|
|
|
Sporto aikštynui siūlo Augustino Dirvelės vardą
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijoje susibūrė iniciatyvinė grupė, kuri siekia, kad deramai būtų įamžintas mūsų miestui nusipelniusios asmenybės kunigo pranciškonų brolijos provincijolo Kretingos rajono Garbės piliečio Augustino Dirvelės atminimas: pirmiausiai siūloma renovuotam miesto aikštynui prie Pranciškonų gimnazijos ir vienuolyno, kuriame kažkada vešėjo pranciškonų įveistas sodas, suteikti Augustino Dirvelės vardą. Vėliau bus siekiama sukurti memorialinę lentą su A. Dirvelės bareljefu ir pritvirtinti ją prie Šv. Antano rūmų. Dėl to iniciatyvinė grupė – parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas, gvardijonas Andrius Dobrovolskas, rajono Savivaldybės tarybos narys Rokas Venckus, kraštotyrininkas visuomenininkas Artūras Patamsis, parapijiečiai Žibutė Vaivadienė, Janina Vanda Zacharkienė, pritariant Seimo nariui Antanui Vinkui, ketina kreiptis į Kretingos rajono savivaldybės tarybą ir merą Antaną Kalnių, taip pat – Mažesniųjų brolių ordino provincijolą Evaldą Darulį. Tarp rėmėjų – ir giminaičiai Parapijos klebonas S. P. Bytautas patikino, kad iš pradžių į jį kreipėsi keli parapijiečiai, siūlydami pastatyti paminklą arba biustą A. Dirvelei, kurio nuopelnai Kretingai – akivaizdūs: „Vaikščiojame po miestą ir matome Šv. Antano rūmus, Pranciškonų gimnaziją, lurdą, menišką antkapinį paminklą Jurgiui Pabrėžai senosiose kapinėse. Visa tai sukurta Augustino Dirvelės rūpesčiu. Su broliais pasitarėme, kad paminklui reikėtų nemažai lėšų, vėliau – priežiūros, pagalvojome – o kodėl nepavadinus jo vardu buvusio pranciškonų sodo, dabartinio sporto aikštyno? Pasitarėme su iniciatyviais parapijiečiais, subūrėme grupę ir teiksime prašymą tiems, nuo kurių geros valios priklausys sprendimas. Taip pat norėtume apie savo siūlymą informuoti ir visuomenę“, – „Pajūrio naujienoms“ kalbėjo S. P. Bytautas. Kretingos muziejuje dirbantis dvarų tyrinėtojas menininkas A. Patamsis sakė pradėjęs domėtis A. Dirvelės asmenybe ir buvęs stipriai nustebintas jo gebėjimais ir nuopelnais. „Tarp savo senelio Antano Patamsio dokumentų aptikau 1932 m. gegužės 3 d. iškarpą iš JAV išeivijos leidžiamo laikraščio „Darbininkas“, kad Šv. Antano rūmų Kretingoje statybai A. Dirvelė surinko 15 tūkst. dolerių. Susižavėjau tuo didžiu žmogumi: kokia charizma, kokia įtaiga ir gebėjimai įtikinti žemiečius. Beje, buvo labai smagu tarp aukotojų pamatyti ir savo prosenelio Juozapo Patamsio ir jo dukters Anos Baksis pavardes“, – teigė A. Patamsis. Nors Kretingoje buvusi Kanklių gatvė, einanti palei rajono kultūros centrą, prieš kelerius metus buvo pervadinta Augustino Dirvelės vardu, tačiau, pašnekovų manymu, Kretingoje jo įspaustas pėdsakas yra toks ryškus, kad reikėtų dar giliau įprasminti šio iškilaus žmogaus atminimą.
Tauraus gyvenimo, tragiško likimo S. P. Bytauto teigimu, šiemet balandžio 3-ąją sukako 122 metai, kai gimė didelius darbus nuveikęs, tragiško likimo žmogus A. Dirvelė, gyvenęs vos 47 metus, iš jų – nuo 1940 iki 1948-ųjų – 8-erius kančios metus. Jis – vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje išauklėtų pranciškonų kunigų, palikęs ryškų pėdsaką pranciškonų vienuolijos istorijoje, pasižymėjęs nepaprasta iškalba, organizatoriaus talentu, žinomas kaip garsus misionierius, religinių spaudos leidinių redaktorius, Šv. Antano kolegijos (Pranciškonų gimnazijos) įkūrėjas ir rektorius, Lietuvos pranciškonų provincijolas ir tretininkų vadovas, Sibiro kankinys. Gimė 1901-aisiais Šakių dekanato Slavikų parapijos Juodupėnų kaimo valstiečių šeimoje ir buvo pakrikštytas Antanu. Mokėsi Jurbarko „Saulės“ progimnazijoje, kurią baigęs 1921 m. įstojo į pranciškonų ordiną ir pasirinko vienuolišką tėvo Augustino vardą. 1923-aisiais įstojo į Kauno kunigų seminariją, tačiau provincijos vadovybė, matydama jo gabumus ir talentą, 1924 m. išsiuntė į Sileziją Vokietijoje, kur jis tęsė teologijos studijas, 1925 m. davė amžinus įžadus. Baigęs Vroclavo (Breslau) pranciškonų kunigų seminariją, 1928 m. liepos 15 d. įšventintas į kunigus. Grįžęs buvo paskirtas tretininkų žurnalo „Šv. Pranciškaus varpelis“ redaktoriumi, gyveno Žaliakalnio vienuolyne Kaune. 1929 m. rudenį persikėlė į Kretingos vienuolyną, po metų išsiųstas misionieriumi į Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose lankė lietuvių tretininkų kongregacijas, su dideliu pasisekimu sakė pamokslus, rinko lėšas pranciškonų klierikų mokyklai. Grįžęs į Lietuvą, 1931 m. lapkričio 19 d. paskirtas Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonu, važinėjo po Lietuvą su misijomis. Rūpinosi, globojo, švietė Tėvas Augustinas paliko ryškų pėdsaką ne tik Lietuvos pranciškonų, bet ir Kretingos miesto istorijoje. Jo iniciatyva buvo nuspręsta pranciškonų klierikams Kretingoje pastatyti viso gimnazijos kurso mokyklą – Švento Antano kolegiją. 1932-ųjų gegužės 26 d. tėvas Augustinas pašventino kertinį mokyklos akmenį, o spalio 4 d. – per Šv. Pranciškaus šventę, prasidėjo mokslo metai. Mokykloje buvo įrengta koplyčia, biblioteka, ligoninė, vonios ir 100 vietų bendrabutis. Tėvo Augustino ir provincijolo tėvo Kazimiero Čepulio rūpesčiu, 1933 m. liepos 11 d. Švietimo ministerija suteikė gimnazijos teises. Nuo to laiko ji buvo vadinama Pranciškonų ordino vyrų gimnazija, kurioje mokėsi ir pasauliečiai jaunuoliai. A. Dirvelė 1932–1939 m. buvo Šv. Antano kolegijos rektoriumi. Kolegija veikė kartu su gimnazija, joje mokėsi 4 gimnazijos klases baigę klierikai, o papildomi užsiėmimai vyko pamokoms gimnazijoje pasibaigus. Tėvas Augustinas organizavo klierikų mokymo ir ugdymo procesą, rinko Lietuvoje ir išeivijoje aukas jų išlaikymui, o baigusius gimnaziją būsimus pranciškonų kunigus siuntė toliau studijuoti į Italiją. Įkūręs kolegiją, 1932 m. tėvas Augustinas į Kretingą pasikvietė Šv. Agnietės kongregacijos seseris vienuoles, kurios 193š-aisiais įkūrė savarankišką vienuoliją – Švč. Mergelės Marijos nepaliaujamos pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregaciją. Jos prižiūrėjo kolegijos bendrabutį, skalbė patalynę, ruošė valgykloje moksleiviams valgį. Tėvas Augustinas daug dėmesio skyrė Šv. Antano kolegijos rėmėjams ir klierikų globėjams, kurių daugumą sudarė senyvo amžiaus išeivijos lietuviai. Pageidaujantiems grįžti į Lietuvą ir likusį gyvenimą praleisti Kretingoje globojamiems seserų ir brolių pranciškonų, 1934 m. jis pastatė senelių prieglaudą, kurią pavadino Šv. Antano rūmais. Be to, joje 1935 m. įrengė iš JAV parvežtą pranciškonų rėmėjo kunigo Pranciškaus Juro dovanotą spaustuvę. Spaustuvėje vietoje „Šv. Pranciškaus varpelio“ 1936 m. pradėjo leisti mėnesinį žurnalą „Pranciškonų pasaulis“, religinį savaitraštį „Sursum corda“, taip pat buvo spausdinamas Šv. Antano kolegijos rėmėjams skirtas „Šv. Antano kalendorius“, tėvo Augustino redaguojamas kalendorinis žinynas „Misijų metraštis“. A.Dirvelė rūpinosi garsaus pranciškonų pamokslininko tėvo Ambrozijaus Pabrėžos atminimo įamžinimu, ant jo kapo 1933 metais pastatė koplytėlę su vienuolio ir angelų skulptūromis, rinko medžiagą tėvo Ambrozijaus beatifikacijai. Kalėjo paties įkurtuose rūmuose 1936 m. tėvas Augustinas buvo išrinktas pranciškonų provincijolu, o baigęs kadenciją 1939 m. paskirtas Pajūrio konvento vikaru ir pamokslininku. Prasidėjus sovietų okupacijai, grįžo į Kretingą ir 1940 m. liepos 12 d. pateko į enkavedistų rankas. Kalėjo paties statytų Švento Antano rūmų rūsiuose enkavedistų įrengtame kalėjime. Vėliau buvo išvežtas į Kauną, kalintas saugumo rūmuose ir sunkiųjų darbų kalėjime. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, pulkininkas Jonas Petrutis atsimena, kad, patekęs į kamerą, kurioje prieš tai kalėjo tėvas Augustinas, virš lovos rado ant sienos išbraižytą kryžių, o ant kitos sienos, palei grindis – užrašą „Kun. Dirvelė, pranciškonas“. Enkavedistai bandė tėvą Augustiną palaužti, siūlė atsisakyti tikėjimo, parašyti krikščionybę smerkiančią knygą, tapti sovietų agitatoriumi ir pan. Tačiau tardomas jis nepalūžo, kalėjime laikėsi tauriai, daug bendravo su kaliniais, negailėjo patarimų ir paguodos žodžių, klausydavo išpažinčių, aukodavo šv. Mišias. 1941 m. balandžio 1 d. išvežtas į Pečiorlagą, Komijoje, kur 1948 m. ir mirė. Pasakojama, kad bandė pabėgti iš lagerio ir buvo enkavedistų nušautas. Menamą jo žūties vietą per ekspediciją prieš kelerius metus aplankė Pranciškonų gimnazijos atstovai.
|
|
