „Screentreat” bendraįkūrėja Rūta Brazdauskienė pasidalino trimis paprastais patarimais, padėsiančiais tėvams per atostogas subalansuoti pramoginį ekranų laiką. Laikykitės aiškios dienos struktūros atostogų metu Suplanuokite dieną ir įtraukite vaikus į namų ruošą, maisto gamybą ir pasivaikščiojimus ar sportą lauke. Tai sumažina nuobodulį ir palaiko sveikus įpročius. Atostogų rutiną suplanuokite kuo detaliau, kad vaikai tiksliai žinotų, ką ir iki kada turi padaryti. Dienos metu nusimatykite šeimos laiką be ekranų. Apribokite prieigą prie įrenginių bent valandą prieš miegą. Susitarimų laikykitės ir patys – vaikai kopijuoja tėvų įpročius.
Apie diabetą – pozityviai
Viskas prasideda nuo tylaus, bet atkaklaus pypsėjimo, kuris tampa nauju šeimos garso takeliu. Arba – nuo skaičiaus ekrane, kuris per kelias akimirkas apverčia pasaulį aukštyn kojomis. Kretingos ,,Diabet IQ“ klubo vadovės Simona Mikelkevičienės žodžiais, diagnozė diabetas į kasdienybę įsiveržia be perspėjimo, atsineša ne tik adatėles, sensorius ir pompas, bet ir nematomą naštą: baimę, nežinomybę ir begalinį nuovargį, kuris šiandien – nebe nuovargis, o tiesiog gyvenimas. Susirgo vaikas – „serga“ visa šeima Kad kada nors imsis vadovauti ,,Diabet IQ“ klubui, buvusi Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ūkio daliai Simona Mikelkevičienė nebūtų patikėjusi – prieš dvejus metus po profilaktinio patikrinimo mokykloje kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad diabetu serga paauglė dukra. „Žemė tada slydo iš po kojų – galvojau, nuo ko, kas, kaip, kodėl? Gal blogai maitinau?“ – išgyventas pirmąsias dienas prisiminė Simona. O, anot jos, kai suserga vaikas, tai „suserga“ ir visa šeima. „Dabar taip mes ir gyvenam... Kepu kotletus – skaičiuoju, kiek ko įdedu, verdu sriubą – taip pat skaičiuoju, nes žinau, kad, kiek angliavandenių vaikas suvalgys, tiek jam reikės susileisti insulino“, – paaiškino Simona. Be pastangų nieko nebus Pirmo tipo cukrinis diabetas – sunki lėtinė endokrininė liga, kai dėl insulino trūkumo sutrinka medžiagų, ypač angliavandenių, apykaita. Nors, pagal mokslinius duomenis, dažniausiai susergama vaikystėje arba jauname amžiuje, tačiau, anot Simonos, Lietuvoje fiksuojami skaičiai rodo ką kita: per metus pirmo tipo cukriniu diabetu naujai suserga 150–200 vaikų ir jaunuolių iki 18-os metų ir apie 300–400 žmonių, vyresnių kaip 18-a metų. Esant šiai ligai, dėl nežinomų priežasčių pats organizmas, tiksliau jo imuninė sistema, sunaikina kasos beta ląsteles, kurios gamina insuliną, todėl sergantieji šio tipo cukriniu diabetu visą gyvenimą turi leistis insuliną. „Gydymas yra efektyvus, užkerta kelią ūmioms ir lėtinėms komplikacijoms, bet be pastangų nieko nebus: būtina savikontrolė, tai yra žmogus nuolat turi stebėti gliukozės kiekį kraujyje, būti fiziškai aktyvus, sportuoti“, – teigė klubo vadovė. Anot jos, sergantis asmuo apmokomas sušvirkščiamą insulino dozę parinkti pagal valgomą maistą ir fizinį krūvį. S. Mikelkevičienės žodžiais, visuomenė mažai žino apie pirmo tipo cukrinį diabetą, daugelis painioja su panašiai skambančia, bet tiek kilme, tiek gydymo būdais kitokia liga – antro tipo cukriniu diabetu. Jį dažnai išprovokuoja netinkamas gyvenimo būdas – sveikatai nepalanki mityba, fizinio aktyvumo stoka, kartais – genetika, dar – kitos ligos ar medikamentų vartojimas. Antro tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vyresniame amžiuje, tačiau pastaraisiais metais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja atvejų ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių – vaikų ir jaunuolių. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais pirmo tipo cukriniu diabetu Lietuvoje sirgo 9 tūkst. 365, antro tipo – 160 tūkst. 462 asmenys. Kretingos rajone šie skaičiai atrodo atitinkamai 126 ir 1 tūkst. 607.
Kineziterapija vandenyje ir vertikalioje vonioje – kada verta rinktis?
Judėjimo sutrikimai: kasdienė problema Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su judamojo aparato problemomis: skausmais, traumų padariniais ar ribotu judrumu. Nugaros, pečių, sąnarių skausmai tampa dažnu kasdieniu palydovu tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek aktyviai sportuojantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Po traumų ir sudėtingų operacijų neretai sunku net pradėti judėti. Baimė sukelti dar daugiau skausmo, kritimo rizika ar tiesiog jėgų stoka tampa rimtu barjeru sėkmingai reabilitacijai. „Ankstyva ir tinkamai parinkta reabilitacija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią lėtiniams skausmams, nuolatiniam raumenų silpimui ir kitoms ilgalaikėms komplikacijoms. Tuo pačiu ir profilaktinis giliųjų raumenų stiprinimas padeda išvengti judamojo aparato sutrikimų, kurių dažniausias simptomas – skausmas. Būtent todėl kineziterapija vandenyje tampa būtinybe daugeliui pacientų“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Vandens terapijos galia: kodėl verta rinktis hidrokineziterapiją? Kineziterapija vandenyje, dar vadinama hidrokineziterapija, išnaudoja unikalią aplinką, kuri leidžia judėti be skausmo ir įtampos, dažnai neįveikiamų sausumoje. „Vandens aplinka pasižymi išskirtine savybe – ji leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje“, – paaiškino gydytojas.
Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link
Kretingoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“, pasaulinėje rinkoje žinomos pagal prekinį ženklą „FlexBlow“, darbuotojai jau trečius metus renkasi kasdienį vaikščiojimą ir tai daro jau trečius metus. „Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link“, – taip šią programą įvardino „Tereko“ personalo vadovė Ilona Žemgulytė. Jos pastebėjimu, kasdienis vaikščiojimas gali ne tik pagerinti sveikatą, bet ir padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką, padėti lengviau susikaupti. Mokslo įrodyta, kad reguliarus judėjimas skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir apskritai kuria sveikesnę darbo aplinką. „Būtent todėl mūsų įmonėje sveika gyvensena tampa ne atsitiktine pastanga, o nuoseklia kasdienybe“, – teigė I. Žemgulytė. Įmonėje, pasitelkus programėlę „Walk15“, jau trečius metus iš eilės organizuojamas vidinis žingsnių iššūkis, kuris tapo ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir svarbia sveikatingumo iniciatyva. Šia veikla siekiama paskatinti darbuotojus daugiau judėti, jaustis geriau ir atrasti džiaugsmą aktyviame gyvenimo būde. Nors į iššūkį dar neįsitraukė visi, vis daugiau kolegų pasiryžta kasdieniam vaikščiojimui. Darbuotojai, dalyvaujantys iššūkyje, kiekviena pirmadienį atsiunčia savo žingsnių suvestinę už savaitę, surinkusieji per mėnesį daugiausia žingsnių, tampa mėnesio žingsniuotojais. Simboliniai prizai – šviežių vaisių krepšiai – tampa malonia paskata, o tarp dalyvių jaučiama sveika konkurencija, azartas ir noras siekti asmeninių rekordų. „O rekordų jau turime! Vienas mūsų darbuotojų Tomas Markevičius per gegužę nužingsniavo net 769 tūkst. 748 žingsnius, kurie prilygsta maždaug 577 kilometrams – beveik tiek, kiek būtų atstumas nuo Kretingos iki Varšuvos!“ – kolegos ryžtingumu pasidžiaugė personalo vadovė. Žingsnis po žingsnio judama dėl geresnės savijautos, daugiau energijos ir gyvybingesnės darbo aplinkos – „Tereko“ darbuotojų, pasirinkusių žingsniavimą, požiūriu, sveika gyvensena prasideda nuo mažų, bet tvarių įpročių.
„P. n.“ informacija
Jaunosios medikės atrado Kretingą
„Kretingoje niekada nebuvau buvusi, teko žiūrėti į žemėlapį“, – šypsojosi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) rezidentūrai pasirinkusi Erika Abromavičiūtė. Direktorė Renata Lukauskienė šioje gydymo įstaigoje trečią mėnesį besisukančią būsimąją šeimos gydytoją juokaudama vadina senbuve, mat po kurio laiko tuo pat tikslu atvyko ir Gabija Petkevičiūtė – dar viena taip pat pirmo kurso šeimos medicinos rezidentė. „Bonusas“ šilti santykiai kolektyve ir jūra „Kolektyvas mus pasitiko šiltai, draugiškai. Be to, „bonusas“ – ir arti esanti jūra, kvepiantys pušynai“, – neslėpė jaunosios medikės. Kretingos PSPC draugystė su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, su kuriuo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tęsiasi nuo 2019-ųjų, ir nuo tada iki šiol sulaukta 10-ies rezidentų. Pasak R. Lukauskienės, pernai nebuvo nė vieno, užtat šiemet per pirmą pusmetį – trys. Savo žiniomis ir sukaupta profesine patirtimi su rezidentėmis mielai dalijasi įstaigoje dirbančios šeimos gydytojos: E. Abromavičiūtės mentore tapo Irena Narmontaitė, o G. Petkevičiūtės – Rūta Vaičiulienė. Merginos bendrą kalbą greit rado ir su šių gydytojų kabinetuose dirbančiomis bendrosios praktikos slaugytojomis Brigita Litvinaite bei Lina Dulevičiene. Ilgametę gydytoją I. Narmontaitę daugelis kretingiškių pažįsta kaip profesionalią, tačiau gana griežto tono, kartais ir įsakmią. „Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tam tikras ribas būtina nubrėžti, ir kad gydytoja yra teisinga. Ji daug laiko ir atidumo pacientams skiria tiek per kontaktinius apsilankymus, tiek konsultuodama. Matau, kad žmonės ją myli“, – sakė Erika. Iš Kauno kilusi jaunoji medikė turėjo priprasti prie žemaičių tarmės. „Jie kalba savaip, tada ir gydytoja Irena pradeda, kaip jie... Atsisuka į mane, atsiprašo – oj, sako, turbūt čia nieko nesupratai?“ – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad, prabėgus keliems mėnesiams Žemaitijoje, ne tik kai kuriuos žodžius „pagauna“, bet pastebėjo, jog, apžiūrėdama pacientą, ir pati jau kalba garsiau.
Pasidžiaugė Kretingos ligoninės pažanga ir išklausė bėdas
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai šią savaitę surengė tradicinį išvažiuojamąjį posėdį Kretingos ligoninėje, kur, susitikę su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, aptarė ne tik problemas, bet ir teigiamus pokyčius. „Mums svarbu išlaikyti pačią svarbiausią – atraminę – sveikatos priežiūros įstaigą rajone, todėl manau, kad tokių susitikimų, kaip šis, nėra per daug. Mums svarbūs finansiniai ligoninės reikalai, perspektyvos, mums svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl ligoninių pertvarkos. Šis susitikimas – tai mūsų palaikymo vizitas“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Komiteto, kurio darbe dalyvavo ir rajono meras Antanas Kalnius bei Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė, nariai pabuvojo Skubios pagalbos priėmimo skyriaus statybvietėje: naujo priestato simbolinę atidarymo juostelę Kretingos ligoninės ir rajono vadovai turėtų perkirpti rugsėjį, ir tai yra vėliau negu planuota – užbaigti statybas buvo žadėta liepos mėnesį. Skubios pagalbos priėmimo skyriaus plėtra buvo būtina, kadangi Kretingos ligoninė pacientų sulaukia ne tik iš Kretingos rajono – čia atvyksta pacientai iš Palangos, Skuodo rajono ir jo apylinkių – Mosėdžio, Lenkimų, taip pat iš Klaipėdos rajono ar netgi Klaipėdos miesto. Per parą Kretingos ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrius priima ir pagalbą suteikia maždaug 50–55 pacientams, kartais jų būna ir daugiau. „Šio skyriaus pacientų daugėja dėl kelių priežasčių. Viena jų – sunkesnė situacija – ir dėl finansų, ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo – regiono ligoninėse“, – pakomentavo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas.
|
|
