|
|
|
Į kūrybą perkels žinias apie kuršių praeitį
Grupė Lietuvos bei Latvijos menininkų susirinko Palangoje į tęstinį, jau septintus metus vykdomą projektą „Šventosios žemės atminties ženklai“, kuris skirtas pažinti pajūrio – senųjų kuršių krašto – istoriją ir ją kūrybiškai perteikti savo darbuose.
Tarp 23 menininkų – nuolatinių projekto dalyvių iš Palangos, Šventosios bei Klaipėdos, šįkart dalyvavo dailininkai, skulptoriai, grafikai iš Vilniaus, Alytaus, Joniškio bei svečiai iš Latvijos – skulptorius Janis Žymants ir tapytojas Andris Milers. Šio savito projekto sumanytojai yra dailės pedagogė Audronė Bukauskienė bei skulptorius Petras Baronas iš Palangos. Pakvietę kūrėjus į simpoziumą Palangoje, nusprendė supažindinti juos su aplinkinėmis vietovėmis, kad šie, pasisėmę šviežių idėjų, įspūdžių bei akimirkų, vėliau juos galėtų perteikti savo kūryboje. Lydimi kuršių istorijos žinovo kolekcininko Mikelio Balčiaus bei Kretingos muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjo Donato Butkaus, svečiai apžiūrėjo Palangos Gintaro ir Kretingos muziejų ekspozicijas, pabuvojo senųjų kuršių gyventose vietovėse - Laukžemės ir Lazdininkų kaimuose, Kretingos rajone. „M. Balčius yra nuolatinis mūsų meninių ekspedicijų palydovas ir kūrybos vertintojas. Jis mums neleidžia pernelyg nukrypti nuo tikrovės – kurdami ir išlaikydami savąjį stilių, taip pat stengiamės išlaikyti ir istorinę autentiką“, - pabrėžė P.Baronas, kurio darbai jau papuošė Šventosios evangelikų liuteronų bažnyčios prieigas. „Per šešerius metus projekto dalyviai sukūrė nemažai kuršių praeitį menančių ar konkrečių vietovių istorijos pėdsakus liudijančių darbų – paveikslų, skulptūrų. Labai pamėgta yra senojo Šventosios uosto tema, kapinaitės, bažnyčia. Tikimės, kad po šio simpoziumo dar labiau prasiplės menininkų vaizduotės bei kūrybinių pojūčių akiratis“, - teigė A.Bukauskienė. Palangiškė grafikė Gražina Oškinytė sakė, jog ji jau sukūrė projektui triptiką „Klodai“, kuriame pavaizdavo senovės kuršių piliakalnį, moters skulptūrą ir radinį – molinę puodynę. Bet po paskaitos bei ekskursijos per kuršių praeitį, ji sakė, jau turinti savų sumanymų praplėsti šį triptiką. „Mane labiausiai domina senieji pajūrio pastatai. Kretingos muziejuje pamačiau atgamintą praeitį - kaip atrodė mūsų protėvių gyvenvietės, kokia buvo jų buitis, amatai. Tai jau sukėlė minčių audrą vaizduotėje“, - neslėpė latvis J.Žymants. M.Balčiaus žodžiais, Kretingos muziejus, kuriam jis anksčiau yra dovanojęs eksponatų iš Šventosios pajūry atliktų kasinėjimų, turi turtingą archeologinę ekspoziciją, supažindinančią su baltų gyvenviečių įsikūrimu po ledynmečio, pirmųjų genčių formavimusi bei jų raida. Grafikė Viktorija Daniliauskaitė iš Vilniaus, kurios kolekciją „Baltai“ yra įsigijęs ir Nacionalinis dailės muziejus, sakė, jog baltų tematika ją itin domina, todėl ji noriai įsiliejo į pajūrio menininkų projektą. „Kažkada su archeologe Rimute Rimantiene man teko dalyvauti ekspedicijoje Šventojoje, - prie mano akių buvo surasta ir įstabioji kuršių moters skulptūra, kurios kopiją pamačiau Kretingos muziejuje. Tas protėvių medis man paliko labai didelį įspūdį – iš molio ištrauktas tikras istorinis palikimas. Ir kūrybos darbuose man norisi panirti į tas praeities akimirkas, savaip išgyventus prisilietimus prie protėvių būties“, - kalbėjo vilnietė menininkė. Menininkai dar aplankė Pasaulio žemaičių parodą Plungėje, dalyvavo parodos „Vakarų vėjai“ atidaryme Klaipėdoje. O simpoziumą jie užbaigė meninėmis akcijomis Palangos parodų paviljone – kupetoje. Išvien su Šventosios bendruomene „Vilties flotilė“ pajūryje surengė akciją, kurios metu į jūrą buvo paleista ir nuplukdyta daugybė popierinių laivų, prisimenant istorinę uosto praeitį ir siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į liūdną jo dabartį. Sugrįžę namo, menininkai patirtus įspūdžius perkels į drobę, skulptūrą ar grafiką, o kitų metų sausį surengs bendrą parodą Palangoje – būsimoje Lietuvos kultūros sostinėje.
|
|
