Antano Mončio meno muziejuje pristatoma įvairių menininkų kūryba.

Šiais metais įrengta Antano Mončio kurtų papuošalų ekspozicija.

„Mūsų muziejus pakeitė pavadinimą ir nuo šių metų vadinasi nebe Antano Mončio namai-muziejus, o Antano Mončio meno muziejus, tačiau pati jo koncepcija išliko nepakitusi“, – paaiškinusi, kad tiesiog atėjęs laikas pakeisti 1999 liepos 10 d. Palangoje atidaryto muziejus pavadinimą patikino jo direktorė Loreta Birutė Turauskaitė.

Namai-muziejus tapo meno muziejumi

L. B. Turauskaitė priminė, kad Mončių kaime Kretingos rajone gimęs, 1944 m. į Vakarus pasitraukęs Freiburge ir Paryžiuje skulptūrą studijavęs vėliau Prancūzijos sostinėję gyvenęs ir kūręs garsusis skulptorius Antanas Mončys (1921–1993) 1989 metais viešėdamas Palangoje būtent šiam Lietuvos miestui nusprendė padovanoti savo kūrinių kolekciją. 1998-aisiais, kai buvo priimtas sprendimas Palangoje atidaryti muziejų, jam buvo suteiktas Antano Mončio namų-muziejaus pavadinimas.

„Tuo metu viešųjų įstaigų, kuriose būtų kūrėjų dovanotos kolekcijos, Lietuvoje buvo vienetai. Ir tada buvo nuspręsta, kad ši įstaiga neturėtų būti vien muziejus, į kurį žmogus atėjo ir, apėjęs ekspoziciją, išėjo. Norėjosi, kad čia nuolat būtų veiksmas, kad vyktų judėjimas ir gyvenimas kaip namuose. Šitą sumanymą mes įgyvendinome ir pavadinimą pateisinome. Bet pastaruoju metu atėję lankytojai vis dažniau klausdavo: o ar čia Mončys ir gyveno? Ar čia Mončio gimtieji namai? O kai perskaitėme svečių iš Rusijos atsiliepimus, kurie muziejuje neva matė netgi lovą, kurioje buvo pradėtas Mončys, supratome, kad senasis muziejaus pavadinimas jau nebeatitinka realybės ir veiklos. Nes čia visų pirma yra pristatomas menas – ir ne tik A. Mončio menas, jo kūryba, visas jo kūrinių rinkinys, bet ir kitų menininkių sukurtas įvairus menas. Todėl visuotiniame dalininkų susirinkime nuspręsta, kad pats geriausias pavadinimas būtų Antano Mončio meno muziejus“,– akcentavusi, kad dabar niekam jokių klausimų nebekyla, sakė muziejaus direktorė.

Nuolatinėje ekspozicijoje – Antano Mončio skulptūros, piešiniai, koliažai, asmeniniai daiktai.

Karolį Kurklietį kūrybai inspiravo skulptūra "Skeletas II".

Ekspozicija nekeičiama, bet papildoma

Paklausta, ar, pakeitus pavadinimą, pati muziejaus koncepcija nekinta, L. B. Turauskaitė patikino, kad, kaip ir iki šiol, antrame muziejaus aukšte išlieka architekto ir dailininko Valdo Ozarinsko sukurtoji nuolatinė Antano Mončio ekspozicija.

„Žinoma, ji šiek tiek kinta: tai yra neišvengiama, nes išlaikoma įprasta muziejų metodika maždaug kas 5–7 metus ekspoziciją keisti. Nors mūsų atveju tai nėra būtina, nes V. Ozarinskas ekspoziciją sukūrė idealiai, juolab mes naujų kūrinių – turiu mintyje skulptūras – ne tiek jau daug gauname, kad galėtume keisti vienas į kitas. Ir tikrai ateityje nebegausime, nes skulptūros iš privačių rankų keliauja į meno aukcionus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir dovanojančiųjų pasitaikys gal tik vienas kitas, o gal ir ne“, – L. B. Turauskaitė atkreipė dėmesį, kad vis daugiau atsiranda asmenų, turinčių darbų privačiose kolekcijose, bet nenorinčių laikyti jų „uždarytų“, tad sutariama, jog kūriniai būtų skolinami muziejui.

Būtent tokiu būdu nuolatinė A. Mončio kolekcija yra papildoma. Praėjusių metų pabaigoje ji pasipildė A. Mončio sukurto antkapinio paminklo Ernestui Galvanauskui (paminklas stovi Prancūzijoje, Eks le Beno (Aix-les-Bains) miestelio kapinėse) maketu: 260 g sveriantį paminklo maketą skulptorius sukūrė iš alebastro. Šiemet atidengta nauja vitrina, kurioje eksponuojami iš gintaro, metalo, kaulo, skalūno, keramikos 1953–1986 m. A. Mončio skurti papuošalai. Dalis jų yra iš muziejaus rinkinio, tarp jų – padovanoti pirmosios skulptoriaus žmonos Florence Martel-Langer, dukros Sabinos, sūnaus Andreas bei Onos ir Stasio Bačkių, dalį darbų laikinam eksponavimui skyrė kiti privatūs asmenys.

Antrame aukšte, prie įėjimo į A. Mončio ekspoziciją, įkurdinta specialiai šiam muziejui naujai sukurta juvelyro Karolio Kurkliečio juvelyrikos kolekcija „Skeletas“. Pirmąkart su A. Mončio kūryba jis susipažino dar studijuodamas Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete. 2015 m. Palangoje buvo surengta kūrybinė stovykla „Vasaros akademija pagal Antaną Mončį“ – tada K. Kurklietis sukūrė muziejui suvenyrus. Dabartinėje kolekcijoje iš sidabro sukurti auskarai, pakabukai, segės – visus dirbinius sukurti juvelyrą inspiravo A. Mončio skulptūra „Skeletas II“.

Ekspozicijoje – 1953–1986 m. A. Mončio sukurti papuošalai.

Šiuo metu atliekamas medinių skulptūrų dendrochronologinis tyrimas.

Pirmas aukštas – profesionaliems menininkams

Pirmame muziejaus aukšte, kaip ir iki šiol, rengiamos profesionalių menininkų parodos. Šiuo metu čia eksponuojama skulptoriaus Teodoro Kazimiero Valaičio (1934–1974), laikomo vienu įdomiausių moderniosios Lietuvos dailės istorijos atstovų, skulptūros, tapybos ir piešinių paroda.

Po poros metų pertraukos į Antano Mončio meno muziejų sugrįžta Vilniaus aukcionas: rugpjūčio 1–3 dienomis čia bus surengtas išvažiuojamasis LXXXIII Vilniaus aukcionas ir ekspozicija. Vėliau muziejus pakvies lankytojus į menininkės Lilijos Valatkienės parodą, o rudenį suplanuota menininko ir leidėjo Gyčio Skudžinsko paroda.

Beje, G. Skudžinskas, besidomintis tradiciniais ir klasikiniais knygų rišimo metodais, plėtojantis knygų leidybą kaip savarankišką meno formą, šiemet muziejuje buvo surengęs knygų rišimo dirbtuves – ši edukacija sulaukė didžiulio susidomėjimo. Tačiau artimiausiu metu edukacijų nebenusimato – laukiama muziejaus rekonstrukcijos, kurios metu atsirastų ir itin reikalingos erdvės tokiems užsiėmimams.

Vyksta skulptūrų tyrimas

L. B. Turauskaitė paminėjo ir dar vieną labai laukiamą renginį. Pasak jos, per visą Antano Mončio meno muziejaus gyvavimo laiką nuolatos kirbėjo rasti atsakymą į klausimą apie medžių rūšis, iš kurių skulptorius Vokietijoje ir Prancūzijoje sukūrė dabar muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje esančias medines skulptūras.

„Mokslinis medinių skulptūrų tyrimas, kurį atlieka dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė, o tyrimą finansuoja Palangos miesto savivaldybė, jau artėja prie pabaigos. Nustatytos medžių rūšys, lyginant su mūsų ir lankytojų iki šiol buvusiais tik spėliojimais, o ir paties tyrimo išvados mums yra gana netikėtos. Rudeniop planuojame lankytojus pakviesti į susitikimą su tyrimą atliekančia dendrochronologe. R. Pukiene ir į jos paskaitą „Miesto medžių skulptorius Antanas Mončys“, – muziejaus direktorė sakė, kad tyrimo išvados ateityje taip pat bus kūrybiškai pristatytos ekspozicijoje.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (0)