|
|
|
Operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ – svajinga kelionė į Rytus
Gegužės 23, 24 ir 29 dienomis, minint valso karaliaus Johano Štrauso (Strauss) jaunesniojo 200-ąsias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys Lietuvoje pirmą kartą statomą operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. Operetės siužetas nukels į rytietiškų pasakų pasaulį, kur meilė, kaip ir dera operetėje, triumfuoja nepaisant jokių kliūčių. J. Štrauso operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ yra pirmosios kompozitoriaus sukurtos operetės „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“, su kuria jis debiutavo 1871 metais Vienos teatre, perdirbtas kūrinys. Parašyti visiškai naują libretą šiai dviejų veiksmų su išplėtotu prologu operetei buvo patikėta patyrusiems dramaturgams Leo Steinui ir Karlui Lindau, o muziką iš originalios operetės jau po kompozitoriaus mirties perdėliojo bei aranžavo šio teatro dirigentas ir operečių kūrėjas Ernstas Reitereris. 1906 m. birželio 15 d. Vienos teatro scenoje pastatyta naujoji Štrauso operetė tokiu būdu įgijo ir naują pavadinimą – „Tūkstantis ir viena naktis“. Operetę Lietuvos publikai pristatys tarptautinė kūrėjų komanda: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas Leonardas Charlas Prinsloo (Austrija), scenografas Carlos Santos Cabrera (Ispanija), šviesų dailininkas Edvardas Osinskis ir kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė. Apie pasiruošimą premjerai ir scenos užkulisių paslaptis – scenografo Carlos Santos Cabreros pasakojimas: – Ruošdamasis operetei „Tūkstantis ir viena naktis“, daugiausia dėmesio skyriau magiškos atmosferos kūrimui. Esminė šio kūrinio dvasia – pasakojimų ir istorijų žavesys, kur vaizduotė tampa pagrindiniu nematomu veikėju. Iš šios idėjos kilo visa sceninės estetikos koncepcija: norėjau panardinti žiūrovą į pasakojimą taip, kad jį vestų jo paties vaizduotė. Nesvarbu, ar esame Arabijos dykumose, paslaptinguose Rytų miestuose, ar svajonių pasaulyje – tai kelionė, kurioje vieta nėra svarbi, nes tikroji erdvė gimsta žiūrovo vaizduotėje. Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ siužetas vyksta keliose skirtingose vietose, tačiau daugumai scenų užtenka vienos transformuojamos erdvės – rūmų. Vienas didžiausių iššūkių buvo sukurti kalnų erdvę, kuri savo prigimtimi visiškai skiriasi nuo rūmų ir, atrodytų, reikalauja radikalaus scenos perstatymo. Tačiau pasitelkę savo magišką ginklą – vaizduotę – sukūrėme sprendimą, leidžiantį žiūrovus perkelti į tas kalvas be didelių fizinių pokyčių scenoje. Labai svarbų vaidmenį atlieka apšvietimas, kuriamas šviesų dailininko Edvardo Osinskio. Kaip dramaturginis elementas, apšvietimas tampa galingu įrankiu, kuris leidžia perkelti žiūrovą iš vienos atmosferos į kitą. Taip pat pačioje scenografijoje gausu šviesesnių ir tamsesnių erdvių – tai suteikia galimybę stipriau išryškinti dramatinius momentus ir kurti emocinius perėjimus tarp scenų. Darbas šiame teatre pasižymi aukšta kokybe techniniu ir žmogišku aspektais, bendradarbiaujant su režisieriumi Leonardu Prinslo, – tai jau trečiasis mūsų bendras projektas. Vienas maloniausių kūrybos momentų man buvo scenos erdvės komponavimas remiantis geometriniais raštais, įkvėptas arabų architektūros estetikos. Taip pat labai džiaugiuosi kalnų scena – ji man pačiam kelia stiprių emocijų ir tikiuosi, kad sužavės ir žiūrovus. Šios operetės scenografijoje siekiau sukurti estetinę arabų architektūros sintezę, pasitelkdamas geometriją, spalvas ir medžiagas – ypač baltą ir auksinę. Šios spalvos padeda perteikti turto, prabangos ir socialinės klasės temas. Tikiuosi, kad žiūrovai įsitrauks į istoriją ir mėgausis vaizdu scenoje, kuris pažadina vaizduotę ir perkelia mus į magišką, simbolių kupiną arabų pasaulį. Noriu, kad šie vaizdai suteiktų žiūrovams jausmą, jog jie yra ne tik stebėtojai, bet ir šio magiško pasaulio dalyviai.
Klaipėdos muzikinio teatro informacija
|
|