Neįteisintus vandens gręžinius gyventojai turės likviduoti

Vydmantiškė naujo kvartalo gyventoja Liuda Monstavičienė dėkinga kaimynui, kad neteks likviduoti sodyboje įrengto gręžinio ir mokėti baudos.

Balandžio 30 d. baigė galioti Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuriuo 3 metus buvo pratęstas nelegalių gręžinių registravimas. Nuo 2022 m. Lietuvos geologijos tarnyba gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įteisinti gręžinius. Daugiausia gręžinių įteisinta Vilniaus rajone – apie 700, Kretingos rajone – 22, kaimyniniame Klaipėdos rajone – 151.

Teks ne tik likviduoti, – ir sumokėti baudas

Nuo gegužės 1 d. prašymų įteisinti nelegalius gręžinius Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nebepriima, tačiau visi iki tol gauti prašymai bus išnagrinėti, o juos pateikusiems, bet negavusiems patvirtinimo, kad gręžinys įteisintas, papildomai nieko daryti nereikia. Baigiantis terminui LGT gavo itin daug paraiškų, vien balandžio mėnesį jų buvo gauta beveik 6 tūkst. LGT informavo, kad neišnagrinėta yra apie 8 tūkst. prašymų ir kad ši procedūra užtrūkti gali keletą artimiausių mėnesių ar iki pusmečio. Ar gręžinys registruotas žemės gelmių registre, pasitikrinti galima LGT interneto puslapyje paspaudus nuorodą: Gręžinių žemėlapis.

Kiek Kretingos rajone buvo, liko neįteisintų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių (dar vadinamų „Vandens adata“, Abisinijos pompa, mini gręžiniu), duomenų nėra. Tikėtina, kad ne visi gręžinių turėtojai žinojo apie laikinojo įstatymo galimybes, spėjo jomis pasinaudoti. Pasibaigus 3 metų terminui, gyventojai nelegalius gręžinius privalo likviduoti dar sumokėdami paskirtą baudą, galinčią siekti ir iki 300 eurų. Iki š. m. balandžio 30 d. įteisinimo procesas buvo supaprastintas, nereikėjo gręžinio vandens tyrimų, mokėti už gręžinio pasą. Gręžinių registracija svarbi saugant brangų šalies turtą – gėlą požemių vandenį nuo užteršimo.

Gręžinį įregistravo per teismus

Pagal 3 metus galiojusį laikinąjį gręžinių įteisinimo įstatymą, gręžiniui įteisinti gyventojas pirmiausia kreiptis turėjo į Savivaldybę ir gauti Savivaldybės pritarimą gręžinį naudoti. Gavus pritarimą reikėjo teikti paraišką LGT, kad įregistruotų gręžinį.

Sigitas Bliūdžius prašymą dėl pritarimo naudoti gręžinį, esantį jo žemės sklype Pušų g. Vydmantuose, Kretingos rajono savivaldybei įteikė 2023 m. lapkritį. Savivaldybė pritarimo nedavė, argumentuodama, kad pagal namui statyti išduoto leidimo sąlygas, su kuriomis S. Bliūdžius sutiko, kol būsią pastatyti centralizuoti vandens tiekimo tinklai, geriamuoju vandeniu apsirūpinti turės iš Detaliuoju planu numatyto bendro kvartalo gręžinio. Bendro kvartalo gręžinio, dargi parengtos jo projektinės dokumentacijos nėra lig šiolei, nebuvo ir 2022-aisiais, kai, siekdamas užbaigti savo gyvenamojo namo statybą, S. Bliūdžius sodyboje įrengė požeminio vandens gręžinį ir kreipėsi į Savivaldybę leidimo koreguoti detalųjį planą. Leidimo plano korekcijai negavo.

Pagal tebegaliojančio Specialiojo plano sprendinius, naujo Vydmantų gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams (teritorijos schemoje pažymėta šauktuku – red. pastaba.) vienintelė galimybė apsirūpinti vandeniu – išsikasti šulinį.

Po jam nepalankios Kretingos rajono savivaldybės 2023 m. lapkričio 15 d. išvados vydmantiškis nepasidavė, lapkričio 16 d. vėl kreipėsi į Savivaldybę pakartotinai prašydamas pritarimo leisti naudoti gręžinį, įsipareigodamas namą prijungti prie kvartalo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros, kai tik ji būsianti pastatyta. Į šią naują paraišką Savivaldybė S. Bliūdžiui neatsakė.

Tam, kad pasinaudotų laikinojo įstatymo suteikta galimybe įregistruoti gręžinį, Kretingos rajono savivaldybės išvadą nepritarti gręžinio naudojimui S. Bliūdžius apskundė Regionų administraciniam teismui. Teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu gyventojo skundą atmetė, įvertinęs, kad pagal Kretingos rajono Specialiojo plano sprendinius ginčo teritorija patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną, kurioje individualių vandentiekio tinklų statyba negalima. Teismas neatsižvelgė, kad Specialiojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti, kad artimiausia įmonės „Kretingos vandenys“ vandentiekio trasa nuo S. Bliūdžio sklypo nutolusi, 1,260 km atstumu, kad kvartalinio gręžinio irgi nėra.

Nesutikęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, S. Bliūdžius jį apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad S. Bliūdžius turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą, nes Savivaldybės bendrovė „Kretingos vandenys“ ir Savivaldybė neužtikrina geriamojo vandens tiekimo Vydmantų naujų gyvenamųjų namų kvartalui, kuriame yra ir pareiškėjo žemės sklypas su gyvenamuoju namu. Teismas akcentavo, kad suplanuotoje viešo vandens tiekimo teritorijoje tam reikalinga infrastruktūra turi būti ne tik numatyta planavimo dokumentuose – Specialiajame plane, bet ir įrengta arba įrengiama reikalaujant ja naudotis. Tačiau naujame Vydmantų gyvenamųjų namų kvartale Specialiojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti ir artimiausiu metu net neplanuojama pradėti juos vykdyti. O detaliajame plane nurodytas kvartalo arterinis gręžinys, turintis gėlu geriamuoju vandeniu aprūpinti visą nuosavų gyvenamųjų namų kvartalą, tikėtina, niekada nebus įrengtas. Teismas pripažino, kad S. Bliūdžius neturi galimybės savarankiškai įrengti kvartalo gręžinį ar prisijungti prie už 1,260 km esančios vandentiekio trasos ir jo sklype išgręžtą gręžinį prilygino Savivaldybės suplanuotam kvartaliniam gręžiniui. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2025 m kovo 12 d. nutartimi panaikino S. Bliūdžiui įteisinti gręžinį trukdžiusią Kretingos rajono savivaldybės 2023 m. lapkričio 15 d. išvadą. Pagal teismo nutartį Savivaldybė S. Bliūdžiui turėjo atlyginti 561,38 eurus bylinėjimosi išlaidų.

„Kainavo sveikatos, sugaišau laiko. Visgi suspėjau gręžinį įregistruoti“, – sakė S. Bliūdžius.

Paskutinėmis besibaigiančio termino dienomis paraginta kaimyno dokumentus gręžiniui įteisinti Savivaldybei ir LGT pateikti spėjo kita šio kvartalo naujakurė, 84-erių Liuda Monstavičienė. „Nežinojome ir nežinotume apie jokią registraciją, gerai, kad kaimynas pranešė“, – sakė moteris, dabar laukianti LGT patvirtinimo, kad gręžinys įteisintas. L. Monstavičienė pasakojo, jog pradžioje sodyboje išsikasė šulinį, šešis rentinis suleido ir vandens jame nebuvo, todėl gręžinį gręžė. „Be vandens negyvensi“, – tarė ji.

• Rašyti komentarą (13)