Kretingos dvaro parke susirinkę žmonės džiaugėsi bendryste, didinga aplinka ir puikiu oru.

Kretingos rajono bendruomenės savaip paminėjo Valstybės, arba Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo, dieną.

Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Vaida Jakumienė, pasidžiaugė šauniu Jauryklos parko bendruomenės, Kretingos rajono kultūros centro ir Kretingos muziejaus jungtiniu projektu, surengtu Kretingos dvaro parke, prie verandos.

V. Jakumienės žodžiais, šventei surengti Jauryklos parko bendruomenė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikė paraišką projektui ir, gavę lėšų, kartu su Kretingos rajono kultūros centru ir Kretingos muziejumi surengė bendrą šventę, kuri pritraukė daugybę žmonių – vietinių kretingiškių, svečių iš didmiesčių ir į namus vasarą grįžusių emigrantų. Žmonės buvo vaišinami, kalbinami, klausėsi folk muzikos atlikėjų Uraganiaus, Airos ir Virginos koncerto.

Šis projektas – pirmasis toks Kretingos rajone ir, anot vicemerės, jungtinė partnerystė pasiteisino – susirinko daugybė žmonių, nemažai jų atvyko dviračiais. Kiekvienam širdyje tai buvo didžiulė šventė, kurią vainikavo Tautiška giesmė, puikus oras ir istoriškai didinga Kretingos dvaro aplinka.

Kretingos rajono kultūros centro Šukės skyriaus vadovė Violeta Ruikienė, ką tik su Šukės kultūros centro folkloro ansambliu „Šukupis“ grįžusi iš šimtmečio Lietuvos dainų šventės, pasakojo, kad Šukėje Tautišką giesmę giedojo prie kultūros centro susirinkę buvę bei esami kolektyvo nariai ir bendruomenės gyventojai. 

Kretingos miesto Jauryklos parko bendruomenės moterys

Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys sakė, kad giedoti Tautišką giesmę susirinko nemažas būrys darbėniškių, svečių, iš jų aiškiai išsiskyrė „Žvalgo“ stovyklos stovyklautojai. Susirinkusieji prie Nepriklausomybės paminklo dar sudainavo keletą dainų, buvo skaitomi eilėraščiai.

Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė pasakojo apie didžiulę, nuotykių kupiną lobio paiešką, į kurią įsitraukė lietuviškos trispalvės spalvomis pasipuošusios komandos. Ieškodami paslėpto lobio, dalyviai aplankė senuosius Laukžemės kaimo objektus. Ties kiekvienu objektu komandų laukė įvairios užduotys, mįslės, nuorodos. Po ilgų paieškų ir įveikę užduotis nugalėtojais tapo raudonųjų komanda.

Sugiedoję Tautišką giesmę, susirinkusieji klausėsi Artūro Stonkaus atliekamų dainų, vaišinosi žolelių arbata bei užkandžiais. Šventės metu visi galėjo pasigrožėti Kretingos rajono fotografo Gvido Taurinsko paroda „Ko nemato akys“.

Salantų kultūros centro direktorius Aurimas Rapalis, salantiškius sukvietęs prie Tūkstantmečio paminklo, kartu su bendruomene giedojo Tautišką giesmę. A. Rapalis taip pat pasidžiaugė tądien įvykusiu tradiciniu šaškių-šachmatų turnyru, kuris kasmet sulaukia vis daugiau dėmesio.   

Kūlupėnų kultūros skyriaus kapela, vadovaujama Stasio Jucio, nė vienam neleido nuobodžiauti.

Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis, ta proga suvienijęs didžiausių gyvenviečių – Erlėnų, Juodupėnų, Laivių,  Žvainių ir mažesnių kaimelių bendruomenes, pripažino, kad Tautišką giesmę sykiu giedojo per 200 dalyvių. Kiekvienoje bendruomenėje vyko pašnekesiai ir bendruomeniški pasibuvimai. 

Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis džiaugėsi šaunia bendruomene ir gražia šių metų iniciatyva saldžiomis dovanėlėmis apdovanoti žmones, kurie nuo 2009-ųjų nepraleido nei vieno Tautiškos giesmės giedojimo. Taip pat apdovanota ir gausiausiai susirinkusi patriotiškiausia Indros ir Mindaugo Maksvyčių šeimos giminė. Kartu su vydmantiškiais šiemet Tautišką giesmę giedojo iš Airijos bei Vokietijos atvykę lietuvaičiai.

Kartenos seniūnijos seniūnė Arūnė Putvinienė tvirtino, kad tradiciškai, kaip ir kasmet, Tautiška giesmė buvo sugiedota ant Kartenos piliakalnio.

Dauginčių kaime įsikūrusios bendruomenės „Basos kojos“ įkūrėjas Dainius Šiaulys giedoti Tautiškos giesmės ėjo basomis.

Dauginčių kaime įkurtos bendruomenės „Basos kojos. Dauginčiai“ įkūrėjas Dainius Šiaulys pasakojo, kad į jo kaimo sodybą susirinkęs apie 40–50 žmonių būrys. Žmonės, pasipuošę tautine atributika, grožėdamiesi Minijos vaizdais ir dainuodami lietuviškas dainas, apie kilometrą ėjo Dauginčių atodangos link, ten 21 val. visus ir sujungė Tautiška giesmė. Sugiedoję ir pasivaišinę namine duona su lašinukais, dalyviai draugiškai grįžo į sodybą. Basomis šią atkarpą praėjęs D. Šiaulys minėjo, kad kasmet ieško įdomesnių šios šventės įprasminimo idėjų. Kūlupėnų kultūros skyriaus vedėjas Marius Butkevičius pasidžiaugė, kad šiemet susirinko gausi, apie 70-ties žmonių bendruomenė, kuriai nuobodžiauti neleido meno vadovo Stasio Jucio vadovaujama Kūlupėnų kultūros skyriaus kapela, žmones kvietusi šokti, dainuoti ir bendrauti tiek prieš Tautiškos giesmės giedojimą, tiek po jos. 

---

1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas liepos 6-ąją paskelbė švenčių diena. Tai buvo visiškai nauja valstybės šventė, įprasminusi ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją. Šią tradiciją buvo ypač aktualu pabrėžti 1990–1991-aisiais, kai Lietuva vadavosi iš okupacijos ir dėjo didžiules pastangas sugrįžti į Europos ir pasaulio valstybių bendriją. Liepos 6-osios šventimo tradicijos formavosi nuo 1991-ųjų, kai pirmą kartą buvo surengtas Mindaugo karūnavimo – Valstybės dienos šventimas. Šiandien liepos 6-oji žinoma kiek kitu pavadinimu – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Mintis prie šios valstybinės šventės pridėti Tautiškos giesmės įprasminimą, kilo 2009 metų liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“. Idėja tokiu būdu parodyti viso pasaulio lietuvių vienybę rado platų atgarsį ir stiprų palaikymą visuomenėje. Palaipsniui susiformavo tradicija kasmet liepos 6-ąją 21 val. Lietuvos laiku visame pasaulyje giedoti „Tautišką giesmę“. 

• Rašyti komentarą (1)