Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Dainų šventės užkulisiai ir prasmė kraštietės akimis

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Mūsų žmonės
  • 2024-01-19
Mūsų kraštietė choreografė Dainų šventės baletmeisterė Živilė Adomaitienė, be veiklos Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, jau 7-erius metus ugdo tautinių šokių kolektyvą „Rasodėlė“.

„Šimtmetis yra puiki proga įsivardyti savo esmę“, – tokią koncepciją atskleidžia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vienas pagrindinių šimtmetį mininčios birželio 29–liepos 6 dienomis įvyksiančios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ organizatorių. Tarp jų – ir mūsų kraštietė šio centro Mėgėjų meno kūrybos skyriaus choreografijos specialistė Živilė Adomaitienė, savo profesinį kelią pradėjusi Kretingoje. Simboliška tai, kad šventės organizatorių sumanytasis specialių renginių ciklas „Dainų šventės žygis per Lietuvą“ naujų metų išvakarėse taip pat prasidėjo Kretingoje.

„Dainų šventės žygio“ renginiai iki balandžio aplankys 11-a šalies savivaldybių ir šventės laukimo nuotaika turėtų užkrėsti visą Lietuvą. Jie buria ne tik vietos bendruomenes, bet ir aplinkinius dainų švenčių tradicijos puoselėtojus, koncertams telkia šventei besirengiančius kolektyvus. Vienas pasirengimo 100-mečio dainų šventei akcentų – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas šiuos, 2024-uosius, paskelbti Dainų šventės metais.

– Kaip nuteikė šis Seimo sprendimas, ar tai ir Dainų šventės 100-metis kuo nors įpareigoja? – „Pajūrio naujienos“ paklausė Ž. Adomaitienės, kuri yra Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Šokių dienos meninės dalies vyriausioji koordinatorė, baletmeisterė.

– Tai – ir gražu, ir organiška, žinoma, ir tam tikras dėmesys. Dar vienas 100-mečio Dainų šventės apsektų – didelis sujudimas, kuris apie Dainų šventę privers išgirsti ir tuos, kurie apie ją negirdėję. O jubiliejinė Dainų šventė įpareigoja dėl vieno – švęsti ją kuo plačiau, skleisti tą žinią, kad lietuviai tokias šventes pradėjo švęsti dar prieš 100-ą metų, ir tradicija – gyva, nenutrūkstanti, nežiūrint įvairių istorinių aplinkybių. Kad jubiliejus būtų kuo įspūdingesnis, jam ir rengtis pradėjome gana anksti.

– Kada tas anksti ir kas vyksta Dainų šventės užkulisiuose, ko tikrai nepamato žiūrovas?

– Prieš dvejus metus, 2022-aisiais, turėjusi suskambėti Dainų šventė neįvyko, ji persikėlė į šiuos metus. Pandemija apskritai iškėlė daug klausimų: ar kas nors dar vyks, ar išliksime. Kadangi planai buvo vienokie, tad ir Dainų šventei pradėjome rengtis dar 2020 m. Iš tiesų tas pasirengimo Dainų šventei procesas yra labai ilgas ir sudėtingas: skelbiami konkursai, jie vyksta etapais, formuojama bendra šventės koncepcija, reikia parinkti temą, rūpintis sklaida, daug energijos ir laiko atitenka bendravimui su lietuvių diaspora užsienio valstybėse.

Žiūrovas, atėjęs pasiklausyti dainų, pasigrožėti šokiais mato tik rezultatą, o kiek iki jo buvo nuveikta, kiek visko vyko, tikrai lieka pasirengimo Dainų šventei užkulisiuose. Vien ką reiškia repeticijos ir per jas patirta nemiga, dulkės, lietus ar vėjas, nervai, baimė pasiseks nepasiseks. Iki tikrojo rezultato tenka įveikti labai daug kliūčių, ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad dirbti su kolektyvais ir juos sutelkti yra daug paprasčiau. Pasirengimas Dainų šventei yra nenutrūkstamas procesas. Be dainos ir šokio, yra dar tokia sudėtinė šventės dalis, kaip stadionai, aikščių markiravimai, autobusų maršrutai, apnakvydinimas, viešieji pirkimai ir sutartys, kiti organizaciniai rūpesčiai, atimantys daug laiko. Tačiau šią problemą padeda išspręsti šventės organizatorių įdirbis.

– Šokių dieną turėtume pamatyti ir kretingiškius. Kaip jiems sekasi ir kiek apskritai kolektyvų dalyvaus Šokių dienoje? Kas naujo šiųmetėje Dainų šventėje?

– Atranka dalyvauti 100-mečio Dainų šventėje šįsyk prasidėjo kaip niekada anksti, palyginti su kitų dainų švenčių patirtimi, taigi ir kolektyvai tam rengiasi.

Šokių repeticijos nuo 9 iki 21 val. numatytos keturiuose stadionuose, šoks 13-a šokėjų grupių, kurios skiriasi pagal amžių, lytį ir pan. Nauja tai, kad atsirado mergaičių ir moterų grupių, kurios pasiryžo šokti tautinius šokius. Tendencija tokia, kad yra aktyvių moterų, merginų, kurios noriai šoka, lanko repeticijas. Joms yra sukurti šokiai, kolektyvai siuvasi stilizuotus liaudiškus rūbus, susietus su mūsų tautos istorija.

Vienu sykiu Šokių dieną preliminariai šoks 9 tūkst. 200 šokėjų – nuo pirmoko iki senjoro. Yra šokėjų, kuriems jau 90 metų, tiek pat metų – ir vieno kolektyvo iš Šeduvos vadovei. Vis dėlto ką reiškia šokis!

Laukiame ir kolektyvų iš Kretingos. Apžiūrose dalyvaus 11 kolektyvų, ir turiu pasakyti, kad kitų rajonų kontekste kretingiškiai atrodo labai gerai – yra rajonų, iš kurių dalyvauti Dainų šventėje panoro 5, kitur – 8 kolektyvai. Džiaugiuosi, kad atsirado naujų kolektyvų vadovų pavardžių: Ingridas Kiškys iš Kretingos, Laurynas Krasauskas iš Darbėnų gimnazijos, Martynas Kazlauskis iš Salantų gimnazijos, Kristina Gudelytė iš Kretingos meno mokyklos. Manau, kad jiems ir jų vadovaujamiems kolektyvams seksis tikrai puikiai. Kolektyvus parengė ir kiti choreografai, kurių vadovaujami šokėjai nesyk dalyvavo šventėse: Janina Vaičekauskienė iš Kartenos, Simona Kutkevičienė iš Kretingos meno mokyklos, Andrius Razmus iš Kretingos rajono kultūros centro, Birutė Bendikienė iš šio centro Darbėnų skyriaus, Alma Valinskienė iš Salantų kultūros skyriaus.

Mūsų kraštietė choreografė Dainų šventės baletmeisterė Živilė Adomaitienė, be veiklos Lietuvos nacionaliniame kultūros centre, jau 7-erius metus ugdo tautinių šokių kolektyvą „Rasodėlė“.

– Ar per 100-mečio Dainų šventę bus šokami ir Jūsų sukurti šokiai?

– Kalbant apskritai apie šokių programą, dalis choreografinių kompozicijų yra sukurta anksčiau – tokios praktikos esama, pusė šokių, galima sakyti, yra visiškai nauji, kuriuos kolektyvai ir turėjo išmokti. Šokių programoje – ir vienas mano jau senokai sukurtų šokių „Kačiukai“. Noriu, bet nelieka laiko kurti šokiams, nors minčių tikrai turiu ir nemažai.

Daug laiko atiduodu ne tik tiesioginiam darbui, bet ir repeticijoms su Vilniaus miesto vaikų liaudies šokių kolektyvu „Rasodėlė“. Niekam nepriklausome, esame patys sau. Suburti kolektyvą paprašė choreografai, panorę, kad jų vaikai mokytųsi tautinio šokio. Suvedė vaikus – mažus dar visai. Ir štai per 7-erius metus pavyko kolektyvą užauginti, jame šoka 14 mergaičių ir 13 berniukų, jie yra buvusių ir esamų šokėjų vaikai, anūkai, tarp jų – 8 broliai su seserimis. Tikrai labai įdomu dirbti, yra didelė motyvacija.

Dirbu ir Vilniaus kolegijoje, Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Šokio pedagogikos katedroje, studentams dėstau sceninį šokį ir šokių studiją. Taigi mintis apie šokių kūrybą tenka atidėti vėlesniam laikui.

– Kodėl kolektyvams Dainų šventė yra tokia svarbi? Kas padeda pasiekti aukštą profesionalumo lygį, nors dalyviai – mėgėjai?

– Manau, kad visų pirma Dainų šventė parodo, kokia mūsų tauta yra stipri savo dvasia – vis dėlto nuo pirmosios šventės praėjo 100 metų, ir mes sugebėjome išsaugoti šią tradiciją, turėjome drąsos tai padaryti. Kartais tenka girdėti, kad Dainų šventė neva sovietinis palikimas. Argi taip? Buvimo kartu jausmas, nesvarbu, kokiomis sąlygomis išreikštas, yra neatsiejamas nuo pilietiškumo, patriotizmo. Tie, kurie yra čia pabuvoję, gerai žino, ką tai reiškia patirti vienybės jėgą, kuri, manau, visas tris Baltijos šalis atvedė ir į Baltijos kelią, kuriuo parodėme, kad gebame telktis, organizuotis. Ir ta dvasia atspindi visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – sėkmės istoriją apie iškovotą, atgautą nepriklausomybę. Dainų šventė – tai vieninga emocija, kai visi kvėpuoja, o širdys plaka vienu ritmu. Tai iš tiesų jaudina.

Mėgėjų meno kolektyvų profesionalumą įpareigoja pats tautinis šokis, jo specifika, būtinybė vienodo judesio, sukinio, lygiavimo ir panašiai. Dėl to dirbama labai daug: vedami seminarai, konsultacijos, praktiniai mokymai. Mūsų, choreografų, šeima yra didelė, mes vienas kitą gerai žinome, gerai suprantame, padedame. Tad visi kartu ir einame to paties tikslo link.

---

Šokių dienos „Amžių tiltais“ koncertui pasirinktas tilto simbolis atlieps Dainų šventės pavadinime „Kad giria žaliuotų“ užkoduotus laiko tėkmės ir kaitos, būties prasmės suvokimo bei geriausių tautos ir Dainų švenčių tradicijos tęstinumo akcentus. Tautosakoje tiltas suprantamas kaip visa apimanti, daugiaprasmė žemės ir dangaus, žmonių ir dievų pasaulių, būties ir nebūties, pradžios ir pabaigos, tikro ir menamo, jaunystės ir senatvės, savos ir kitos kultūros jungtis.

Svarbiausia Šokių dienos programos idėja – amžinas savųjų tiltų ieškojimas, vedantis į žmogaus, gamtos, tautos ir valstybės darną.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas