|
|
|
Galvos svaigimo priežastis – iš vietos pajudėję otokristalai
Su laikraščio redakcija susisiekusi 54-erių Jolanta (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo susidūrusi su labai stipriu galvos svaigimu ir pykinimu. Moteris, vėliau sužinojusi, kad tai – gerybinis galvos svaigimas, nė neįtarė, kad šis sutrikimas, labai panašus į žemo kraujospūdžio ar sutrikusios kraujotakos būseną, yra gydomas paprastais pratimais, nors anaiptol ne visi apie tai žino. Po nakties – galvos svaigimas „Maždaug dvi savaites jutau galvos svaigimą, ypač atsikėlus po nakties ir lipant iš lovos vis mėtydavo į šonus. Dieną išsivaikščiojus palengvėdavo. Atrodė, kad tiesiog sutrikusi kraujotaka, nes dieną lyg ir praeidavo“, – pasakojo Jolanta, vildamasi, kad visa tai praeis, todėl į medikus nesikreipė. Tikėdamasi, kad aktyviai pajudėjus šis, kaip ji manė, kraujotakos sutrikimas praeis, norėdama ją suaktyvinti, moteris savaitgalį nusprendė žoliapjove nupjauti žolę. Buvo karšta vasaros diena, negailestingai kepino saulė ir, pradėjus darbą, Jolantai labai stipriai ėmė svaigti galva, aptemo akys, pykino. „Buvo toks jausmas, kad tuoj nualpsiu, vos spėjau grįžti į kambarį ir atsigulti į lovą, bet ir atsigulus nebuvo lengviau – visas kambarys sukosi ratu. Medicinos mokslus studijavęs sūnus įtarė, kad man gali būti „pabėgęs“ ausies kristalas, bet pirmą sykį girdėdama, kaip man tuomet atrodė, tokią nesąmonę, su iškviestu greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvykau į priėmimą. Ten praleidus 5 valandas, per kurias man buvos skirtos lašinės, šiek tiek pagerėjo, bet galva vis tiek svaigo“, – prisiminė Jolanta, kurią tąsyk išleido namo. Savo įtarimus pasitikrinęs pašnekovės sūnus, vis dėlto ėmėsi mamai padėti. Jolanta tam nesipriešino. Visų pirma buvo nustatyta, kurios pusės vidinėje ausyje iš savo vietos yra išjudėję kristalai. Tuomet buvo atlikti tam tikri pratimai, po kurių Jolanta pasijuto puikiai, nors prieš tai be galo svaigo galva, ją pykino, moteris vėmė. Sutrikimas dažnesnis moterims Susisiekus su Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologe, surdologe ir otoneurologe Marija Lebedeva, ji paaiškino, kad liga vadinasi gerybiniu galvos svaigimu, arba GPPV. Tai dažniausia galvos svaigimo priežastis, atsirandanti amžėjant. „Maždaug 20 proc. žmonių, besikreipiančių dėl galvos svaigimo, diagnozuojamas GPPV, o vyresniame amžiuje – net 40 proc. Šis sutrikimas dažniau kamuoja moteris ir su amžiumi jį patirti tikimybė didėja“, – paaiškino gydytoja. Įtakos atsirasti GPPV neturi nei žmogaus darbas, nei veikla ar laisvalaikis, žmogus gali būti ir akrobatas, ir alpinistas. Kartais įtakos gali turėti paveldimumas, tam tikri anatominiai niuansai, taip pat, jei trūksta vitamino D ir žmogus mažai vartoja kalcio turinčių produktų, tarkime, pieno ir jo produktų. Dar įtakos gali turėti moters organizme vykstantys įvairūs hormoniniai svyravimai: nėštumo metu, pagimdžius, prieš menopauzę ar per ją, taip pat – per pakaitinę pakaitinės hormonų terapiją. Anot M. Lebedevos, ligos simptomai dažniausiai atsiranda arba naktį, arba rytą, tik atsibudus. Pasak gydytojos, labai svarbu atkreipti dėmesį į svaigimą, kuris atsiranda staiga, ypač po tam tikro galvos judesio – apsivertus ant šono, užvertus galvą į viršų ar pasilenkus šlepečių, kai prasideda stiprus sukamojo pobūdžio galvos svaigimas, trunkantis 10–15 sekundžių. Kristalams atstatyti – Epley manevras „Šios ligos mechanizmas yra toks: mūsų vidinės ausies vestibuliariniame aparate yra pailgasis maišelis, kuriame esantys kalcio kristalai, vadinami otolitais, padeda jausti gravitaciją. Bet jei dėl kažkokių priežasčių jie atsikabina, iš pailgojo maišelio gali patekti į pusratinius kanalus ir judinant galvą jaučiame galvos svaigimą“, – paaiškino gydytoja M. Lebedeva, pridūrusi, kad viešojoje erdvėje yra nemažai vaizdo medžiagos, kai namų sąlygomis, kartojant pratimus, vadinamus Epley manevru, išėjusius iš vietos kristalus galima atstatyti. Tik, anot, specialistės, labai svarbu įsitikinti, kurioje vidinėje ausyje jie yra iškritę. Jei, pavyzdžiui, žmogui verčiantis ant kairiojo šono ar staiga galvą pasukus į kairę pusę ims stipriai svaigti galva, vadinasi, kristalas iškritęs kairėje pusėje. Tuomet bus daromas kairiajai pusei skirtas Epley manevras. Otoneurologas – dar gana reta specializacija „Jei pacientas nežino apie šį GPPV sutrikimą ir pajutęs galvos svaigimą kreipiasi į savo šeimos gydytoją, pastaruosius kelerius metus matau, kad šeimos gydytojai jau pradeda atpažinti šį sutrikimą, ypač, jei pacientas pamini, kad galva ima svaigti tam tikrose pozicijose. Specialistams šeimos gydytojai dažnai jau ir atsiunčia pacientus įrašę gerybinio galvos svaigimo diagnozę. Kad patys šeimos gydytojai darytų atstatymus pagal Epley manevro metodiką, gana retas reiškinys, nes jie arba duoda pacientui lankstinuką su informacija, arba siunčia pas specialistą“, – sakė M. Lebedeva, pridūrusi, kad otoneurologas tikrai moka padaryti Epley manevrą. Beje, kai kurie neurologai šį manevrą irgi moka atlikti, kaip ir kai kurie LOR gydytojai. Norėdami 100 proc. užsitikrinti pagalbą pacientai vis dėlto turėtų registruotis pas otoneurologą. Paklaust, kiek tokių specialistų dirba Lietuvoje, otoneurologė M. Lebedeva buvo atvira – tokių gydytojų nėra daug: Klaipėdoje – 2, Kaune – 4, Vilniuje – 5–6 tokie specialistai.
--- Otoneurologija – otorinolaringologijos šaka, nagrinėjanti smilkinkaulio bei išorinės, vidurinės ir vidinės ausies ligas, kurios pasireiškia klausos, pusiausvyros sutrikimais, ūžesiu ausyse ir kt. simptomais. Otoneurologas yra LOR gydytojas, kurio specializacija – vidinės ausies, vestibuliarinio aparato ir klausos sutrikimai.
|
|
