|
|
|
Šeši profesionalo priesakai kurti pradedančiam jaunuoliui
Garsus mūsų krašto dailininkas siurrealistas 54-erių Andrius Miežis sakė neretai socialinėje erdvėje sulaukiąs jaunųjų menininkų ar moksleivių pasiteiravimų apie jų darbų kokybę. „Jaunimui įdomu, kokie yra jų gebėjimai, ar verta jiems siekti menininko karjeros, jei taip – kaipgi tai turėtų vykti“, – sakė A. Miežis, nusprendęs atvirai iškloti savo nuomonę ir patirtis apie menininko status quo – išlaikytą poziciją. Nesivaikyti talento, kurio neturi Šiuo metu kūrybines atostogas Nidoje leidžiantis A. Miežis sakė, kad po pabuvimo gamtoje – kopose, miškuose, kurių labai pasiilgsta, po savotiškos pauzės, kuri jam būtina, vėl grįšiąs prie įprasto kūrybos proceso. „Gamta nuramina, padeda sudėlioti ir atkurti vidinę tvarką. Gamta nemoko, kaip gyventi, ji moko kaip būti. Jausti būtį, mokėti būti su savimi yra labai svarbu“, – akcentavo dailininkas, 30 metų kuriantis savitu, drąsiu stiliumi, ir tuo išgarsėjęs visoje Lietuvoje. „Mintimis su jaunimu dalinuosi iš savo, o ir kitų menininkų patirties, žinodamas jų kelius ir klystkelius, kuriais praeina dauguma dailininkų. Gal muzikantams yra kitaip...“, – svarstė kūrėjas. Jis išdėstė savo požiūrį, kuris ampa savotiškais priesakais pradedančiam kurti jaunuoliui: „Visų pirma, kai vaikystėje artimieji tau sako, kad esi neįtikėtinai gabus, turėk mintyse, kad jie iš begalinės meilės galimai tau pataikavo, norėdami ir patys tavimi didžiuotis, o tuo pačiu ir tave motyvuoti. Tai tikrai gražu, bet nebūtinai siejasi su realybe. Tavo gebėjimų kokybę gali įvertinti tik nesuinteresuoti ir nešališki asmenys, iš pradžių galbūt meno mokyklos, vėliau dailės akademijos pedagogai ar netgi socialiniai tinklai.“ Šias mintis A. Miežis sustiprino, paminėdamas japonų animacinį filmą šia terma „Raudonas vėžlys“: jo siužetas pasakoja apie jaunuolį, kurio tėvai giria jo talentą, nors šis juo neapdovanotas. Tuo įtikėjęs jaunuolis iššvaisto visą gyvenimą, besivaikydamas talento, kurio neturi. Masė klonuotų menininkų Kitos dailininko jaunuoliams skirtos mintys: „Suvok, kad šiais laikais nesuprastų menininkų nebebūna. Lygiai kaip nebebūna ir visų mylimų menininkų. Visiems geras ir įdomus nebūsi, nėra pasaulyje tokio kūrinio, dėl kurio aikčiotų visi. Trečia, talentingų žmonių yra labai daug. Gabiai nukopijuoti ąsotį ar atlikti svetimą kūrinį yra daug galinčiųjų. O štai pačiam sukurti – kitas reikalas. Kūrybai vien talento nepakanka. Kad kūrinys taptų menu, reikia drąsos, intelekto, erudicijos, gebėjimo save pateikti ir, žinoma, talento, kas realiai yra amato sinonimas. Amato ar technologijų įvaldymas nėra talentas. Ketvirta – nesistenk būti originalus, nes tai nenatūrali, spekuliatyvi asmenybės simuliacija. Tai teatrališka poza, siekiant žūtbūt, bet kokia kaina išsiskirti iš minios. Jaunystėje ir aš perėjau tą periodą, kai atrodė, kad esi tuo, kaip atrodai, ir tavo elgesys atitinka tuo laikmečiu vyraujančius originalumo kanonus. Taip, originalumas turi kanonus, tai – mados ir tendencijos mene. Realiai tai bandos instinktai, neva darantys tave išskirtiniu ir originaliu. Todėl tiek sovietmečiu, tiek dabar matome nemažą masę tarsi copy paste klonuotų menininkų. Būk savimi. Žinau, tai nėra lengva, nes užvaldo stipri baimė atrodyti kvailai, banaliai ir neįsipaišyti į einamuoju metu vyraujančias meno konjunktūras. Bet, būdamas savimi, esi organiškas ir unikalus. Mes kiekvienas turime individualią gyvenimo patirtį ir būtent tuo esame įdomūs. Svarbu, ar esi įdomus sau, nes niekada nebūsi įdomus visiems. Tai – konstanta, galiojanti netgi Nobelio premijos laureatams.“
Niekada neatrask savęs Penkta – žavėtis autoritetais, o po to nusigręžti nuo jų. Visada įdėmiai ieškoti, tačiau neužstrigti ties viena asmenybe. „Niekada neatrask savęs, nes taip užtrenksi duris į savęs pažinimą. Domėkis net neįdomiais dalykais. Klysk. Daryk klaidas, net jei kiti sukios pirštą ties smilkiniu. Kartais, nuklydęs nuo magistralės, už brūzgynų gali atrasti nuostabias lankas su zebriukais ar kakojančiais zefyriukais. Neleisk vaizduotei ir kūrybai apipelkyti. Neverta apsimetinėti, kad savojo kelio atradimas yra gulbės giesmė. Kai menininkas sako, kad atrado save, tuomet matai jo begalinį tiražavimą „tą patį per tą patį“. Kūrybinė impotencija neturėtų būti dangstoma neva stabiliu nuoseklumu. Šešta – protarpiais stenkis dykinėti. Tokiais zyliojimo momentais tu atveri protą naujoms idėjoms. Įkvėpimas niekada neaplanko stenant prie drobės. Asmeniškai man geriausios idėjos gimsta gamtoje, gryname ore. Ir septinta – nebijok būti infantiliai banaliu, nes neretai paviršiuje daugiau gelmės negu dugne. Neverta imituoti pseudo intelektualumo ten, kur jis visiškai nereikalingas. Apskritai, kūryboje bandant apsimesti intelektualesniu negu esi, visada kvepia priplėkusiu snobizmu. Aš kelis kartus autoservise bandžiau imituoti, kad neva suprantu kažką, kas yra po automobilio kapotu. Iš darbuotojų žvilgsnių supratau, kad atrodau apgailėtinai. Spekuliacijos gana aiškiai iššifruojamos. Pabaigai – menininko profesija vienišiausia profesija pasaulyje. Turi nebijoti likti–būti–pasilikti vienas. Vienas su savimi. Turi būti įdomiausia ir geriausia kompanija sau, o kūryboje geriausia savo versija. Nesiek pripažinimo. Jis tave susiras pats“, – patikėti išdėstytomis mintimis ragino idėjų nuolat ieškoti nepailstantis A. Miežis.
|
|
