Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapo koplyčia sulaukė restauratorių

Senosiose Kretingos kapinėse – ilgai lauktas sujudimas: bendrovės „Pamario restauratorius“ meistrai pradėjo 1932-aisiais pastatytos kunigo pranciškono botaniko floristo Jurgio Ambraziejaus (Ambrozijaus) Pabrėžos (1771–1849) koplyčios atnaujinimo darbus.

Freskos „Švč. Mergelė Marija Nuolatinė Gelbėtoja“ atkūrimas neįtrauktas į koplyčios atnaujinimo darbus.

Kaip „Pajūrio naujienoms“ sakė per 20 metų patirties atkuriant paveldo objektus turinčios, Kretingoje visus atnaujintuosius grafų Tiškevičių dvaro ansamblio pastatus bei šeimos koplyčią-mauzoliejų restauravusios bendrovės direktorius Aldas Kliukas, vidurvasarį pradėtus darbus planuojama baigti iki rugsėjo pirmosios.

„Pagal sutartį su Kretingos rajono savivaldybės administracija, kurią pasirašėme laimėję viešųjų pirkimų konkursą, mes atliksime tvarkybos darbus: atnaujinsime koplyčią iš išorės ir iš vidaus, nuvalysime apnašas, atsilaupymus, atšokusį tinką. Atkursime pažeistą dekorą. Nuimsime senų dažų sluoksnius, padengsime sienas specialiais mišiniais ir nudažysime aplinkai atspariais dažais“, – darbus vardino A. Kliukas.

Be to, restauratoriai atnaujins betonines koplyčios dalis, 4 skulptūras – šv. Pranciškaus ir trijų angelų, – metalinius ir akmeninius kryžius, tvorelę, antkapio postamentą. Iš viso bus atlikta darbų už 41 tūkst. 930 eurų.

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos koplyčia bus atnaujinta iki rugsėjo pradžios.

„Vienintelis dalykas, kurio mes neliesime, yra sieninė tapyba. Aliejine tempera tapytos 120 cm aukščio ir 90 cm pločio freskos „Švč. Mergelė Marija Nuolatinė Gelbėtoja“ atkūrimas nebuvo įtrauktas į šio projekto darbų apimtis, tad ją atitinkamai užklijavome ir saugome“, – A. Kliukas apgailestavo, kad freska nebus restauruojama kartu su visa koplyčia. Kita vertus, sieninės tapybos restauracijos specifika skiriasi: reikia kviesti restauravimo tarybą, parinkti atitinkamą metodiką. Tačiau tai „Pamario restauratoriui“ kliūtis nebūtų – į talką visada galima pasikviesti atestuotą sieninės tapybos restauratorių.

„Mes Klaipėdos universitete visą sieninę tapybą restauravome, tad tokį nedidelio ploto paveikslą tikrai būtume sugebėję atkurti. Bet gal dėl laiko, gal dėl lėšų trūkumo, matyt, buvo nuspręsta rengti dar vieną restauracijos projektą“, – svarstė bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus paminklotvarkininkė Meda Skersienė atkreipė dėmesį, kad vadinamieji koplyčios tvarkybos darbai bus finansuojami iš Savivaldybės biudžeto.

„Projektas buvo parengtas dar mano pirmtako, tad negaliu pasakyti, kodėl buvo nuspręsta freskos neatnaujinti. Taip, projektą tam parengti yra sudėtingiau, tad gal buvo manyta bandyti ieškoti lėšų per Kultūros ministeriją. Dabar gi pagaliau parsidėjo pačios koplyčios atnaujinimas: lėšų tam turėjome jau pernai, bet nepavyko nupirkti darbų“, – M. Skersienė sakė, kad iš ministerijos skirtų lėšų šių metų pabaigoje turėtų būti atlikti Bajorų vandens bokšto tyrimai, o 2025-aisiais restauratoriai turėtų imtis Kalnalio bažnyčios.

Tikinčiųjų šventuoju vadinamas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) buvo palaidotas kukliame kape Kretingos senosiose (I) kapinėse.

1895 m. vienuoliai ant jo kapo pastatė 93 cm aukščio (virš žemės), 60 cm pločio šviesaus granito kryžių su įgilintų raidžių įrašais: priekinėje pusėje „Praed. / Ambrosius / Pabreż“, nugarinėje – „15. / ian. / 1771 / Vixit 79. an. / obiit / 30. / oct. / 1849“ (15 sausio 1771, gyveno 79 metus, mirė 30 spalio 1849). 1932 m. pradžioje antkapį su granitiniu kryžiumi papuošė stačiakampio formos betoninis postamentas su metaline ažūrine tvorele ir metalinėmis žvakidėmis.

Tais pačiais 1932 m. Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijono Augustino Dirvelės iniciatyva ant jo kapo pradėta statyti 15 kv. m neogotikinio stiliaus mūrinė koplyčia.

Livija GRAJAUSKIENĖ

• Rašyti komentarą (1)