|
|
|
Dėmesys – rezultatui, o ne procedūroms
Kretingos rajone, Darbėnuose, viešėjęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per susitikimą su rajono ūkininkais apibendrino jau nuveiktus darbus ir pristatė dar būsimus. Tai – paprastesnė išmokų teikimo ūkininkams tvarka, palankesnė mokesčių sistema bei „ofisinių“ ūkininkų kontrolė.
Tam, kad teikiant paramą ūkininkams didesnis dėmesys būtų skiriamas siekiamam rezultatui, o ne procedūroms, anot K.Starkevičiaus, pritarė ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, su kuria jis buvo susitikęs praėjusią savaitę. Anot K. Starkevičiaus, tokia žemės ūkio politika jau pasiteisino: remiantis Farmsubsidy reitingais, Lietuva iš 20 vietos pakilo į 4 pagal paramos žemės ūkiui paskirstymo skaidrumą. Pasibaigus Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programai, K.Starkevičius ūkininkams pranešė, kad nauja Lietuvos kaimo plėtros programa laukia nuo 2014 metų ir per ją, įgyvendinant priemonę supaprastinta tvarka, bus galima pasinaudoti 100 tūkst. eurų parama. „Dabar ūkininkas gauna 143 eurus už ha tiesioginių išmokų už pasėlius, tačiau ketinama išsiderėti, kad nuo 2014 metų šių išmokų suma bus didesnė – apie 200 eurų“,- teigė K.Starkevičius. Ūkininkams sulaukti dar didesnių išmokų atsirastų galimybė, jei regionas, kuriame jie ūkininkauja, būtų pripažintas mažiau palankiu ūkininkauti. Apie tai pasiteiravus Kretingos ūkininkų sąjungos pirmininkui Antanui Stonkui, žemės ūkio ministras ūkininkus nuramino, kad šia kryptimi yra dirbama ir derimasi dėl kriterijų, kurie ir nulemtų mažiau palankios ūkininkauti vietovės statusą. K.Starkevičius taip pat ūkininkams papasakojo apie jo bei Seimo kolegos Edmundo Pupinio siūlomą Darbo čekių įstatymo projektą, kuris suteiktų galimybę palankesnėmis sąlygomis pasisamdyti pagalbininkus ūkyje. „Socialinių išmokų sistema neskatina žmonių dirbti, nes pašalpų dydis yra neadekvatus dirbančių žmonių gaunamoms pajamoms. Darbo čekių įstatymas, kokį panašų turi ir užsienio valstybės, pavyzdžiui, Austrija, suteiktų galimybę ūkininkams samdyti darbininkus, pavyzdžiui, akmenims iš laukų rinkti, su kuriais būtų atsiskaitoma išrašant čekį. Tegul šie pagalbininkai ir toliau bus įrašyti į Darbo biržos apskaitą, nes kitaip jie, baimindamiesi prarasti pašalpą, neis dirbti. Tačiau galbūt taip mes juos po truputį pratinsime prie darbo. Tikiuosi, kad šią mūsų idėją palaikys kolegos ir tokį įstatymą spės priimti dar šis Seimas“,- paaiškino K.Starkevičius. K.Starkevičius pritarė ir ūkininkų išsakytai pastabai, kad esama žemės sklypų, kurie yra apleisti. „Tokių ūkininkų, kurie deklaruodami žemę įvairiose šalies vietose, iš tiesų sėdi ofisuose, yra apie 25 tūkst. Tariamės su Mokesčių inspekcija ir kitomis kontroliuojančiomis įstaigomis, kaip griežčiau kontroliuoti šį procesą. Šiam darbui prašau ir jūsų – savivaldybių darbuotojų bei ūkininkų – pagalbos teikiant informaciją apie šiuos nesąžiningus ūkininkus“,- teigė K.Starkevičius. Jis išsakė ir savo nuomonę dėl galimybės parduoti žemę užsieniečiams – šia tema nuolat vyksta diskusijos ir tarp ūkininkų, ir politiniuose sluoksniuose. „Savo žemę reikia saugoti. Todėl mes siūlome tokią tvarką: įgalioti valstybės instituciją, kad parduodant privačią žemę, apie tai būtų pirmiausiai informuojami aplinkinių sklypų šeimininkai. Tada kaimynas bent jau žinos, kad šalia jo esantį žemės sklypą ketinama parduoti, ir neatsitiks taip, kad žemės staiga nugvelbiama iš jo panosės, o naujasis šeimininkas jos nebesutinka nuomoti ūkininkui, kuris iki tol joje dirbo“,- kalbėjo K.Starkevičius. K.Starkevičius pasidomėjo ir tuo, kaip Kretingos rajone įgyvendinamos įvairios programos – asbestinio šiferio keitimo nauja stogo danga, griovių tvarkymo, melioracijos – ir paskatino aktyviau jose dalyvauti. K.Starkevičius pranešė, kad ateityje bus galima gauti kompensacijas ir už pastatų apšiltinimą, langų keitimą, naujo šildymo katilo įsigijimą ir pan. „Tai yra aktualu ne tik ūkininkams, bet ir kitiems kaimiškų vietovių gyventojams“,- akcentavo K.Starkevičius. Jis pristatė ir dar vieną naujovę, kuri palengvins kaimiškų vietovių žmonių gyvenimą – įdiegus elektroninę dokumentų sistemą, gyventojams dėl dokumento nebetektų važiuoti į savivaldybių centrus. „Žmogus galės dokumentą gauti atėjęs į seniūniją. Taip ūkininkams liks daugiau laiko ūkininkavimui“,- mano K.Starkevičius.
|
|
