Medomiškio trasose varžėsi lenktyniniai šunys

Lenktynių varžybų trasoje įprastai varžosi po 3 šunis.

Prieš kelerius metus seną sodybą su 6 ha žemės aplinkui Medomiškių kaime Darbėnų seniūnijoje įsigiję palangiškiai vipetų, arba anglų kurtų, mėgėjai ir veisėjai Aušra Šileikaitė ir Svajūnas Bradūnas pavertė ją šunų bėgimo stadionu. Jau antrus metus Bradūnų sodyboje rengiamos įvairios nacionalinio lygio varžybos: praėjusį savaitgalį pirmą kartą buvo surengtos nacionalinės šunų lenktynių varžybos „Perkūno meistrai“, kur 15 šunų varžėsi, kuris jų greitesnis.

Pernai gegužę savo įrengtame sertifikuotame stadione A. Šileikaitė ir S. Bradūnas surengė pirmąsias Lourse Coursing-o (dirbtinio jauko persekiojimo) ir Racing-o (bėgimo ratu) varžybas lenktyninių šunų augintojams iš visos Lietuvos. Anksčiau ir patys daugsyk yra dalyvavę įvairaus tipo varžybose Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, kol patys nusprendė įrengti lenktynių trasas, o pernai savo veiklai įgijo sertifikatą.

„Nacionalinės šunų lenktynių varžybos, kurias surengėme praėjusį savaitgalį, buvo pirmosios ne tik pas mus, bet ir Lietuvoje, drįsčiau sakyti – netgi Baltijos šalyse, kai laimėtojams suteikiami titulai, nes mes kol kas vieninteliai savo ir, mano žiniomis, kaimyninėse Baltijos šalyse turime sertifikuotą lenktynių trasą“, – pasidžiaugė S. Bradūnas.

Jis sakė, kad tai esanti jų veiklos pradžių pradžia, kol kas patys tarsi ir augina varžybų dalyvius, nes į panašaus pobūdžio grand prix varžybas jau žinomose vietovėse Suomijoje ir Lenkijoje suvažiuoja per 100 dalyvių.

Anglų kurtams, kurie yra itin greiti, galintys išvystyti iki 50–55 km per val. greitį, šeimininkai jaučia didžiulę meilę – jų turi net 9, ir šie sudaro atskirą „Perkūno vaikų“ komandą. Todėl, tvirtino S. Bradūnas, tai atspindi ir varžybų pavadinimas „Perkūno meistrai“, kurį jie ir toliau naudos kaip savo prekinį ženklą. Šio tipo varžybų trasoje bėga po 3 lenktyninius šunis, visi 9 A. Šileikaitės ir S. Bradūno šunys laimėjo A, B, C kategorijų finaluose.

Varžybų nugalėtojai: antras iš kairės – jų organizatorius ir stadiono įkūrėjas Svajūnas Bradūnas.

Kadangi šįkart surengtos šunų greičio varžybos, todėl iš esmės ir varžėsi vipetai, dar dalyvavo 3 basendžiai, tarp jų – 2 kretingiškės Airidos Bareišienės, ir 1 azavakas. „Labai džiaugėmės, kad dalyvavo ir basendžiai, tai savaip praturtino šias varžybas, nors pagrindiniai lenktyniniai šunys vipetai mums jau buvo žinomi – visi jie gerai treniruoti. Dalyvavo tik vienas naujokas vipetas iš Latvijos“, – kalbėjo S. Bradūnas.

Tačiau savo rungtynių jų rengėjai nelaiko tarptautinėmis, nes Lietuvos kinologų draugijos teisėjai sutartinai su Latvijos kinologų draugija sutinka, kad latvių augintiniams galiotų Lietuvoje suteikti sertifikatai, titulai, nes Latvijoje nėra patvirtintų šunų lenktynių (Racing-o) taisyklių ir tokios varžybos ten nerengiamos. Artimiausios vietos – klubai Helsinkyje Suomijoje ir Bytom mieste Lenkijoje, nuo šiol – ir Kretingoje.

S. Bradūnas neslėpė, kad kol kas jiems dar ir patiems iš dalies tenka investuoti rengiant varžybas – dalyvio mokestis 40 Eur nepadengia užmokesčio teisėjams, veterinarijos gydytojui, trasų priežiūros išlaidų. Tačiau pasidžiaugė, kad pirmosios jų surengtos varžybos pavyko ir pamažu įgauna pagreitį. „Pagal mūsų nuostatus, tie šunys, kurie šįkart pralaimėjo, turės šansą revanšui, todėl šį rugpjūtį ketiname surengti kitas varžybas, kurios ir vadinsis „Perkūno meistrų revanšas“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, ar tokia neįprasta rungtis, kaip šunų lenktynės, pritraukia apylinkių žiūrovus, S. Bradūnas neslėpė: „Šunų lenktynės yra specifinis renginys: jeigu žmogus augina kurtą, tai suprantama, jis nori, kad augintinis tobulėtų, siekia išryškinti jo prigimtines savybes ir gebėjimus. Vien vipetų Lietuvoje oficialiai registruota per 1 tūkst., bet ne kiekvienas jų bėgioja, nors iš prigimties šie šunys yra geri bėgikai. Vienų šeimininkai baiminasi augintinio traumų, kiti išvis nelinkę su juo užsiimti, juolab – sportuoti“, – kalbėjo veislyno ir specializuoto stadiono šeimininkas.

• Rašyti komentarą (1)