Ar jaučiatės saugūs dabartinių karinių konfliktų kontekste?

– Ne, nes bijau grasinimų susprogdinti. Sutrikdytas darbas ne tik mokyklose ir darželiuose, nebeveikia sistemos ir kitose įstaigose. O tai, kaip teigia žinovai, jau yra hibridinio karo dalis. Vaizdai iš karo zonų irgi veikia, žiūriu, domiuosi, kaipgi atsiribosi nuo to, kas vyksta pasaulyje. Man nesuvokiama, kodėl vyksta karai, kodėl žudoma, juk, atrodytų, gyvename taip gerai.

– Skaudu girdėti apie karus, apie žudomus ir žūstančius žmones. Bet į šiandieninius gąsdinimus reaguoju paprastai, manau, kad tuo pasirūpina atitinkamos tarnybos, pareigūnai. Aš galvoju, kad esame saugūs, turime mus mylinčio Dievo apsaugą. Juk ne veltui Kretinga vadinama mažuoju Vatikanu, arba mažąja Jeruzale, todėl esame po Dievo gaubtu.

– Nejauku, labiausiai šiomis dienomis, kai prasidėjo gąsdinimai dėl padėtų sprogmenų, nes pati turiu nepilnamečių vaikų. Nors mokyklose panikos nėra, bet vis vien ir vaikams, pedagogams, ir tėvams pastarųjų dienų įvykiai sumaišties įnešė. Juolab kad viskas vyksta karų fone, o tai negali neveikti.

– Kol kas jaučiuosi saugiai, o ko čia panikuoti? Ką mes, eiliniai piliečiai, galime pakeisti? Juk ne nuo mūsų priklauso ir kylantys karai, ir kiti politiniai sprendimai, ką mes su savo filosofijom galime pakeisti. Aš gyvenu ramiai, ko iš anksto bijoti? O jeigu kiltų grėsmė, tuomet ir galvočiau, ką reikia daryti.

Kalbino Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALISs