|
|
|
Kretingos muziejuje susitiko du vieno menininko šedevrai – paveikslai-porininkai
Tai, kad iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus rinkinio į Kretingos muziejaus ekspoziciją atkeliavo flamandų dailininko Giacomo Legi (Liegi, 1600–1640) XVII a. I pusėje tapytas paveikslas „Vyras su omaru“ ir buvo pakabintas šalia to paties dailininko paveikslo „Liutnininkas“, Kretingos muziejaus muziejininkė-istorikė Danutė Šorienė pavadino istoriniu įvykiu – muziejuje susitiko du šio menininko šedevrai paveikslai-porininkai, kažkada buvę vienos grafų Tiškevičių meno kolekcijos, sukauptos Palangos dvare, dalimi.
„Pagaliau išsipildė didelė buvusio šviesaus atminimo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Osvaldo Daugelio svajonė, kad muziejų lankytojai šiuos du paveikslus pamatytų kartu. Jis, pamatęs mūsų muziejuje saugomą paveikslą „Liutnininkas“, pirmasis pastebėjo, kad šis panašus į paveikslą „Vyras su omaru“, saugomą Čiurlionio muziejuje. Jie – tarsi paveikslai porininkai. Į M. K. Čiurlionio muziejų paveikslas pateko kaip Franso Snyderso (1579–1657) Flandrijos mokyklos kūrinys, o Kretingos muziejuje paveikslas buvo saugomas kaip nežinomo flamandų dailininko“, – apie užsimezgusį detektyvą kalbėjo D. Šorienė. Grafai Tiškevičiai Lietuvoje garsėjo kaip senienų ir meno kūrinių kolekcininkai – sukaupti vertingus meno rinkinius leido jų socialinis statusas. Ir, nors pirmoji sovietinė okupacija buvo trumpa, tačiau per ją buvo nacionalizuoti dvarai, juose buvusios kultūrinės meninės, istorinės vertybės. Dalį vertybių pavyko perduoti muziejams. Į Kretingos muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinį pateko keli įdomūs XVI–XVII a. tapybos kūriniai. Tai grafams Antaninai ir Feliksui Tiškevičiams priklausę, Palangos dvare iki 1940 metų buvę paveikslai. Muziejuje saugomos dvi Palangos dvaro vertybių perdavimo aktų kopijos, sudarytos 1940 m. rugpjūčio pradžioje, į Kretingos muziejų Palangos dvaro paveikslai pateko beveik be metrikų.
„Prieš beveik dvidešimt metų mūsų muziejuje dirbę Nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai padėjo nustatyti arba patvirtinti paveikslų sukūrimo datas. Dėka jų ir kitų menotyrininkų, pasitelkiant internetą, po truputį renkama medžiaga apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Siekiant atsekti Kretingos muziejuje buvusius Palangos dvaro paveikslus buvo įdėta daug darbo studijuojant įvairiausią medžiagą, identifikuojant juos Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. Ne visi gautieji paveikslai turėjo tikslius pavadinimus, ne visų dailininkai buvo įvardyti“, – D. Šorienė patvirtino, kad kitais metais Kretingos muziejuje bus rengiama dar viena ekspozicija – į Kretingos muziejų atkeliaus 15-a Palangos dvaro rekvizuotų paveikslų, kurių sąrašą muziejininkams pavyko sudaryti dar 1996 m. O galutinį tašką dviejų paveikslų-porininkų detektyve padėjo Italijos menotyrininkai: 2003 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankėsi XVII–XVIII amžiaus tapybos specialistas italas Markas Riccomini ir pasiūlė paveikslą „Vyras su omaru“ įvardinti kaip XVII a. I pusės Giacomo Legi (Liegi) darbą. Šiemet abiejų paveikslų autorių patvirtino italų meno istorikė Anna Orlando iš Genujos. Ji patvirtino, kad Kretingos muziejaus paveikslas yra Giacomo Legi šedevras ir paprašė leidimo tai publikuoti. Apmaudu tai, kad apie Giacomo Legi gyvenimą žinoma mažai, jo originalus vardas nėra tiksliai žinomas. „Ateityje mūsų laukia dar vienas didelis projektas – meno istorikė Anna Orlando siūlo suvienyti pajėgas ir surasti bei į vieną ekspoziciją sutelkti visus, kiek yra žinoma ir turima, Giacomo Legi darbus. Italijoje, spėjama, jų yra 30, Lietuvoje kol kas – tik du, ir jie šiandien eksponuojami mūsų muziejaus Baltojoje salėje“, – D. Šorienė priminė, kad „Liutnininkas“ į Kretingos muziejaus Gaunamų eksponatų knygą įrašytas 1954 m. vasario 7 d., įrašas labai trumpas, tik akcentuota, kad paveiksle – 5 skylės, paveikslas įrėmintas aukso spalvos rėmu. 1962 m. paveikslą restauravo restauratorė Elena Šmigelskaitė. Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys pasidžiaugė Lietuvos muziejų geranorišku požiūriu dalintis meno vertybėmis, kad jas pamatytų kuo daugiau žmonių. „Dėl Giacomo Legi paveikslų, „susiporavusių“ mūsų muziejuje, išėjo graži sėkminga istorija, kurią mes galbūt panaudosime ne tik paveikslams eksponuoti – gal užgims idėja edukacijai. Šio menininko paveikslai kalba apie žmogaus pojūčius – regėjimą, girdėjimą, skonį, lietimą, tad kodėl šių paveikslų nepristačius šiuolaikiškai ir patraukliai“, – kalbėjo Kretingos muziejaus vadovas. ---
Muziejininkės D. Šorienės tvirtinimu, apie Giacomo Legi gyvenimą žinoma mažai. Jo originalus vardas nėra tiksliai žinomas.Gimęs tikriausiai apie 1600 m., buvo flamandų menininko Jan Roos (1591–1638), gyvenusio Genujoje, mokinys, su kuriuo jį galbūt siejo giminystės ryšiai. 1620–1625 m., o vėliau 1638–1640 m. jis vadovavo sėkmingai veikiančioms meno dirbtuvėms Genujoje, prieš persikeldamas į Milaną, kur apie 1640 m. mirė. Legi tapė Genujoje tuo metu, kai natiurmorto žanras keitėsi sudėtingesnių kompozicijų link pagal baroko epochą. Nors šiandien nėra daug informacijos apie jo biografiją, galima sakyti, kad Legi buvo tapytojas, kuriuo labai žavėjosi ir mėgdžiojo Genujoje gyvenę menininkai. Įdomu tai, kad paveikslas „Vyras su omaru“ buvo išvežtas į Kauno muziejų, o „Vyras su liutnia“ paliktas Kretingoje. Kokiu principu, rekvizuojant dvarų turtą, paveikslai buvo atrenkami muziejams, neaišku.
|
|
