Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar gerai laistomos rajono žvyruotos gatvės?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Šią savaitę iš Kretingos rajono kilusio garsaus skulptoriaus Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje viešintis jo sūnus Žanas Kristofas Mončys prisimena savo vaikystės namus Paryžiuje: pilnus tėvo meno kūrinių, kurie tapo neatsiejami nuo jo gyvenimo ir nepajudinamai įsitvirtino prisiminimuose.

Antano Mončio sūnui Žanui Kristofui Mončiui lietuvybė – itin svarbi. Į Lietuvą jis atvyksta kartu su vaikais. Jo dukrai Roksanai tebuvo trys mėnesiai, kai pirmą kartą apsilankė Palangoje.

„Grįždamas iš mokyklos užsukdavau į tėvo ateljė. Visi jo kūriniai, darbai buvo mano kasdienybės dalis. Viskas atrodė natūralu. Vienas su tėvu gyvenau nuo vienuolikos metų. Pamenu, kaip vakarais jis braižydavo eskizus. Aš taip pat braižydavau. Tačiau tėvo keliu nepasukau. Jis buvo talentingas menininkas. Mano motinos giminėje taip pat buvo ne vienas garsus skulptorius. Atrodytų, mano ateitis turėjo būti nulemta. Bet man buvo nejauku pasirinkti skulptoriaus specialybę – netikėjau galįs pranokti savo giminaičių talentą, tad nusprendžiau, kad nedarysiu gėdos ir pasirinksiu kitokį gyvenimo kelią“, - pasakojo buvęs komedijos aktorius, dabar režisierius, pjesių autorius, seminarų vadovas Ž.K.Mončys.

Pasak jo, tėvas turėjo didžiulę įtaką sūnui formuojantis kaip asmenybei ir kuriant savo gyvenimą. Kai Ž.K.Mončiui buvo 23-eji, tėvas jį užrašė į teatro kursus. Tuomet jaunuolis studijavo istoriją universitete.

„Tai ir nulėmė tai, kas esu dabar. Niekuomet nesimokiau rimtoje, tikroje aktorių mokykloje. Teat-ro išmokau pačiame teatre. Neturėjau jokių teorijos pagrindų, patirties sėmiausi praktiškai – vaidindamas, būdamas teatro pasaulyje. Tik sukaupęs pakankamai patirties, perėjau prie teorinių dalykų“, - kalbėjo Ž.K.Mončys.

Šiuo metu jis – ne tik režisierius, pjesių autorius. Ž.K.Mončys rengia kursus valdžios pareigūnams, karininkams, kaip kalbėti prieš minią, kaip valdyti savo gestus, mimiką, kaip kalbėti kilus skandalams, neramumams.

„Aš štai mokau žmones kalbėti. Savo tėvą gi prisimenu kaip nekalbų žmogų. Tačiau apgalvotai ištarti jo žodžiai visuomet būdavo vertingi. Daug kalbėti tėvas galėdavo apie Lietuvą. Pamenu vieną ypatingą vakarą, tiksliau - naktį. Baigiau gimnaziją ir vieną gegužės vakarą mudu su tėvu susėdome pasikalbėti apie mano ateitį. Šiek tiek išgėrėme ir prašnekėjome net visą naktį“,- prisimena Ž.K.Mončys.

Nors lietuviškai kalba labai mažai, Ž.K.Mončys pasakojo, kad lietuviškumas visuomet buvo šalia ir su juo. Pirmą kartą Lietuvoje jis apsilankė 1988 metais, būdamas 35-erių. “Tuomet ir pajaučiau, kad aš turiu dvi puses – lietuviškąją ir prancūziškąją. Nemokėjau lietuviškai, tačiau jau tuomet suvokiau, kad lietuvybė turi ir kitus kelius. Šalia manęs visada buvo lietuviška mitologija, vaidinau lietuviškus padavimus ir pasakas, šokau lietuviškus šokius, mano tėvas iliustravo Oskaro Milašiaus knygas – tad ir lietuvių literatūra man nebuvo svetima. Neužtenka išmokti kalbėti. Lietuviškumo jausmą reikia turėti savo širdyje“, - sakė Ž.K.Mončys.

A.Mončys nesitikėjo, kad jo palikuonys kada nors galės aplankyti jo tėvynę - Sovietų Sąjungoje Lietuva tarsi buvo išbraukta iš istorijos. Tačiau menininko sūnus į Lietuvą gali ne tik atvažiuoti pats – jis į gimtąją tėvo šalį atsiveža ir savo vaikus: devynerių Feliksą ir šešiametę Roksaną.

„Dukrai buvo vos trys mėnesiai, kai pirmą kartą ją atsivežiau į Lietuvą. Šiame name-muziejuje mano vaikai jaučiasi tarsi namuose ir vadina šią vietą taip pat namais. Pasakoju savo vaikams apie Lietuvą. Jiems Palangos paplūdimys, parkas kelia didžiulį susižavėjimą. Tačiau turiu ir kitų tikslų: noriu, kad ne tik mano vaikai žinotų apie Lietuvą ir garsų savo senelį. Noriu, kad mano tėvo darbus pažintų ne tik lietuviai, bet ir Prancūzija“, - kalbėjo Ž.K.Mončys.

Pasak jo, A.Mončys buvo tikras skulptorius, palikęs daugybę darbų.Tačiau jis buvo prastas prekybininkas – savo kūrinių net neregistruodavo. Vis dėlto meninis palikimas toks didelis, kad Ž.K.Mončys Pary-žiuje surengė dvi tėvo darbų parodas. Jos sulaukė menininkų, specialistų, žinovų dėmesio. Nors darbų kainos buvo aukštos, pirkėjų atsirado. Vieną kūrinį už 18 tūkst. eurų įsigijo vienas didžiausių Paryžiaus muziejų.

Didžiausiu parodų laimėjimu Ž.K.Mončys vadina tai, kad jo tėvo kūryba susidomėjo Matilda Desvages.

„Ši moteris ėmė rinkti medžiagą apie mano tėvą. Darbą ji dirbo aštuonerius metus. Sorbonos universitete ji pristatė tezes apie tėvo gyvenimą, parašė mokslinį darbą apie menininko kūrybą. Ji atrado kūrinių, apie kuriuos nežinojau net aš. Dabar M.Desvages apie mano tėvą žino daugiau, negu aš. Darbas bus išverstas ir į lietuvių kalbą. Tai labai svarbu, nes noriu, kad garsas apie mano tėvo darbus pasklistų kuo plačiau. Noriu atidaryti tik-rą muziejų, kuriame lankytojai galėtų susipažinti ne tik su mano tėvo darbais, bet ir kitų menininkų kūryba. Be to, tikiuosi ir linkiu, kad A.Mončio namų-muziejaus Palangoje veikla plėstųsi ir imtųsi dar daugiau iniciatyvų“, - apie ateities planus kalbėjo Ž.K.Mončys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas