|
|
|
Sveikatos centrą kurs, to reikalauja reforma – žlugusi pradėta
Kretingos bendruomenės sveikatos centras (BSC), jungiant rajono sveikatos priežiūros įstaigas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, turi būti įsteigtas 2024 m. sausio 1 d. Centras kuriamas vykdant šalies sveikatos priežiūros sistemos reformą, kuri, anot Kretingos rajono mero Antano Kalniaus, žlugo pradėta. Kretingos BSC turėtų būti steigiamas funkciniu – įstaigų bendradarbiavimo pagal sutartis – principu, jungti įstaigas struktūriniu principu, kai naikinamas prijungiamų įstaigų savarankiškumas, buvo atsisakyta tam pasipriešinus savo gydymo įstaigas išsaugoti siekiantiems Salantų, Kartenos ir šių apylinkių gyventojams. „Pajūrio naujienoms“ A. Kalnius patvirtino, kad gegužę Tarybos daugumos priimtą ir gyventojų užprotestuotą sprendimą dėl Kartenos ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC), taip pat ir Kretingos psichikos sveikatos centro prijungimo prie Kretingos PSPC Savivaldybės taryba atšauks rugpjūčio 31 d. planuojamame Savivaldybės tarybos posėdyje. Gyventojams nesukilus Salantų ir Kartenos PSPC būtų tapę Kretingos PSPC padaliniais. Meras leido suprasti, kad po diskusijų su Kretingos PSPC ir Kretingos psichikos sveikatos centro medikais Kretingos psichikos sveikatos centras irgi turėtų išsaugoti juridinį savarankiškumą, į steigiamą Kretingos BSC įsilietų taip pat pagal funkcinį principą. Numatoma, kad kuriamam Kretingos BSC priklausys 5 Savivaldybei pavaldžios įstaigos, be jau išvardintų, ir Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuras. Rajone veikiančios privačios gydymo įstaigos kuriant Kretingos BSC dalyvauti gali, centro steigėjui Savivaldybei pateikusios prašymus. A. Kalnius teigė, kad tokie prašymai jau gauti iš 3 privačių gydymo įstaigų: Kretingos šeimos medicinos centro, „Antėjos“ tyrimų laboratorijos ir Uosto poliklinikos Kretingos padalinių. Pagal šalyje vykdomos sveikatos apsaugos reformos nuostatas už BSC veiklą atsakingi bus savivaldybių gyventojų tiesiogiai išrinkti merai. „Manau, kad visa ši daroma reforma pasmerkta žlugti, jei atviriau – ji jau yra žlugusi“, – sakė A. Kalnius, akcentavęs, kad reforma palankesnė didmiesčių gydymo įstaigoms, tiek valstybinėms, tiek privačioms ir griauna šiandieną gana sklandžiai veikiantį ir paslaugas gyventojams užtikrinantį rajonų sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. „Iki rugpjūčio 14 d. Sveikatos apsaugos ministerijai turime pateikti pasiūlymus reformai tobulinti. Reforma mažina rajono gydymo įstaigose teikiamą paslaugų įvairovę, tolina paslaugas nuo gyventojų“, – paaiškino meras. Rajono vadovas pakomentavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymą, kad, kokias medicinos paslaugas teikti galės rajono gydymo įstaigos, spręs ne jas įsteigusi savivaldybė, o Teritorinė ligonių kasa (TLK). „TLK nuspręs, finansuoti ar ne vieną ar kitą paslaugą, tarkim, Kretingos ligoninei, tuos pinigus skirti ar kažkuriai šią paslaugą teikiančiai Klaipėdos gydymo įstaigai. Iš ministro įsakymo matyti, kad rajonų gydymo įstaigoms paliekamos TLK pigiausiai apmokamos paslaugos, kaip antai, ambulatorinės chirurgijos. Reikia ar ne rajone dermatovenerologo, gastroenterologo, urologo, psichiatro paslaugų, spręs TLK. Ką tai reiškia? Naikinamos mūsų rajono gydymo įstaigos. Reformatoriai skelbia, kad tą daro dėl provincijos gyventojų gerovės. Paslaugos atitolinamos nuo pacientų, auga kelionės pas gydytojus išlaidos, atsiranda daugybė kitų kliaučių“, – dėstė A. Kalnius. Sveikatos apsaugos reforma, BSC kūrimas siejamas su tam numatyta Europos Sąjungos (ES) parama. Anot A. Kalniaus, tos paramos dydis keitėsi, iš pradžių buvo minimi 811 mln. eurų, vėliau – 600 mln. eurų, paskutiniu metu – apie 400 mln. eurų. „Ar netgi dėl 800 mln. eurų verta naikinti veikiančią sistemą, kai kuriama nauja, yra daugiau negu miglota. Gal ne visas paslaugas rajone teikti turėtume, bet svarbiausias jų žmogus turi gauti arčiausiai savo namų, nesiblaškydamas po Klaipėdą, Kauną ar Vilnių. Kai rajonas yra nykstantis, gyventojų mažėja, tai ir medicinos paslaugų gal galėtų mažėti, tačiau mūsų, Kretingos, rajonas yra augantis“, – kalbėjo meras. Jis įvardijo dar vieną reformos ydą: į BSC susivienijusios įstaigos, sprendžiant bendrus Centro klausimus, taip pat – ir lėšų paskirstymo, turės po 1 balsą ir visos bus lygios, nepriklausomai nuo įstaigos turimo prisirašiusių pacientų skaičiaus. Vykdant reformą įsteigus Kretingos BSC, yra tikimybė gauti apie 2,5 mln. eurų ES paramą. „Jei įsteigtame Kretingos BSC dominuos privačios gydymo įstaigos, o tai įmanoma, sprendžiant, kam ir kiek skirti paramos lėšų, tas lėšas jos trauks į savo pusę, tokiu atveju nukentėtų Savivaldybės įstaigos. Tokia pat grėsmė, kad ES paramos riebesnis kąsnis gali kliūti privatininkams, yra ir didžiųjų šalies miestų savivaldybėse“, – apie dar vieną reformos ydą užsiminė A. Kalnius. Privačioms gydymo įstaigoms pradėta reforma dar naudinga dėl galimybės naudotis to paties BSC, kuriam jos priklausys, kitų valstybinių įstaigų turima medicinos įranga, kaip, pavyzdžiui, Kretingos ligoninės įsigytais naujais moderniais rentgeno, echoskopijos aparatais, mamografu, tomografu, kita įranga, taip pat ir paslaugomis. Mero A. Kalniaus teigimu, dabartinių šalies valdančiųjų stumiamą sveikatos apsaugos reformą kritikuoja Savivaldybių asociacija. Reforma nesprendžia šiandieną aktualiausios gydytojų trūkumo problemos, be jų gydymo įstaigos pasmerktos sunykti, užsidaryti. „Manau, kad ta reforma stos“, – tarė jis. Meras patikino nepakeitęs savo nuomonės dėl Kartenos ir Salantų PSPC prijungimo prie Kretingos PSPC įsteigiant vieną stambesnį su padaliniais darinį. „Laikas parodys, ar gyventojų protestas, privertęs atšaukti šį sprendimą, buvo teisingas“, – sakė jis. „P.n.“ informacija
|
|