![]() |
![]() |
|
Smiltys
Vaidilos slėnyje – Eglės ir Žilvino drama
Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatras per Žolinę pakvies kretingiškius ir svečius į originalų renginį po atviru dangumi: Vaidilos slėnyje prie Pranciškonų gimnazijos tvenkinio bus pristatytas tarptautinis kūrybinis projektas – spektaklis „Eglė – žalčių karalienė“.
Jūros šukės virsta širdingomis dovanomis
Jei tik laisva diena, Jurgą Janeliūnienę galima sutikti arba prie jūros, arba prie marių. Ir tikrai moterį pamatysite ne besideginančią, o palinkusią prie kranto, kažko ieškančią. Jei užkalbinsite, ko gero, Jurga nusišypsos ir vietoje žodžių išties delną. Jame išvysite krūvelę akmenukų ar, dar geriau, keramikos duženų. Gal kažkam tai tik jūros šiukšlės, bet Jurga kiekvienoje jūros ar marių išmestoje detalėje mato didelį turtą, kuri geba paversti nedideliais meno kūriniais.
Auksė Drazdienė: „Kūrybinis procesas prasideda nuo minties“
Mažučiuose Kretingos rajone gyvenanti menininkė Auksė Drazdienė savo kūrybinę kelionę pastarosiomis dienomis pristatė Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje. „Man buvo malonu sugrįžti į gimtąjį miestą, kuriame išryškėjo mano polinkis kūrybai ir formavosi pirmieji meniniai įgūdžiai“, – sakė kūrėja, Giruliuose meno mėgėjams pristačiusi 15-a įvairaus formato išskirtiniu stiliumi sukurtų grafikos darbų – parodą „Sapnų gėlės“.
Fotografijose – gyva atlaidų tradicija
Atlaidai į mano gyvenimą atėjo netyčia: prieš beveik 50 metų su bičiuliais motociklais važiuodami per Žemaitiją, berods, Alsėdžiuose, į juos patekome. Ir nuo 1974-ųjų iki 1992-ųjų vos ne kiekvieną sekmadienį važiuodavau po Lietuvą, po Žemaitiją. Pabuvojau 146 atlaiduose, užfiksavau apie pusantro tūkstančio kadrų“,– apie du dešimtmečius kurtą, gyvai atlaidų tradicijai skirtą fotografijų ciklą pasakojo fotomenininkas Romualdas Požerskis, kurio paroda iš ciklo „Atlaidai. 1974–1992“ eksponuojama Kretingos muziejuje. „Malonu jums pristatyti kitokią ekspoziciją, negu mes įpratę matyti: jeigu iki šiol rengdavome tapybos parodas, tai šįkart pakvietėme jus į fotografijų parodą drauge pasižvalgyti po atlaidus, juolab kad Kretingoje jau prasidėjo miesto šventė ir sekmadienį vyks švento Antano atlaidai“,– „Žiemos sodo“ galerijoje atidarydamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, nusipelniusio meno veikėjo fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų parodą, kalbėjo Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys. Parodos kuratorius, fotomenininkas Darius Vaičekauskas savo ruožtu pasidžiaugė suteikta galimybe Kretingos dvare pristatyti Lietuvos fotografijos legendą R. Požerskį ir jo kūrybą. „Romualdo Požerskio vardas tikrai žinomas visiems fotografijos meno gerbėjams ne tik mūsų šalyje,– tęsė D. Vaičekauskas.– Jis stovi prie Lietuvos humanistinės fotografijos ištakų ir tradicijų kartu su tokiais mūsų fotografijos patriarchais kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Aleksandras Macijauskas. Romualdo kūrybinis bagažas yra išties didžiulis – per savo kūrybos kelią jis yra sukūręs daug įvairių fotografijos serijų ir šiandien neatsitiktinai jums pristatome seriją „Atlaidai“ prieš pat švento Antano atlaidus. Tad ši paroda yra savu laiku ir vietoje, pagerbiant tą lietuvių tautos, Lietuvos tikinčiųjų tradiciją, kuri ypač gyva ir gyvuojanti Žemaitijoje. Šioje parodoje galima pamatyti tuos žmones, tas emocijas, tuos kadrus, kuriuos Romualdas fiksavo beveik dvi dešimtis metų įvairiuose Žemaitijoje vykstančiuose atlaiduose“.
Vizualus pokalbis tarp kūrinio ir žiūrovo
Birželio 13-tą dieną, 17 val., Kretingos rajono kultūros centro antrojo aukšto erdvėje atidaroma paroda „DIA’LOGAS“, kurioje pristatomi Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus bendraminčių menininkų, tapytojų, skulptorių ir grafikų darbai, kviečiantys praeivius stabtelėti bei sulėtinti žingsnį. „Šioje parodoje meno kūriniai kviečia koncentruoti žvilgsnį – ne žiūrėti, bet matyti. Parodoje eksponuojami kūriniai ne konstatuoja, bet klausia. Tokia meno pozicija šiandien tampa pasipriešinimu vizualaus triukšmo prisodrintai aplinkai, kurioje vaizdas dažnai tampa tik efektu, o menas – tik preke. Kiekvienas šios parodos darbas neša tam tikrą žinutę, kuri pasislėpusi po metaforos kauke. Pirmasis žvilgsnis nebūtinai leis patirti tikrąjį įspūdį, po juo gali slypėti ir daug gilesnė idėja”, – pristatydamas parodą kalbėjo jos sumanytojas kraštietis menininkas Alfonsas Lekavičius. Parodoje „ DIA‘LOGAS “ yra kalbama apie žiūrėjimo į meno kūrinį reikšmę ir prasmę. Per spalvą, struktūrą ir erdvę kūrėjai mezga nebylų, bet paveikų ryšį su žiūrinčiuoju į meną, todėl parodos eksponatai kalba ne žodžiais, o vaizdais, tekstūromis ir formomis. Užsimezga vizualus dialogas tarp kūrinio ir žiūrovo, tarp menininko ir laiko dimensijos, tarp to, kas matoma, ir to, kas tik nujaučiama. Šiuolaikinėje aplinkoje, perpildytoje informacijos ir vizualinio triukšmo, gyvas dialogas tampa raritetu (lot. raritas – retenybė). Paviršutiniškumas ir skuba pakeičia gilumą, triukšmas – tylą, reakcija – refleksiją. Ši paroda kviečia lėtinti žvilgsnį. Sustoti. Leisti vaizdui veikti ne per aiškiai ištransliuotą žinutę, o per neapibrėžtą, bet jautrų santykį.
Palangoje prasideda „Orkestro vasara“
Palangos Birutės parko rotondoje tradiciškai atgimė pučiamųjų muzikos skambesys – Palangos orkestras jau 26-ą vasarą iš eilės kviečia į nemokamų koncertų ciklą „Orkestro vasara“, kuris šiemet dedikuotas vienam garsiausių Lietuvos menininkų – Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 18.30 val. vyks 36 „Orkestro vasaros“ koncertai. Ypatingą vietą tarp jų užims šeštadieninė programa „Čiurlenimai“, pasakojanti apie M. K. Čiurlionio kūrybinį ir asmeninį laiką Palangoje. „Čiurlenimuose“ klausytojai patirs subtilią sintezę tarp istorijos ir muzikos. Skambės paties M. K. Čiurlionio kūryba pučiamųjų orkestrui ir visiškai nauji M. K. Čiurlionio įkvėpti lietuvių kompozitorių kūriniai. Klausytojai taip pat išgirs pasaulyje garsių Čiurlionio amžininkų kompozicijas ir muziką, kurią Palangoje su orkestru atliko pats M. K. Čiurlionis. Autentiška aplinka, istoriniais faktais ir vaizdais praturtinti pasakojimai leis iš naujo atrasti M. K. Čiurlionį ne tik kaip genialų kompozitorių bei dailininką, bet ir kaip orkestrantą, fleitininką, žmogų, mylėjusį ir kūrusį Palangoje. Istorija liudija, kad M. K. Čiurlionis jaunystėje koncertavo Palangoje su Mykolo Oginskio Plungės dvaro orkestru. Vėliau, 1908 m. vasarą, kurorte praleido vieną gražiausių savo gyvenimo laikotarpių kartu su būsima žmona, rašytoja Sofija Kymantaite – jųdviejų bendravimas ir kūrybinis dialogas šiuo metu Palangoje įgavo ypatingą gylį. „Palangos orkestras“, skambantis nuo 1953 m., kasmet įprasmina Grafų Tiškevičių pradėtą ir puoselėtą orkestrinės muzikos koncertų Palangos parkuose tradiciją, skaičiuojančią jau antrą šimtmetį.
„Smilčių“ informacija
Kretingos miesto istoriją perteikia komiksų knygomis
Kretingos rajono savivaldybės taryba šiemet vieną Kultūros ir meno premijų paskyrė menininkui ir itin savitai – paties parašytomis ir iliustruotomis komiksų knygomis – perteiktos miesto istorijos metraštininkui 63-jų Artūrui Patamsiui. Ši premija iškilmingai bus įteikta rytoj, birželio 14-ąją, Kretingos muziejaus Baltojoje salėje. Dvarai – kelionėse ir iliustracijose Kretingos muziejuje dirbantį A. Patamsį, pagal specialybę – kelių inžinierių ir dizainerį, pirmiausiai pakerėjo senieji Lietuvos dvarai, todėl jis ėmėsi juos tyrinėti ir ligi šiol, kaip tikino, jau yra apvažiavęs 587 dvarus ir dvarvietes. Kadangi iš viso Lietuvoje jų yra 630, kretingiškiui dar liko apžiūrėti 43 šio tipo istorinius objektus. Lygiagrečiai šiam pomėgiui, nuo 2019-ųjų įsidarbinęs muziejuje, A. Patamsis nerte paniro į Kretingos dvaro istorijas ir jas sumanė perteikti komiksais su eiliuotais tekstais. Jau yra išleistos keturios jo komiksų knygos: 2-jų dalių „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ bei „Iš pirmų lūpų: ką slepia palėpės“. Jas apibendrinęs prieš Knygų mugę Kretingos muziejus dar išleido atskirą leidinį „Kretingos dvaro pasakaitės“. Knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ autorius iliustravo kone 300 piešinių. Pirmose dviejose knygose po Tiškevičių rūmų ir pranciškonų vienuolyno rūsius ir labirintus, tarp Dimitravo palivarko mūrų ir laukų klajoja pagrindinė komiksų herojė mergaitė Patricija. Ji sutinka įvairias Kretingos miesto istorines asmenybes ir kartu su jomis patiria nepamirštamus nuotykius. Trečiojoje knygoje A. Patamsis vaizduoja Kalėdas Kretingos dvare ir grafienės Sofijos kelionę po Europą. Vienam piešiny – iki 150 tūkst. brūkšnių Senoji Kretingos miesto istorija taip įtraukė menininką, kad jis savo fantazija „išėjo“ už dvaro teritorijos pasivaikščioti po visą miestą ir jau yra parengęs dar dvi komiksų knygas „Laiko šešėlyje“ ir „Pelėdos kalno istorija“. Knygą „Laiko šešėlyje“ menininkas kūrė dvejus pastaruosius metus ir ji savo turiniu yra gerokai platesnė už ankstesnes. O kiekviena puslapio iliustracija – tarsi atskiras grafinio meno kūrinys, itin preciziškai nupieštas markeriu, kai kur vienoje iliustracijoje yra nuo 120 iki 150 tūkst. brūkšnių.
„Laiko šešėlyje“ – tai knyga apie senąją Kretingą, nes neatskirsi persipynusios istorijos – dvaro nuo miesto ar miesto nuo dvaro. Taip kaip Eifelio bokšto nuo Paryžiaus, Brandenburgo vartų nuo Berlyno ar Koliziejaus nuo Romos. Tai 120 puslapių apsakymų knyga: pusę jos sudaro iliustracijos per visą puslapį, o kitoje pusėje – tekstas. O knyga apie Pelėdos kalną – tarsi duoklė šiai legendinei vietai, tarsi atsakymas, kodėl ji taip pavadinta: mano herojė pelėda išgelbsti Kretingą nuo graužikų“, – naujausias savo knygas apibūdino A. Patamsis.
|