Romualdas BENIUŠIS

Mokėjimas strategiškai mąstyti sprendžiant svarbius, dabarties ir ateities kartoms reikšmingus uždavinius – svarbi ne tik šalies vadovų, bet ir vietos politikų bei vykdomosios valdžios vertybė, leidžianti racionaliai panaudoti finansines lėšas, nes prie tinkamai išspręstų problemų ilgai negrįžtama, o jų sėkmingas realizavimas gerina žmonių gyvenimo kokybę.

Dažnai tam reikia atkaklaus darbo ir drąsos, nes įdėtas rezultatas gali būti matomas ne iš karto, ko dažniausiai ir siekiama, kad būtų galima tuo pasigirti prieš rinkėjus, nes valdžios rinkimų ciklai seka vienas kitą. Gana neseniai Kretingoje baigtos Žemaitės al. ir Vilniaus gatvės rekonstrukcijos, įrengiant transporto žiedus, eismo intensyvumo mieste iš esmės nepakeitė. Vis dar išlieka svarbi per rytinį ir vakarinį piką vairuotojus varginanti spūsčių, kuriose gaištamas brangus žmonių laikas ir teršiama aplinka, problema. Įsikūrę prie judraus Kretingą kertančio magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga negalime daryti įtakos transporto srautui, bet galime sumažinti jo kiekį, įrengę rytinį Kretingos apvažiavimą, išasfaltavus Tolių ir Andulių gatves, kuriomis važiuojantieji į Klaipėdą įsilietų į Danės gatvę, iš kur greitai pasiektų rytinę Klaipėdos dalį ir toliau tęstų savo kelionę norima kryptimi. Šio apvažiavimo įrengimas ne tik sumažintų Kretingą kertančius tranzitinio transporto srautus, bet ir iš esmės pakeistų ir rytinę Kretingos dalį, garsėjančią duobėtu žvyrkeliu ir prie pat kelio prisiglaudusia sąvartynu tapusios buvusios radijo stoties pastato griuvena. Suprantamas rajono politikų ir valdžios noras šios problemos sprendimą atidėti ateičiai, nes abi gatvės priklauso rajonui ir turėtų būti rekonstruojamos už Savivaldybės lėšas, kas rajono biudžetui taptų nemenka našta. Neteko girdėti, kad šio rytinio Kretingos apvažiavimo rekonstrukcijos būtinybė būtų keliama šalies mastu aukštesniame valdžios lygyje, nes tai nėra vien Kretingos krašto žmonių problema, kas galėtų padėti gauti respublikinį finansavimą ir šis tik 2 km ruožas būtų atnaujintas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų. Šis klausimas turėtų rūpėti ir naujai išrinktai valdančiajai socialdemokratų frakcijai priklausančiai Seimo narei Violetai Turauskaitei, suvienijus jėgas su rajono valdžios atstovais ir apie tai garsiai ir viešai kalbant, kas galėtų padėti artimiausioje ateityje išspręsti šią vieną aktualiausių problemų.

Bene labiausiai kretingiškius šiuo metu stebina ir neramina valdžios noras ką tik pabaigus Vilniaus g. rekonstrukciją ir dar jos nepridavus valstybinei komisijai, imtis Rotušės aikštės rekonstrukcijos, lyg tai būtų šiuo metu bene svarbiausia problema, nors išrausto miesto centro vaizdai iš žmonių atminties dar nėra išnykę. Iš archyvo ištrauktas Rotušės aikštės pertvarkymo projektas, naikinant nemažą dalį žaliosios zonos, automobilių stovėjimo vietas iš aikštės centro perkeliant į jos šiaurinę dalį, prie pat ką tik rekonstruoto Pranciškonų gimnazijos stadiono, taip padidinant jo aplinkos užterštumą, pagrindinės ir aktualiausios automobilių statymo miesto centre problemos neišspręs, o tik dar labiau ją pagilins. Projektas, numatantis miesto centro „trinkelizavimą“ su istorinio 1931 m. pastatyto šalies Nepriklausomybės 10-mečio paminklo iš jo istorinės vietos perkėlimu, stebina ne tik miesto istorijos žinovus. Projekte kalbama apie vietos mitinguoti stoką, lyg tų mitinguotojų kasmet daugėtų, o ne mažėtų. Kažkodėl nenorima eiti visame pasaulyje jau pramintu keliu šalia miesto centro įrengiant daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kas įprasta ne tik didžiuosiuose miestuose. Žinoma, tai reikalauja papildomų lėšų, bet problema būtų išspręsta ilgam ir iš esmės, nepadarant miesto centre gyvenančiųjų ir čia automobiliais atvykstančiųjų šios problemos įkaitais, jau nekalbant apie čia įsikūrusius verslininkus, matančius grėsmę jų verslo tolesniam gyvavimui.

Tokie Kretingos vaizdai pasitinka ir palydi Tolių ir Andulių gatvėmis vykstančius automobilius.

Vėl lipama ant to paties grėblio, kai daugiau kaip 1 tūkst. vietų turintis Kretingos sporto centras buvo įrengtas vos 30 m. atstumu nuo gyvenamųjų namų kvartalo tik su keliasdešimt automobilių stovėjimo vietų ir tai tapo šio kvartalo gyventojų ir į sporto centrą automobiliais atvykstančiųjų problema, nors to lengvai buvo galima išvengti sporto centrą pastačius šiek tiek tolėliau esančiame sklype, kuriame tilptų ne tik jo lankytojų automobiliai, bet ir kitos sporto centro plėtrai ir žmonių aktyviam poilsiui reikalingos sporto aikštelės. Šią problemą ateityje dar labiau pagilins po rekonstrukcijos savo duris atversiantis miesto stadionas, kur papildomų automobilių stovėjimo vietų nėra numatyta.

Į Kretingą iš toliau atvykstantys svečiai žavisi žaliu miesto centru, kur įrengus normalų fontaną, o ne iš betono srovelėmis trykštaliojantį fontanėlį, vaikų poilsio zoną ir pan. būtų sukurta poilsio oazė, kuri į miesto centrą ne tik vasarą iš butų ir namų pritrauktų vietinius žmones ir miesto svečius. Tada centre atsirastų ir gyvybė bei lauko kavinės, nes vien politikų užkalbėjimais bei architektų piešiniais jų neįkursime. Vertinkime tai, ką vertingo turime, o ne stenkimės kuo skubiau tai sunaikinti, nes atstatyti sugriautą daug sunkiau negu jį išsaugoti ir puoselėti. O ir nebaigtų darbų niekada netrūksta, kaip netrūksta ir paskubomis neatsakingai atliktų projektų, su kurių pasekmėmis bene kasdien susiduriame.

Nedauginkime jų.

• Rašyti komentarą (42)