|
|
|
Gamta galią parodė ir sodininkams, ir uogininkams
„Dvejus metus iš eilės obelys pusantro metro nuo žemės buvo nubaigtos, tačiau bent viršuje sveikų žiedų dar likdavo. Šį šaltą ir sausą pavasarį šalnos sugriebė tiek, kiek įstengė – švaru“, – juokėsi rajone žinomas sodininkas darbėniškis Adomas Poškys. Lietaus reikia kaip aukso Iš kur toks optimizmas, kai, regis, tiek praradus, verkti reiktų? Bet Adomas porina toliau ta pačia gaida: esą verk neverkęs, sau „nepamačysi“. Žmogus – tik tarpininkas tarp dangaus ir žemės. Kiek gėrio Dievulis duoda, su tiek reikia tenkintis. O tas sodininkas, kuris neturi santaupų visiems metams „į priekį“, sodininku negalįs vadintis. „Va, „Bohemia Gold“, obelaitė iš Algirdo Amšiejaus medelyno parsivežta, rudenį pasodinta. Pukšt pukšt – palietus krenta nurudavę sausi žiedai. Vaisių iš čia jau negausi“, – patirtimi dalijasi šeimininkas. Daugiau kaip 4 hektarus ploto Medomiškių kaime užimančia valda žygiuojam toliau. Po medžiais žemė plika, be žolių, juoduoja. „Ūkis sertifikuotas, chemijos, kad piktžoles nuėstų, negalim purkšti. Nusipirkom brangų itališką frezą – tikimės, atsipirks, su sūnum Donatu sufrezavom, pasisėjom žemaūgių dobilų, sakėm, nauda bus keleriopa: ir azotu obelų šaknis aprūpins, ir dėl grožio baltai žydės, o ir nuosavos bitės pasikeisdamos ratus suks, maitinsis, nektarą iš tų dobiliukų siurbs. Bet kad nė vienas dobilas neišdygo, visi išdegė“, – pasakoja A. Poškys. Sodininkas stabteli prie kito, ketverius metus auginamo, vaismedžio, pirštais pakedena taip pat sudžiūvusį žiedyną, vėjas bemat tuos lapelius pagauna, kažkur skraidina. Adomas atvirauja: tikėjosi po 5 ar net 10 kilogramų obuolių nuo tos obels, bet nepavyks. Nors, sako, negali žinoti, ko iki rudens sulauks. Gal uraganai nesiautės, liūtys nedrengs, kruša nekapos, gal gamta išties bus rami ir sodui palanki? Bent šiomis dienomis tai lietus už auksą būtų brangesnis.
Veislių – daug, klientai renkasi „Auksis“, – ranka mosteli Adomas. – Įsivaizduokit, „antros kartos“ žiedus ta obelis sugebėjo išleisti! Bitės, aišku, į tokius menkus jau nebeis, neapdulkins, užtat obuoliukai, kad ir kreivoki šleivoki, tikriausiai užsimegs“, – svarsto jis. Prie namų Darbėnuose A. Poškys su žmona Virginija yra įsirengę saugyklą su šaldymo kameromis – svarbu, kad šiemet turėtų ten, ką laikyti. Pernai turėjo – priskynė daugiau kaip 60 tonų obuolių, o paskutiniuosius turguose pardavė apie vasarį. Adomas žino, kokių veislių obuolius labiausiai vertina ir teiraujasi klientai. Bene mėgstamiausi – iki gegužės išsilaikantys „Ligol“. Jie saldžiarūgščiai, kieti, traškūs, užauga dideli, vienas vaisius gali sverti ir 150, ir 200 gramų. Bet šiuokart ir iš tos veislės obelų nauda maža. O štai nuostabi derlinga čekiška „Champion“ patyrusį sodininką kaip reikiant nustebino – literatūroje rašoma, kad bijo pavasarinių šalnų, o štai ėmė ir atsilaikė! Iš viso darbėniškio soduose, kurių yra, galima sakyti, trys – senasis ir naujasis Medomiškiuose bei 1,6 ha ploto Medšarkyje – auginama per 70 veislių obelų. Be išgirtųjų „Ligol“ ir „Champion“, skoniu lenktyniauja, pavyzdžiui, „Bohemia Gold“, „Rubin“. Sodus Adomas kasmet atnaujina, papildo naujomis vaismedžių veislėmis. „Eini, skini, ragauji, svarstai: skanus neskanus, patiks, nepatiks pirks nepirks“... – atvirauja pašnekovas. Praėjusį rudenį iš viso pasodino apie 300 naujų vaismedžių, o orientavosi daugiausia į čekiškas, mat šios nesergančios rauplėmis. A. Poškys augina dar ir apie 20 veislių kriaušių, jos, sako, irgi neliko šalnos „nepabučiuotos“. Reiškinys ir įprastas, ir išskirtinis Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Šeirienė teigė, kad A. Poškys rajone ne vienintelis nuostolių dėl šalnų patirsiantis sodininkas, tačiau, sprendžiant iš pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą seniūnijose surinktų duomenų, gamta šį pavasarį nemažiau smogė ir braškių, aviečių, šilauogių, vynuogių, juodųjų serbentų augintojams. „Dar vakar gavom naujausią informaciją, kad po nakties braškių plotas iššalo uogininkui iš Dauginčių“, – sakė D. Šeirienė. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo Donato Valiuko, šalnos gegužę – įprastas reiškinys, bet šie metai išsiskiriantys tuo, kad apėmė ypač didelę Lietuvos teritoriją, o ir temperatūra žema buvo gerokai daugiau dienų. Vakarų Lietuvoje situacija ir taip esanti palankesnė negu kitose šalies regionuose, kadangi prie jūros tarp dienos ir nakties nebūna tokių didelių temperatūros kontrastų. Užvakar naktį, kai nušalo braškės Dauginčiuose, Kretingos rajone dirvos paviršiuje temperatūra dar siekė tris laipsnius šalčio. Tačiau šio birželio tikimasi šiltesnio negu ankstesniais metais, šalnų ūkininkai nebeturėtų gąsdintis. Paklaustas, kokia bus ši vasara apskritai, D. Valiukas atviravo: kiek specialistai beskaičiuotų, kiek beprognozuotų, gali būti kitaip, nes lietuviškos vasaros dienos visada permainingos.
|
|
