|
Atkūrus fontaną sugrįš senojo dvaro dvasia
Kretingos muziejaus kieme vyksta archeologiniai kasinėjimai. Atkasti 1875 – 1882 metų laikotarpio, kada dvaro savininkais tapo grafai Tiškevičiai, fontano pamatai. Atkastojo fontano skersmuo – 7 metrai. Aptikti įvairūs radiniai Kasinėjant fontano teritoriją atkasti keli žemės sluoksniai. Vienas jų - žvyro – supiltinis - siekia apie vieną metrą. Šis sluoksnis priskiriamas XX amžiui, nors radinių aptikta iš ankstesnio laikotarpio: XIX a. antros pusės – XX a. pradžios. 1910 – 1912 metais fontanas buvo užpiltas žemėmis dviem etapais. Žemiau žvyro sluoksnio yra XVIII a. ir ankstesnio laikotarpio kultūrinis sluoksnis. - Būtent šiame sluoksnyje randame įvairiausios keramikos – paprastosios ir glazūruotos - dirbinių liekanų, - sakė archeologijos kasinėjimus atliekantys Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas J.Kanarskas ir muziejaus archeologas Donatas Butkus. Visa keramika - žiesta. Rastas žalios keraminės pypkės fragmentas. Kandiklis pagamintas iš kaulo ir papuoštas ornamentu. Atkasta ir švininė XVIII – XVII amžiaus muškietos kulka bei dvi sidabrinės monetos. Viena jų – XVIII a. pirmos pusės prūsiška moneta. Kita - XVI a. antros pusės ar XVII a. livoniškas grašis. Monetos mažos ir sunku jas aptikti. Gelbsti iš Vilniaus Universiteto pasiskolintas metalo detektorius. Maišytose žemėse prie fontano dugno tyrinėtojai aptiko porą apyrankių, būdingų X – XII amžiaus degintiniams kapams. Iš karto buvo pamanyta, kad po fontanu gali būti kapinynas, nes kitapus upelio kaip tik yra to laikmečio kapinynas. Situacija paaiškės, kai bus daugiau atidengtas visas kasinėjimo plotas. Jei spėliojimai nepasitvirtins, apyrankės bus patekusios iš kitur su atvežtinėmis žemėmis. Aptiktas ir betoninis “kankorėžis”, kuris anksčiau puošė muziejaus pastatą. Rekonstruojant Žiemos sodą, su statybiniais blokais jis buvo užkastas. Pasak J.Kanarsko, jis tokį “kankorėžį” matė ir Jurgio Pabrėžos gatvėje prie namo. “Kankorėžis” pagamintas 1910 – 1912 metais. Tais pačiais metais buvo sunaikintas ir žemėmis užpiltas fontanas. Pagal žemės struktūrą spėjama, kad toje vietoje galėjo būti įrengtas gėlynas. Išlikusi vienintelė fontano nuotrauka Iš nuotraukos matyti, jog fontano skulptūra vaizdavo moterį, iš kurios rankų trykštančio vandens srovės sudarė skėčio įvaizdį. Pasak J.Kanarsko, prieš pradedant kasinėjimus, fontano vieta buvo apytiksliai paskaičiuota pagal išlikusią nuotrauką. Kasinėjant aptiktas fontano pamatas ir jo sienelė, sukrauta iš dviejų, o kai kur - ir trijų eilių akmenų. Atkasta ir 50 – 70 centimetrų plytų sienelė, buvusi virš pamatų. Fontano dugno liekanos rodo, jog iš pradžių jis buvo padarytas iš akmens, surišto kalkių skiediniu. Vėliau, matyt, rekonstruojant ar leidžiant vandenį, fontano dugnas buvo ištinkuotas. Aptikta ir išmūryta šachta, kur buvo įrengta sklendė vandeniui užsukti. Manoma, kad nebuvo jokio vandens variklio. Esant aukščio skirtumams, vanduo savaime vamzdynais tekėdavo iš antro tvenkinio, o nutekėdavo į pirmąjį. Fontano autorius – nežinomas. Pasak pašnekovo, tuomet dvare buvęs inžinierius Šostakas tvarkė visus inžinerinius dalykus. Jis pasirūpino ir fontano, buvusio Žiemos sode, aprūpinimu vandeniu. Kai grafas Tiškevičius tapo dvaro savininku, dvare buvo rengiama visa fontanų sistema. Be minėtųjų, parke buvo įrengti dar penki fontanai. Yra išlikę Šostako daryti vandens tiekimo į fontanus brėžiniai bei kiti inžineriniai paskaičiavimai. Todėl manoma, kad jis gali būti ir šio fontano autorius. Fontanas muziejaus kieme pradėtas kasinėti 2004 metais. Tačiau trūkstant lėšų buvo ištyrinėtas tik mažas plotas. Šiemet jį manoma ištirti galutinai. Tyrinėjimus finansavo Kultūros paveldo departamentas. - Mūsų tikslas – atkasti ir parodyti, kad fontanas buvo būtent toje vietoje,- sakė J.Kanarskas. Kasinėjimai parodė, kokiame lygyje buvo fontanas ir kad norint autentiškai jį atkurti, reikėtų nukasti apie 1,2 m žemės sluoksnį.Tada gražiau atsivertų ir Žiemos sodas. Pasak pašnekovo, atkuriant fontaną reikėtų panaudoti tuos pačius pamatus. Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė teigė, jog ieškoma finansavimo ir tikimasi atstatyti fontaną, nes tik tada Kretingos dvaras tapsiantis tikru dvaru. O tarp tvoros ir fontano planuojama įrengti mažytį amfiteatrą bei pietinėje parko dalyje atkurti rožynus su visa fontanų sistema.
|