|
|
|
Mieste žolę pjauna inovatyvi vejapjovė
Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ už 33,5 tūkst. eurų įsigijo inovatyvią šlaitinę vejapjovę-robotą. Ji žolę jau pjauna įvairiose miesto erdvėse, parkuose. Aplinkos tvarkymo darbus pradėjo ir seniūnijos. Vietoj keturių dirba vienas Praėjusią savaitę „Kretingos komunalininkas“ pradėjo naudotis nauju savo pirkiniu. Įmonės direktoriaus Pauliaus Ruškaus teigimu, norint nupjauti tą patį plotą vejos dabar užtenka 1 roboto ir 1 darbuotojo vietoj 4. „Operatorius robotą valdo nuotoliu. Nusipirkę jį išbandėme žvyrduobėje. Tai robotas ten per vieną dieną nupjovė žolę, kai ankščiau darbui trimeriais reikėdavo 4 žmonių. Dabar mums kainuoja vieno žmogaus darbas ir kuras vejapjovei.“ Vejapjovę-robotą įmonė įsigijo norėdama į savo darbą įnešti daugiau naujovių, tuo pačiu sutaupyti pinigų. „Kai pradėjome skaičiuoti, kad, pjaunant šlaitus ar vietoves, kuriose daug medžių, reikia siųsti keturis žmones, kurie pjauna naudodami trimerius, ieškojome išeičių. O čia vienas žmogus su šiuo roboto gali atlikti tą patį darbą“, – naujo pirkinio būtinumą paaiškino P. Ruškus. Vejapjovė taip pat išsprendžia ir darbuotojų trūkumo problemą. „Darbuotojų trūkumas jaučiamas. Tai – vienas motyvų, kodėl mums reikia inovatyvios technikos“, – atkreipė dėmesį direktorius. Robotas įsigytas iš Savivaldybės įmonei skirtų lėšų. „Kretingos komunalininkas“ pernai kreipėsi į Savivaldybę, kuri skyrė 65 tūkst. atnaujinti įrangą miestui tvarkyti. „Vienas tų pirkinių ir yra robotas. Už likusias lėšas nusipirkome automobilį, kuris kainavo maždaug 12 tūkst. eurų. Viena transporto priemonės paskirčių – vežti vejapjovę, kurios į automobilį vienas žmogus neįkelia, todėl automobilyje įrengėme įvažiavimą – juo robotas pakyla pats.“ Vejapjovė žolę pjauna vieno metro pločiu 5 km per valandą greičiu. Įkalnėse greitis lėtėja, todėl nupjaunama mažiau. „Robotas pjauna kokybiškai, jis įveikia ir iki 10 cm skersmens medžius, įvairius krūmus. Tai labai pasitarnauja upės pakrantėse, vietovėse, kur priaugę įvairių krūmų“, – apie įrenginį pasakojo P. Ruškus. Naujasis pirkinys varomas benzinu – valandai prireikia 5 l kuro. Įvertins poreikį Pjauti žolę miesto erdvėse įmonė pradėjo balandžio pabaigoje: tvarkė Rotušės aikštę, pagrindines miesto gatves. „Iš pradžių, kol buvo sausa, žolė ne taip greitai augo, po lietaus darbo kur kas padaugėjo. Pirmiausia tvarkome centrinę miesto dalį, pagrindines gatves, po to žiūrime, kur reikia. Toks įrenginys „atlaisvina“ rankas, nes nereikia siųsti į parkus žmonių pjauti šlaitų, kaip ir, tarkim, šiandien: vienas robotas nupjaus Pastauninko parke esančius šlaitus“, – artimiausius darbus apibūdino P. Ruškus. Šiuo metu aplinkai tvarkyti „Kretingos komunalininkas“ turi 3 traktoriukus, 1 vejapjovę-robotą, 4 darbuotojus, kurie žolę pjauna naudodami trimerius, 9 valytojus, 6 darbuotojus, geninčius medžius, tvarkančius šakas. Iš Savivaldybės skirtų 65 tūkst. eurų įmonei dar liko pinigų, tačiau kur juos tiksliai paskirstys, dar nežinoma. „Žiūrėsime, koks bus poreikis. Galbūt žiemai reikės traktoriuko. Kol kas turime pinigų likutį, kurį išnaudosime racionaliai pagal poreikį“, – tikino „Kretingos komunalininko“ direktorius. Ateityje nesvarstoma įsigyti ir dar vieno roboto. „Pirmiausia reikia pasižiūrėti, ar prireiks dar vieno roboto, kad vėliau nebūtų, jog teks vieną jų laikyti garaže. Dabar turimas tenkina poreikį, kitais metais galėsime daugiau pasakyti. Jau kalbėjome ir su Kartenos seniūnija, kurios rūpesčiu turi būti tvarkomas piliakalnis, upės pakrantės šlaitai – kad tuos rūpesčius perleistų mums, ypač, jeigu jie samdo ką nors kitą“, – apie didesnes roboto panaudojimo ir bendradarbiavimo su vietos seniūnijomis galimybes pasvarstė P. Ruškus. Gelbsti Užimtumo programa Šienauti viešąsias miestelių, kaimelių ir lankytinas vietas Darbėnų seniūnija pradėjo gegužės pradžioje. Žolę pjauna du seniūnijos darbuotojai – ūkvedys ir aplinkos darbuotojas. „Šiuo metu turime dar vieną Užimtumo tarnybos siųstą darbuotoją, kuris dalyvauja užimtumo, arba taip vadinamų viešųjų darbų programoje“, – įvardino Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys. Iš viso šiais metais viešuosius darbus turėtų atlikti 6 Užimtumo tarnybos pagal programą paskirti žmonės. „Ši programa šiltuoju sezonu mums labai gelbsti. Netrukus turėsime dar vieną žmogų, kuris padės tvarkyti miestelio ir kaimų erdves. Pakaitomis po du mėnesius iš viso pas mus šiais metais turėtų dirbti 6 žmonės“, – seniūnas sakė, kad papildomi darbuotojai turėtų dirbti nuo gegužės iki maždaug lapkričio mėnesio, kuomet – daugiausia darbų. Norinčiųjų du mėnesius dirbti seniūnijoje, A. Poškio teigimu, netrūksta: „Kiekvienais metais atsiranda norinčių dirbti žmonių, nes ir jiems gerai bent du mėnesius gauti atlyginimą. Kartais susikerta mūsų ir Užimtumo tarnybos norai – mums svarbu, kad žmogus norėtų dirbti, nebūtų tinginys ar nepiktnaudžiautų alkoholiu. Tarnyba nori įdarbinti ilgą laiką jau nedirbančius žmones, o tai neretai ir reiškia, kad jie nelabai linkę dirbti.“ Vis dėlto su piktnaudžiavimo alkoholiu atvejais ar su nenorinčiais dirbti žmonėmis seniūnijai netenka dažnai susidurti. „Esu tik vieną atvejį maždaug prieš 2–3 metus turėjęs, kuomet uždaviau darbų ir nuvykęs patikrinti radau sudėtus įrankius ir šalia gulinčius darbuotojus su tuščiais alkoholio buteliais. Tą pačią dieną su jais ir atsisveikinome. Apskritai, dar prieš priimdami stengiamės pasidomėti būsimais darbuotojais, dėl to retai ir tesusiduriame su piktnaudžiavimo atvejais“, – patirtimi dalijosi A. Poškys. Seniūnija turi trimerius, paprastas žoliapjoves, tris vejos traktoriukus, vienas kurių – modernus, galintis apsisukti vietoje, manevringas. „Jį įsigijome pernai. Su šiuo traktoriuku patogu pjauti aplink medžius, kitas sudėtingesnes vietoves“, – paaiškino seniūnas. Taip pat seniūnija turi ir traktorių su prikabinamu įrenginiu, skirtu šienauti kelkraščius, šlaitus, vietas, kuriose yra nelygus reljefas, daug kurmiarausių.
Trūksta lėšų Žolės pjovimo ir aplinkos tvarkymo darbus atšilus orams pradėjo ir kitos seniūnijos. „Šienaujam miestelio teritoriją, tačiau nepjaunam kai kurių kelkraščių, nes neturime tam reikiamos įrangos ir pakankamai lėšų, – situaciją nusakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė, įvardinusi, kad seniūnijoje darbuojasi 3 žmonės, tačiau du jų turi po 0,5 etato. – Dirba viena moteris ir du vyrai. Kartais talkina ir mūsų vietiniai gyventojai.“ Kol kas seniūnijoje nedirba ir nė vienas dalyvaujantysis Užimtumo programoje. „Yra vienas žmogus, kuris gerai dirbo praėjusiais metais, bet pagal šią programą dirbti nebegali, o surasti kitų, norinčių iš tikrųjų dirbti, sudėtinga, bet, manau, ateityje jų bus, nes ir darbo yra daug“, – kalbėjo A. Putvinienė. Kartenos seniūnija žolę pjauna naudodama trimerius, žoliapjovę ir traktoriuką. Kartenos piliakalnį šiais metais greičiausiai turėtų šienauti Salantų regioninis parkas. „Kai su jais susitariame, piliakalnį tvarko regioninis parkas. Jeigu šienauti reikėtų mums, rinkčiausi mažiausią kainą pasiūliusią įmonę“, – galimybės prireikus bendradarbiauti ir su SĮ „Kretingos komunalininkas“ neatmetė seniūnė. Kartenos seniūnijai visiems metams yra skirta 11 tūkst. 900 eurų aplinkos tvarkymo lėšų. „Į jas įskaičiuotos kuro, remonto darbų, bokštelio nuomos išlaidos. Pinigai skirti ūkinei veiklai, atlyginimai į šias lėšas nėra įtraukti“, – paaiškino A. Putvinienė. Šienauja patys Imbarės seniūnija turi vieną trimerį, traktoriuką, praėjusiais metais dar įsigijo prie jo tvirtinamą kelkraščiams pjauti skirtą šlaitinę žoliapjovę. Dirba du seniūnijos darbuotojai, atliekantys ūkio darbus, taip pat šiais metais talkins 3 žmonės, dalyvaujantys Užimtumo programoje. „Imbarės piliakalnį šienaujam patys su trimeriais, nes ten nėra kaip privažiuoti, šlaitai – statūs. Svarstau dar šiais metais pabandyti išsiaiškinti, kiek mums kainuotų, jeigu kiti pjautų žolę piliakalnyje. Kai ankščiau tai bandžiau daryti, mums buvo gerokai per brangu“, – pasvarstęs, kad SĮ „Kretingos komunalininkas“ įsigyta nauja vejapjovė-robotas, ko gero, nepajėgtų nupjauti stačių piliakalnio šlaitų ir netolygaus jo reljefo, kalbėjo Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Aplinkos tvarkymui skirtų lėšų visiems metams, neįskaitant atlyginimų, seniūnijai šiais metais skyrė apie 24 tūkst. eurų. „Į jas įeina ir kelių priežiūra“, – pridūrė A. Turauskis. Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas įvardino, kad jų seniūnijoje dirba 3 darbuotojai, šiuo metu papildomai aplinką tvarko ir vienas, dalyvaujantis Užimtumo programoje: „Kiek vėliau turėsime dar vieną žmogų pagal šią programą“ Salantų miesto seniūnija tiek miesto, tiek jai priklausančių kaimų teritorijas tvarko pati. „Turime ir 8,4 hektarų ploto parką, šienaujame pakeles, paplūdimį ir panašiai“, – vardino K. Galdikas, sakęs, kad visiems metams jų seniūnijos aplinkai tvarkyti skirta apie 30 tūkst. eurų. Žalgirio seniūnija turi 2 traktoriukus, 4 trimerius, su kuriais dirba 2 seniūnijos darbuotojai, šiais metais taip pat darbuosis ir 3 asmenys pagal Užimtumo programą. „Vienas jau dirba, kiti pakeis išeinančiuosius atostogauti, nes pagal programą kiekvienas dirba tik po 2 mėnesius“, – salė Žalgirio seniūnijos seniūno pavaduotojas Ričardas Kašėta. Kūlupėnų seniūnija taip pat turi trimerius, rudenį įsigijo ir modernų traktoriuką. „Taip pat turime prie traktoriaus tvirtinamą žoliapjovės padargą, su kuriuo šienaujame kelkraščius“, – tikino seniūnė Rita Lubienė. Iš viso Kūlupėnuose dirba vienas traktorininkas ir puse etato aplinkos priežiūros darbuotojas. Pagal Užimtumo programą šiais metais seniūnijai paskirti 4 žmonės, kurie dirbs po du mėnesius. Visiems metams Kūlupėnų seniūnija turi apie 21 tūkst. aplinkos tvarkymo lėšų. Vydmantų seniūnija turi trimerių, žoliapjovę, vejos pjovimo traktoriuką. „Turime vieną seniūnijos darbuotoją ir 2 – iš Užimtumo tarnybos pagal programą“, – įvardino Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis. Kretingos kaimiškoji seniūnija taip pat visą teritoriją šienauja pati – tam turi traktorių su žoliapjove, kurį valdo seniūnijos darbuotojas, turintis teisę jį vairuoti, ir trimerius. „Šiais metais iš viso gausime 5 dalyvaujančiuosius Užimtumo programoje“, – Kretingos seniūnijos seniūnė Sigita Riepšaitė teigė, kad šiais metais aplinkos tvarkymui jų teritorijoje skirta apie 11 tūkst. eurų.
|
|
