Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas
Akimirka iš Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) „Žvaigždžių dienos“. Nuotraukoje MKL direktorius Petras Aleksonis (kairėje) su Renatu Daugėla.

Palangos senosios gimnazijos vienuoliktokas Renatas Daugėla krepšinį žaidžia nuo mažens ir, būdamas aštuoniolikos, jau teisėjauja varžyboms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jaunuolis papasakojo, kaip krepšinis atsirado jo gyvenime ir kas paskatino tapti teisėju.

Paskatino draugai

Nemaža dalis jaunuolių svajoja tapti Lietuvos krepšinio garsenybėmis ir dėl to dauguma išbando savo jėgas per treniruotes. Renatas nėra išimtis. Paskatintas klasės draugų nuvyko į pirmąsias krepšinio treniruotes ir, kaip pats vaikinas sakė, kodėl gi nepabandžius.

Norą žaisti krepšinį jaunuolis išreiškė savo tėvams, kurie jį ir nuvedė į pirmąsias treniruotes. Tuomet jį Palangoje treniravo Regimantas Juška. Renatas jau tada suprato, kad tai – jo pašaukimas.

Paklaustas, kas aštuoniolikmečiui yra krepšinis, nedvejodamas atsakė, kad tai – antras svarbiausias dalykas jo gyvenime po šeimos. Kodėl gi jaunam vaikinui ši sporto šaka užima tokią svarbią vietą? Į tai Renatas reagavo iš karto: tai vieta, kurioje jis gali atsipalaiduoti, išmesti iš galvos visus rūpesčius, negatyvias emocijas, atsiriboti nuo įprastų dalykų ir susikoncentruoti į sportą.

Krepšiniu R. Daugėla gyvena jau 11–12 metų. Jis savęs nemato niekur kitur nei dabar, nei ateityje. „Tai, kuo užsiimu, yra įdomu ir leidžia tobulėti kaip asmenybei“, – kalbėjo jaunuolis.

Jei kas iš skaitytojų svajotų apie šią sporto šaką, vaikinas atskleidė, kokių sugebėjimų tam reikia: „Neprivalote būti sportiški ir kiekvieną rytą bėgioti, kad galėtumėte žaisti krepšinį.“ Jaunuolis įvardino, kad svarbiausia yra norėti kažką pasiekti, nes viskas prasideda nuo noro ir sportui skiriamo laiko.

Krepšinio sugebėjimus žaidėjai išsiugdo per treniruotes: „To reikia, nes kiekvienas žmogus tobulėja netolygiai ir, tarkim, vienas informaciją ir šiam sportui reikiamus judesius įsisavina greičiau, kitas lėčiau.“

Reikalauja daug darbo

Praėjus kuriam laikui jaunuolis išbandė ir krepšinio teisėjo poziciją. Renato tikinimu, žmonės dažnai pasidomi, kodėl ir kaip jis tapo teisėju. „Mano svajonė buvo tapti geru krepšininku, bet treneris laiku pastebėjo, kad geresnis galiu būti teisėjavimo srityje“, – pradžią prisiminė palangiškis, tikinęs, kad dėl to ir pasirinko tokį kelią.

Jaunuolis krepšinį žaidžia nuo šešerių, o kada konkrečiai pradėjo mokytis teisėjauti, neįvardino. Nėra sunku suprasti, kad kiekvienas sportas ar darbas reikalauja pastangų, tad ir krepšinio teisėjavimas nėra išimtis.

„Nuolat turime analizuoti naujas taisykles, pakeitimus, kiekvienas rungtynes, blogus ir gerus momentus, todėl teisėjo darbas yra įdomus, bet tuo pačiu ir sudėtingas, – patirtimi dalijosi R. Daugėla. – Po kiekvienų rungtynių sužinai ką nors naujo ir iš to mokaisi, nes tobulėjimui ribų nėra.“

Kokie buvo pirmieji žingsniai krepšinyje, jau aišku, o nuo ko prasidėjo teisėjo kelias? Vaikinas prisiminė, kad pradžia buvo įdomi. Tuometinis jo treneris R. Juška pastebėjo, kad Renatui būnant dar vaiku pavyksta suprasti taisykles, todėl pradėjo dažnai leisti teisėjauti treniruotėse. Kiek vėliau gavo galimybę teisėjauti pirmose oficialiose varžybose, kurios įvyko Kretingoje. Tada jam tebuvo septyneri. Ir iš tiesų, kaip prisiminė Renatas, buvo baisu: „Teisėjavau už save kur kas aukštesniems žaidėjams.“

Dirbant teisėjo pozicijoje taip pat, kaip ir krepšinyje, reikia nuolat tobulėti. Ir štai kokios tos treniruotės: konferencijos, testai, bėgimas ir teorinių žinių gilinimas. Palangiškis įvardijo, kad be to teisėjai negalėtų žengti į krepšinio aikštelę, reikia ir praktikos. „Kuo daugiau teisėjauji ir klysti, tuo geresnis esi kitą dieną“, – akcentavo jis.

Aštuoniolikmetis Renatas Daugėla, pradėjęs žaisti krepšinį, netikėtai sau pačiam tapo varžybų teisėju.

Svarbus – tėvų palaikymas

Teisėjavimo kelias prasidėjo Lietuvos moksleivių krepšinio lygoje, į kurią žengia visi jauni žmonės, siekiantys krepšinio ir teisėjavimo aukštumų. Vėliau – atkaklus darbas ir ryžtas šį jaunuolį atvedė iki Regionų krepšinio lygos.

„Esu pasiekęs nemažai, bet ties tuo nesustoju. Nekeliu savęs į aukštumas, nes žinau, kiek dar visko reikia išmokti ir kiek svajonių dar liko neišpildytų“, – sakė R. Daugėla. Aštuoniolikmečio svajonė – nuo Lietuvos krepšinio lygos debiuto iki Eurolygos starto.

Minčių, kad krepšinio sportas – ne jam, palangiškiui nekilo, tačiau iššūkių patirti yra tekę. „Būdamas 9–10 metų turbūt fiziškai išsekau teisėjaudamas ir didžiausia to priežastis – trenerių arba žiūrovų spaudimas“, – prisiminė jaunuolis. Jo tai nesustabdė. Atvirkščiai – pasižiūrėjo kitu kampu ir suprato, kad, esant jaunam, sudėtinga nepaisityi kitų nuomonės. Štai čia svarbų vaidmenį ir vėl suvaidino jo treneris, kuris palaikė vaikiną ir pasakė, kad Renatas gali tapti labai aukšto lygio teisėju. „Kritika visada yra gerai, išmokstame būti stipresniais“, – apibendrino pašnekovas.

Perdegus labai svarbus yra ir palaikymas, ypač tėvų. Renatas gražiai interpretavo tėvų svarbą: „Tėvai jauniems žmonėms yra tarsi įkvėpimas ir be jų būtų sudėtinga, nes nepasisekus jie yra didžiausias ramstis vaikui, būna pirmieji, kurie ištiesia pagalbos ranką.“

Sies ateitį

Renatas savo ateitį ir toliau ketina sieti su teisėjavimu. Jo manymu, ši profesija yra pelninga ir įdomi, teikianti galimybę susipažinti su naujais žmonėmis, susitikti su Lietuvos būsimomis ir esamomis garsenybėmis, pabendrauti ne tik su savo šalies teisėjais.

Įsimintiniausi Renato pasiekimai: teisėjavimas 2021–2022 metais Švedijoje įvykusiose varžybose, kur buvo išrinktas Lietuvos perspektyviausiu teisėju, mėnesio geriausiu arbitru ir jau pirmą sezoną pateko teisėjauti Regionų krepšinio lygos atkrintamosiose rungtynėse.

Jaunuolis jau turi kuo didžiuotis, tačiau nesustoja stengtis ir tobulėti. Jam paminėjus Švediją, buvo įdomu, kur dar teko teisėjauti šiam aštuoniolikmečiui. Vaikinas įvardijo, kad jam taip pat teko teisėjauti Latvijos, Estijos, Rusijos, Prancūzijos, Ukrainos komandoms.

Vytautė GIRDŽIŪTĖ

„P. n." akademijos narė


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas