Pajūrio naujienos
Help
2024 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Komentarų topas

Kretingiškiai, sportinių šokių trenerio Alfonso Mačėno mokiniai Ieva Galdikaitė, Monika Gembickaitė bei Aurimas Andrijauskas jau pajuto pergalės skonį - IV vietos Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionato debiutantams nedrįso prognozuoti niekas. Antrosios „Žuvėdros“ komandos šokėjai prisipažino, jog šis sportas jiems yra viskas: darbas, malonumas, laisvalaikis ir gyvenimo būdas.

Nematoma šlovės pusė

Gatvėse jų neseka minios gerbėjų, prašančių autografų, o nuo paprastų mirtingųjų skiria galbūt tik eisena ir laikysena. Tačiau tada, kai salę užlieja muzika ir grakštūs kūnai ima suktis ant parketo, supranti, jog prieš tave - būsimieji Europos, o gal net ir Pasaulio čempionai.

Kretingiškius I.Galdikaitę, M.Gembickaitę ir A.Andrijauską sutikti nebuvo lengva. Klaipėdoje dienas ir naktis leidžiantys buvę Alfonso Mačėno mokiniai dabar - Klaipėdos universiteto studentai ir sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ nariai.

Dar nespėję atsigauti po Europos čempionato, šokėjai jau lapkričio mėnesį pradės intensyvių treniruočių maratoną, kurį vainikuos Pasaulio sportinių šokių čempionatas Vokietijoje.

A.Andrijauskas sakė, jog sportiniai šokiai pirmiausia išugdo atsakomybės jausmą. Prieš svarbias varžybas du kartus per dieną po 1,5 - 2 valandas vykstančias kasdienines treniruotes ne kiekvienas gali iškęsti. „Tuomet atsiranda žodžio „reikia“ suvokimas“, - sakė A.Andrijauskas.

Pasak M.Gembickaitės ir I.Galdikaitės, nuovargis, stresas ir panika komandą lydėjo iki pat čempionato. „Kartais į treniruotes ateidavome sukandę dantis, atidirbdavome, o grįžę galvodavome tik apie miegą“, - sakė šokėjai.

Anot kretingiškių, po tokios daugybės kartu su kolektyvu praleistų valandų nebesinori matyti nė vieno iš jų, o apie bendrus išėjimus į kiną ar kavinę negali būti nė kalbos. Tuo labiau, kad šokėjai į namus dažniausiai grįžta tik apie 9 valandą vakaro.

Šokimas pirštas į pirštą ir meilė

Merginos papasakojo, jog šoka nuo septynerių. „Paauglystėje buvau metusi šokti, tačiau po kiek laiko ir vėl sugrįžau. O apie šokėjos kelią lyg ir negalvojau. Svajojau tapti kineziterapeute ar kosmetologe. Tačiau lemiamą akimirką į pirmą sąrašo vietą įrašiau sportinius šokius, taip ir atsidūriau Klaipėdos „Žuvėdroje“, - pasakojo I.Galdikaitė. M.Gembickaitė pridūrė, jog apie „Žuvėdrą“ sužinojo, kai jai buvo dvylika. „Jau tada tvirtai apsisprendžiau, jog ir aš noriu ten patekti“, - prisiminė M.Gembickaitė. Su pertraukomis nuo mažens šoka ir A.Andrijauskas. Po mokyklos baigimo vaikinui kilo daug abejonių, tačiau galų gale noras šokti nugalėjo mintis apie prancūzų kalbos studijas.

Trečio kurso Klaipėdos universiteto studentai sakė, jog kartais pasikalba ir prieina vieningos išvados - tvirtus jų šokio pamatus vis tik padėjo pirmasis vadovas Alfonsas Mačėnas. Šiandien kretingiškius treniruoja Ona Skaistutė ir Romualdas Idzelevičiai, o darbas „Žuvėdros“ kolektyve kardinaliai skiriasi nuo individualaus šokio poroje.

„Komandoje nebelieka tavęs kaip asmenybės. Svarbiausiu dalyku tampa sinchronija, šokimas pirštas į pirštą. Kai kartu sukasi aštuonios poros, matosi bet koks netikslumas ir net mažiausia tavo klaidelė gali tapti viso kolektyvo klaida“, - sakė pašnekovai. Pasak A.Andrijausko, šokdamas esi priverstas žiūrėti ne į savo partnerę, o į kitą porą - tai padeda išlaikyti sinchroniškumą.

Šokėjai atskleidė, jog porininkų vadovai nepaskiria, kiekvienas gali rinktis pats. Paklausus apie tai, ar svarbu, kokie santykiai sieja šokio partnerius, kretingiškių nuomonės išsiskyrė. Anot I.Galdikaitės ir A.Andrijausko, šokti su mylimu žmogumi būtų pernelyg sunku, o konfliktai iš šokių aikštelės persikeltų ir į asmeninius santykius. Ilgus metus kartu su A.Andrijausku poroje šokusi M.Gembickaitė „Žuvėdroje“ pasirinko kitą partnerį - savo vaikiną. Pasak M.Gembickaitės, šokis meilei, taip pat kaip ir meilė šokiui, netrukdo.

Maskavimosi ir kovos su stresu ypatumai

Iš pažiūros tiek išvaizda, tiek charakteriu labai skirtingos merginos šokio aikštėje virsta beveik identiškomis dvynėmis. „Šokant visa mūsų komanda - šešiolika žmonių - tampa viena nedaloma esybe. Būtent nuo sugebėjimo susivienodinti ir priklauso komandos sėkmė“, - teigė šokėjai.

Pasirodo, jog susivienodinimo procesas reikalauja aukų. Merginos sakė, jog tam, kad oda taptų šokoladine, šviesesnio gymio panelės jau prieš tris dienas, kitos - kiek vėliau, visą kūną ima teptis specialiomis priemonėmis. Žinoma, tai galioja ir vaikinams. Tačiau Aurimas atskleidė, jog pastarieji kenčia mažiau - jų rūbai uždaresni, tad „nupiešiamas“ tik veidas.

Dar vienas susivienodinimo triukas - juodi plaukai. Vėl gi sekasi tiems, kurie tamsiaplaukiai iš prigimties. Kitų sušukuotų plaukų paviršius prieš kiekvieną pasirodymą nupurškiamas juodais dažais, kurie, anot merginų, primena vandeninius, lengvai nusiplauna ir visai nekenkia plaukams.

„Vadovai sako, jog kartais pergalę arba pralaimėjimą gali lemti net ir mažiausios smulkmenos, pavyzdžiui, - ne taip sušukuoti plaukai ar prastas makiažas“, - pasakojo kretingiškiai. Baisiausias dalykas, su kuriuo prieš kiekvienas varžybas susiduria šokėjai, - įtampa ir stresas. Kolektyvo vadovai ir nuo šių nelaimių turi vaistų. Pasak M.Gembickaitės, vienas iš pratimų - paprasčiausiai susikabinti už rankų su savo partneriu ir giliai kvėpuoti. Ne mažiau raminančiai veikia ir kitas pratimas, kai ratu sustojusios komandos susikabinimas už rankų palydimas drąsinančiais trenerės žodžiais.

„Viva, “ Žuvėdra”!

„Viva, Žuvėdra!“ - tokiu šūkiu savo pasirodymą pradėję ir ketvirtąją vietą čempionate iškovoję debiutantai nustebino visus: tiek palaikyti atvykusius žmones, tiek ir savo trenerius. Jaunuoliai pasakojo, jog sužinojus apie pergalę, apėmė euforija, o džiaugsmo ašaras sunkiai tvardė net kolektyvo vyriškoji pusė.

„Mes patys čempionatus vadiname loterija, nes niekad nežinai, pasiseks tau ar praloši. Dabar visa tai, kas įvyko, primena sapną“, - kalbėjo A.Andrijauskas.

„Tikrai nesitikėjome pakilti taip aukštai, juk esame dar jauni ir nepatyrę“, - atviravo „Žuvėdros“ šokėjos. I.Galdikaitė ir M.Gembickaitė prisipažino, jog pamačius rusų šokį atrodė nerealu juos aplenkti. „Matyt, savoje šalyje ir sienos padeda“, - sakė A.Andrijauskas. Kaip bebūtų, antrajai „Žuvėdros“ komandai pavyko aplenkti ne tik rusus, bet ir olandus, su kuriais kretingiškiams teko pabendrauti čempionato metu gyvenant tame pačiame viešbutyje. Aurimas prisiminė, jog iš olandų ir kitų šalių šokėjų po pergalės sulaukė pagyrų už tokį stulbinantį debiutą. Nors Vokietijos komandų, užėmusių 2-ąją ir 3-ąją vietas, aplenkti nepavyko, šokėjams teko girdėti, jog, daugelio manymu, lietuviai buvo verti aukštesnės pozicijos. „Čia jau prasideda politika. Jei būtume didesnės, politiškai svarbesnės šalies atstovai, galbūt kiltume daug aukščiau“, - svarstė šokėjai.

Antrajai „Žuvėdros“ komandai už pergalę atiteko taurė, medaliai, laikrodžiai bei 20 tūkst. litų. A.Andrijausko nuomone, Lietuvoje sportiniams šokiams skiriamas nepakankamas dėmesys, tad po studijų teks pamąstyti ir apie darbą užsienyje. „Žmonės čia išlepinti - jiems mūsų darbas paprasčiausiai neįdomus, kiti apie „Žuvėdrą“ apskritai nėra girdėję“, - sakė A.Andrijauskas. Tačiau yra ir tokių, kuriuos galima vadinti ištikimiausiais fanais. „Tai pinigų ir laiko negailintys žmonės, vykstantys paskui mus į kiekvieną čempionatą“, - pasakojo vaikinas.

O visiems, norintiems atsidurti „Žuvėdros“ šokėjų vietoje, kretingiškiai priminė, jog šis sportas – ne tik grožis ir malonumas, bet ir juodas darbas, kurio krūvį reikia pajusti savo kailiu.

Viktorija VAŠKYTĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas