|
Tvartus ištuštino afrikinio kiaulių maro baimė
Kada paskutinį kartą Kretingos turguje buvo galima pamatyti parduodant paršiukus? Dažnas turbūt į šį klausimą taip iškart ir neatsakytų – pasirodo, prieš 10 metų. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Klaipėdos apygardos Priežiūros skyriaus vyriausiojo valstybinio veterinarijos gydytojo Saulius Alonderio, prekyba gyvomis kiaulėmis turgavietėse uždrausta nuo tada, kai 2014-aisiais Lietuvoje buvo nustatytas pats pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis: Dzūkijoje, Alytaus rajone, šia tiesioginio kontakto būdu plintančia mirtina virusine liga buvo apsikrėtęs sumedžiotas šernas. Nors, kaip teigė S. Alonderis, galimybė įsigyti paršelių iš biologinio saugumo reikalavimus atitinkančių verslinių kiaulių ūkių ir dabar yra, tačiau tokių Kretingos rajone – du, kai, pavyzdžiui, kaimyniniame Skuodo rajone – 15. Kretingos rajone yra 48 kiaules deklaravę asmenys, iš viso jie laiko 211 kiaulių. Didesnė koncentracija aplink Darbėnus – ten yra18 kiaulių augintojų. Veterinarijos gydytojo teigimu, kiaulių namudinių ūkių mažėjimui įtakos turėjo laukinėje faunoje vis dar cirkuliuojantis afrikinio kiaulių maro virusas. Gyventojams neramu, kad šis virusas pateks ir į jų ūkius, o biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas reikalauja papildomų kaštų. S. Alonderis priminė pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus: tvartą būtina aptverti tvora, kad į jį negalėtų patekti pašaliniai asmenys, taip pat bešeimininkiai ar laukiniai gyvūnai; įrengti dezinfekcinius barjerus, reguliariai pripildomus dezinfekcinio skysčio; dėvėti tik darbui skirtą avalynę ir drabužius; reguliariai naikinti graužikus; kiaulių nešerti šviežia žole, maisto atliekomis; kiaules privaloma laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų; apie sergančias būtina nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ar teritorinei VMVT. Bet smulkių kiaulių ūkių skaičiaus mažėjimą, anot S. Alonderio, lėmė ir ekonominiai svertai – brangūs pašarai, elektros energijos kaštai, ir gyvenimo būdo pokyčiai kaimiškosiose vietovėse.
|