|
|
|
„Rūpestėliai“ rūpinasi alkstančiais varguoliais
Kretingos pranciškonų vienuolyne tris dešimtmečius be pertraukos, brolių pranciškonų, savanorių ir geradarių pastangomis, veikia labdaros valgykla „Rūpestėliai“, atlaikiusi sudėtingas krizes, nepriteklius ir pandemiją. Dvi savanorės virėjos Vita Petrauskaitė ir Danutė Mikulskienė kasdien pamaitina 40–50 alkstančių miestelėnų, o šie karštos sriubos ir maisto lauknešėlių dar parneša kitiems šeimynykščiams ar pažįstamiems. Ant kojų – nuo 5-tos ryto Nuo 5 val. ryto pirmoji į labdaros valgyklą atskubėjusi 81-erių V. Petrauskaitė užkaičia didžiulį, apie 50 l tūrio, katilą ir imasi pjaustyti mėsą bei prieskonines daržoves – svogūnus, česnakus. Kiek vėliau į darbą kimba ir Danutė – nuskuta bulves ir morkas. Apie 8 val. ryto soti skalsi sriuba jau sušutinta. Tuomet moterys raiko duoną ir pakuoja lauknešėlius sauso maisto, gauto iš Maisto banko. Iš trilitrinių stiklainių įdeda pačių užkonservuotų agurkų, burokėlių. Ligi pandemijos Kretingos miesto varguoliai, tarp kurių dauguma – benamiai, sueidavo į paruoštas labdaros valgyklos patalpas, išvien su savanorėmis sukalbėdavo padėkos maldą ir sėsdavosi prie patiekto garuojančio maisto. Tačiau per pandemiją tvarką teko keisti: karštas maistas – troškiniai, dešrelės, mėsa su makaronais – buvo dalijamas išsinešti vienkartiniuose induose, kurių suaukojo žmonės. Pagal šį jau nusistovėjusį įprotį, prieš 10 val. valgytojų eilė nusitęsia vidiniame vienuolyno kieme: virėjos pirmiausia surenka jų atsineštą tarą, jei nešvari, išplauna ir išdezinfekuoja, ir tik tuomet pripildo sriubos. Gavę karšto maisto ir lauknešėlį, žmonės išsiskirsto kas sau, ilgėliau užsibūti čia nesinori. „Kas rytą ateina brolis Paulius Vaineikis, palaimina maistą ir mes kartu sukalbame padėkos maldą už visus geradarius, valgytojus, neužmirštame ir kenčiančių Ukrainos žmonių“, – sakė šeimininkė Vita.
Gerbia valgytojų pasirinkimą Labdaros organizacijos „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė, paprašyta apibūdinti dabartinio valgytojo paveikslą, kalbėjo: „Tai – žmonės, perkopę per 50, jaunesnių nėra. Posovietinės kartos, negebėjusios ar nenorėjusios prisitaikyti prie laikmečio pokyčių. Pavargę nuo savojo gyvenimo. Tačiau pagalbos jie nenori. Atsidarius Kretingoje Nakvynės namams, jų darbuotojos ateina kviesti, bet šie žmonės nenori, jie turi savo pasirinkimą. Ir mes jį gerbiame.“ Tomis dienomis, kai gauna pašalpas, valgytojų sumažėja, o paskui vėl jų skaičius nusistovi. „Visus pažįstame. Žinome gyvenimo istorijas. Valgytojai gana greitai keičiasi: žiūrėk, jau to nebėra, tas iškeliavo anapus, į jų vietą stoja nauji“, – pasakojo Kretingos labdaros valgykloje savanoriškai 8-tus metus dirbanti V. Petrauskaitė.
Tesi duotąjį pažadą Moteris prisiminė ir savo pirmtakę – į amžinybę prieš 5-erius metus iškeliavusią ilgametę savanorę Apoloniją Bernotienę, kurios pasiaukojantis triūsas buvo įvertintas prieš pat mirtį – ji apdovanota nominacija „Lietuvos garbė“. Apolonija, žmonių vadinama Olyte, buvo pirmoji kartu su kunigu pranciškonu Antanu Grabnicku ėmęsi sumanymo įkurti valgyklą po vienuolyno stogu ir maitinti miesto varguolius tokiu metu, kai ir sriubos nebuvę iš ko virti, ir tekdavę pačiai važinėti po kaimus, prašant ūkininkų daržovių. V. Petrauskaitė ateidavo pagelbėti Apolonijai šeimininkauti, po to, būdama medikė, globojo ir slaugė ją. Šiai gulint mirties patale ir primygtinai prašant neapleisti valgyklos ir vargšų, pasižadėjo. Ir šiandieną savo duotą pažadą tesi. Broliai pranciškonai abi savanores paremia aukomis iš labdaros valgyklai suaukotų žmonių lėšų. Laisvos jos būna tik savaitgaliais ir šventadieniais, – šiomis dienomis alkstančiais žmonėmis savo vienuolyne pasirūpina Motinos Teresės seserys. Valgykla – išsipildęs Dievo planas Savanorė tikino, kad šiandieną maisto jie nebestokoja: dukart per savaitę jo parvežama iš Maisto banko Klaipėdoje. Parveža tai, ką į Maisto banką tuo metu suaukoja prekybos centrai: konservų, dešrelių, jogurto, kruopų, vaisių ir pan. Kretingos rajono savivaldybė pernai ir šiemet labdaros valgyklai taip pat skyrė po 5 tūkst. Eur. Šios lėšos, tikino A. Virbalienė, naudojamos sumokėti už elektrą, vandenį, kurą. Šeimininkė Vita džiaugėsi, kad, be Maisto banko jų valgyklą produktais dar remia: prekybos centras „Norfa“, įmonė „Kartenos duona“, ūkininkas Rimantas Uosis, o šventojiškė verslininkė Daiva Daujotienė paaukojo 15 maišų bulvių ir visas savo kavinei supirktas maisto atsargas. „Labdaros valgykla yra išsipildęs Dievo planas, atsiradęs meldžiantis į Kretingą nepriklausomybės pradžioje sugrįžusiems broliams pranciškonams ir realizuojamas geros valios žmonių. Mums ir per pandemiją nebuvo taip sunku, kaip didmiesčių labdaros valgykloms: broliai vežiojo maistą ir po namus, nestokojome kaukių, pirštinių, nė vienkartinių indų“, – džiaugėsi A. Virbalienė.
|
|
