|
|
|
Teisė moralės nereguliuoja
Visuomenė nepaliauja domėtis vadinamuoju čekiukų skandalu ir laukia jo baigties. Dalis atomazgos – Seimo gana spėriai įtvirtinta apmokėjimo savivaldybių tarybų nariams už jų darbą tvarka. Kas toliau? Ar vietos politikai, piktnaudžiavę rinkėjų pasitikėjimu ir mokesčių mokėtojų pinigais, sulauks atpildo, o gal viskas jiems – kaip vanduo nuo žąsies? Įžvalgomis apie „čekiukų“ skandalą ir politikų atsakomybę su „Vakarų Lietuvos“ skaitytojais pasidalino advokatas dr. Algimantas Šindeikis. – Kaip apskritai vertinate visuomeninę iniciatyvą imtis tirti, kaip panaudojamos savivaldybių tarybų narių veiklai skirtos lėšos. Ar tai reiškia, kad valstybinės institucijos nebuvo pajėgios to padaryti? Ir kokia būtų buvusi neteisėto lėšų panaudojimo baigtis, jeigu ne ši visuomeninė iniciatyva? – „Vakarų Lietuva“ paklausė A. Šindeikio. – Tai, kad piktnaudžiavimą valstybės ir biudžeto lėšomis ištyrė ir paviešino visuomenininkas Andrius Tapinas, o ne, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ar savivaldybių vidiniai auditoriai, rodo, kad politikų finansinės veiklos kontrolė nėra nei pakankama, nei efektyvi. Bet reikia džiaugtis tuo, kad šią spragą užpildė visuomenininkas. – Ar įžvelgiate įstatyminių spragų, kai kalbama apie „čekiukų“ skandalą. Kas buvo ne taip iš pat pradžių, ar įstatymai tiesiog „suklupo“ prieš savivaldybių politikų nesąžiningumą? – Politikai patys susikuria žaidimo taisykles, t. y. biudžeto lėšų naudojimo ir atsiskaitymo mechanizmus. Tie mechanizmai leido šį neteisėtą, kaip paaiškėjo po teismų nuosprendžių, – ir nusikalstama lėšų naudojimą, ilgai nuslėpti. Tai pavyko tol, kol visuomenininkas Andrius Tapinas blaiviu žvilgsniu pažvelgė į tai, kaip ir kam tos lėšos yra faktiškai naudojamos. Ir paaiškėjo, kad jos naudojamos ne taip ir ne tam, kam jos skirtos, o pateikiamos ataskaitos ir atsiskaitymo dokumentai yra klastojami. – Kokia turėtų būti „čekiukų“ skandalo baigtis: pirma, – teisiniu požiūriu, antra, – politiniu, trečia – moralės? – Teismai jau dviem atvejais priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius. Dalis jų įsiteisėjo. Ir kitais atvejais, jei aplinkybės bus panašios, teismų nuosprendžiai bus analogiški. Taip elgtis teismus įpareigoja Konstitucija – visų lygybės prieš įstatymą principas. – Ar „čekiukų“ skandalas gali turėti įtakos būsimiems aukščiausiųjų šalies institucijų sprendimams, kai kalbama apie savivaldą ir su ja susijusiais įstatymais. Kas galėtų ir turėtų keistis, aptariant apmokėjimo už darbą savivaldoje atlygį? Juk daug ką (kaip girdėjome viešojoje erdvėje) nustebino Seimo gana skubus sprendimas įteisinti konkretų atlygį savivaldos politikams. Gal turite pavyzdžių, kaip tvarkosi pažangios Vakarų Europos šalys, kur daugeliu atvejų būti vietos politiku, tarnauti savo krašto žmonėms yra tik garbės, o ne atlygio, reikalas? – Vakarų pažangiose demokratijose politikams už jų darbą dėl visuomenės yra teisingai atlyginama. Jei norime, kad tiek valstybės, tiek savivaldos politikoje dalyvautų žmonės, kurie tam turi sugebėjimų ir galimybių, jei norime aukštų politinės veiklos rezultatų, valstybės ir savivaldybių pažangos, tam reikia prisitraukti į politiką kvalifikuotus asmenis. Jiems už darbą turi būti teisingai, pagal jų kvalifikaciją, atlyginama. Priešingu atveju į politiką neis asmenys, kurie turi tam būtinos patirties ir jų profesinė kvalifikacija yra aukšta. – Ar realu, kad įstatymai, teisės aktai gali turėti įtakos politikų moralei? Gal žinote receptą, kas ją – švarią ir teisingą – nulemia? – Teisė moralės nereguliuoja. Moralės principus nusistato ir laikosi patys žmonės. Tačiau politikų veiklos principus reguliuoja ir Politikų elgesio kodeksas (Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas), kuriame yra numatyti politikų elgesio principai – pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybės. Už šio politikų elgesio kodekso nesilaikymą yra numatytos ir sankcijos. Tačiau jos yra itin švelnios, rekomendacinio pobūdžio.
|
|
