Pensijų kaupimo sistemoje numatomi pokyčiai – šiuo metu teisės aktų projektai derinami tarpinstituciniu lygiu.

Konstitucinis Teismas (KT)paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir dėl svarbių priežasčių žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Šiuo metu rengiamos pataisos, kuriomis bus nustatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis, numatytos palankesnės įtraukimo į pensijų kaupimą sąlygos. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) susilaikė nuo išsamesnių komentarų apie vykstančius pokyčius, kadangi teisės aktų projektai dar derinami tarpinstituciniu lygiu.

Pensijų kaupimo pokyčius pakomentavo Seimo narė Laima Nagienė ir Socialinės politikos ir viešojo sektoriaus ekonomikos dėstytojas, profesorius Romas Lazutka.

Inicijavo reikšmingus pokyčius

L. Nagienė akcentavo, kad senatvės pensijų ir pensijų kaupimo klausimas yra be galo sudėtingas, nes turi sąsajų su visa daugiasluoksne šalies socialinio draudimo sistema.

„Nuo II pakopos pensijų kaupimo sistemos sukūrimo pradžios, dar 2004 metais įžvelgdama daugybę šios sistemos trūkumų, buvau itin skeptiška, vienareikšmiai neigiamai nusiteikusi visos šios sistemos atžvilgiu ir išskirtinai tam tikrų šios sistemos aspektų atžvilgiu. Gavusi žmonių pasitikėjimą ir tapusi Seimo nare, tuo pačiu gavau ir galimybę aktyviau spręsti II pakopos pensijų kaupimo teisinio reguliavimo sistemos problemas“, – akcentavo opozicinės Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė, kuri kartu su kitais parlamento nariais kreipėsi į KT dėl esamos tvarkos II pensijų kaupimo pakopoje.

Mažeikiškė Seimo narė pridūrė, kad KT nutarimas yra išties reikšmingas dėl to, kad jis tapo naujos diskusijos parlamente pagrindu: „Šiuo atveju paminėtas nutarimas sudarė galimybę inicijuoti Pensijų kaupimo įstatymo pataisas.“

Siekia daugiau laisvės

L. Nagienės įsitikinimu, dabartinis teisinis reguliavimas pernelyg suvaržo dalyvių teises. „Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas asmuo gali skirtingai suvokti priežastis, dėl kurių dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin apsunkintas ir betikslis, siekiu, jog būtų suteikta asmeniui teisė pačiam nuspręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime pabaigos. Siekiant, kad toks pensijų fondo dalyvio sprendimas nebūtų spontaniškas, neapgalvotas, teisę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime siūlau įtvirtinti pirmajame kiekvienų metų ketvirtyje“, – sakė Seimo narė.

Atskiru Pensijų kaupimo įstatymo projektu ji siūlo atsisakyti idėjos, kad valstybė visų mokesčių mokėtojų lėšomis remtų II pakopos pensijų kaupimo fondus. Anot jos, vien šiais metais į šiuos fondus bus perversta apie 300 mln. eurų, kitais metais suma bus dar didesnė. „Manau, žinant, kad apie 40 proc. pensininkų balansuoja ties skurdo rizikos riba, tikslingiau būtų po kelis šimtus milijonų kasmet skirti senatvės pensijų didinimui. Įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos Seimo rudens sesijoje“, – kalbėjo L. Nagienė.

Kas laikoma svarbiomis priežastimis?

Profesoriaus R. Lazutkos teigimu, kiekvienas žmogus turi skirtingas gyvenimo sąlygas, todėl neteisinga visiems nustatyti vienodas svarbias priežastis, dėl kurių būtų galima nutraukti II pakopos pensijų kaupimą.

„Dabar kalbama, kad svarbia priežastimi reikėtų laikyti ligą. Aš su tuo nesutinku. Juk mes nežinome, kokia yra to sergančio žmogaus finansinė situacija. Galbūt jam visiškai pakanka pinigų ir kodėl tada reikėtų ligą laikyti svarbia priežastimi, kuri leistų nutraukti II pakopos pensijų kaupimą? Galbūt nesergantis asmuo turi kitų asmeninių priežasčių, kurios jam yra svarbesnės už ligą? – retoriškai klausėprofesorius. – Paimkime paprastą pavyzdį, kai šiais laikais, išsiskyrus šeimoms, didžioji dalis vaikų ir būsto išlaikymo atitenka vienam iš tėvų. Šiuo konkrečiu atveju jis negali pasitraukti iš papildomo pensijų kaupimo, nes neserga, tačiau niekas neatkreipia dėmesio į tai, kaip sunku iš vienos algos tempti visą žmogų užgriuvusią finansinę naštą.“

Ekonomistas teigė: kad ir kokios priežastys būtų parinktos svarbiausiomis, jos nebus teisingos visos visuomenės atžvilgiu.

Anot jo, dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime neturėtų būti privalomas dirbantiems žmonėms: „Juk valstybė turi užtikrinti, kad visi žmonės senatvėje galėtų gauti pensiją tokio dydžio, kokio pakaktų pragyventi. Todėl dalyvavimas „Sodroje“ dirbantiesiems yra ir turi būti privalomas, o dalyvavimui II pakopos pensijų kaupime turi būti sudarytos palankesnės sąlygos – žmonės kada nori, tada ir kaupia, o kada nenori – gali ir nekaupti ar nutraukti kaupimą dėl asmeninių priežasčių.“

Paneigė senstančios visuomenės grėsmę

Pasak R. Lazutkos, šiais laikais yra itin populiaru gąsdinti visus, kad visuomenė senėja ir galiausiai nebus kam mūsų išlaikyti. Tačiau jis akcentavo: jei visuomenėje bus dirbančiųjų, visuomet bus ir išlaikančiųjų pensininkus.

„Nereikia bijoti to senstančios visuomenės „baubo“ – jis nepagrįstas ir nekelia mums jokios grėsmės. Nors ir sakoma: „Visuomenė senėja, „Sodra“ nebus pajėgi išsimokėti ir bankrutuos, todėl, ką susikaupsi pats, tą ir turėsi“, – tai yra absurdas. Juk jei ir sukaupsi tuos pinigus, bet nebus dirbančių žmonių, tie pinigai bus beverčiai, nes nebus prekių arba jų bus mažai ir jos bus labai brangios, – paaiškino profesorius ir pridūrė: – Matematika yra paprasta – mes galime turėti du dirbančius žmones už minimalią algą arba vieną dirbantį už vidutinę algą – abiem atvejais sukursime tokią pat pridėtinę vertę. Tai reiškia, kad mes galime turėti dvigubai mažiau dirbančių žmonių, bet jei jie dirbs našiau ir uždirbs dvigubai daugiau, tuomet ir „Sodros“ pajamos bus tokios pat, kaip ir dirbant dvigubai daugiau žmonių, bet su minimaliomis algomis.“

Įtraukimą į pensijų kaupimą vadina prievarta

Šilalės rajone gyvenančios Jolantos nuomone, žmogus turi turėti teisę pasirinkti, kur ir kaip kaupti savo pensiją: „Pirmiausia negalėjo būti prievartos ir varymo į privačius pensijų fondus. Prieš juos pasitelkiant, valdžia turėjo atvirai pasakyti, kad nepasitiki „Sodra“, kad jos struktūrai išlaikyti tenka dideli kaštai, todėl palaiko privačius pensijų fondus. O dabar kas?„Sodra“ egzistuoja, jos išlaikymo biudžetas pučiasi ir dar dosniai duodame uždirbti privatiems pensijų fondams, prievarta versdami pasirašyti sutartis! Ir visa tai vyksta visuomenės ir valstybės sąskaita.

Žinoma, turi būti panaikinta prievarta ir leidžiama žmonėms patiems nuspręsti, kur kaupti. Turi būti išskaidrintas „Sodros“ valdymas, aiškus lėšų panaudojimas kiekvienais metais. Juk „Sodra“ yra valstybinė įstaiga,valstybė turi garantuoti pensijų išmokėjimą ir jų augimą pagal šalies ekonomiką.“

Nori daugiau skaidrumo

Iš Skuodo kilęs Sigitas kritiškai vertino II pensijų pakopos kaupimą: „Norint racionaliai įvertinti pensijų kaupimą privačiuose pensijų fonduose, reikėtų pasitelkti skaičius ir juos lyginti, kas ir kokią naudą gauna.Turiu mintyse – Lietuvos pilietis, valstybė ar privatus pensijų fondas.

Keista, kad šie duomenys nėra viešai prieinami. Kita vertus, galbūt nieko keista, nes galimai tie skaičiai būtų nepalankūs Lietuvos piliečiams, nes nauda didžiąja dalimi atitenka privatiems pensijų fondams.

Manau, kad privačių pensijų fondų pasitelkimas yra „Sodros“ ir valstybės bejėgiškumo parodymas. Kitaip tariant, politinis sprendimas leisti uždirbti privatiems pensijų fondams, tokiu būdu stekenant Lietuvos piliečius ir valstybę.“

Karolina BALČIŪNAITĖ

Specialiai „Vakarų Lietuvai“

• Rašyti komentarą (2)