Penktadienį įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje buvo aptarta koronaviruso situacija mūsų rajone. COVID-19 liga vis dar nesitraukia: židinys liepsnoja Padvarių socialinės globos namuose, Kretingos ligoninėje nuolat gydoma apie 40 pacientų, iš kurių daugiau negu trečdaliui taikoma deguonies terapija.

Židiniai – dėl reikalavimų pažeidimų

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė ESK nariams pateikė dviejų savaičių – nuo sausio 8 iki sausio 21 d. – duomenis, kurie atskleidė, kokia iš tiesų situacija yra Kretingos rajone.

Per tas dvi savaites buvo patvirtinti 216 COVID-19 ligos atvejų, 11 jų patvirtinti kliniškai, kai šeimoje yra sergančių asmenų, kuriems kovido ligą pagal simptomus diagnozuoja šeimos gydytojas. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mūsų rajono rodiklis – 577.

„Tebeliepsnoja kovido ligos židinys Padvarių socialinės globos namuose – įsižiebęs per Naujuosius, tęsiasi iki šiol. Per 14-a dienų nustatytas 41 ligos atvejis – susirgo 34 gyventojai ir 7 darbuotojai“, – kalbėjo D. Jociuvienė, kaip dar vieną židinių įvardinusi Salantų PSPC (pirmini sveikatos priežiūros centrą), kuriame aptariamu laikotarpiu susirgo 13 asmenų – 8 darbuotojai ir 5 pacientai. Diagnozuoti 67 atvejai, kai susirgusieji nežinojo, kur jie užsikrėtė, ir nėra susiję nei su paskelbtais židiniais, nei užsikrėtę darbovietėse.

Šeiminių atvejų buvo 43, tai yra, kai, susirgus vienam šeimos nariui, užsikrėtė ir kiti.

Dalis susirgimų užregistruoti įstaigose, įmonėse, tačiau tai – pavieniai susirgimai.

„Labiausiai neramina sergamumas globos įstaigose. Atlikus tyrimus, galima konstatuoti, kad tie židiniai dega arba rusena dėl darbuotojų, kai jie pažeidžia saugos reikalavimus. Tai, kas yra popieriuje, nebūtinai yra ir gyvenime, todėl įstaigų vadovus kviesčiau nuolat priminti, rengti praktinius užsiėmimus, kaip vis dėlto reikia laikytis saugos reikalavimų, jų nepažeisti“, – akcentavo D. Jociuvienė.

Antra, ką ji priminė – kad, nustačius kovido ligą darbuotojui, globos namų gyventojui, būtina apie tai kuo greičiau informuoti NVSC.

„Kuo greičiau gauname informaciją, tuo lengviau valdyti židinį. Vien susirgusiųjų atskyrimas nuo sveikųjų gali lemti židinio plėtojimąsi arba sustabdymą. Kartais trūksta darbuotojų, ir įstaigų vadovai, specialistai galvoja, kad viskas išsispręs savaime. Taip nėra. Įstaiga nedelsiant turi kreiptis pagalbos, ir tai, ką stebime, rodo, kad tokio operatyvumo nėra“, – kalbėjo NVSC Kretingos skyriaus vedėja, kurios pastebėjimu, situacija dėl kovido plitimo įtempta visoje Lietuvoje.

Ji tęsė mintį: „Susirgimų daugėja, vadinasi, reikia atkreipti dėmesį, įsivertinti ligos kelius, neleisti jai išplisti, o tam ir yra rekomendacijos dėl atstumų, saugos priemonių, maitinimo reikalavimų. Svarbu darbuotojų atsakomybė, nes globos įstaigos yra specifinės. O būna, kad lyg ir sloguoja, karščiuoja, bet į darbą eina. Juk slaugomo žmogaus artimieji gali kelti klausimą, kaip jis galėjo susirgti, jeigu neturėjo kontakto su išorės žmonėmis. Manau, kad darbuotojai atsipalaidavę, reikia dėl to padirbėti.“

Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė pripažino, kad jos vadovaujama įstaiga gyvena labai sudėtingomis sąlygomis: kovido liga serga ir darbuotojai, ir gyventojai, į darbą, praėjusios savaitės duomenimis, negali ateiti 22 darbuotojai. Pritarusi, kad iš dalies koronavirusas plinta dėl darbuotojų, R. Narmontienė tarsi pasiteisino, kad globos namų kolektyvas padarė viską, kad būtų užkardytas kelias ligai plisti.

„Laikomės visų reikalavimų, gyventojai nevaikšto, nemigruoja iš aukšto į aukštą ir vieni pas kitus, sudarytos atskiros komandos, darbas suorganizuotas pamainomis, darbuotojai nuolat testuojami. Bet mes dirbame su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, kuriuos yra gana sunku suvaldyti – sakykite, kaip reikia išaiškinti Alzheimeriu sergančiam žmogui, kad kaukę dėvėti būtina?“ – kalbėjo R. Narmontienė.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Šios žiemos maudynės – kraštietis Juozas Dapšauskas (dešinėje) prisiminė, kaip smagu maudytis tuose vandens telkiniuose, kuriuos žino dar iš paauglystės.

Iš Salantų kilęs Vilniuje gyvenantis kraštietis sveikuolis Juozas Dapšauskas, žinomas kaip Sveikatingumo metų iniciatorius ir judėjimo „Už blaivią“ iniciatyvinės grupės koordinatorius, taip pat jau kone tris dešimtmečius yra tradicinių „Ruonių maudynių“ Palangoje dalyvis.

„Šiemet dėl pandemijos suvaržymų ruonių maudynės, manoma, nusikels pavasariop. Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė paragino ruonius užfiksuotus kadrus, kai panyra į ledinį upių, ežerų, tvenkinių vandenį, o gyvenantys pajūryje – ir į jūros bangas, siųsti prasidėjusiam konkursui „Ledinės maudynės“, – „Pajūrio naujienoms“ pasakojo kraštietis.

J. Dapšausko žodžiais, dabar visi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ruoniai – deja, jis nežinojo, ar tokių lediniam vandeniui atsparių ruonių esama Kretingoje, – būsimoms bendroms maudynėms Palangoje ruošiasi individualiai. „Palaikome vieni kitus, bendraudami nuotoliniu būdu, fotografuojamės, o įspūdingiausias nuotraukas siunčiame konkursui. Įprastai „Ruonių maudynės“ Palangoje vykdavo vasario vidury, labai tikimės, kad karantinas ligi to laiko pasibaigs, ir galėsime visi solidariai panirti į ledinę Baltiją“, – kalbėjo J. Dapšauskas, priminęs, kad sveikuoliai jau ir taip šiemet negalėjo dalyvauti Pasaulinėse solidarumo maudynėse, įprastai rengiamose visame pasaulyje Sausio 1-ąją.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (3)

Kai dėl koronaviruso pandemijos Lietuvos ligoninių skyriuose pagelbėti nespėjančiam suktis personalui telkiami savanoriai, bent jau Kretingoje, Tiekėjų g. 34, įkurdintame mobiliajame patikros punkte – štilis.

„Kol kas pajėgų ten netrūksta, susitvarkome savo jėgomis“, – sakė rajono Savivaldybės vyriausioji gydytoja Zita Abelkienė. Tiesa, atvažiuojančių automobilių srautus reguliuoja pasitelkti visų rajono seniūnijų sporto organizatoriai. Tačiau besitikrinančių gyventojų skaičius jau kuris laikas sumažėjęs – per dieną atvažiuoja apie 60.

Kaip sakė Z. Abelkienė, dėl sumažėjusio besiregistruojančiųjų skaičiaus teko sutrumpinti ir darbo valandas. Anksčiau punktas dirbdavo po 4 valandas per dieną, o dabar pakanka trijų, dar porą valandų – šeštadieniais. Pagal grafiką punkte budi mėginius imantis vienas kurio nors rajono pirminės sveikatos priežiūros centro slaugytojas, o vienas Savivaldybės sveikatos biuro specialistas į informacinę sistemą iškart suveda duomenis.

Automobiliu atvažiavus į punktą tvarka galioja ta pati: negalima vykti sugalvojus pačiam, be gydytojo sprendimo, nebent žmogus už paslaugą susimokėtų. Pacientas, jei jam pasireiškė bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjo karščiuoti, kosėti, dusti – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos atveju, pirmiausia turi skambinti į Karštąją koronos liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Konsultantas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuspręs, ar žmogų tikslinga tirti dėl koronaviruso infekcijos.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Padvarių socialinės globos namai, kaip koronaviruso židinys, jų direktorės Rimos Narmontienės tvirtinimu, grėsmės aplinkiniams gyventojams nekelia, nes taikomos labai griežtos COVID-19 ligos užkardymo priemonės.

Savaitės pradžioje įvykusiame pirmajame šiais metais Ekstremalių situacijų komisijos (ESK) posėdyje gerų žinių buvo nedaug: nors per šventines dienas susirgimų koronavirusu atvejų buvo nustatyta mažiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė atsargiai teigė, kad džiaugtis – dar anksti.

„Įtakos galėjo turėti tai, kad per šventines dienas mažiau registravosi tyrimams, kad mobilusis punktas nedirbo visas dienas. Daryti išvadų, kad susirgimų koronavirusu mažėja, negalime“, – kalbėjo ji, tačiau pripažino, kad žmonės darosi sąmoningesni, žino, kad turėjusieji kontaktą turi izoliuotis, prasineša kontaktinius duomenis, puikiai suvokia karantino režimo reikalavimus.

„Tačiau pastebime, kad susirgusieji nurodo mažiau kontaktinių asmenų. Ši tendencija – karantino pasekmė: žmonės mažiau bendrauja, mažiau sąlyčio. Tikėkimės, kad sergamumas pradės slopti“, – vylėsi D. Jociuvienė.

Antra, ką pastebėjo NVSC Kretingos skyriaus specialistai, – kad dalis žmonių, kurie pajaučia kovidinius simptomus, nesidaro tyrimų, gydosi namuose, o kontaktai – nenurodyti. Tokia menama informacija kelia nerimo: blogiausia, kad galimi susirgimai neaplenkia įstaigų. „Tikėkimės, kad tai – tik pavieniai atvejai“, – pasvarstė D. Jociuvienė, akcentuodama kad šventinių dienų statistika neatspindi realios susirgimų COVID-19 situacijos.

• Rašyti komentarą (2)
• Plačiau ...

„Jaučiamės blogai: mums sunku sugrįžti į darbą – jaučiame kai kurių bendradarbių atšalimą, savotišką šalinimąsi, baimę“, – tokia nerimo žinutė į „Pajūrio naujienas“ atskrido iš kovido liga persirgusių žmonių, kurie sakė jaučiantys ir tam tikrą kaltės jausmą, kad susirgo koronavirusu.

Iš tiesų, kas atsitiko su mūsų visuomene? Kodėl susirgimas koronavirusu yra tarsi stigma? Kaip reikėtų elgtis mums visiems – ir tiems, kurie persirgo koronavirusu, ir tiems, kurie darbo vietose juos pasitinka? Iš kur ir dėl kokių priežasčių kyla koronaviruso baimės, kaip jas reikėtų suvaldyti, kaip reikėtų priimti žmogų, jau persirgusį koronavirusu, ir apskritai, koks turėtų būti mūsų visų bendravimas šiuo sudėtingu laikotarpiu, nes iš tiesų jaučiasi visuotinė įtampa, nepasitenkinimas. Šiomis ir kitomis mintimis „Pajūrio naujienos“ paprašė pasidalinti Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologės Vikos Gridiajevos.

Žmonės pasijuto įkalinti

Anot psichologės, gyvename trijų krizių epicentre: „Akivaizdžiai matome medicininę, jau galime pajusti ir ekonominę, tačiau tylioji krizė – tai žmonių socioemocinė būsena. Nieko nuostabaus, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, emocinis fonas – niūrus: stebime baimę, išaugusį nerimą ir pyktį.“

Ji tęsė mintį: „Bet ar verta stebėtis? Kai manęs tėvai per konsultacijas klausia, kas yra didžiausia bausmė vaikui, nedvejodama sakau, – judėjimo suvaržymas, pavyzdžiui, įsiūčio metu pamėginkite pasodinti keturmetį ant kėdės. Ar tai duoda poveikį? Taip, vienareikšmiškai – negatyvų: vaikas priešinsis, pyks, nesupras suaugusiųjų, kaltins juos, jaus nuoskaudas. Pabandykite įsivaizduoti, kad jus – suaugusį žmogų, kažkas labai supykdė. Kaip jūs elgiatės? Dažniausiai kvėpavimas padažnėja, pradedam atlikti daugiau judesių negu įprastai, stengiamės išaiškinti, kas mus nervina, – o jums, tarkim, vyras ar žmona pasako: „sėsk ant kėdės ir pagalvok“. Ką atsakytumėt? Kaip reaguotumėt?“

Judėjimas – vienas žmogaus prigimtinių poreikių. Net teisinė sistema visame pasaulyje eina link to, kad žmogaus įkalinimas kalėjime būtų tik visiškai kraštutinė priemonė. Nes kriminologijos, sociologijos, psichologijos ir kitais tyrimais jau seniai įrodyta, kad uždaryti ir atimti laisvę žmogui jokio teigiamo poveikio nedaro. „O ką mes turime šiandien? Žmonės jaučiasi įkalinti. Įkalinti savo namuose, savo mieste, su bendravimo trūkumu, su baime užsikrėsti, užkrėsti kitą ar tiesiog nenoru mokėti didelių baudų pažeidus karantino sąlygas. Taigi kovidą vaizdžiai galime vadinti krize, o tariant paprastai – tai kalėjimas, kuriame apstu panikos, nelogiškų įsitikinimų, agresijos, kaltinimų“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Į redakciją kreipėsi kretingiškis Jonas Daukantas, prašydamas, kad padėtume susigaudyti ir išsiaiškinti situacijoje, kurioje jis atsidūrė dėl priverstinės 10 dienų saviizoliacijos.

Vyras pasakojo į darbą vykęs su kolega ir sužinojo, kad šis susirgo koronavirusu, todėl darbdavys jam liepęs atlikti tyrimą dėl kovido. „Dar prieš šventes bandžiau užsiregistruoti internetu, kad atliktų tyrimą, bet negavau atsakymo 5 dienas, nes neturėjau kovido ligos simptomų. Po tų 5 dienų, apsišarvavęs kantrybe, jau skambinau į specialiąją liniją 1808. Priregistravo, bet kadangi nejutau simptomų, vėl turėjau laukti 5 dienas, kol atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad nesergu. Tačiau, kol tai sužinojau, praėjo 10 dienų. Kaip tas praleistas dienas aš turėsiu pateisinti savo darbdaviui, jei mano šeimos gydytoja atgaline data nerašo nedarbingumo lapelio?“ – klausė sunerimęs skaitytojas.

Su šia situacija supažindinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vadovė Dalia Jociuvienė išsyk geranoriškai patikrino įrašą internetinėje registracijos sistemoje ir paaiškino, kad sistema rodo, jog J. Daukantas užsiregistravo gruodžio 22 dieną ir privalėjo izoliuotis iki sausio 4 dienos.

„Nereikia nerimauti. Žmogus sistemoje neužpildė ir nepateikė visų reikiamų duomenų, todėl su juo susisieks mūsų centro specialistai, ir jo šeimos gydytoja už saviizoliacijoje praleistas dienas galės išduoti nedarbingumo lapelį“, – patikino D. Jociuvienė.

Paklausta, o kada koronavirusu persirgęs žmogus jau gali grįžti į darbą, centro vadovė atsakė, kad tai sprendžia šeimos gydytojas pagal tam tikrus algoritmus: „Jeigu asmuo sirgo besimptome forma, tikėtina, kad į darbą jis grįš anksčiau. O jeigu pasireiškė simptomai, vėlgi, priklausomai nuo to, kokia forma sirgo – lengva, vidutine ar sunkia, priklauso ir asmens gijimo laikas. Įprastai persirgus lengva forma, jau po 10 dienų žmogus gali grįžti į darbinę aplinką“, – sakė D. Jociuvienė.

Tačiau, akcentavo ji, prieš grįžtant į darbą, žmogus paskutines 3 dienas negali karščiuoti.

„Taip pat, Operacijų centro vadovo nurodymu, asmeniui persirgus kovidu, 3 mėn. po ligos nereikia kartoti tyrimų. Mokslininkų įrodyta, kad virusas išsyk po ligos žmogaus organizme nebesidaugina“, – akcentavo centro vadovė.

„P. n.“ informacija

• Rašyti komentarą (0)

Pernai vasarą savanoriaudamas stovykloje „Rožių planeta“ brolis pranciškonas Juozapas Marija pažino savitą autizmo sutrikimų turinčių vaikų pasaulį ir panoro jų bendruomenę sutelkti ir Kretingoje.

Lietuvoje veikianti nevyriausybinė organizacija „Lietaus vaikai“ vienija autizmo sutrikimų turinčius vaikus ir jų tėvus, savanorius. Kaip savanoris praėjusią vasarą Klaipėdoje susibūrusios organizacijos „Elgesio sprendimai“ surengtoje vaikų stovykloje „Rožių planeta“ talkinęs Kretingos katalikų parapijos klebonas Juozapas Marija Žukauskas po pranciškonų vienuolyno stogu taip pat sumanė sutelkti Kretingos autistų vaikų ir jų tėvų bendruomenę.

Pažino kitokį pasaulį

„Savanoriaudamas „Rožių planetos“ vasaros stovykloje, įgijau neįkainojamų žinių ir turtingos asmeninės patirties – tie vaikai atvėrė įdomų savojo pasaulio suvokimą. Bet pamačiau, kad pagalbos reikia jų tėvams, dažnai išgyvenantiems atskirtį, nes su kitokiu vaiku ne visur ir visada jie gali visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime. Toks vaikas – vis dar tam tikra stigma mūsų visuomenėje. O dar blogiau, jei atstūmimo ir kaltinimų sulaukiama iš artimųjų ar giminių“, – kalbėjo brolis Juozapas Marija.

Todėl stovyklose rengiamos specialistų konsultacijos, mokymai tėvams, organizuojamos savipagalbos grupės. Vaikams taip pat rengiami įvairūs edukologiniai ir praktiniai užsiėmimai: mažesni vaikai mokomi kalbėti, judėti, vyresni – bendrystės ir įvairių socialinių įgūdžių, padedančių jiems integruotis į visuomenę. Su kiekvienu vaiku stovyklose dirba po atskirą savanorį – be suaugusiųjų, talkina licėjų, gimnazijų mokiniai.

Stovyklos Klaipėdoje rengiamos netoli Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno, kur, prieš paskiriant į Kretingą, ir tarnavo brolis Juozapas Marija. Vietos ten – labai gražios: šalia – miškas, vienuolyno rožių ir levandų sodai, netoli jūra. Šias stovyklas remia daugelis Klaipėdos miesto įmonių ir organizacijų, todėl stovyklautojai gali nemokamai lankytis miesto baseine, žaidimų kambariuose, žirgyne, prie jūros su jais bendrauja būrys banglentininkų. Yra ir pavienių geradarių – dažniausiai tose šeimose taip pat auga autistas, tad jie išlaiko ir savo vaiką, ir skiria lėšų kito vaiko stovyklai.

„Lietaus vaikų“ bendruomenėse vaikai ir jų tėvai bendrauja visus metus, jiems teikiama specialistų pagalba. Ir nors šiemet veiklą labai apsunkino karantinas, tačiau, brolio J. M. Žukausko žodžiais, bendrystė vis vien vyksta nuotoliniu būdu – tėvai susisiekia tarpusavyje arba su specialistais.

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Specialistė Eglė Savickienė ragina suprasti, kad vakcinos yra vaistinis preparatas, tad gali pasireikšti šalutinis poveikis, tačiau tai nėra pavojinga gyvybei ir padeda išvengti tikrai sunkių ligų. Asmeninio archyvo nuotr.

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.

Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“

• Rašyti komentarą (1)
• Plačiau ...

Miegas – tai vienas iš svarbiausių dalykų, ko reikia žmogaus kūnui. Tai dažnai pasikartojanti ramybės būsena, kuriose metu kūnas atsistato, pailsi. Apie jo svarbą neverta ginčytis. Tačiau vis dažniau pasitaiko ir jo sutrikimų. Neretam, kuriam atrodo, kad pasireiškė miego sutrikimai kyla klausimų, kaip: „ar tai tikrai miego sutrikimas?“, „kaip to išvengti?“ ir panašių. Straipsnyje dalinamės profesionalų patarimais, kaip atpažinti miego sutrikimus ir kaip jų efektyviai išvengti gali padėti tikslingai parinkti minkšti baldai.

Kokių jų yra ir kaip jie paveikia gyvenseną?

Miego sutrikimai nemenkai gali paveikti gyvenimą, jo ritmą. Todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir imtis atitinkamų veiksmų. Specialistai įvardina ir apibūdina sutrikimų požymius:

• mieguistumas. Tai ypač svarbus simptomas, be to jis yra dažniausias. Jei jaučiamasi pavargus, apima apatija, ar dažnai ima miegas, tai gali būti ženklas, kad miego ciklas yra sutrikęs.

• Sumažėjęs darbingumas, produktyvumas. Natūraliai, jei prastai išsimiegama, ir jaučiamas mieguistumas, tai ir darbingumo lygis bus žemas. Tai taip pat gali byloti apie besivystantį ar jau išsivysčiusį miego sutrikimą.

• Sutrikęs miego rėžimas. Jei dažnai jaučiama, kad išsiderino miego rėžimas, einama miegoti labai vėlai, arba miegama diena ir dirbama, būnama aktyviu naktį, tai dar vienas stiprus signalas apie miego sutrikimus.

• Vaikščiojimas ir/ar kalbėjimas naktimis. Tai vėlgi reiškia, kad miegas nėra toks gilus, koks turėtų būti. Šio svarbaus požymio ignoruoti nevalia.

• Rašyti komentarą (0)
• Plačiau ...

Patricija Kasilovska teigia, kad dažnu atveju pačios baisiausios ligos neturi visiškai jokių simptomų. Jevgenijaus Misevič nuotr.

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus.

Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska.

Į ką atkreipti dėmesį?

Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius.

Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį.

Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti.

Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitus itin nemalonius simptomus, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus.

Dažniausios ligos

Lietuvoje viena populiariausių lytiškai plintančių ligų yra chlamidiozė, sukeliama chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu.

Dauguma žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas po lytinių santykių, gausesnis kraujavimas mėnesinių metu. Taip pat gali pasireikšti išangės skausmai ir išskyros, sąnarių uždegimai.

„Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipia dėmesį gydytoja P. Kasilovska.

Viena rimčiausių lytiškai plintančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, dauguma vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas ir kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze.

Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų ir vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais.

• Rašyti komentarą (6)
• Plačiau ...

1 / 89 2 / 89 3 / 89 4 / 89 5 / 89 6 / 89 7 / 89 8 / 89 9 / 89 10 / 89 11 / 89 12 / 89 13 / 89 14 / 89 15 / 89 16 / 89 17 / 89 18 / 89 19 / 89 20 / 89 21 / 89 22 / 89 23 / 89 24 / 89 25 / 89 26 / 89 27 / 89 28 / 89 29 / 89 30 / 89 31 / 89 32 / 89 33 / 89 34 / 89 35 / 89 36 / 89 37 / 89 38 / 89 39 / 89 40 / 89 41 / 89 42 / 89 43 / 89 44 / 89 45 / 89 46 / 89 47 / 89 48 / 89 49 / 89 50 / 89 51 / 89 52 / 89 53 / 89 54 / 89 55 / 89 56 / 89 57 / 89 58 / 89 59 / 89 60 / 89 61 / 89 62 / 89 63 / 89 64 / 89 65 / 89 66 / 89 67 / 89 68 / 89 69 / 89 70 / 89 71 / 89 72 / 89 73 / 89 74 / 89 75 / 89 76 / 89 77 / 89 78 / 89 79 / 89 80 / 89 81 / 89 82 / 89 83 / 89 84 / 89 85 / 89 86 / 89 87 / 89 88 / 89 89 / 89