Pajūrio naujienos
Help
2021 Balandis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 3 %
Naktį9°C debesuotumas 7 %
Apklausa

Ar kiekvienas rajono Savivaldybės tarybos narys turėtų atsiskaityti rinkėjams?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Operacijų vadovui atnaujinus skiepijimo prioritetų sąrašą, didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, gali vakcinuotis nuo COVID-19 viruso.

Vadovai turi sudaryti norinčių skiepytis sąrašą ir patvirtintą vadovo parašu siųsti el. paštu info@kretingospspc.lt. Sąrašuose turi būti nurodoma: skiepijamo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, darbuotojo pareigybė, pageidaujama vakcinos rūšis, prioritetas.

Norime priminti, kad rinktis vakciną gali kiekvienas asmuo, tačiau pageidaujantis kitos vakcinos rūšies nei „Vaxzevria“, turės laukti eilės, kol bus paskiepyti visi norintys iš aukščiau esančių prioritetų.

Kretingos rajono savivaldybės informacija


Buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas dalijasi savo istorija, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų lėmė, kad jis trejus metus praleido įkalinimo įstaigoje.

Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu.

Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje.

Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro, Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov.

Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija

Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais.

Pasak gydytojo psichiatro P. Osipov, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad lošimai ir lažybos internetu itin populiarėja, o pirmą kartą pabandžiusių lošti amžius jaunėja – manoma, kad šie procesai galimai susiję. Nors rekreacinis arba laisvalaikio lošimas numato pramogą, nesukeliančią pačiam lošėjui arba jo artimiesiems žalos ir diskomforto, yra labai plona linija tarp nekaltos pramogos ir gyvenimą kardinaliai keičiančių pasekmių.

„Jeigu jums kada nors teko pralošti daugiau, nei jūs planavote, skirti šiai pramogai daugiau laiko, nei norėjote, skolintis pinigų lošti, slėpti lošimą nuo kitų žmonių, jausti gėdą, kaltę ar apgailestavimą dėl tokio žaidimo rezultatų – greičiausiai kalba eina jau ne apie pramogą, bet apie probleminį lošimą, o galimai net ir apie priklausomybę“, – atkreipia dėmesį gydytojas psichiatras P. Osipov.


Chirurgijos skyrius grįžo į įprastą darbo ritmą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2021-04-02
Po trijų mėnesių, per kuriuos Bendrosios chirurgijos skyrius buvo perorientuotas į „kovidinį“, gydytojai jau grįžo į normalias darbo vėžes. Nuotr. prieš išsiskirstant vizituoti ligonius: (iš kairės) gydytojai Gediminas Morkus, Juozas Bartusevičius, Jolita Šilanskaitė, skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis ir gydytojas Jonas Chmieliauskas.

Išsyk po Velykų, nuo balandžio 6-osios, Kretingos rajono ligoninė skelbiama „švaria ligonine“, o tai reiškia, kad visi COVID-19 naujai susirgę žmonės nebebus į ją guldomi, o gydomi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamente. Bendrosios chirurgijos skyrius, kuris per pandemijos įkarštį buvo perorientuotas gydyti kovidinius ligonius, jau nuo vasario sugrįžo į ankstesnį darbo ritmą.

Siuntė raštus šalies vadovams

Kretingos ligoninės vadovė Ilona Volskienė ir jos pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus priminė, kad per pandemiją ligoninėje buvo įrengti 3 skyriai kovidiniams ligoniams gydyti.

Dabar dar Slaugos poskyryje gydomi 4 asmenys, tačiau nauji ligoniai bus nukreipiami gydytis į uostamiestį. Abu vadovai džiaugėsi, kad po švenčių Kretingos ligoninė vėl galės visu pajėgumu teikti per pandemiją pristabdytas paslaugas, kaip jau yra Bendrosios chirurgijos skyriuje. Šio skyriaus vedėjas Pranas Šniuolis, 5-erius metus vadovaujantis dabartinei 13 chirurgų, traumatologų ir LOR gydytojų bei 12 slaugytojų ir jų padėjėjų komandai, prisiminė dar visai neseną patirtį, kai jų skyrius buvo iškeltas ir pritaikytas gydyti kovidu sergančius ligonius.

„Turėjome riboti chirurgines paslaugas, o vienu metu – netgi visiškai sustabdyti operacijas, teikėme tik skubią pagalbą. Per pandemijos piką mūsų ligoninėje buvo gydoma net po 40–50 kovidinių ligonių. Pajutęs didžiulę grėsmę ligoninei, kad ji netaptų koronaviruso židiniu, siunčiau raštus Prezidentui, Sveikatos apsaugos ministrui, Seimo nariui Antanui Vinkui, Kretingos rajono vadovams. Rašiau, kad mūsų ligoninė nepritaikyta gydyti kovidinius ligonius: sunku valdyti srautus, nes tėra tik vienas liftas, kuriuo gabenami ir kovidiniai, ir visi kiti ligoniai, viena reanimacijos palata“, – problemą dėstė P. Šniuolis.

Jis tikino siūlęs išeitį: skubos tvarka ligoninės teritorijoje renovuojamą pastatą, kuriame rengiami nakvynės namai, prijungti prie ligoninės ir pritaikyti gydyti infekuotus ligonius. Bet, pasirodė, kad tai nėra paprasta, nes projektas – europinis ir pinigai skirti tikslingai. „Vien mūsų ligoninės vadovų ir administracijos darbuotojų sumanumo dėka srautai buvo suvaldyti ir išvengėme infekcijos židinio“, – pandemijos įkarštį prisiminė P. Šniuolis.

Lyg padėka – modernus laparoskopas

Medikų neapleidžia nerimas, kad gali kilti naujos kovido bangos, nes virusas mutuoja, P. Šniuolis ir pokalbyje dalyvavę jo skyriaus kolegos gydytojai Jolita Šilanskaitė, Vygintas Montrimas ir ilgametis Kretingos ligoninės chirurgas Jonas Chmieliauskas tebesilaiko nuomonės, kad infekuotus ligonius reikėtų gydyti atskirose patalpose. Tačiau jie neslėpė džiaugsmo, kad Chirurgijos skyriaus darbas pagaliau normalizavosi. Pacientams operacijų tenka palaukti apie 2 savaites. Operacijas dar pristabdo pandemija, nes tenka izoliuoti žmones, kol atliekamas COVID-19 tyrimas.

Po pandemijos chirurgų laukė staigmena – nupirktas labai reikalingas modernus, Prancūzijoje pagamintas laparoskopas, kainavęs kone 200 tūkst. eurų. Jau anksčiau ligoninės vadovai kreipėsi į Savivaldybę dėl įrangos atnaujinimo, kad Chirurgijos skyriaus gydytojai galėtų atlikti pačias reikalingiausias operacijas ir išplėsti jų spektrą.

„Galiu užtvirtinti, kad tokios laparoskopinės įrangos kol kas neturi kitos šalies ligoninės – tai pirmas egzempliorius Lietuvoje. Prancūzai specializuojasi laparoskopinės įrangos gamyboje, Strasbūre veikia pasaulinė moderniosios laparoskopinės chirurginės mokykla. Ir pačiam teko ten mokytis sudėtingos skrandžio sulankstymo operacijos. Jau 3 tokios operacijos atliktos ir Kretingoje. Naujai įsigyta aparatūra dar labiau paspartins šias ir kitas operacijas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.


Kas suskaičiuos, kiek kartų per tuos metus „Covid -19“ sergančius ligonius į Klaipėdą teko vežti skubios pagalbos specialistui Audriui Vaitkevičiui (kairėje) ir vairuotojui Aloyzui Bendikui.

„Metai su kovidu...“ – dar vis nuskamba viešojoje erdvėje. Patirtimi dalijasi tie, kuriems buvo lemta susirgti, medikai, kuriems teko gydyti, artimieji, kurie, deja, turėjo savo brangiausius palaidoti.

Pranašiškos skrajutės

„Pradžioje tikrai atrodė, jog tas virusas – toli, kažkur kitame pasaulio krašte Kinijoje, kažkokiame ten Uhane, ir Lietuvoje, juolab Kretingoje, nepasiekiamas. O teko patirti didžiulį išbandymą, per kurį ir kolektyve daugiau pažinome vieni kitus“, – teigė Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugos administratorė Renata Eitavičienė. Ar galėjo kas žinoti, kad dar praėjusių metų pradžioje kiekviename PSPC skyriuje, kiekviename kabinete jos išdalintos skrajutės su šaukiniu „Būkim komanda!“ vos po dviejų mėnesių taps pranašiškos?

„Išdalinusi šiuos savo sukurtus atvirlaiškius, tiesiog norėjau visus darbuotojus paskatinti kasdienybėje kurti gerą įstaigos aplinką, kad patiktume pacientams, pateisintume jų lūkesčius, kad ir patys darbe jaustumėmės saugūs, galėtume atsiremti vieni į kitus, būtume tvirta komanda. Ačiū visiems, kad tvirta komanda dabar ir esame“, – kalbėjo R. Eitavičienė.

Niekas neabejoja, jog pirmasis didžiulis išbandymas kliuvo Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kurioje iš viso dirba 33 darbuotojai – vairuotojai, skubios pagalbos specialistai, paramedikai. Jų pareiga buvo važiuoti pas koronaviruso požymius pajutusius pacientus. Vyresnioji skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė Viliutė Latakienė prisiminė, kad pirmasis iškvietimas pas sukarščiavusį iš Milano grįžusį vidutinio amžiaus kretingiškį buvo gautas pernai vasario 26-ąją. „Iki tol sekdavom oficialią informaciją ir stengėmės įsiminti kiekvieną naują administratorės Renatos pasakytą žodį, tad turėjom supratimą, ką ir kaip daryti, kaip kalbėti, nuraminti pacientą ir tuo pačiu apsisaugoti patiems. Praktikuodamiesi jau buvom išmokę apsirengti ir nusirengti specialią aprangą, kurios niekada dar nebuvo tekę vilkėti“, – pasakojo ji.

Išlaikant saugius atstumus, susirinkimai, kuriuose būdavo medikams pateikiama naujausia informacija, kas savaitę vykdavo ir įstaigos koridoriuje, ir lauke. Anot V. Latakienės, pasikalbėjus aprimdavo emocijos, atsirasdavo daugiau stabilumo. „Sakydavom: toks yra mūsų kelias, ir turime eiti“, – atviravo pašnekovė.

Kaukių, respiratorių, vienkartinių pirštinių, kepurių Centras nuo pat pradžių turėjo pakankamai, mat kasmet iš anksto ruošiamasi sezoniniam gripui. Vienkartines priemones medikai buvo raginami naudoti griežtai pagal taisykles, kartą dėvėtų nebeliesti. Iš rėmėjų gautomis pasiūtomis kaukėmis sugebėta pasidalinti dar ir su kitais.

„Kartą užeinu į prie mūsų Centro esančią vaistinėlę – žiūriu, močiutė murzinu skudurėliu veidą dengia. Atnešiau krūvelę kaukių, vaistininkės Sigitos paprašiau, kad, kai kitąkart tokios močiutės ateis, padovanotų“, – šypsojosi Renata.

Kretingiškiai medikai iš rėmėjų gaudavo ne tik kaukių, respiratorių, bet ir dezinfekcinio skysčio. Į jo kokybę buvo žvelgiama ypač atsakingai – tikrinami registracijos dokumentai, skysčio tinkamumas naudoti. „Pasitaikė, kad pro mane ir „nepraeidavo“, yra tekę išbrokuoti“, – atviravo pašnekovė.

Tarp rėmėjų geru žodžiu ji paminėjo VšĮ „Laisvės TV“, Maltos ordino pagalbos tarnybą, uždarąsias akcines bendroves „Terekas“, „Godana“, „Šiaurės banga“,„Stakreta“, „Ritminga spalva“, „Officeday“, „Medis“, „Violeta ir Ko“, taip pat – A. Pocienę, D. Karčiauskienę, T. Šlyžių, L. Kontrimą ir kt.


Paskirstė lėšas

  • Sveikata
  • 2021-04-02

Kretingos rajono taryba paskirstė lėšas 2021–2023 m. Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2021 m. įgyvendinamoms priemonėms.

Turėdama 50 tūkst. Eur – 26,8 tūkst. Eur likučio iš 2020 m. ir 23,2 tūkst. Eur Savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų, jas paskirstė taip: užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei – 21, 72 tūkst. Eur: tuberkuliozės profilaktikai – 2,6 tūkst. Eur, tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso (DOTS) paslaugoms teikti – 3,2 tūkst. Eur; geriamojo vandens stovui įrengti – 2,5 tūkst. Eur; šunų išvedžiojimo aikštelei – 13,42 tūkst. Eur; aplinkos sveikatai – 1,5 tūkst. Eyr: maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimams – 1,5 tūkst. Eur, aplinkos triukšmo tyrimams – 500 Eu; burnos ir asmens higienai – 1 tūkst. Eur; fizinio aktyvo skatinimui – 17,8 tūkst. Eur: jaunesniojo amžiaus vaikų saugaus fizinio aktyvumo įgūdžių ugdymo ir skatinimo programai – 11,8 tūkst. Eur, plaukimo mokyklėlei – 5,2 tūkst. Eur, tinklinio populiarinimui – 800 Eur; sveikatai žalingos elgsenos prevencijai – 6,1 tūkst. Eur; mokymų ciklui būsimiems tėvams – 1,4 tūkst. Eur.

„Sveikatos“ informacija


Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Viktorija Kukštienė perspėjo: dėvint kaukes, griežtai nenaudoti dekoratyvinės kosmetikos.

Kilus koronaviruso pandemijai, apsauginės kaukės tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, o moterys jau pajuokauja, kad kaukių spalvą ir dizainą greit galėsime derinti prie batelių.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Kineziterapijos ir grožio terapijos katedros lektorė Viktorija Kukštienė pasidalino patarimais, įžvalgomis, ką reikėtų daryti, kad, dėvint kaukes, nepakenktume veido odai, kaip ją prižiūrėti, kad būtume gražūs ir sveiki.

– Kokią įtaką veido odai daro apsauginių kaukių dėvėjimas? – „Pajūrio naujienos“ paklausė V. Kukštienės.

– Dėl kaukių nešiojimo gali būti sukeliamas kontaktinis dermatitas, okliuzyvinė aknė, papulės, arba spuogeliai, pūslelės, odos niežulys, jautrumas, odos sausumas arba padidėjusi riebalinių liaukų sekrecija, jaučiamas skausmas ties kaukės kraštais, pablogėja esamų dermatozių būklė, pakyla audinių temperatūra, dėl ko yra jaučiamas diskomfortas, sudirgimas, eritema (raudonumas), atsiranda odos įtrūkimų.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių pasitaiko nepageidaujamos odos reakcijos, – netaisyklingas kaukių nešiojimas, o nuolatinis ir ilgalaikis kaukių dėvėjimas sukuria drėgną, šiltą terpę, ir taip suardomas apsauginis odos barjeras, pablogėja jau esamų odos būklių būsena. Kaukių dėvėjimas gali sukelti ir nepageidaujamų odos būklių, kadangi kaukės yra gaminamos iš įvairių medžiagų, tokių, kaip medvilnės, šilko, šifono arba dažniausiai – iš neausto polipropileno pluošto, kuris dėl jam naudojamų klijų gali išskirti formaldehidą ir pan.


Ekologijos sertifikatą turintis produktas bus pripažintas visame pasaulyje.

Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą.

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.

Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvininkystės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2 199 vnt. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pateikta 1 956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnė mityba, kokybiški ir ekologiški produktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis.

Kaip aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.


Per Velykas neskiepys

  • Sveikata
  • 2021-04-02

Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. gydytoja Zita Abelkienė patvirtino, kad per Velykas rajono gyventojai nuo COVID-19 vakcinuojami nebus.

Vakcinaciją atnaujins povelykinę savaitę, kuriai planuoja gauti apie 1 tūkst. 600 dozių „Vaxvevria“ (naujas, pakeistas „Astra Zeneca“ vakcinos vardas) ir „Pfizer“ vakcinų dozių – gerokai daugiau negu ankstesnėmis savaitėmis, kai gaudavo po 300–400 dozių. Z. Abelkienės teigimu, skiepijimas nuo COVID-19 rajone vyksta sklandžiai, pagal prioritetų eilę.

Nebuvo poreikio, kaip kitose savivaldybėse, sudaryti gyvą vakcinacijos eilę dėl to, kad skiepytis neatvyko tie, kuriems priklausė pagal prioritetinį sąrašą.

Šią savaitę rajone buvo skiepijama „Vaxvevria“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, jų buvo gauta 900.

Iki kovo 26 d. Kretingos rajono savivaldybė gavo ir panaudojo beveik 4 tūkst. vakcinų dozių – „Astra Zeneca“ ir „Pfizer“.

„Kol kas tebeskiepijame tikslines gyventojų grupes pagal sudarytą eilę, kažkam neatvykus kviečiami eilėje esantys žemiau“, – sakė Z. Abelkienė. Rajono pensininkus buvo tikimasi paskiepyti iki balandžio, tačiau suteikus galimybę pasirinkti vakciną to pasiekti nepavyko, kadangi senjorai pradėjo rinktis vakcinas dažniausiai atsisakydami „Astra Zeneca“.

Paklausta, kada bus pradėtas masinis rajono gyventojų skiepijimas, Z. Abelkienė sakė: „Jei vakcinų tiekimo mastas nesumažės, o dargi augs – gegužę.“

„P. n.“ informacija


„Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Drąsiai galiu sakyti, kad ligoninėje saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiajai ir gimdyvei, bet ir naujagimiui“, – akcentavo Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams. Įstaiga aprūpinta modernia diagnostine ir gydomąja įranga, dirba aukštos kvalifikacijos patyrę gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, akušerės, kitas personalas. Pasak Akušerijos klinikos vadovo prof. dr. Lino Rovo, sukaupusio ilgametę tarptautinio eksperto patirtį, akušerijoje vyksta džiuginanti mokslo pažanga, leidžianti išvengti interpretacijų gimdymo metu.

– Neseniai pradėjote eiti KUL Akušerijos klinikos vadovo pareigas. Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą?

– Domiuosi mokslo naujovėmis, naujų tyrimo ir gydymo metodų pritaikymu praktikoje, nuolat keliu kvalifikaciją. Nuolat mokausi. Nes tik mokslu grįsta medicina leidžia siekti geriausių rezultatų. Dar 2005 metais apgyniau medicinos daktaro disertaciją Švedijoje, Lundo mieste. Baigiau praktinius-teorinius mokymus Kanadoje, Danijoje, Švedijoje, Anglijoje, Airijoje. Vedžiau kursus, mokymus Lietuvoje, Norvegijoje, Kazachstane. Dariau pranešimus įvairiose pasaulio šalyse. Esu licencijuotas ultragarso specialistas. Stažavausi Švedijos, Airijos, Norvegijos, Danijos, Kanados ligoninėse. Airijoje ir Norvegijoje ėjau specialisto konsultanto pareigas. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kurioje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos.

Drąsiai galiu sakyti, kad KUL saugu ir komfortiška gimdyti, be to, užtikrinamos integruotos sveikatos priežiūros paslaugos ne tik nėščiosioms ir gimdyvėms, bet ir naujagimiams. KUL Gimdymo skyriuje per metus vidutiniškai pasaulį išvysta apie 3 tūkst. mažylių. Džiaugiuosi, kad sukauptą patirtį galiu pritaikyti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.


Žmones azartiniai lošimai patraukia tuo, kad sukuria sėkmingo ir pelningo gyvenimo iliuziją.

Nuotr. iš mediakatalogas.lt

Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes.

Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą.

Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“

Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.

Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto neigimas, nuotaikų kaita, melas ir augančios skolos greitųjų kreditų bendrovėms yra vieni pasitaikančių sutrikimo požymių, kuriuos pastebi lošiančiųjų artimieji.

„Anksčiau artimieji savo jėgomis bandė išgelbėti bėdoje atsidūrusį lošėją ir darė tai dažniausiai norimo rezultato nesuteikiančiais ir net netinkamais metodais. Paskutinius keletą metų stebime didesnį visuomenės sąmoningumą, kuomet prieš savarankišką artimojo gelbėjimą yra konsultuojamasi su specialistais. Patys lošėjai pagalbos ieško jau tuo metu, kuomet nekontroliuojamo lošimo stažas siekia 3–5, o kartais ir 10 metų“, – patirtimi dalijasi specialistas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas