|
|
|
SveikataVaistai nuo kvailumo
Jei kada jautėtės „durnas kaip bato aulas“, kaltinkite ne smegenis, o žarnyną. Žinoma, kad žarnyno uždegimas kenkia virškinimui, tačiau pamirštama, jog jis trikdo ir smegenų veiklą. Iš esmės, esant žarnyno uždegimui, laikinai tampame apkiautę. Prieš jums pasmerkiant tokias mano kalbas, leiskite papasakoti apie tai plačiau. Endotoksinai yra bakterijų gaminami toksinai, kurie gali sukelti uždegimines reakcijas organizme. Jie kartu su serotoninu žarnyne blokuoja ląstelių energijos gamybą, priversdami ląsteles pereiti į „streso“ būklę. Smegenys šį procesą jaučia kaip nerimą ir įjungia „tunelinį mąstymą“. Kai energijos apykaita žarnyne sutrinka, jūsų smegenys pamiršta normalų, intuityvų aplinkos suvokimą, ir vietoje to įjungia išgyvenimo režimą. Uždegimas žarnyne gali pasireikšti kaip dirglaus žarnyno sindromas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Periferinį, panoraminį mąstymą įmanoma atkurti tinkamu maistu. Visų pirma, būtų paranku mažinti pačių endotoksinų kiekį kūne. Priminsiu, kad stebuklus daro paprasčiausios žalios morkos. Jos ypač naudingos žarnynui, nes turi skaidulinių medžiagų su antibakterinėmis savybėmis. Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų po žeme. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Žalios morkos „suriša“ endotoksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos. Esant žarnyno problemoms nerekomenduočiau jokių žalių (išskyrus morkas), nepakankamai termiškai apdorotų ar pakartotinai pašildytų daržovių, krakmolo, grūdų ir jokių riešutų, sėklų, ankštinių augalų. Kad ir kaip tai „nesveikuoliškai“ skamba. Žarnynui pagelbėti rinkitės prinokusius ar keptus vaisius, džemus, tikras sultis ar medų. Blokuokite streso sukėlėjus pradėdami dieną saldžia kava ir grietinėle. Kofeinas, niacinamidas (vitaminas B3), progesteronas ir skydliaukės hormonai apsaugo jūsų ląstelių „energijos variklius“ mitochondrijas, stabilizuoja nuotaiką ir veikia prieš endotoksinus. Taip pat aktyvuota anglis suriša endotoksinus, tad neveltui jos griebiamės, kai apsinuodijame.
Lapkričio 6-ąją didžiausias Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo kompleksas „Atostogų parkas“ iškilmingai paminėjo savo veiklos 10-ies metų jubiliejų. Šventė, subūrusi mokslo, medicinos ir regiono partnerius – proga apžvelgti ne tik verslo sėkmę, bet ir dešimtmečio misiją – puoselėti visuomenės sveikatą. Per renginį surengta Vakarų Lietuvos turizmo konferencija ir jau tradicija tapusios, sveiką gyvenseną skatinančios plaukimo varžybos „Plauk už miestą!“. Vizija – gamtos turtai žmogaus sveikatai Renginio metu „Atostogų parko“ direktorius Ričardas Jovaiša, kreipdamasis į svečius, akcentavo, kad komplekso idėja nuo pat pradžių buvo paremta sveikatinimu: „Prieš dešimt metų tai buvo tik svajonė plynlaukėje. Bet tai nebuvo svajonė apie pastatus, tai buvo svajonė apie sveikesnį žmogų. Esu be galo dėkingas komandai ir ypač mokslo partneriams, kurie patikėjo vizija, kad unikalūs gamtos turtai, tokie, kaip geoterminis vanduo ir gintaras, gali ir turi tarnauti žmonių gerovei.“ Įvertinimas – tarptautinis „Žaliasis raktas“ Vienas svarbiausių šventės akcentų, akcentuojančių sveikatos ir aplinkosaugos ryšį, tapo tarptautinio „Žaliojo rakto“ sertifikato įteikimas. Oficialus „Žaliojo rakto“ programos atstovas Lietuvoje Renaldas Rimavičius, teikdamas apdovanojimą, įvardino komplekso indėlį į tvarų turizmą: „Žaliasis raktas“ – tai ne tik sertifikatas, tai įsipareigojimas veikti atsakingai. „Atostogų parkas“ rodo išskirtinį pavyzdį, kaip didelis kompleksas gali sėkmingai integruoti tvarius sprendimus, tausoti išteklius ir kartu teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Džiaugiamės galėdami priimti juos į tarptautinę atsakingų verslų šeimą.“
Mokslininkai jau seniai kalba apie tai, kad menas gali būti naudingas mūsų sveikatai. Nors Lietuvoje dar nėra įprasta, kad gydytojai išrašytų receptus lankytis muziejuose ar meno galerijose, ši idėja vis dažniau aptariama. Vis dėlto verta prisiminti, kad rūpintis savo gerove pirmiausia turime mes patys – net ir be medikų raginimų. Mokslas įrodė, kad menas veikia kūną Jungtinės Karalystės nacionalinė labdaros organizacija „Art Fund“, remianti muziejus ir galerijas, kartu su „Psychiatry Research Trust“ inicijavo tyrimą „Fiziologinis originalaus meno kūrinių ir reprodukcijų žiūrėjimo poveikis: lyginamasis tyrimas (2025)“. Jį atliko vieno seniausių Jungtinės Karalystės universitetų – King’s College London – mokslininkai. Nors tyrimas dar nėra recenzuotas, jo rezultatai, paskelbti „Art Fund“ svetainėje, išties intriguoja. Tyrime dalyvavo 50 savanorių, kurie Londono Courtauld galerijoje žiūrėjo į Paul Gauguin, Édouard Manet, Henri de Toulouse-Lautrec ir Vincent van Gogh kūrinius. Kita grupė stebėjo šių paveikslų reprodukcijas kitur. Dalyvių širdies ritmas ir odos temperatūra buvo nuolat stebimi, o seilių mėginiai padėjo įvertinti streso lygį pagal hormono kortizolio ir citokinų (su stresu bei lėtinėmis ligomis susijusių baltymų) kiekį. Rezultatai nustebino: galerijoje buvusių žmonių kortizolio lygis sumažėjo vidutiniškai 22 proc., o širdies ritmas tapo dinamiškesnis – tai rodė teigiamą emocinį sujaudinimą. Menas kaip treniruotė kūnui ir sielai Tyrimas pirmą kartą realiu laiku parodė, kad menas turi tiesioginį, išmatuojamą teigiamą poveikį sveikatai. Vien žiūrint į paveikslus, žmogaus organizme įsijungia imuninė, endokrininė (hormonų) ir autonominė nervų sistemos. Dėl šio kompleksiško poveikio tyrėjai meną pavadino „kultūrine kūno treniruote“ – ji gali padėti apsisaugoti nuo įvairių ligų, pradedant širdies sutrikimais ir baigiant depresija.
Miegas – būtina mūsų sveikatos dalis
Kokybiškas miegas mūsų smegenims – ne tik pasyvus poilsis, bet ir aktyvus biologinis procesas, per kurį smegenys atlieka „valymo“ funkciją. Miegas būtinas atminčiai, mokymuisi, emocijų pusiausvyrai ir nervų sistemos atsistatymui. Neurologė Eglė Grykšienė paaiškino, kad per gilųjį miegą stiprėja neuronų jungtys, o REM fazėje smegenys apdoroja emocinius išgyvenimus: kai miego trūksta, smegenys nepajėgia pašalinti metabolinių šalutinių produktų, todėl silpnėja dėmesys, atmintis ir emocinis stabilumas, o ilgainiui didėja neurologinių ligų rizika. „Miegas nėra prabanga – tai būtina mūsų sveikatos dalis“, – akcentavo gydytoja. Jaučiasi nepailsėję Pasak jos, kai miegame kokybiškai, smegenys „perdirba“ emocijas, atkuria dėmesio ir atminties mechanizmus, o imuninė sistema tuo metu „persikrauna“ ir sustiprėja. Po bemiegės nakties tampame irzlesni, sunkiau susikoncentruojame, greičiau sergame peršalimo ar virusinėmis ligomis. Miego trūkumas tiesiogiai mažina dėmesio išlaikymą, sulėtina reakcijas, silpnina gebėjimą priimti sprendimus. „Ilgainiui gali net padidinti depresijos, nerimo ar kraujagyslių ligų riziką“, – įvardino gydytoja. Paprasta nemiga dažniausiai pasireiškia keliomis bemiegėmis naktimis dėl streso, emocinių išgyvenimų ar įtampos – tokia būklė praeina, kai atslūgsta įtampa. „Rimtesnis sutrikimas įtariamas tuomet, kai nemiga tęsiasi ilgiau negu tris savaites ir žmogus nebegali užmigti ar išlaikyti miego net būdamas pavargęs“, – atkreipė dėmesį E. Grykšienė. Nekokybiškas miegas nebūtinai reiškia, kad žmogus miega per mažai. Gydytoja tikino, kad dažnai žmonės miega pakankamai valandų, bet ryte vis tiek jaučiasi pavargę. Pagrindiniai požymiai – rytinis nuovargis, dirglumas, sunkumas susikaupti ar atminties pablogėjimas. Kartais prastą poilsį išduoda ir fiziniai simptomai – knarkimas, galvos skausmai, išdžiuvusi burna ar širdies ritmo svyravimai.
Vilties kelyje – dvidešimt metų
Šiandien, lapkričio 7 dieną, 14 val. Šv. Pranciškaus onkologinių ligonių bendruomenė švenčia savo įsikūrimo ir veiklos 20-metį, – ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centre bus aukojamos padėkos šv. Mišios už ligonius, savanorius, brolius pranciškonus ir bendražygius, o po jų dalyviai bus kviečiami pabūti bendrystėje. Šiandieną Šv. Pranciškaus onkologijos centras išvien su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu, kitais pastatais ir juos juosiančiais rožių, levandų sodais, sakurų giraite sudaro jaukų Vilties miestą, kur dvasinę atgaivą suranda ligoniai. Tačiau ligi atsirandant Vilties miestui, onkologinių ligonių bendruomenė nuėjo netrumpą kelią. Pradžia – Kretingoje Vilties miestas pradėjo augti prieš 12 metų, jo pradžia – ligi dabar Šv. Pranciškaus onkologijos centre veikianti „Vilties piligrimų“ bendruomenė. Šios bendruomenės iniciatorė ir įkūrėja kretingiškė Aldona Kerpytė yra gyvas vilties ir tikėjimo ligoniams įkvėpimo pavyzdys: pati net dukart įveikusi skirtingas onkologines ligas, nepristinga jėgų ir noro palaikyti ir įkvėpti kitus ligonius ir tuo pat metu kaip vadovė rūpintis centro ūkiniais reikalais. Burti bendruomenę A. Kerpytė ėmėsi būtent tuomet, kai pirmąkart prieš 25-erius metus pati išgirdo diagnozę – vėžys. Gydėsi, o po to norėjosi dalintis išgyvenimais ir patyrimu su kitais to paties likimo žmonėmis – dar ligoninėje su besigydančiomis moterimis nusprendė tęsti bendrystę. Tam reikėjo patalpų, ir ji įsikalbėjo su Kretingos vienuolyno broliais pranciškonais. Iš pradžių besiburianti bendruomenė glaudėsi pas seseris pranciškones viršum „Špitolės“, o nebesutelpant broliai pranciškonai priėmė vienuolyno patalpose. Broliai patys dalyvaudavo bendruomenės veikloje ir dvasiškai stiprino ligonius. Palaikomi brolių iš Italijos ir Lietuvos pranciškonų vadovybės, broliai ėmėsi iniciatyvos statyti atskirą onkocentrą. Tuo tikslu 2005 m. buvo įregistruota visuomeninė organizacija – viešoji įstaiga Šv. Pranciškaus onkologijos centras, nes teko rengti projektus, ieškoti lėšų ES fonduose ir pavienių geradarių pagalbos.
Nuoširdžiai apie psichikos sveikatos ambasadorių misiją
Kas stiprina ir leidžia iš nevilties pakilti? Tokia tema praėjusį antradienį atviri pasikalbėjimai surengti Kretingos rajono kultūros centre. Kretingos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) bendruomenė susitiko su Nacionalinės TAU asociacijos vykdomuoju direktoriumi Gediminu Dalinkevičiumi, bet šį kartą kaip su psichikos sveikatos ir „Žvelk giliau“ ambasadorių iniciatyvos projekto koordinatoriumi. Psichikos sveikatos ambasadorės Tatjanos Grigoravičienės nuoširdus pasidalijimas patirtimi atskleidė šios ypatingos savanorystės misijos esmę. Kas dažniausiai slegia mūsų pečius, kas neleidžia pradėti dienos be nerimo, kas trukdo gerai jaustis vyresniame amžiuje ir kaip galėtume sau padėti? Kas „užteršia“ mūsų mintis, kaip rasti šviesos? Kodėl vengiame prisipažinti, kad turime psichikos sunkumų, emocinių problemų? Šiuos ir kitus su psichikos sveikata ir emocine savijauta susijusius klausimus kėlė susitikime psichikos sveikatos koordinatorius G. Dalinkevičius, pristatydamas „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą. Ar turime drąsos kalbėtis apie skaudžias patirtis ir kas gali pagelbėti tiems, kuriems paramos reikia? Kiekvieno mūsų išgyventos situacijos, patyrimai neretai yra panašūs, tačiau dalinimasis patirtimi turi daug individualių niuansų. Ką daryti su mūsų patirtimi, išgyvenimais, kad jie nestabdytų gyvenimo ir netemdytų minčių? „Svarbiausia ieškoti kelio, kaip išeiti iš juodų minčių ir pakilti iš depresinių nuotaikų“, – sakė Tatjana, pasidalinusi ne tik gniuždančiomis patirtimis iš skaudžiais praradimais paženklinto gyvenimo etapo, bet ir atradimais, kaip keltis ir atsistoti. „Esu baltarusė, bet 50 metų gyvenu Lietuvoje. Būdama 21 metų baigiau universitetą Minske ir gavau paskyrimą į Kėdainius. Turėjau išmokti lietuvių kalbą pakankamai greitai. Būdama 24 metų likau našle su kūdikiu ant rankų, – savo sudėtingo gyvenimo istorijos pradžia prisiminė moteris. – Tada prasidėjo mano psichinės sveikatos griūtis. Tuo metu aš to nesuvokiau, tik lioviausi verkusi, nebebuvo ašarų.“
Skiepai nuo gripo ir kovido – skirtingi
Visuomenės nuomonė dėl skiepų reikalingumo susiskirsčiusi – vieni už skiepijimąsi, kiti prieš. Prasidėjus rudeniui, medikai ir vėl ragina skiepytis nuo gripo ir kovido. Kodėl reikėtų skiepytis, o kokioms žmonių grupėms – ypač, pašnekesys su „Kretingos šeimos medicinos centro“ medikėmis šeimos gydytoja Boneta Baltrūniene ir už skiepus atsakinga bendrosios praktikos slaugytoja Renata Talmontiene. Gripas ir kovidas – skirtingi skiepai Vakcina, arba skiepai, yra medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetą nuo infekcinės ligos. Imituodamas natūralią infekciją, šis preparatas parodo imuninei sistemai ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė sistema pagamina antikūnus ir kitus gynybos mechanizmus. Vakcinos yra sudarytos iš susilpnintų ar užmuštų mikroorganizmų – bakterijų, virusų arba jų sudėtinių dalių – bei pagalbinių cheminių medžiagų. R. Talmontienė akcentavo, kad skiepai nuo gripo ir kovido yra visiškai skirtingi: „Kartais žmonės galvoja: jei esu pasiskiepijęs nuo kovido, tai skiepas veiks ir kaip apsauga nuo gripo, arba atvirkščiai. Iš tiesų, tai – visiškai skirtingi susirgimai, ir skiepai nuo jų taip pat skirtingi.“ Gydytoja B. Baltrūniernė papildė, kad skiepytis nuo gripo skatinama kuo gausiau visuomenės narių, o pakartotinai nuo kovido – labiau tam tikrų rizikos grupių žmonėms. Pavojingas dėl komplikacijų B. Baltrūnienė labiau išplėtojo temą apie gripą ir skiepų nuo šios ligos svarbą: „Gripas yra kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo virusas. Kai kurie žmonės gripu perserga sąlyginai lengvai ir jiems pakanka simptominio gydymo – gerti daug skysčių, numušti temperatūrą, tačiau kiti, ypač – didelės rizikos pacientai, serga labai sunkiai, jiems vystosi komplikacijos, tenka guldyti į ligoninę, o kai kuriems ši liga netgi baigiasi mirtimi. Todėl efektyviausia priemonė, padedanti sumažinti šios ligos sudėtingumą, o ir apsaugoti kitus asmenis, yra skiepai.“ Rizikos grupėms priklausantys asmenys nuo gripo yra skiepijami už valstybės lėšas. Šias grupes sudaro: asmenys nuo 65-erių ir vyresni; suaugusieji ir vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip astma, cukraligė, širdies ar inkstų ligos; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Labai svarbu, pastebėjo gydytoja, nuo gripo paskiepyti 2–7 m. vaikus, nes jie sudaro apie 50 proc. visų sergančiųjų. Vaikams gripas pavojingas dėl sunkių komplikacijų: plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, encefalito, lėtinių ligų, tarkim, astmos, paūmėjimo. Taip pat pasiskiepyti reikėtų jauniems žmonėms, kurie daug keliauja, mokiniams ir asmenims, kurių aplinkoje yra rizikos grupėms priklausančių žmonių. Norintiems neužmigti žiemos miegu – laikas rūpintis skydliauke
Šaltuoju metu skydliaukės hormonų poreikis padidėja, o vis trumpėjančios dienos ne visada gali tai kompensuoti. Pasiklydę tarp peršalimo vaistų reklamos ir šiltesnių „rudeninių“ rūbų rūšiavimo prisiminkite, kad skydliaukė yra daugiau negu šiaip sau liauka, esanti kaklo priekyje. Skydliaukė gali jus apsaugoti ne tik nuo peršalimo ligų, bet ir per didelio cholesterolio kiekio ar artrito požymių. Pažvelkime į praeitį, kuri, mano nuomone, buvo aiškesnė negu dabartinis informacijos perteklius. Amerikiečių profesorius Broda Barnes 1953 m. atliko tyrimą su triušių jaunikliais. Siekiant išsiaiškinti skydliaukės funkcijos svarbą, jų skydliaukės buvo pašalintos. Tarp daugelio šio proceso pasekmių, triušiukų organizmui viena pasireiškusių problemų buvo nuolatinis „uostinėjimas“, pasikartojančios ūmios kvėpavimo takų infekcijos ir mirtis ankstyvame amžiuje dėl plaučių uždegimo. Pirmajame mokslininko paruoštame dokumente apie skydliaukę ir kvėpavimo takų infekcijas, jis akcentavo, kad stebėdamas ligoninėje 150 pacientų, kurie buvo jautrūs kvėpavimo takų infekcijoms ir kuriems tuo pačiu buvo taikoma skydliaukės terapija dėl silpnos skydliaukės funkcijos, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, jog po skydliaukės terapijos pacientai jautėsi ne tik energingesni ir bendrai sveikesni, bet ir patyrė daug mažiau kvėpavimo takų infekcijų. Barnesas akcentavo, kad skydliaukės veikla turi esminę reikšmę organizmo atsparumui infekcijoms, ypač kvėpavimo takų, o tai ypač aktualu prasidedant šaltajam sezonui. Amerikiečių biochemikas Ray Peat nustatė skydlaukės sąryšį su „populiariuoju“ cholesteroliu. 1930-aisiais buvo nustatya, kad, asmenims pašalinus skydliaukę ir sulėtėjus medžiagų apykaitai, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje. O kai pacientams buvo duodami skydliaukės papildai, įvyko atvirkštinis procesas – medžiagų apykaita tapo spartesnė, o cholesterolio kiekis sumažėjo. Tuo metu tai buvo tiesiog empirinis pastebėjimas, tačiau jis leido daugeliui gydytojų diagnozuoti hipotiroidizmą tiesiog pažvelgus į padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Tai buvo vienas gerai žinomų hipotiroidizmo požymių. Tačiau kai atsirado vaistai cholesterolio kiekiui mažinti, ryšys tarp skydliaukės ir cholesterolio buvo užmirštas, nes sumažinti aukštą cholesterolį vaistais tapo gerokai paprasčiau negu gydyti skydliaukę. Kaip veikia skydliaukė cholesterolio mažinime? Ji suaktyvina cholesterolio konversiją į hormonus – pregnenoloną ir progesteroną. Tai buvo įrodyta leidžiant kraują su cholesteroliu į kiaušides ir matuojant iš kiaušidžių „pagaminto“ progesterono kiekį. Jei cholesterolio kiekis kraujyje būdavo sumažinamas, kiaušidės pagamindavo mažiau progesterono. Taigi, jeigu skydliaukė nefunkcionuoja tinkamai, kūnas negalės tinkamai vykdyti cholesterolio konversijos į reikiamus hormonus.
Ruduo žavus savo jaukumu, tačiau kartu su juo atkeliauja ir peršalimo ligų sezonas. Plintantys virusai ir darganotas oras dažnai pakoreguoja mūsų planus ir savijautą. Kaip parengti organizmą iššūkiams ir išlikti energingiems? Atsakymą pateikia poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ specialistai, siūlantys išbandytas ir malonias imuniteto stiprinimo priemones. Vandens galia: nuo sporto iki gydomųjų mineralų Vienas efektyviausių būdų stiprinti organizmą – judėjimas vandenyje. Sportiniame „Atostogų parko“ baseine net keturis kartus per dieną vyksta kineziterapeutų vedamos mankštos. Pasak medicinos centro „Natura Termo SPA“ vadovo gydytojo Nerijaus Kemeklio, sportas vandenyje turi išskirtinių pranašumų. „Sportuojant vandenyje nejaučiamas kūno svoris, todėl neapkraunami sąnariai, o dėl vandens pasipriešinimo pasiekiami puikūs rezultatai. Be to, nejaučiamas prakaitavimas, todėl treniruotė neprailgsta ir tampa malonumu“, – teigė gydytojas. Lankymąsi baseine pavertus maloniu įpročiu, pavyzdžiui, įsigijus abonementą, galima pasiekti ilgalaikių sveikatos rezultatų. Norintiems išskirtinio poveikio sveikatai „Atostogų parkas“ siūlo unikalias mineralinio vandens patirtis. Čia lankytojų laukia Lietuvoje analogų neturintis geoterminio mineralinio vandens baseinas, kuriame atliekama procedūra „Mineralų jūra“. Šio baseino vandenyje ištirpusių mineralinių druskų koncentracija siekia net 80 g/l – tai aukščiausios mineralizacijos vanduo šalyje. Taip pat kompleksas kviečia atrasti ir naująją, ištisus metus veikiančią mineralinio vandens baseino erdvę. Jos baseino vandenyje ištirpusių 5568 mg/l naudingųjų mineralų, o dėl ypač švelnios sudėties juo saugiai ir neribotai gali mėgautis tiek suaugusieji, tiek vaikai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad laikas, praleistas atsipalaiduojant šiltame mineraliniame vandenyje, padeda nurimti ir mažina streso hormono kortizolio lygį, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra daugelio ligų pagrindas.
Pristatė, kokią pagalbą suteikia turintiems priklausomybę
Kretingos rajono savivaldybėje įvyko Narkotikų kontrolės komisijos posėdis, į kurį buvo pakviesti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai, Savivaldybės specialistai ir rajone veikiančių institucijų atstovai. Savo veiklą pristatė Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė ir Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė, kalbėdamos apie pagalbą priklausomybių turintiems asmenims. Prevencinės programos Priklausomybės problema yra opi tiek visame pasaulyje, tiek Kretingos rajone, todėl susirinkusiesiems buvo įdomu sužinoti, kokios paslaugos yra prieinamos gydytis norintiems žmonėms. „Kai kurie net nežino, kokias paslaugas teikiame, – pradėjo V. Karulaitienė. – Esame gydymo įstaiga, teikianti mokslu pagrįstas paslaugas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.“ Respublikinis priklausomybės ligų centras padeda įvairių priklausomybių turintiems žmonėms ir jų artimiesiems. „Kai artimas žmogus priklausomas, dažnai į jo gyvenimą įsitraukia ir aplinkiniai, pamiršdami savo poreikius“, – paaiškino Klaipėdos filialo direktorė. Centre teikiama pagalba susiduriantiems su alkoholio, narkotikų, nikotino ar elgesio priklausomybių problemomis. Veikia stacionaras, kuriame gydomas abstinencijos sindromas, vykdoma motyvacinė terapija, taikoma 28 dienų „Minesotos“ programa, teikiamos reabilitacijos paslaugos. Ambulatoriškai konsultuoja psichiatrai, psichologai ir socialiniai darbuotojai, skiriamas medikamentinis gydymas, padedama išvengti atkryčių ir gydoma opioidų priklausomybė.
|
|
