Pajūrio naujienos
Help
2022 Rugpjūtis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar jums įdomu, kodėl pykstasi rajono valdžia?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Tikra meilė tautybės nepaiso

  • Aldona KAREČKAITĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2006-07-21

Kretingoje gyvenančius Niną ir Kazimierą Valevičius likimas suvedė toli nuo Lietuvos – Tomske. Nuo tada jie kartu jau penkiasdešimt metų.

Nina ir Kazimieras Valevičiai atšventė auksines vestuves. Per kartu praleistus penkiasdešimt metų jiems teko patirti Sibiro šalčius ir Krymo karščius.

Pasak pono Kazimiero, Tomske jie abu dirbo medienos apdirbimo gamykloje. Jis darė langus ir duris, ji dirbo prie staklių.

Pirmoji pažintis prasidėjo šokiuose. Kartą šokiai anksti baigėsi, o septyniolikmetei Ninai norėjosi dar pašokti. Kazimieras, kuriam tada buvo devyniolika, nedvejodamas pasakė žinantis, kur dar vyksta šokiai, ir pakvietė Niną ten užsukti.

- Aš nežinojau jo vardo, todėl, kai jis pasisakė esąs Kazimieras, nustebau išgirdusi tokį neįprastą vardą,- prisiminusi tuos laikus sakė N.Valevičienė.

Kitą dieną jis Niną pakvietė į Maksimo Gorkio vardu pavadintą kino teatrą pažiūrėti filmo. Valevičiai iki šiol pamena ne tik kino teatro, bet ir filmo pavadinimą.

Anot ponios Ninos, Kazimieras bilietus nupirko beveik pačiame salės gale. Tuomet ji, būdama be akinių, filmo beveik nematė ir pasibaigus filmui apie jį nieko negalėjo pasakyti. Tačiau vėliau Kazimierui apie tai prisipažino. Nuo tada jie bilietus pirkdavo arčiau ekrano.

Kazimieras gyveno Tomsko pakraštyje, o ji su mama – miesto centre.

Kazimieras, dar būdamas vienuolikmetis, neteko tėvų. Mama už ryšius su partizanais buvo nuteista kalėti 25 metus ir nužudyta Klaipėdos kalėjime. Tėvo likimas, kuris nepriklausomos Lietuvos laikais Kretingoje dirbo policijos viršininku, taip pat nebuvo geresnis – užėjus sovietams jis buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę Vilniuje, kur buvo leidžiami sveikatai pavojingi vaistai. K.Valevičius nežino, kur palaidoti jo tėvai.

N.ir K.Valevičiai išdraugavo keturis mėnesius. Santuoką įregistravo 1956 metų rugsėjo 20 dieną. Ponia Nina sako, jog puikiai pamena tą dieną – įregistruoti santuoką iš darbo jie buvo išleisti tik trims valandoms. Neturėjo ir puošnių rūbų, automobilio – važiavo tramvajumi.

Tik po kiek laiko namuose Nina slapta buvo pakrikštyta, ir jų bažnytinė santuoka įtvirtinta.

1959 metais Kazimieras pradėjo dirbti vairuotoju.

- Kartais tekdavo miegoti mašinos kabinoje, kai lauke spigindao 50 – 60 laipsnių šaltis,- sakė K.Valevičius.

Šaltyje praleistos naktys atsiliepė sveikatai - pateko net į ligoninę. Gydytojai patarė keisti klimatą, ir jie pasekė draugų pavyzdžiu - 1975 persikraustė gyventi į Krymą. Ten K.Valevičius dirbo autobuso vairuotoju. Dažnai tekdavo važiuoti iš Simferopolio į Sevastopolį. Vasarą būdavo neapsakomai karšta – prisiglaudus prie įkaitusio autobuso lango rėmo likdavo net žymės. Žiemą būdavo kita problema – važiuojant nebarstytais kalnų keliais, stabdant autobusą nukentėdavo padangos. Kartais vieno reiso metu padangas tekdavo keisti net tris kartus.

1990 metų balandžio 27 dieną Valevičiai parvyko gyventi į Kretingą, kur 1937 metais gimė Kazimieras. Pirmas dienas šeima glaudėsi pas Kazimiero pusbrolį. Laikui bėgant, šeima pasistatė namą.

- Kur tik begyvenome – visur statėme savo namą. Net vasarnamį ant Obės kranto turėjome pasistatę,- sakė K.Valevičius.

Ponia Nina teigė nebijojusi vykti gyventi į Lietuvą. Pasak K.Valevičiaus, ji buvo net to grįžimo iniciatorė. N.Valevičienė viską supranta lietuviškai, tačiau kalbėti pati nesiryžta. Ji įsitikinusi, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus ir teigia, kad Lietuvoje jai gyventi gera. O tai, kad jie kartu pragyveno 50 metų ir atšventė auksines vestuves,– abiejų nuopelnas.

N.ir K. Valevičiai užaugino du sūnus –Viktorą ir Kazimierą. Susilaukė trijų anūkų ir vieno proanūkio.

Anot pašnekovės, svarbiausia – šeima visur ir visada turi būti kartu. Kad galėtum kartu pragyventi pusšimtį metų, dar reikia supratingumo, o kartais - mokėti ir nusileisti.

- Pamenu, mama sakydavo, jog vienas šeimoje turi būti kaip ugnis, o kitas - kaip vanduo, kad prireikus tą ugnį galėtų užgesinti,- sakė pašnekovė prisipažindama, jog kartais jie abu labiau primena ugnį.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas