![]() |
![]() |
|
Rajone upių vanduo pasiekė stichinį lygį
Vakar, sausio 2 d., Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija paskelbė ekstremalią situaciją Kretingos miesto, Kretingos, Kartenos, Salantų miesto ir Žalgirio seniūnijose dėl liūčių sukelto potvynio. Kai kuriuose rajono vietose vanduo pasiekė stichinį lygį. Aptarė situaciją Vakar susirinkusi Ekstremalių situacijų komisija aptarė rajone susidariusią situaciją, kokių priemonių imsis, kaip valdys liūčių sukeltą situaciją. „Esam tarp trijų savivaldybių, kurios „gavo“ daug vandens. Mano žiniomis, daug kritulių iškrito Kretingoje, Kartenoje, Kretingos kaimiškojoje seniūnijoje ir dar Salantuose“, – situaciją apibendrino rajono meras Antanas Kalnius. Trumpai susiklosčiusią situaciją apibūdino Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Rolandas Pocius, įvardinęs, kad Minijoje ties Kartena pasiektas stichinis vandens lygis – 525 cm (aut. past. – sausio 2 d. 13 val. duomenimis). „Žalgirio seniūnijoje situacija geresnė, blogiausia situacija yra Kartenoje. Kretingos mieste vanduo kyla, bet pagal dabar turimus duomenis vandens lygis siekia 418 cm, stichinio vandens lygio nepasiekė“, – kalbėjo patarėjas. Kartenos seniūnė Alina Jonutienė patvirtino, kad miestelyje išsiliejęs vanduo padarė žalos: „Apvažiavome problemines vietas, ties pylimais Plungės gatvėje ir ties žvyro karjeru nedaug trūksta, kad apsemtų gatves, taip pat yra apsemtos dvi sodybos, į kambarius veržiasi vanduo, prie vienos atokesnės sodybos jau nebeįmanoma privažiuoti. Vis dėlto dar nesulaukiau nė vieno skambučio iš gyventojų, kad reikia pagalbos.“ Kitose seniūnijose vakar situacija buvo geresnė. Anot Kretingos miesto seniūnės Gintarės Liobikienės, mieste yra užsemtos kelios gatvės, Pastauninko parko apatinė dalis, Birutės gatvėje apsemti keli ūkiniai pastatai, Paupio gatvėje taip pat vanduo veržiasi į gyventojų kiemus. Kretingos seniūnė Sigita Riepšaitė įvardino, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje kol kas sudėtingiausia situacija yra sodyboje „Vienkiemis“ Padvariuose. Žalgirio seniūnijoje apsemtos kelios sodybos, tačiau pavojingesnių situacijų nebuvo. „Bendraujame su žmonėmis, stebime susidariusią situaciją“, – tikino Žalgirio seniūnijos seniūnas Donatas Bieliūnas. Salantų mieste vanduo išsiliejo iš Salanto upės ir užliejo kai kurias gatves, miesto stadioną. „Kol kas pagalbos niekas neprašė, gatvės pravažiuojamos“, – aiškino Salantų miesto seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Paskelbė ekstremalią situaciją Aptarus rajone susidariusią situaciją rajono meras A. Kalnius pasiūlė skelbti ekstremalią situaciją Kretingos miesto, Kretingos, Kartenos, Salantų miesto ir Žalgirio seniūnijose. Ekstremalių situacijų komisijos nariai tam pritarė vienbalsiai. „Ar yra gyventojų, kurių gyvybei grėstų pavojus, ar reikėtų jiems teikti pagalbą?“ – klausė meras. Visi seniūnai patvirtino, kad problemos sprendžiamos ir kol kas papildomos pagalbos nereikia. Komisija per posėdį parengė veiklos planą, Savivaldybės administracijos direktorę Vilmą Preibienę paskyrė Ekstremalių situacijų operacijų centro vadove. Šiąnakt budėjo Civilinės saugos ir viešosios tvarkos specialistai, rajono seniūnai, į situacijas reaguoti buvo pasirengę ir ugniagesiai gelbėtojai, AB „Kretingos vandenys“, kitos institucijos. Vakar per pietus seniūnija, sukvietusi talkininkus, tvarkė pylimą Kartenoje. „Šiuo metu susirinkusieji – ugniagesiai-gelbėtojai, mūsų seniūnijos ir SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbuotojai laukia, kol atveš smėlio ir bus galima jį versti į pylimą“, – paaiškino Kartenos seniūnė. Užliejo pernakt Rajone gerai žinomai sodybai „Vienkiemis“ paskubomis teko gelbėti savo turtą. „Šįkart apsaugojome mažiausiai savo turto, kadangi potvynis buvo visiškai netikėtas“, – sakė sodybos savininkai Jolanda ir Algimantas Šoblinskai. Jie sausio 1 d., prasidėjus stipriam lietui ir vėjui, apžvalgė savo apylinkes ir patikrino vandens lygį. „Iki pavojingos ribos dar trūko apie metro, tačiau per naktį vandens lygis pakilo maždaug dviem metrais, kas yra daug. Todėl išvakarėse net nesitikėjome, kad atvykę į sodybą rytą išvysime plaukiančius namelius, užlietas pirtis, šitaip išsiliejusią upę“, – patirtimi pasidalino J. Šoblinskienė. Ją papildė ir jos vyras Algimantas: „Net nustebau išvydęs tokį vaizdą.“ Jau dabar verslininkai skaičiuoja, kad sodybai padaryta žala gali siekti apie 20 tūkst. eurų. Kadangi draudimo kompanijos nemažos dalies sodybos net nedraudžia, žalą padengti teks patiems. „Kiek per potvynius iš viso esame patyrę nuostolių, nė neskaičiuojame, tačiau kiek įmanoma stengiamės patys apsaugoti savo turtą: susinešame baldus, kitą įrangą, kurią įmanoma išnešti“, – kalbėjo A. Šoblinskas. Vanduo padaro daug žalos: apsėmęs namelius, pirtis, apgadina jų konstrukcijas, viduje likusi įranga tampa nebepataisoma. „Iškilnoja ir grindis pirtyse, dėl ko tenka jas keisti, sugenda siurbliai, kita ten likusi technika“, – tikino Jolanda, kalbėjusi, kad po potvynio neretai jie tvarkosi apie mėnesį.
Bėdos prasidėjo po remonto Visos bėdos dėl potvynių sodyboje prasidėjo maždaug prieš 7–8 metus, po užtvankos remonto. „Prieš tai užtvanka buvo nesandari, todėl vanduo prabėgdavo ir joje nesusikaupdavo. Sutvarkius ji tapo sandari, – sakė Algimantas. – Nuo to laiko vis dažniau teko patirti potvynio padarytą žalą.“ Paskutinį kartą potvynis sodybą „Vienkiemis“ užliejo 2024 metų sausį, ankstesniais metais – net du kartus: 2023 m. spalį ir lapkritį. Verslininkų įsitikinimu, potvynių ir jo padarytos žalos buvo galima išvengti: dar prieš remontuojant užtvanką jie prašė, kad būtų pakoreguotas projektas – būtų suprojektuotas vandens nuleidimas per viršų. „Tuometinė valdžia atkirto, kad nieko padaryti negali, tačiau vėliau kalbėjome, jog reikia keisti užtvanką reglamentuojančias taisykles, kad būtų galima nuleisti daugiau vandens. Šiandien taip pat girdime vien valdžios pažadus, kad reikia kažką keisti, bet niekas nevyksta“, – tikino A. Šoblinskas, pridūręs, kad šįkart į Savivaldybę kreipsis raštu, o dėl patirtų nuostolių atlyginimo iš Savivaldybės galimai tarsis ir su teisininkais. Norint sumažinti potvynio riziką, sodybos šeimininkas siūlytų įrengti mechaninį užtvarą užtvankos šachtos viršuje, tačiau to padaryti negalima, kol nėra pakeistos taisyklės dėl vandens lygio užtvankos šachtoje. „Po to Savivaldybė turi parengti projektą ir įrengti mechaninį užtvarą, kurį prireikus galėčiau rankiniu būdu atverti“, – aiškino A. Šoblinskas. Nesuspėjo išspręsti iki liūčių Rajono meras A. Kalnius paaiškino, kad užtvankas reglamentuojančios taisyklės galioja visoje Lietuvoje, todėl Savivaldybė jų pakeisti vienašališkai negali. „Per metus užtvanką galima nuleisti du kartus – pavasarį ir rudenį, tačiau, kad tai padarytume, turime suderinti su Aplinkos apsaugos specialistais, išsiaiškinti, ar nepadarytume jokios žalos, gauti leidimus ir, likus 10 dienų iki užtvankos nuleidimo, apie tai informuoti ir aplinkines savivaldybes. Kol nepraeina 10 dienų, negalime nieko daryti. Jeigu nebūtų šio reikalavimo, mes pirmą kartą istorijoje ir pirmieji šalyje nuo Nepriklausomybės paskelbimo 2024-aisiais būtume nuleidę užtvanką ir galbūt tokios sudėtingos situacijos, kaip dabar, nebūtų“, – kalbėjo meras. Jo patarėjas Albertas Barauskas papildė mintį: „Mes tikrai planavome per rudens sezoną pažeminti Padvarių tvenkinio lygį, bet per biurokratines procedūras nespėjome to padaryti, todėl darbus teko atidėti iki pavasario. Tuomet tai padaryti bandysime dar kartą.“
|