Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopos bepiločių orlaivių skyriaus vadas Aidas Šmaižys šaulius moko ne tik skraidyti dronais, bet ir juos surinkti.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305 šaulių kuopoje daugiau kaip metus veikia bepiločių orlaivių (dronų) pilotų skyrius, kurio šauliai ne tik dalyvauja įprastoje organizacijos veikloje, bet ir mokosi valdyti, konstruoti bepiločius orlaivius. „Stebėdamas karo Ukrainoje eigą supratau, kaip svarbu mokėti valdyti dronus, nes jie kare keičia veiksmų eigą“, – akcentavo bepiločių orlaivių skyriaus vadas Aidas Šmaižys.

Pritaiko žinias ir įgūdžius

Ilgą laiką LŠS atliko jiems įprastas funkcijas – rengė kovinius būrius ir komendantinius LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetus. Nuo šių metų sausio 1 d., pasikeitus LŠS veiklos reglamentavimui, organizacijoje rengiami įvairių sričių specialistai, kurių žinios ir įgūdžiai jau pritaikomi šalies ekstremaliose situacijose ir būtų svarbūs kilus neramumams. „Tokie vienetai naudingi ne tik kilus karui, bet ir taikos metu ekstremaliose situacijose padedant įvairioms valstybinėms institucijoms – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos policijai, kariuomenei“, –„Pajūrio naujienoms“ sakė LŠS vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Gediminas Latvys.

Vienas tokių vienetų – bepiločių orlaivių pilotų kuopos ir skyriai. Daugiau kaip metus toks skyrius veikia ir Kretingos generolo Vlado Nagevičiaus 305-ojoje šaulių kuopoje. „Besidominčių ir norinčių dalyvauti mūsų veikloje skaičius auga eksponentiškai“, – sakė A. Šmaižys.

Palangoje gyvenantis Aidas į Šaulių sąjungą įstojo prasidėjus karui Ukrainoje: „Tuomet supratau, kad nežinau, ką turėčiau daryti kilus neramumams, nes kariuomenėje niekada netarnavau, ilgą laiką dėmesį skyriau mokslams. Šaulių sąjunga padėjo suvokti, koks būtų mano vaidmuo karo akivaizdoje.“

Kretingos šaulys iš pradžių svarstė, kokioje organizacijos veiklos srityje galėtų pritaikyti savo gebėjimus. „Pagalvojau apie kibernetinį saugumą, tačiau tuo užsiimu kasdieniame savo darbe, todėl norėjosi veiklos, kuri taptų pomėgiu, – kalbėjo informacinių technologijų srityje dirbantis A. Šmaižys, supratęs, kad turimas žinias ir įgūdžius gali pritaikyti mokydamas kitus valdyti ir surinkti dronus. – Tuo metu suvokiau, kad dronas – daiktas, kuris keičia veiksmų eigą karo zonoje.“

Konstruojant bepiločius orlaivius pasitelkiamos programavimo, elektronikos, radijo ryšio, 3D spausdinimo žinios.

Mokėsi iš klaipėdiečių

Tapęs LŠS Kretingos kuopos nariu, A. Šmaižys pradėjo ieškoti informacijos apie dronistų mokymus mūsų šalyje, domėjosi kitų patirtimis ir sužinojo, kad bepiločiais orlaiviais jau skraido klaipėdiečiai šauliai. „Pirmą kartą nuvykome pas juos pasikalbėti, ką jie daro, kaip viską organizuoja. Po to jie mus pakvietė dalyvauti Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijoje rengtuose mokymuose. Į juos nuvykome su keliais šauliais bendraminčiais, mokėmės, kaip patiems iš komponentų surinkti FPV (pirmojo asmens vaizdo; angl. first personal view) droną“, – pradžią prisiminė jis.

Per mokymus Kretingos šauliai sukonstravo du dronus, kaip jie patys juokavo, dronams priskyrė ir vardus – Kuzia ir Seras. Pastarąjį kretingiškiai naudoja dar ir dabar. „Kuziai kiek nepasisekė. Tai buvo vienas pirmųjų mūsų bandymų, todėl natūralu, kad skrydis baigėsi nesėkmingai – ant žemės“, – pirmuosius bandymus ir klaidas prisiminė A. Šmaižys.

Norint pradėti konstruoti dronus, tenka įdėti daug pastangų – skaityti, žiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus. „Be lydinčio žmogaus, manau, sudėtinga įsivaizduoti, kaip reikėtų išmokti šio amato. Tikrai išreikščiau didelę pagarbą žmogui, kuris visiškai savarankiškai išmoktų surinkti FPV droną“, – mintimis dalijosi bepiločių orlaivių pilotas.

Mokymosi trukmė – individuali. Sulaukiant pagalbos iš jau patyrusių šaulių, surinkti droną ir valdyti galima išmokti pakankamai greitai. „Pradedantysis droną konstruoti gali apie 3–4 dienas, imlesnis surinks ir per dieną. Jau turint pakankamai žinių, greitis – spartesnis. Pavyzdžiui, paskutinį droną, turėdamas visas priemones, sukonstravau per 2 valandas“, – tikino A. Šmaižys.

Prieš pradėdami mokytis skraidyti dronu, šauliai treniruojasi simuliatoriais – į kompiuterį parsisiunčia programą ir, naudodami valdymo pultą, mokosi valdyti bepilotį orlaivį. Specialistai suskaičiavo, kad iš pradžių treniruotis simuliatoriumi reikia maždaug 30–60 valandų. „Tokiu būdu pradedantieji praktikuojasi namuose, rekomenduojame jiems tam skirti bent 15–20 minučių per dieną“, – tikino bepiločių orlaivių skyriaus Kretingoje vadas.

Vadovaujasi principu: mokyti, skristi, konstruoti

Dronistų mokymus Kretingos šauliai veda remdamiesi profesionalaus dronų piloto Džošua Bardvelo (Joshua Bardwell) parengta mokomąją medžiaga. „Jis sako: „Konstruok, skrisk, remontuok“. Norint, kad sistema veiktų ir gyvuotų tvariai, gimė koncepcija, kad turime mokyti ne tik skraidyti dronais, bet ir juos konstruoti, – patirtimi dalinosi A. Šmaižys. – Viskas prasidėjo nuo to, kad turime sukurti bazę, kur galima treniruotis, parengti sistemas, parengti instruktorius, žmones, kurie galėtų mokyti. Jeigu žmogus tik mokosi, jam neįdomu, todėl reikia sukurti galimybes nuolat tobulinti savo įgūdžius ir pasivaržyti.“

FPV atakos dronus šauliai konstruoja pasitelkdami įvairių sričių žinias. Juos renkant reikia pritaikyti radijo technikos, elektronikos, programavimo žinias. „Rinkti droną yra ir įtrauku, ir patrauklu, nes jauną žmogų skatina pasidomėti tuo, ko mokykloje jo neišmoko – programavimu, elektronika, radijo ryšiu, 3D spausdinimu, pasitelkti dirbtinį intelektą“, – vardino specialistas.

Mokėti surinkti droną svarbu, nes skraidant neįmanoma išvengti gedimų, nesėkmingų skrydžių, per kuriuos bepilotis orlaivis sulūžta. „Skraidant neišvengiamai kažkuriuo momentu teks remontuoti droną arba sudužusio drono dalis panaudoti kito gamybai, – tikino A. Šmaižys, sakęs, kad šauliai neišmeta nė vienos drono dalies, viską stengiasi panaudoti dar kartą. – Liūdniausia, kai, nukritus dronui, jo neberandame. Būna ir tokių atvejų, bet retai.“

Patyrę šauliai bepiločiais orlaiviais per pratybas galėtų skristi iki 15 km ir daugiau. Techninės galimybės tai leidžia, bet gali būti sunku užtikrinti tokių skrydžių saugumą. „Įprastai treniruojamės mažesnėje teritorijoje, kaip civiliai, tai yra taip, kad dronas visada išliktų matymo lauke, bet per pratybas šauliai turi pranašumą – išbandyti dronų galimybes ekstremalesnėmis sąlygomis. Civiliai, valdantys dronus, to padaryti tikrai negali“, – paaiškino pašnekovas.

Lietuvos šaulių sąjungoje mokomasi valdyti dviejų tipų bepiločius orlaivius: artimosios žvalgybos ir FPV dronus.

Pasitelkia ekstremaliose situacijose

Lietuvos šaulių sąjungoje mokomasi valdyti dviejų tipų bepiločius orlaivius: artimosios žvalgybos ir FPV dronus. Mokymai valdyti bepilotes skraidykles prasideda nuo paprasčiausių mažųjų kvadrokopterių. FPV dronai dažniausiai – pačių surinkti. „Jų funkcija – tokia, kokią jai paskiria pilotas. Priklauso nuo vado sumanymo ir užduoties. Tokiais bepiločiais lėktuvais galima manevruoti, žvalgyti teritoriją, atakuoti taikinį, atskraidinti ir numesti „dovanų“ arba medikamentų“, – įvardino A. Šmaižys. Dronus pilotuojantys šauliai mūsų šalyje pasitelkiami ir taikos metu. Jie padeda ieškoti dingusių asmenų, per masinius renginius stebėti situaciją, atlikti saugumą užtikrinančias užduotis ir panašiai. „Padėjome VSAT stabdyti oro balionais į mūsų šalį per Baltarusijos-Lietuvos sieną gabenamą kontrabandą. Taip pat padedame ieškoti dingusių asmenų, vienas įvykių – Kaune praėjusiais metais dingusios mergaitės paieška esant 20 laipsnių šalčiui. Žinoma, prisidedame ir prie Lietuvos kariuomenės veiklos – padedame vystyti bepiločių orlaivių ir kitų sričių pajėgumus, kartu su jais dalyvaujame mokymuose, pratybose“, – kalbėjo LŠS vado pavaduotojas plk. ltn. G. Latvys.

Valdyti bepiločius orlaivius mokomi ne tik suaugę, bet ir jaunieji šauliai. Vado pavaduotojo įsitikinimu, norint į veiklą įtraukti jaunus žmones, reikia jiems suteikti žinių, kurios būtų įdomios. Dronų valdymas ir konstravimas, kibernetinis saugumas – vienos jų.

Mokytis skraidinti dronus gali visi norintieji. „Turinčiuosius dronus kviečiu tapti šauliais – struktūrinės organizacijos dalimi. Plačiąja prasme galime organizuoti projektus, kad valdyti dronus mokytis galėtume pakviesti ir visuomenės narius, tačiau daugiau naudos pačiam žmogui būna, kai jis tampa šaulių broliu ar sese. Buvimas mūsų struktūros dalim šauliui suteikia daugiau aiškumo, kokią jis vietą užimtų kilus neramumas, nes į visus jam kylančius klausimus mes atsakome“, – tikino G. Latvys.

Lietuvos šaulių sąjunga gausėja, taip pat – ir Kretingoje veikianti kuopa. G. Latvys pasidalino, kad yra dalyvavęs mūsų rajone organizuotose pratybose, kituose susibūrimuose. „Kretingos šaulių kuopa – auganti ir turinti daug idėjų, ambicijų, – tikino jis. – Suprantame, kad žmogui sudėtinga daug laiko skirti kažkokiai veiklai, todėl užsiėmimus organizuojame savaitgaliais. Visų jų lankyti nėra privaloma. Kartais šaulys vieną mėnesį gali skirti daugiau laiko, kartais mažiau, todėl dėl to nereikia nerimauti.“

Nors norint valdyti dronus gali reikėti ir asmeninių investicijų, tačiau vado pavaduotojo teigimu, LŠS deda daug pastangų, kad šia veikla galėtų užsiimti visi. „Centralizuotai perkame dronus, kitos įrangos. Žinoma, šauliams reikia patiems įsigyti dronams reikalingus elementus, kitas priemones, tačiau stengiamės galimybes suteikti ir negalintiesiems investuoti“, – apibendrino G. Latvys.

• Rašyti komentarą (2)