Naminės pelėdos jauniklis iš Kūlupėnų

„Mūsų naujasis gyventojas“, – tarp eglės šakų įsitaisiusio pelėdžiuko nuotrauka pasidalijo Kūlupėnų bendruomenės pirmininkė Jūratė Mačernienė.

Paruošė būstą – sulaukė naujakurių

Ir tikrai nuo šiol – tai naujas šios seniūnijos miškų gyventojas, dar jauniklis. Kaip sakė Jūratė, kol kas nebaugštus, nes tebėra žiopliukas, nežinantis, kad vieno žmogaus ranka gali globoti, o kito – nuskriausti. „Todėl ramiai ir pasidavė vyrui iš arti fotografuojamas“, – šypsojosi ji.

Antanas Mačernis – iš tų, kurie myli gamtą, ją stebi. Pernai vieną dieną vaikščiodamas po mišką arčiau Minijos, atrado ant žemės nukritusią drevę ir, sūnaus Donato padedamas, įkėlė ją į medį, pritvirtino.

„Sakė, matysit, čia pelėda apsigyvens. Taip ir buvo, šiandien jau turime ir pelėdžiukų“, – juokėsi Jūratė. Kiek slapukė pelėda mažylių iš kiaušinių išperėjo – nežino, bet džiaugėsi, kad fotoaparatu užfiksuoti pavyko nors vieną. Lietuvos ornitologų draugijos nario Gedimino Petkaus teigimu, tai – naminės pelėdos jauniklis. Ne be reikalo ir pavadinimas toks, nes šie paukščiai drevėse arba specialiai pagamintuose dideliuose inkiluose įsikuria miškuose netoli žmonių namų.

„Matome jauniklį vieną, tačiau jų gali būti ir trys, o gal ir keturi. Patelė peri 30–32 dienas, jaunikliai lizdą palieka dar neišmokę skraidyti, nagais įsikibę, jie karstosi nuo šakos ant šakos“, – pasakojo ornitologas.

Taikios, bet geriau netrukdyti

Anot pašnekovo, prietemoje arba naktį galima girdėti, kaip jaunikliai ūbauja, cypauja, kada mama jiems atneša maisto – smulkių žinduolių, graužikų, kartais mažą paukštelį. Jeigu sunku tokio maisto rasti, tai tinka ir sliekai, ir didesni vabalai, kaip, pavyzdžiui, karkvabaliai. Kuo iš tikrųjų maitinasi pelėdos, galima spręsti iš netoli lizdo aptinkamų liekanų.

Pasak G. Petkaus, naminės pelėdos yra sėslūs, mūsų kraštams įprasti paukščiai. Jeigu apylinkėse nėra per daug pilkųjų varnų, kurios atakuoja nespėjusius užaugti jauniklius, – dažnai netoli lieka ir žiemoti.

„Pelėdikė – graikų deivės Atėnės palydovė, simbolizuoja išmintį ir pastovumą. Pelėdos dažnai laikomos itin protingomis, tačiau tai nėra visai tiesa. Atsižvelgiant į intelektą, kur kas protingesni varniniai paukščiai“, – patikslino ornitologas.

Lietuvoje vyrauja pilkos arba rudos spalvos pelėdos. Kokia bus kūlupėniškė, iš mažų plunksnelių spręsti dar sunku. Su žmonėmis pelėdos taikios, bet geriau nelįsti, netrukdyti.

„O jeigu pamatėte pelėdžiuką, nukritusį ant žemės, saugiai, kad nagais neįdrėkstų, apglėbkite šonus ir pakelkite ant šakos. Kad netaptų lengvu grobiu šunims, katėms arba lapėms“, – patarė G. Petkus.

---

Pasaulyje gyvena per 200 pelėdų rūšių, Lietuvoje pastebima apie 10: baltoji, naminė, lututė, žvirblinė, pelėdikė, raiboji, uralinė, liepsnotoji, laplandinė, balinė. Neretai pelėdos painiojamos su apuokais. Lietuvoje apuokų yra trijų rūšių: didysis, mažasis ir apuokėlis. Šie paukščiai skiriasi tuo, kad pelėdos neturi ausyčių, o apuokai jas turi.

• Rašyti komentarą (5)