|
|
|
SveikataKineziterapija vandenyje ir vertikalioje vonioje – kada verta rinktis?
Judėjimo sutrikimai: kasdienė problema Šiandien vis daugiau žmonių susiduria su judamojo aparato problemomis: skausmais, traumų padariniais ar ribotu judrumu. Nugaros, pečių, sąnarių skausmai tampa dažnu kasdieniu palydovu tiek sėdimą darbą dirbantiems, tiek aktyviai sportuojantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Po traumų ir sudėtingų operacijų neretai sunku net pradėti judėti. Baimė sukelti dar daugiau skausmo, kritimo rizika ar tiesiog jėgų stoka tampa rimtu barjeru sėkmingai reabilitacijai. „Ankstyva ir tinkamai parinkta reabilitacija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią lėtiniams skausmams, nuolatiniam raumenų silpimui ir kitoms ilgalaikėms komplikacijoms. Tuo pačiu ir profilaktinis giliųjų raumenų stiprinimas padeda išvengti judamojo aparato sutrikimų, kurių dažniausias simptomas – skausmas. Būtent todėl kineziterapija vandenyje tampa būtinybe daugeliui pacientų“, – teigė „Atostogų parke“ įsikūrusio medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Vandens terapijos galia: kodėl verta rinktis hidrokineziterapiją? Kineziterapija vandenyje, dar vadinama hidrokineziterapija, išnaudoja unikalią aplinką, kuri leidžia judėti be skausmo ir įtampos, dažnai neįveikiamų sausumoje. „Vandens aplinka pasižymi išskirtine savybe – ji leidžia atlikti pratimus, kurie sausumoje dėl didelio skausmo, judrumo apribojimų ar raumenų silpnumo būtų sunkūs arba net neįmanomi. Tai reiškia, kad vanduo ne tik palengvina jau atliekamus pratimus, bet ir atveria galimybę pradėti judėti ir reabilituotis tiems, kuriems sausumos terapija yra neprieinama. Šis gebėjimas inicijuoti judėjimą ankstyvame etape yra itin svarbus. Dėl to hidrokineziterapija tampa ne tik alternatyvia, bet dažnai ir esmine terapijos forma pacientams, kurių mobilumas yra stipriai apribotas, pavyzdžiui, po sunkių traumų, sudėtingų operacijų ar sergant progresuojančiomis neurologinėmis ligomis. Tuo pačiu tai ir puiki profilaktinė priemonė, stiprinanti giliuosius raumenis ir leidžianti išvengti galimų pasekmių ateityje“, – paaiškino gydytojas.
Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link
Kretingoje veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Terekas“, pasaulinėje rinkoje žinomos pagal prekinį ženklą „FlexBlow“, darbuotojai jau trečius metus renkasi kasdienį vaikščiojimą ir tai daro jau trečius metus. „Žingsnis po žingsnio – sveikesnės kasdienybės link“, – taip šią programą įvardino „Tereko“ personalo vadovė Ilona Žemgulytė. Jos pastebėjimu, kasdienis vaikščiojimas gali ne tik pagerinti sveikatą, bet ir padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką, padėti lengviau susikaupti. Mokslo įrodyta, kad reguliarus judėjimas skatina kūrybiškumą, emocinę gerovę ir apskritai kuria sveikesnę darbo aplinką. „Būtent todėl mūsų įmonėje sveika gyvensena tampa ne atsitiktine pastanga, o nuoseklia kasdienybe“, – teigė I. Žemgulytė. Įmonėje, pasitelkus programėlę „Walk15“, jau trečius metus iš eilės organizuojamas vidinis žingsnių iššūkis, kuris tapo ne tik smagiu užsiėmimu, bet ir svarbia sveikatingumo iniciatyva. Šia veikla siekiama paskatinti darbuotojus daugiau judėti, jaustis geriau ir atrasti džiaugsmą aktyviame gyvenimo būde. Nors į iššūkį dar neįsitraukė visi, vis daugiau kolegų pasiryžta kasdieniam vaikščiojimui. Darbuotojai, dalyvaujantys iššūkyje, kiekviena pirmadienį atsiunčia savo žingsnių suvestinę už savaitę, surinkusieji per mėnesį daugiausia žingsnių, tampa mėnesio žingsniuotojais. Simboliniai prizai – šviežių vaisių krepšiai – tampa malonia paskata, o tarp dalyvių jaučiama sveika konkurencija, azartas ir noras siekti asmeninių rekordų. „O rekordų jau turime! Vienas mūsų darbuotojų Tomas Markevičius per gegužę nužingsniavo net 769 tūkst. 748 žingsnius, kurie prilygsta maždaug 577 kilometrams – beveik tiek, kiek būtų atstumas nuo Kretingos iki Varšuvos!“ – kolegos ryžtingumu pasidžiaugė personalo vadovė. Žingsnis po žingsnio judama dėl geresnės savijautos, daugiau energijos ir gyvybingesnės darbo aplinkos – „Tereko“ darbuotojų, pasirinkusių žingsniavimą, požiūriu, sveika gyvensena prasideda nuo mažų, bet tvarių įpročių.
„P. n.“ informacija
Jaunosios medikės atrado Kretingą
„Kretingoje niekada nebuvau buvusi, teko žiūrėti į žemėlapį“, – šypsojosi Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC) rezidentūrai pasirinkusi Erika Abromavičiūtė. Direktorė Renata Lukauskienė šioje gydymo įstaigoje trečią mėnesį besisukančią būsimąją šeimos gydytoją juokaudama vadina senbuve, mat po kurio laiko tuo pat tikslu atvyko ir Gabija Petkevičiūtė – dar viena taip pat pirmo kurso šeimos medicinos rezidentė. „Bonusas“ šilti santykiai kolektyve ir jūra „Kolektyvas mus pasitiko šiltai, draugiškai. Be to, „bonusas“ – ir arti esanti jūra, kvepiantys pušynai“, – neslėpė jaunosios medikės. Kretingos PSPC draugystė su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, su kuriuo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tęsiasi nuo 2019-ųjų, ir nuo tada iki šiol sulaukta 10-ies rezidentų. Pasak R. Lukauskienės, pernai nebuvo nė vieno, užtat šiemet per pirmą pusmetį – trys. Savo žiniomis ir sukaupta profesine patirtimi su rezidentėmis mielai dalijasi įstaigoje dirbančios šeimos gydytojos: E. Abromavičiūtės mentore tapo Irena Narmontaitė, o G. Petkevičiūtės – Rūta Vaičiulienė. Merginos bendrą kalbą greit rado ir su šių gydytojų kabinetuose dirbančiomis bendrosios praktikos slaugytojomis Brigita Litvinaite bei Lina Dulevičiene. Ilgametę gydytoją I. Narmontaitę daugelis kretingiškių pažįsta kaip profesionalią, tačiau gana griežto tono, kartais ir įsakmią. „Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad tam tikras ribas būtina nubrėžti, ir kad gydytoja yra teisinga. Ji daug laiko ir atidumo pacientams skiria tiek per kontaktinius apsilankymus, tiek konsultuodama. Matau, kad žmonės ją myli“, – sakė Erika. Iš Kauno kilusi jaunoji medikė turėjo priprasti prie žemaičių tarmės. „Jie kalba savaip, tada ir gydytoja Irena pradeda, kaip jie... Atsisuka į mane, atsiprašo – oj, sako, turbūt čia nieko nesupratai?“ – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad, prabėgus keliems mėnesiams Žemaitijoje, ne tik kai kuriuos žodžius „pagauna“, bet pastebėjo, jog, apžiūrėdama pacientą, ir pati jau kalba garsiau.
Pasidžiaugė Kretingos ligoninės pažanga ir išklausė bėdas
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai šią savaitę surengė tradicinį išvažiuojamąjį posėdį Kretingos ligoninėje, kur, susitikę su šios gydymo įstaigos vyriausiuoju gydytoju Romaldu Sakalausku, aptarė ne tik problemas, bet ir teigiamus pokyčius. „Mums svarbu išlaikyti pačią svarbiausią – atraminę – sveikatos priežiūros įstaigą rajone, todėl manau, kad tokių susitikimų, kaip šis, nėra per daug. Mums svarbūs finansiniai ligoninės reikalai, perspektyvos, mums svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl ligoninių pertvarkos. Šis susitikimas – tai mūsų palaikymo vizitas“, – kalbėjo Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė. Komiteto, kurio darbe dalyvavo ir rajono meras Antanas Kalnius bei Savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Rožė Perminienė, nariai pabuvojo Skubios pagalbos priėmimo skyriaus statybvietėje: naujo priestato simbolinę atidarymo juostelę Kretingos ligoninės ir rajono vadovai turėtų perkirpti rugsėjį, ir tai yra vėliau negu planuota – užbaigti statybas buvo žadėta liepos mėnesį. Skubios pagalbos priėmimo skyriaus plėtra buvo būtina, kadangi Kretingos ligoninė pacientų sulaukia ne tik iš Kretingos rajono – čia atvyksta pacientai iš Palangos, Skuodo rajono ir jo apylinkių – Mosėdžio, Lenkimų, taip pat iš Klaipėdos rajono ar netgi Klaipėdos miesto. Per parą Kretingos ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrius priima ir pagalbą suteikia maždaug 50–55 pacientams, kartais jų būna ir daugiau. „Šio skyriaus pacientų daugėja dėl kelių priežasčių. Viena jų – sunkesnė situacija – ir dėl finansų, ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo – regiono ligoninėse“, – pakomentavo Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Pakvietė pasitikrinti sveikatą
Pasitikrinti sveikatą Kretingos ir Salantų miestų, Darbėnų miestelio ir jų apylinkių žmones pakvietė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos inicijuota akcija „Saugokime vyrus“, kurią mūsų rajone kuravo šios partijos Kretingos skyrius. „Mobiliojoje laboratorijoje ne tik buvo atliekami kraujo tyrimai vyrams bei sveikatą norinčioms pasitikrinti moterims – šiuo projektu siekiama skatinti rizikos grupės vyrus atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir akcentuoti ankstyvosios diagnostikos svarbą, diagnozuojant įvairias ligas, ypač – vėžinius susirgimus. Jeigu atliktų tyrimų rodikliai neatitinka normų, žmogus iškart gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir, ką gali žinoti, laiku užkardinti gresiančią ligą“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė dr. Dalia Martišauskienė pasidžiaugė, kad mūsų rajono žmonės buvo aktyvūs, jų dalyvavo gausiai, kas atskleidė tokių akcijų poreikį ir sąmoningumą. Akcijos iniciatorių rūpesčiu vyrams buvo atlikti bendras kraujo, kreatinino, prostatos specifinio antigeno, cholesterolio, gliukozės tyrimai, moterims – bendras kraujo, kreatinino, tireotropinio hormono, cholesterolio ir gliukozės tyrimai. Buvo galima atlikti ir pavienius – bendro kraujo, gliukozės, cholesterolio, laisvojo tiroksino ir kitus tyrimus, tai yra tokius, kurie padeda nustatyti prostatos problemas vyrams, moterims ir vyrams – širdies, skydliaukės negalavimus ir kitas sveikatos problemas.
Reabilitacija be eilių ir išlaidų: ligonių kasų kompensuojamas gydymas „Atostogų parke“
Nuo šiol atgauti jėgas po traumų, ligų ar lėtinių judamojo aparato bei kvėpavimo sistemos sutrikimų galima be papildomų išlaidų. Medicinos centre „Natura Termo SPA“, įsikūrusiame poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“, taikomas reabilitacinis gydymas, kurį, atvykus su gydytojo siuntimu, kompensuoja Teritorinės ligonių kasos. Gydymas – jaukioje aplinkoje „Malonioje aplinkoje sveikstama greičiau. Atgauti sveikatą ir poilsį derinti su reabilitacija tapo dar labiau prieinama – pradinį reabilitacinį gydymą kompensuoja Teritorinės ligonių kasos“, – teigė medicinos centro „Natura Termo SPA“ medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Procedūrų planas – individualus Pacientams sudaromas individualus reabilitacijos planas, gali būti paskirta iki 25 procedūrų, kurios atliekamos skirtingomis dienomis – taip pacientas gauna kelias gydomąsias priemones per vieną vizitą. Gydymo planą sudaro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs ligos diagnozę ir individualius poreikius. Reabilitacija taikoma esant nugaros, sąnarių skausmui ar kitoms stuburo, sąnarių, kaulų problemoms, taip pat persirgus COVID-19, gripu, plaučių uždegimu ar kitomis plaučių ligomis. Efektyvumas – be laukimo „Svarbiausia, kad procedūros būtų prieinamos, efektyvios ir spręstų konkrečias problemas. Klientas pagalbą gauna čia ir dabar: jokių ilgų eilių ar laukimo tarp procedūrų“, – akcentavo gydytojas N. Kemeklis. Procedūros – su gamtos jėga Atsižvelgiant į susirgimus, gali būti paskirtos vandens procedūros (vertikali vonia, mankštos vandenyje, stuburo tempimai), šildomosios procedūros (parafino vonelės), gydomieji masažai, elektrostimuliacija (TENS), šviesos terapija („Bioptron“ lempa), limfodrenažinės procedūros. Kvėpavimo takų reabilitacijai – masažai, inhaliacijos ir haloterapija (druskų kambarys). Profesionali specialistų komanda Kiekvienas pacientas nuolat prižiūrimas ir jiems paslaugas teikia įvairūs specialistai: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutas, slaugytojos ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Kompensuojamos paslaugos teikiamos, turint šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui – kuris galioja 60 dienų, o po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, procedūras reikia pradėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Gydymas derinamas su poilsiu Be fizinio atsistatymo medicinos centro „Natura Termo SPA“ pacientai gali ilsėtis „Atostogų parko“ viešbutyje ar rąstinėje viloje, naudotis SPA paslaugomis bei lankytis Vandens ir pirčių erdvėje. Gydymas šioje aplinkoje ne tik veiksmingas, bet ir malonus.
--- Registracija vykdoma tel. 0 607 85888 arba el. p. info@naturatermospa.com .
„Atostogų parko“ informacija
„Eurovaistinė“ ir Lietuvos Raudonasis kryžius kviečia senjorus kartu atremti vasarišką kaitrą
Vasaros karščiai – rimtas iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl jau trečią vasarą iš eilės „Eurovaistinė“ kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija tęsia iniciatyvą, skirtą senjorams. Šią vasarą net 23-uose miestuose bus surengtos 29 nemokamos paskaitos apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per vasariškus karščius. Ką sužinosite paskaitose? Per užsiėmimus senjorai sužinos, kaip atpažinti pirmuosius perkaitimo požymius, kaip apsisaugoti nuo šilumos ir saulės smūgio bei ką daryti, jei dėl vasariškų karščių pablogėjo savijauta. Paskaitų dalyviai galės šia tema tiesiogiai konsultuotis su sveikatos specialistais, užduoti rūpimus klausimus ir gauti naudingų praktinių patarimų apie tai, kaip pasirūpinti savo sveikata per karščius. Patarimai, kaip pasirūpinti sveikata per karščius Vasariški karščiai kasmet tampa tikru išbandymu senjorams. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė atkreipia dėmesį, kad vyresniame amžiuje organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių. Net trumpas buvimas lauke karštą dieną gali sukelti silpnumą ar išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą. „Visų pirma, labai svarbu gerti pakankamai skysčių – net jei atrodo, kad nesinori. Geriausia gerti vandenį mažais gurkšniais visą dieną, nelaukiant, kol troškulys taps stiprus. Taip pat reikėtų vengti saldžių vaisvandenių ar kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dar labiau dehidratuoti organizmą“, – sakė vaistininkas M. Rutalė. Pasak jo, tinkamas aprangos pasirinkimas taip pat labai svarbus. Vasarą reikėtų dėvėti lengvus, šviesių spalvų drabužius iš natūralių medžiagų, kurie dengtų odą, bet leistų jai kvėpuoti. Taip pat būtina nepamiršti galvos apdangalo. „Per karščius, ypač vidurdienį, kai temperatūra yra aukščiausia, venkite ilgo buvimo lauke. Jei turite planų, geriau jiems skirti laiko anksti ryte arba vakare. O jeigu atsirado tokie simptomai kaip galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas, tai gali būti ženklas, kad organizmas perkaito. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau persikelti į vėsią vietą, atsigerti vandens ir, prireikus, kreiptis pagalbos“, – patarė „Eurovaistinės“ vaistininkas M. Rutalė.
Vasara – kai vaisiai gydo, ir cukrus tampa sąjungininku
Braškės ir trešnės ant pakelės prekystalių praneša žinią – atėjo vasara. Nors šiluma ir nelepina, tačiau skrandžius jau pasiekė sezoninės uogos ir vaisiai. Mėgautis jomis būtina! Apima švelnus jaudulys, pirmą kartą šiais metais susitrynus braškių su cukrumi ir atsiriekus sočią riekę balto pyrago. Vaisiai ir cukrus, esantis juose, yra būtini mūsų kūnui. Kremtant mitybos mokslus, buvau įtikinta, kad cukrus yra blogis. Laikytis mažai cukraus turinčios mitybos atrodo teisinga ir švaru, tačiau, jei norime, kad medžiagų apykaita „nebuksuotų“, reikalingas ne kas kitas, o cukrus. Ne šokoladiniai batonėliai, o paprastas cukrus, esantis vaisiuose ar meduje. „Apelsinų sultys tai tik cukrus ir vanduo“, – pasakė man žmogus, kuris taip niekad iki galo ir neįsigilino į medžiagų apykaitą. O ypač – moterų kūno medžiagų apykaitą. Aš sakau, kad apelsinų sultys yra vaistai. Ne metaforiškai, o realiai. Net kliniškai. Viena mokslinė studija aprašė įdomų fenomeną. Studijos dalyviai nuolat valgė mėsainius su bulvytėmis. Na supraskite, tai nėra labiausiai subalansuotas maistas pasaulyje. Valgydami jie kartu ir gėrė skysčius – pirmoji grupė gėrė vandenį, o antroji grupė – šviežiai spaustas apelsinų sultis.
Už veido operaciją mergina dėkinga rotariečiams
Kretingiškė 19-metė Kotryna Zulcaitė visus savo besiskleidžiančio gyvenimo metus ligi šio pavasario jautėsi kitokia, nes gimė su ryškiais veido defektais. Mergina neslėpė dėl to kentusi bendraamžių patyčias, grimzdo į depresiją, kol netikėtai nušvito viltis – Kretingos Rotary klubas išvien su bendraminčiais Kaune organizavo veido operaciją ir sumokėjo visas jos išlaidas. Šiandieną Kotryna gyvena nuoširdžiu dėkingumu visiems, į visavertį gyvenimą jai sugrįžti padėjusiems geradariams. Ne vien medicininė, bet ir emocinė kelionė Nors merginos veide po operacijos, atliktos prieš pusantro mėnesio, dar likę laiko neišdildytų žymių, tačiau į gatvę, ji sako, jau išeinanti pakelta galva ir su plačia šypsena. Tai atsispindi ir geradariams skirtame K. Zulcaitės padėkos laiške, kurį ji išplatino socialinėje erdvėje: „Nuoširdžiai dėkoju Jums už neįkainojamą paramą – man buvo atlikta nosies ir lūpos plastinė operacija. Tai buvo ne tik medicininė, bet ir emocinė kelionė, kurią buvo įmanoma įveikti tik Jūsų dėka. Man tai – galimybė atsikratyti ilgamečio diskomforto, jaustis laisviau, labiau pasitikėti savimi ir gyventi lengviau. Jūsų parama padėjo išpildyti svajonę, kurios viena nebūčiau galėjusi pasiekti. Jūsų pagalba man reiškia ne tik fizinį pokytį, bet ir stiprų emocinį postūmį – drąsą gyventi užtikrinčiau, pasitikėti savimi ir jaustis gerai savo kūne. Jūsų sprendimą finansuoti mano nosies ir lūpos plastinę operaciją priimu ne tik kaip dosnią pagalbą, bet kaip gražų žmogiškumo ir rūpesčio pavyzdį. Ačiū už Jūsų gerumą, supratimą ir tikėjimą – aš to niekada nepamiršiu“ (tekstas taisytas, – red. pastaba). Savo istorija K. Zulcaitė sutiko pasidalinti ir su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais, prasitarusi, kad jau dešimtoje klasėje pradėjo rašyti autobiografinę knygą: į ją iš pradžių sugulė skausminga patirtis, kai gatvėje iš jos šaipydavosi vaikai, o mokykloje teko pakęsti bendraamžių – tiek merginų, tiek vaikinų – patyčias ir kaskart paslapčiomis nuplauti jas ašaromis. Tačiau knygos pabaiga – viltingas ir džiugus akcentas – gyvenimo pokytis sugrįžus iš ligoninės.
Sveikatos sistema išbalansuota: grietinėlė privačiam sektoriui ir nukraujavęs viešasis
Seimas imasi taisyti Sveikatos draudimo įstatymą, gelbstint viešąjį medicinos sektorių naikinamos priemokos už paslaugas privačiose gydymo įstaigose. Viešasis medicinos sektorius yra maksimaliai nustekentas – tą patvirtino ir praėjusią savaitę Kretingos ligoninę lankę Seimo sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir viceministrė, atsakinga už regionų sveikatos apsaugą, Nerija Stasiulienė, akcentavusios dabartinės šalies valdžios siekį grąžinti privataus ir viešojo sektoriaus balansą. Sveikatos sistema ant kritinės ribos Palyginus 2023-uosius ir 2024-uosius metus, į privatų sektorių iš viešojo perėjo dar 24 proc. medikų. „Jei ir toliau taip, nebebus, kas širdį operuos, atliks organų transplantaciją, gydys sunkias onkologines ligas. Turime grąžinti gydytojus į viešąjį sveikatos sektorių. Privatus ir viešasis sektorius turi dirbti sąžiningomis sąlygomis, sąveikaudami taip, kad sveikatos sistema stiprėtų. Penimos viešaisiais finansais privačios įstaigos lobsta iš dvigubų mokėjimų, o pacientai skundžiasi nesibaigiančiomis eilėmis viešosiose gydymo įstaigose. Valstybė yra padariusi tokį „balaganą“ sveikatos apsaugos sistemoje, kad privačių gydymo įstaigų geresnio uždarbio suvilioti gydytojai stumiami paminti Hipokrato priesaiką“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė. Akcentavusi, kad Lietuvoje išmokslinami aukštos kvalifikacijos gydytojai, kurių pasirengimą pripažįsta ir JAV, N. Stasiulienė pažymėjo, kad privačių gydymo įstaigų steigimasis suintensyvėjo nuo 2018–2019 metų, kai dėl COVID-o pandemijos užsidarė viešosios, o gydytojų tokia pat progresija nepadaugėjo. „Privačios ir viešosios įstaigos dalijasi tais pačiais gydytojais, todėl gydytojai mažinasi savo darbo krūvį viešojoje įstaigoje ir važiuoja dar per kelias privačias, alindami ir savo sveikatą. Gydytojas turi dirbti vienoje gydymo įstaigoje ir uždirbti tą, ką gauna lakstydamas per kelias privačias. Mūsų siekis ir yra, kad nebūtų pervargusių, perdegusių gydytojų, nes pavargę visi mes darome klaidas“, – teigė viceministrė. Ji pažymėjo, kad panaikinus dvigubą paslaugų apmokėjimą privačiose gydymo įstaigose eilių pas gydytojus viešosiose įstaigose visiškai išvengti nepavyks. „Jos yra ir už Lietuvą sveikatos apsaugoje daugiau pažengusiose Europos šalyse, bet sugrąžinus gydytojus į viešąjį sektorių eilės mažėtų“, – patikino viceministrė.
|
|
