Pajūrio naujienos
Help
2024 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Apklausa

Ar domitės dabar pristatoma mero ir Tarybos 2023 m. ataskaita?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Surengė senoviškų kulinarinių knygų parodą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2023-03-07

„Ko gero, senas kulinarines knygas aš pritraukiu, jos tarsi pačios pasipainioja mano kelyje“, – sakė parodą surengusi profesijos mokytoja Gita Ingrida Stupelienė.

Kolegių paskatinta, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialo vyr. profesijos mokytoja Gita Ingrida Stupelienė šios ugdymo įstaigos bibliotekoje surengė senovinių kulinarinių knygų parodą.

50 knygų – tik pradžia

Ekspozicijoje – 50 tokio pobūdžio leidinių, bet mokytoja neslėpė: aistra kolekcionuoti neblės, o tik augs. Plėsdama savo senovinių knygų kolekciją, pedagogė daugiau orientuosis į Lietuvos etnografiniams regionams skirtus tradicinius valgius, jų gaminimo specifiką.

Kai kuriuose ir šioje parodoje eksponuojamuose leidiniuose aprašomi Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos etnografinių regionų valgiai. Pavyzdžiui, Dzūkijoje daug gaminama iš bulvių. Ypač populiarios dzūkiškos bandos, švilpikai, taip pat patiekalai iš gausiai randamų grybų bei uogų. Garbingą vietą šio regiono kulinarinio paveldo sąraše užima grikiai: iš jų miltų kepami išskirtiniai blynai, babkos. O aukštaičiai – tikri miltinių blynų, kuriuos patiekia su įvairiais pagardais, virtuozai. Niekur kitur – tik Žemaitijoje galima paragauti tikro žemaitiško kastinio ir šaltos sriubos cibulynės, ant suvalkiečių stalo visais laikais puikavosi ir puikuojasi fantastiško skonio skilandžiai, kiti rūkytos mėsos gaminiai, didžkukuliai, vėliau paplitę visoje Lietuvoje. Mažojoje Lietuvoje vyravo paprasti patiekalai, įmantrių valgių šio krašto žmonės nežinojo, maistas būdavo labai panašus: lapienė arba rūgščios kruopos, kartais gručkos (sriuba) arba barščiai. Tačiau garbingą vietą ant lietuvininkų stalo užėmė žuvies patiekalai.

Įžvelgia istorinę ir kultūrinę prasmę

Pirmąją kulinarinę knygą I. Čerškienės „Miltiniai konditerijos gaminiai“, išleistą 1968-aisiais, Gitai Ingridai padovanojo mama. „Ji dirbo konditere, bet mėgdavo gaminti ir namuose. Ant stalo mums patiekdavo „švilpikų“ su sviesto ir grietinės padažu, cepelinų su mėsa arba mėtomis pagardinta varške, lietuviškų riestainių, aguonų vyniotinio, – prisiminimais dalijosi profesijos mokytoja. Prie puodų dažnai sukdavęsis ir jos tėvas. Laisvalaikiu žvejodavęs Nemune, o pagautą žuvį ruošdavęs kuo paprasčiau – tiesiog apvoliodavęs miltuose ir kepdavęs. Be to, jam skaniai pavykdavę guliašas, agurkų sriuba su inkstais.

Prie senovinių kulinarijos knygų ekspozicijos – būsimosios virėjos Adrija Stonkutė (kairėje) ir Laura Stanislovaitytė.

Gita Ingrida teigė senoviškus patiekalus mėgdavusi visada, o norėdama prisidėti dar ir prie tautos tradicinių valgių receptų išsaugojimo, prieš 5-erius metus senoviškas kulinarines knygas nutarė kolekcionuoti. Jos manymu, tokie leidiniai vertingi tiek istorine, tiek kultūrine prasme, nesinori, kad receptai ir patiekalų gaminimo būdas, laikui bėgant, būtų pamiršti ir prarasti.

Anot pašnekovės, tautos mityboje nuo seno buvo paisoma papročių. Taip atsirado tradiciniai valgiai, būdingi atitinkamam metų laikui ir šventėms. O atsivėrus sienoms, kai žmonės gali laisvai keliauti į užsienį, iš ten parsiveža egzotiškų produktų, patiekalai tampa ir įvairesni, ir įdomesni.

Sudomina ir moksleivius

G. I. Stupelienės nuomone, daugelyje eksponuojamų senovinių knygų galima aptikti klasikinių receptų, kurie vis dar populiarūs. Be to, praverčia naudingi praktiški patarimai, kaip įgūdžius tobulinti namų virėjams.

„Ko gero, tas senas kulinarines knygas aš pritraukiu, jos tarsi pačios pasipainioja mano kelyje“, – juokėsi pašnekovė, perkanti jas sendaikčių turguose, Kauno urmo bazėje, internetinėse parduotuvėse.

Seniausia iš eksponuojamų knygų išleista 1953 m., bet kolekcija bus papildyta ir dar senesne – „Virėja“, išleista 1925 m. Anot pašnekovės, išskirti įdomiausią – sunku, nes visos savaip įdomios ir naudingos. „Išskirčiau nebent 1971 metais patvirtintą receptūrų rinkinį „Firminių ir etnografinių patiekalų, konditerijos gaminių ir gaivinančių gėrimų receptūros”, – sakė G. I. Stupelienė.

Ji pati senoviškų kulinarinių knygų receptais naudojasi gamindama maistą ir namie, ir mokykloje su mokiniais per praktikos pamokas. „Kai kepėme skruzdėlyną, viena moksleivių nusistebėjo, kad receptas kalendoriaus lapelyje atspausdintas tais metais, kai ji dar nebuvo gimusi“, – pasakojo pedagogė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas