|
|
|
Poezijos ir prozos kalba prabilo apie savo norus
Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos (LNRS) narė, literatė, dailininkė Odilė Norvilaitė savo kūrybos gerbėjams turi gerų žinių – vienoje uostamiesčio leidyklų spaudai parengta pirmoji Odilės poezijos ir prozos knyga „Kalbėsiu apie norus“. Leidinys iliustruotas pačios autorės anksčiau sukurtais grafikos ir tapybos kūriniais, o intarpai – eilės lenkų kalba, autorės teigimu, yra tarsi duoklė jos protėviams, kilusiems iš Varšuvos. Kalbėdama apie savo literatūrinę patirtį, O. Norvilaitė priminė, kad kartu su savo mama Irena Norviliene bendru slapyvardžiu Raganaitė Cija yra sukūrusios pasakų knygelę „Šiuolaikinės originaliosios pasakos“, taip pat ji – savo vyro Gedimino Bytauto knygos „Vizijos“, ne vieno tarptautinio almanacho bendraautorė, kūrėja reiškiasi ir spaudoje. „Kodėl lig šiol esu tik bendraautorė“? – klausia O. Norvilaitė ir atsako: „Manau, kad tai nulėmė mano beribis atsidavimas artimiesiems – kitų kūryba man atrodė svarbesnė negu mano pačios, kas ir pakišo koją.“ Kūrėja prisipažino išgyvenanti sudėtingą gyvenimo laikotarpį: vyksta skyrybų procesas. „Mano 250 puslapių rankraščių juodraščių liko vyro kompiuteryje. Buvome sutarę, kad, man padėjus sutuoktiniui pasiekti tikslų – tapti LNRS, Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, leisti jo albumus, kurti paveikslus parodoms, gauti meno kūrėjo statusą – ateis laikas ir mano kūrybai. Tačiau taip neatsitiko: vyras savo tikslų pasiekė, o mano – pamiršo. Dabar, vykstant skyryboms, jo advokatės teigimu, mano juodraščiai – ne derybų objektas“, – atviravo Odilė, pripažinusi, kad jai tai – gera pamoka. Todėl dabar ji sau kelianti tikslą konsoliduotis, susikaupti ir pagaliau padirbėti dėl savęs.
Moteris, iki šiol gyvenusi tarp Palangos ir Kretingos, čia kūrusi, visų pirma pakeitė gyvenamąją aplinką – pasirinko gyventi Gargžduose. „Tai mano naujausias atradimas – miestas prie Minijos, neseniai atšventęs 770 metų jubiliejų. Įsikūriau namelyje prie neįtikėtino grožio parko-miško, kuris atsiveria tapybos teptuko vertais slėniais ir senoviniais piliakalniais. Čia pat – šurmulingos miesto gatvės, bažnyčia, kino teatras, biblioteka, krašto muziejaus... Keli kilometrai – jau ir Dovilai. Čia, viename vienkiemių, lankau žirgus, turinčius sveikatos problemų, netinkamus jodinėjimui. Šiparių žirgyne išmokau ir jodinėti – ši patirtis yra aprašyta miniatiūroje „Pokalbis su žirgu. Lygiadienio giesmė“, – O. Norvilaitė teigė, kad jos knygelė „Kalbėsiu apie norus“ tiesiog atspindi dabartinę jos būseną – gyvena, kaip nori, dirba sau, svajoja apie meilę ir bendrauti renkasi tuos, kurie patinka jai, turi draugų, nepaprastų žmonių, su kuriais likimas suvedė tamsiausią gyvenimo valandą. „Kiekvienas jų – brandžios asmenybės, individualybės, nekasdieniškai gilūs, prasmingi, atsidavę savo idealams. Jie skatina mane gyventi ir kurti, neleidžia pasiduoti“, – kūrėja įvardino, kad knyga – tai duoklė tiems, kuriems ji rūpi iš tiesų. Sukantis teismų karuselei, moteris nesiekia keršto ar revanšo – tam paprasčiausiai gaila laiko. Tiesiog, siekdama atgauti savo gyvenimą ir svajones, ji pasineria į kūrybą.
Skaitant O. Norvilaitės kūrybą apima jausmas, kad į ją sudėta labai daug gyvenimiškos patirties – iš praeities, vaikystės ir jaunystės, iš patirtų moters-vyro santykių, eilėse skamba daug vilties dėl meilės ir sugrįžimo į gražius santykius. „Savo eilėse santuoką, meilę lyg ardomą mezginį suvynioju į siūlų kamuolį, iš kurio ateityje ketinu megzti naują meilės istoriją. Galbūt tai yra noras įrodyti sau, kad meilė niekur nedingsta, ji nevirsta neapykanta, gyvena savo gyvenimą“, – pasvarstė poetė, savo lyrinį herojų apibūdinusi kaip meilės angelą – kažką tarp žemiško ir žmogiško, tai, kas yra aukščiausio lygio idealas, kuris viską supranta iš pusės, stebi, būdrauja, sergi... Menininkė šiuo metu atsidavė ir vienam pomėgių – šiuolaikinei lenkų poezijai, daug bendrauja su poetais. „Apskritai menininko individualybė yra tokia, kad pati iliustruoja save – mintimis, jausmais, prisimintais, kurie virsta tekstais ar paveikslais“, – įsitikinusi O. Norvilaitė. ---
APIE ODILĘ NORVILAITĘMenininkė gimė 1969 m. sausio 15 d. Kaune. Meilė menui, literatūrai, scenos menui buvo įprasta šeimoje. Mokėsi J. Naujalio muzikos mokykloje, baigė keturmetę Kauno dailės mokyklą, vėliau – studijos Ukrainoje, Michailo Boičiuk dekoratyvinių menų institute. Mene, dailėje vyrauja supaprastintas simbolizmas, realizmas su mistikos prieskoniu. Kuria akvarele, aliejumi, jungia skirtingas tapybos technikas ant popieriaus ir drobės. Daugybė bendrų ir individualių meno ir tapybos parodų, kuriose dalyvauja nuo 16 metų. Odilė yra ir būrėja, astrologė, šių menų mokėsi Hamburgo ir Miuncheno parapsichologijos akademijoje, jai teko lankytis ir iš arti matyti Kazachstano šamanus. ---
Iš knygos „Kalbėsiu apie norus“O angele, iš jūros ir dangaus o tavo rankos – ąžuolo šakom aš nugalėsiu štormą šmeižtą žaibus, kerštą kupeton suleistą surišiu šluoton lyg ražienas... Tik liki su manim naktį ir dieną sparnai skleisis burėm plukdys pavėjui šviesą neš, naujausias viltis žinau, esi – regiu vėl tavo veidą 2023 12 31 skiriu tau, tu žinai ---
GAVAU DOVANŲGavau dovanų Nuo tėčio sidabro širdutę Užmatė mama ir atėmė mažutę Buvo gimimo diena jos draugytės Šiek tiek padūko mergytės Mano tėčio pakabukas tetai atiteko Verkiau tris dienas Tris naktis... nemačiau tako... Leiskim mylėti tėvams jų vaikus Mažiau liūdesio žemelėje bus... Dėl tos tetos – pergėrus mirė ana Sako – infarktas, tokia jos dalia Gaila sidabro širdutės... Tėvo dovanos mažutės... 2023 06 25
|
|
