Pajūrio naujienos
Help
2024 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Klaipėdos regione pasirodė netikrų pinigų: ar sugebėtumėte juos atskirti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Giacomo Legi (Liegi) (Lježas, 1600–1640 Milanas) „Vyras su lutnia“. XVII a., drobė, aliejus.

Kretingos muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinys

Istoriniai duomenimis, 1892 m. mirus grafui Juozapui Tiškevičiui, jo sūnus Feliksas Vincentas paveldėjo Palangos dvarą. 1893 m. rugpjūčio 15 d. vedė Antaniną Sofiją Loncką ir visą savo gyvenimą paskyrė šeimai, jos gerovei. Savo šeimos rezidencija jaunieji grafai pasirinko Palangą. Arčiau jūros, pušyne netoli legendinio Birutės kalno, pagal vokiečių architekto Franco Heinricho Švechteno projektą 1895–1897 m. iškilo ištaigingi dviaukščiai dvaro rūmai.

„Tie nuostabūs Birutės rūmai, kuriuos jie [Antanina ir Feliksas Tiškevičiai] nuolat puošė ir gražino, aplink kuriuos tarp miškų prie jūros driekėsi gražus neseniai įkurtas garsaus iš Prancūzijos pakviesto sodininko p. Andrė parkas, kėlė pasakišką įspūdį. Jie turėjo meilę, sveikatą, turtus, grožį ir, be to, didžiausią Dievo dovaną – ramybę“, – savo atsiminimuose rašė Elena Klotilda Tiškevičiūtė-Ostrovska, Felikso Tiškevičiaus sesuo.

2019 m. Aistė Bimbirytė -Mackevičienė savo daktaro disertacijoje „Vakarų Europos dailė Lietuvos kolekcijose XIX amžiuje ir grafas Vladislovas Tiškevičius“ rašė, kad „apie Aleksandro ir Felikso Tiškevičių kolekcijas žinoma mažiausiai. [...] Palangoje taip pat buvo Vakarų Europos dailininkų darbų, vertingų istorinių baldų, gintaro kolekcija, iš čia į Vilniaus mokslo ir meno muziejų 1908 m. atkeliavo 702 „senovinės graviūros“, tarp kurių buvo Diurerio „Ieva ir Adomas rojuje“, 100 „religinių raižinių“ bei vietinių dailininkų tapybos pavyzdžiai...“.

Grafai Tiškevičiai Lietuvoje garsėjo kaip senienų ir meno kūrinių kolekcininkai, nes jų socialinis statusas ir turtai leido jiems sukaupti ypač vertingus meno rinkinius.

XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos dvarai virto klestinčiais ūkiais ir tai buvo paskutinis pakilimas, nes Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykusios įvairios permainos galutinai pakirto dvarus, išblaškė dvarininkus. Nors pirmoji sovietinė okupacija buvo trumpa, tačiau per ją buvo nacionalizuoti dvarai ir juose buvusios kultūrinės meninės ir istorinės vertybės. Dalį vertybių pavyko perduoti muziejams.

Į Kretingos muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinį pateko keli įdomūs XVI–XVII a. tapybos kūriniai. Tai grafams Antaninai ir Feliksui Tiškevičiams priklausę, Palangos dvare iki 1940 metų buvę paveikslai. Muziejuje saugomos dvi Palangos dvaro vertybių perdavimo aktų kopijos. Jos sudarytos 1940 m. rugpjūčio 6–7 dienomis. Įdomu tai, kad aktuose užrašyta kai kurių meno vertybių būklė: tarkim, skylėtas, apgadintas. Matyt, komisija į dvarą pateko jau po plėšikautojų. Į Kretingos muziejų Palangos dvaro paveikslai pateko beveik be metrikų. Muziejaus Gaunamų eksponatų knygoje pirmas įrašas darytas tik 1954 m.

2005 m. muziejuje dirbę Nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro menotyrininkai-restauratoriai padėjo nustatyti arba patvirtinti muziejaus paveikslų sukūrimo datas.

Dėka jų ir kitų menotyrininkų, pasitelkiant internetą, po truputį renkama medžiaga apie įdomesnius, muziejuje saugomus paveikslus. Siekiant atsekti Kretingos muziejuje buvusius Palangos dvaro paveikslus buvo įdėta daug darbo studijuojant įvairiausią medžiagą, ne mažiau – identifikuojant juos Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. Ne visi gautieji paveikslai turėjo tikslius pavadinimus, ne visų dailininkai buvo įvardyti.

Kalbėdami apie eksponatus muziejuose, negalime pamiršti muziejų istorijos, nes eksponatų gausa ir jų tyrinėjimai labai priklauso nuo konkretaus muziejaus raidos.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Liaudies seimas paskelbė Lietuvos žemių nacionalizaciją. Sovietai ėmėsi dvarų meno vertybių nusavinimo, šį procesą pavadinę „registravimu“, kurį atlikti buvo pavesta 14 (kitur rašoma 20) iš dailininkų, mokytojų, muziejininkų sudarytų komisijų, kurių darbe dalyvavo ir sovietų valdžios paskirti prižiūrėtojai. Komisijoms dirbti buvo gana sunku, nes dvaruose sukaupti turtai buvo grobstomi, naikinami. Dvarus užėmę sovietų kariuomenės ar NKVD daliniai jų tiesiog neįleisdavo.

1940 m. rugpjūčio 6 dienos Palangos dvaro vertybių perdavimo akte nurodyta, kad tuometinės Švietimo ministerijos įpareigoti Kultūros muziejaus deleguotas Kauno kultūros muziejaus meno skyriaus vedėjas, dailininkas Vytautas Kairiūkštis (1890–1961), Kauno VI gimnazijos piešimo ir braižybos mokytojas dailininkas Jonas Vaitys (1903–1963), dalyvaujant Palangos miesto milicijos milicininkui P. Armonui ir Antaninos Tiškevičienės įgaliotinei Makavickaitei, suregistravo 44 meno vertybes: 32 paveikslus, 2 fotografijas, 4 skulptūras, 5 užuolaidas ir 1 stalo laikrodį. Rugpjūčio 7 dienos perdavimo akte nurodyta, kad tuometinės Švietimo ministerijos įpareigoti Kultūros muziejaus deleguotas Kauno kultūros muziejaus meno skyriaus vedėjas, dailininkas Vytautas Kairiūkštis, Kauno VI gimnazijos piešimo ir braižybos mokytojas dailininkas Jonas Vaitys, dalyvaujant Palangos miesto milicijos milicininkui A. Juciui ir Antaninos Tiškevičienės įgaliotinei Zabelaitei, suregistravo 31 meno vertybę: 9 paveikslus, 2 skulptūras, 20 baldų ir daugybę knygų lenkų, vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis, skaičius nenurodytas.

Iš viso nusavinta 75 vnt. Gali būti, kad aktų lapai ne visi, nes rugpjūčio 7 dienos yra tik 4 lapai Nr. 10, 22?, 33, 34, rugpjūčio 6 d. – 6 lapai, Nr. 24–29. Kadangi grafienės Antaninos Tiškevičienės abi įgaliotinės nesutiko „globoti ir nešti atsakomybę už aktuose surašytą turtą, visas nusavintas turtas buvo pervežtas į Palangos pradžios mokyklą, sudėtas vienoje klasėje ir raktas atiduotas mokyklos sargui.“ Grafų meno vertybės perduotos Kretingos muziejui. Kiek jų perduota, nežinoma. Apie tai užsimenama tik 1948 m. muziejaus ataskaitoje: „Dar 1940 metų gale muziejus buvo papildytas eksponatais, gautais iš grafų Tiškevičių dvarų Kretingoje ir Palangoje, kurių dalį atsirinko ir išsivežė Kauno muziejus, o dalį naudojimui tinkamų baldų, turimomis žiniomis, paėmė Kretingos apskrities Liaudies švietimo skyrius.“

1945 m. muziejus buvo perimtas iš Liaudies švietimo skyriaus be jokių dokumentų ir inventorinių knygų. Likusi tik nedidelė knyga „Kretingos muziejaus paveikslų ir fotoknyga“, kuri rašyti pradėta 1946 m. vasario mėnesį. Joje 447 įrašai, iš jų 86 vnt. paveikslų. 1945 m. muziejaus metinėje ataskaitoje, muziejaus vedėjas Ignas Jablonskis akcentavo: „Atrodė, kad nuo 1941 metų sausio 1 d. muziejaus patalpose nebūta nė vieno žmogaus. Stogas visai supuvęs, lubos įkritusios, eksponatai sujaukti krūvose, langai beveik be stiklų.“

1996 m., turėdami Palangos dvaro rekvizuotų meno vertybių sąrašo kopiją, sudarėme 15 paveikslų sąrašą. Tuometinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio (1955–2020) dėka mėginome sutikslinti sąrašą. Ne viskas pavyko, nes ir jų knygose nebuvo tikslių įrašų.

Šiandien, padedant NČMD muziejaus užsienio dailės kuratorei Irmantei Šarakauskienei, sutikslintas paveikslų sąrašas. Rasta 17 paveikslų, iš jų 16 nusavinti iš grafų Tiškevičių Palangos dvaro. Tačiau ar tai visi paveikslai, nežinoma, nes prie1940 m. spalio mėn. rašto, kurį gavo Kretingos muziejaus vedėjas Viktoras Lingys ir kuriuo prašoma Kultūros paminklų apsaugos įstaigos nurodymu „saugumo ir priežiūros sumetimais“ perduoti atrinktus paveikslus į Kultūros muziejų, buvo pridėtas paveikslų sąrašas, kuris dar nerastas.

Iš Palangos dvaro į Kretingos muziejų pateko XVII a. nežinomo flamandų dailininko paveikslas, sąlyginai pavadintas „Liutnininkas“, tapytas ant drobės aliejumi. Į muziejaus Gaunamų eksponatų knygą įrašytas 1954 metais vasario 7 d. Įrašas labai trumpas, tik pažymėta, kad paveiksle 5 skylės ir paveikslas įrėmintas aukso spalvos rėmu. 1962 m. paveikslą restauravo restauratorė Elena Šmigelskaitė. Jinai restauravimo protokole rašė, kad ant autorinės paveikslo drobės raudonais dažais užrašyta 31 ir greta būta surgučio antspaudo, bet jis neišskaitomas. Netoliese baltais dažais užrašyta 85. Restauravimo metu drobė buvo dubliuota naujai.

Atvykęs į mūsų muziejų tuometinis NČDM direktorius O. Daugelis ir pamatęs mūsų paveikslą „Liutnininkas“ pastebėjo, kad panašus paveikslas „Vyras su omaru“ saugomas Čiurlionio muziejuje. Jie tarsi paveikslai porininkai. Į M/ K. Čiurlionio muziejų paveikslas pateko kaip Franso Snyderso (1579–1657) Flandrijos mokyklos kūrinys, o Kretingos muziejuje liko paveikslas kaip nežinomo flamandų dailininko.

Sankt-Peterburgo ir Maskvos meno žinovai, pamatę M. K. Čiurlionio dailės muziejuje paveikslą „Vyras su omaru“, pasiūlė paneigti šią atribuciją.

2003 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune lankėsi XVII–XVIII amžiaus tapybos specialistas italas Markas Riccomini ir pasiūlė vieną galimą atribuciją. Paveikslas buvo įvardintas kaip XVII a. I pusės. Giacomo Legi (Liegi, 1600–1640) darbas. Šiemet abiejų paveikslų autorių patvirtino italų meno istorikė Anna Orlando iš Genujos. Ji parašė, kad Kretingos muziejaus paveikslas yra Giacomo Legi šedevras ir paprašė leidimo publikuoti.

Apie Giacomo Legi gyvenimą žinoma mažai. Jo originalus vardas nėra tiksliai žinomas.

Gimęs tikriausiai apie 1600 m., buvo flamandų menininko Jan Roos (1591–1638), gyvenusio Genujoje, mokinys, su kuriuo jį galbūt siejo giminystės ryšiai. 1620–1625 m., o vėliau 1638–1640 m. jis vadovavo sėkmingai veikiančioms meno dirbtuvėms Genujoje, prieš persikeldamas į Milaną, kur apie 1640 m. mirė. Legi tapė Genujoje tuo metu, kai natiurmorto žanras keitėsi sudėtingesnių kompozicijų link pagal baroko epochą. Nors šiandien nėra daug informacijos apie jo biografiją, galima sakyti, kad Legi buvo tapytojas, kuriuo labai žavėjosi ir mėgdžiojo Genujoje gyvenę menininkai.

Įdomu tai, kad paveikslas „Vyras su omaru“ buvo išvežtas į Kauno muziejų, o „Vyras su liutnia“ paliktas Kretingoje. Kokiu būdu buvo atrenkami paveikslai Kaunui, nežinia.

Šiuos XVII a. I pusės Giacomo Legi (Liegi) abu paveikslus porininkus kartu galėsime pamatyti birželio mėnesį – jie bus eksponuojami Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

Kiti Palangos dvare rasti grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių paveikslai į Kretingos muziejų atkeliaus 2025 metais.

Nusavintų Kretingos dvaro meno vertybių sąrašas kol kas nerastas, bet tai – jau kita istorija.

Danutė LUKAUSKAITĖ-ŠORIENĖ

Kretingos muziejaus vyriausioji muziejininkė-istorikė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas