Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Apklausa

Ar pasigendate spartesnės daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos Kretingos rajone?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Rėmelis su Sofijos Stefanijos ir Mikalojaus Tiškevičių (?) nuotrauka iš Sofijos Stefanijos Tiškevičienės buto. XIX a. pab.

Kretingos muziejaus fondai

Iš Kretingos dvariškių ryškesnį pėdsaką dvaro istorijoje paliko tarnautojai brolis ir sesuo Jonas ir Sofija Stefanija Šostakai, taip pat grafų valdų finansinę apskaitą vykdęs Sofijos Stefanijos sutuoktinis Mikalojus Tiškevičius. Grafų bendrapavardis Mikalojus Juozapas Karolis Tiškevičius (1834–1901) gimė Šiaulių krašto bajorų Eleonoros Henrikaitės ir Pranciškaus Tiškevičiaus šeimoje. Ši šeima grafų Tiškevičių giminei nepriklausė, todėl neturėjo grafo titulo. Panašu, kad šeima buvusi iš smulkių dvarininkų, todėl sūnus, gavęs savo luomui priklausantį išsilavinimą, didelių valdų nepaveldėjo, o tapo valstybės tarnautoju.

Vedęs garsios vokiečių kilmės Pakruojo krašto baronų Grotusų giminės atstovę Pauliną fon Grotus, su žmona atsidūrė Palangoje. Čia 1864 m. kovo 9 d. jiedu susilaukė sūnaus Mečislovo Julijono, kurį kovo 22 d. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pakrikštijo vikaras Leonas Narkevičius. Kūdikio krikštatėviais tapo artimas motinos giminaitis baronas Julijonas fon Grotusas ir Antanina Petkevičienė, o jų asistentais buvo bajoras krikštamotės vyras Julijonas Petkevičius su krikštatėvio žmona Marija fon Grotus.

Duomenų apie žmonos ir sūnaus likimą neturime, tik žinome, kad Paulina fon Grotus-Tiškevičienė anksti iškeliavo amžinybėn. O našliu likęs Mikalojus Tiškevičius užsitarnavo kolegijos sekretoriaus rangą ir persikėlė į Kretingą, kur įsidarbino grafų Sofijos ir Juozapo Tiškevičių dvaro administracijos buhalteriu.

Kretingoje jis susipažino su tarnautoja Sofija Stefanija Šostak. Juos 1883 m. vasario 20 d. sutuokė bernardinų (pranciškonų observantų) bažnyčios kuratas Juozapas Laniauskis. Santuokos liudininkai buvo bajoras Liudvikas Dirmontas, kolegijos asesorius Stanislovas Girinas, grafo Juozapo Tiškevičiaus dvaro reikalų tvarkytojas Juozapas Vainora ir kiti kilmingi asmenys.

Popiežiaus Leono XIII apaštalinis palaiminimas, suteikiantis Mikalojui ir Sofijai Stefanijai Tiškevičiams plenarinius atlaidus mirties valandą. Vatikanas, 1901 m. sausio 2 d.

Kretingos muziejaus fondai

Jaunamartė Sofija Stefanija Šostakaitė (1842–1931) gimė Vilniaus krašto bajorų Petronėlės Bogdanavičiūtės ir Leopoldo Šostako šeimoje. Apie 1861 m. įsidarbino grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių Lentvario dvaro tarnautoja, iš pradžių buvo guvernantė. Grafams keliantis į Kretingos dvarą, apie 1878 m. išvyko į naująją šeimininkų rezidenciją.

Ištekėjusi tapo dvaro vaistininke. Jos pareiga buvo rūpintis ligonių slaugymu, šeimynos paslapčių, kurias jai patikėdavo, saugojimu, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės, dvariškių virtuvės, valgomojo ir maisto produktų sandėliuko priežiūra. Tvarkydama dvaro vaistinėlę, augino ir rinko vaistažoles. Iš vaistažolių, vaismedžių sode ir dvaro daržininkystės skyriuje užaugintų vaisių ir uogų gamino įvairias tinktūras ir sirupus. Pasigamintais ir iš Kretingos, Palangos ar Klaipėdos vaistinių įsigytais vaistais gydė nesunkiai pasiligojusius grafus, jų vaikus ir dvariškius, juos slaugė. Ištikus rimtesnei ligai, kviesdavosi miesto centre, dvarui priklausančiame name gyvenusį gydytoją arba grafų (vakariniame) korpuse įsikūrusį gydytojo padėjėją, kuris buvo asmeniškai atsakingas pirmiausia už grafo Juozapo Tiškevičiaus gydymą ir nuolatinę priežiūrą.

Grafaitė Elena Klotilda Marija Tiškevičiūtė-Ostrovska prisimena, kad, ieškodamos saldumynų, ji su seserimis mėgo užsukti pas vaistininkę Stefaniją, kuri, džiaugdamasi jų apsilankymu, mergaites vaišindavo savo pasigamintomis uogienėmis ir meduje išmirkytomis kriaušėmis.

Sofijos Stefanijos Šostakaitės-Tiškevičienės prižiūrima tarnautojų svetainė, kuri buvusi įrengta rūmų pagrindinio korpuso pusrūsyje, buvo dvariškių pamėgta bendravimo vieta. Į ją bendrauti, dainuoti, muzikuoti ar lošti kortomis nusileisdavo iš rūmų antrojo aukšto auklės ir mokytojos, ateidavo kituose dvaro pastatuose gyvenę dvariškiai, užsukdavo svečiai iš miesto ir broliai bernardinai (pranciškonai observantai) iš vienuolyno, rikdavosi iš medžioklės grįžę dvariškiai su kolegomis medžiotojais.

Grafo Juozapo Tiškevičiaus valdų matininkas Jonas Šostakas. N. Doso fotoateljė. Sankt Peterburgas, 1875 m.

Kretingos muziejaus fondai

Iš pirmosios sovietų okupacijos metais nacionalizuoto dvaro į Kretingos muziejų 1940 m. pateko Sofijos Stefanijos Šostakaitės-Tiškevičienės fotografijų albumas. Be daugelio jai artimų žmonių, jame aptinkame brolio Jono Šostako ir beveik visos grafų šeimynos – grafo Juozapo, grafienės Sofijos, grafaičių Aleksandro, Vladislovo, Antano, Felikso Vincento, Marijos ir Elenos Klotildos nuotraukas. Jos liudija, kad grafai Tiškevičiai savo dvariškę labai gerbė ir mylėjo. Tarp grafų nuotraukų daugiausia randama vyriausiojo sūnaus Aleksandro Tiškevičiaus fotografijų. Tai leidžia manyti, kad Sofija Stefanija buvusi jo auklė.

Sofija Stefanija ir Mikalojus Tiškevičiai didelių turtų nesukaupė ir vaikų nesusilaukė. Jie gyveno ūkvedžio name grafo suteiktame bute, ant kurio sienų kabėjo dvaro staliaus Pranciškaus Suchaneko rankų darbo mediniai, ornamentuotu šilko arba gobeleno audiniu aptraukti rėmeliai su artimų žmonių portretais, dabar saugomais Kretingos muziejuje.

Mikalojus Tiškevičius, sutrikus širdies ritmui, mirė 1901 m. kovo 30 d. dvare. Kretingos dvaro paveldėtojas grafas Aleksandras Tiškevičius savo dvariškį palaidojo naujosiose parapijos kapinėse, garbingoje vietoje šalia grafų Tiškevičių šeimos koplyčios ir pastatė akmeninį antkapinį paminklą su kuklia epitafija. Našlė Sofija Stefanija likusį gyvenimą praleido viena. Dvaro ūkinės knygos liudija, kad Aleksandras Tiškevičius jai paskyrė ordinariją (išlaikymą), kuri buvo mokoma iki dvariškės mirties. Ji mirė 1931 m. sausio 19 d. nuo džiovos, eidama 90-uosius metus. Mirties metrikoje rašoma, kad pranciškonas tėvas Silvestras Baltuška OFM mirusiąją palaidojo Kretingos parapijos kapinėse.

Velionė turėjusi atgulti šalia savo vyro prie grafų Tiškevičių koplyčios. Tačiau antkapiniame paminkle iškalta epitafija lenkų kalba teigia, kad čia palaidotas tik Mikalojus Tiškevičius. Vargu ar grafas Aleksandras Tiškevičius būtų pamiršęs pasirūpinti savo auklės ir vaistininkės, kurią gerbė ir labai vertino, atminimo įamžinimu. Todėl manoma, kad ją, kaip ir dera nusipelniusiai dvariškei, iškilmingai sarkofage palaidojo grafų Tiškevičių šeimos koplyčios mauzoliejuje greta kitų jam brangių ir artimų žmonių – tėvo, motinos ir vyriausios dukters Marijos. Ant karsto šonų buvo pakabinti du metaliniai gedulingi vainikai su keramikiniais gėlių žiedais. Vienas jų sudaro rožių žalių šakelių ir baltų žiedų vainiką, o kitas sudarytas iš fatsijos, gebenės ir paparčio šakelių, baltų pakalnučių ir gerberų žiedų.

Įėjimas į parko liepų alėją nuo rūmų pusės. Gilumoje alėjų sankirtoje stūkso rotonda. Palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės atvirukas. XX a. pr.

Kretingos muziejaus fondai

Pats sarkofagas serijinės gamybos, tipiškų formų ir kuklaus nesureikšminto dekoro, cinko skardos, išorėje padengtas alavo danga, o vidaus pusėje – juodais dažais. Jo ilgis siekia 199 cm, aukštis – iki 88 cm, o plotis – iki 82 cm. Dangtį puošia prilituota štampuoto cinko reljefinė augalinio motyvo ornamentika, o prie apatinės karsto dalies pritvirtintos ornamentuotos, taip pat išlietos iš cinko funkcinės detalės: rankenos ir kojelės. Tokio stiliaus sarkofagai plačiai naudoti XX a. pirmoje pusėje. Spėjama, kad jis galėjo būti pagamintas Klaipėdoje. Artėjant karui, grafas Aleksandras Tiškevičius pasirūpino, kad visi koplyčios mauzoliejuje esantys sarkofagai būtų paslėpti nuo pašaliečių ir plėšikų akių betoninėse kriptose.

Sofijos Stefanijos brolis Jonas Šostakas buvo asmeninis grafo Juozapo Tiškevičiaus matininkas. Grafui kuriant Kretingos dvare šeimos rezidenciją, jis 1878 m. parengė parko fontanų vandentiekio projektą, pagal kurį po žeme nutiestais vamzdžiais vanduo pats, be jokių siurblių, iš aukščiau esančio antrojo tvenkinio tekėjo į parką, oranžeriją ir rūmus. Jam taip pat teko įgyvendinti vokiečių landšafto architekto Johano Laraso parengtą geometrinio (prancūziškojo stiliaus) parko projektą: išmatuoti parko skverus, alėjas, fontanus, jų ir gėlynų apžvalgos takus.

1878 m. Jonas Šostakas paruošė peizažinės (angliškojo stiliaus) parko dalies kaskadinių tvenkinių projektą, o 1879 m. suprojektavo numatytą naujai iškasti trečiąjį (dabar vadinamas pirmuoju) tvenkinį. Jam priskiriama ir prie senojo tvenkinio priešais rūmus įrengta krioklio uola, į kurią vanduo iš antrojo tvenkinio taip pat tekėjo požeminiais vamzdžiais, kaip ir į fontanus. Kad tvenkiniai nenusektų, 1880 m. suprojektavo Grykšių kanalą, kuriuo iš Daktarų kaimo pietrytinėje dalyje nuo neatmenamų laikų telkšojusios šaltiniuotos Grykšlankės pelkės nuolat link dvaro tekėjo vanduo.

Pramogaujantys dvariškiai prie matininko Jono Šostako suprojektuoto Kretingos dvaro parko antrojo tvenkinio. Palangiškės fotografės Paulinos Mongirdaitės atvirukas. XX a. pr.

Kretingos muziejaus rinkinys

Pradėjus šiuos projektus įgyvendinti, Jonas Šostakas pats vadovavo tvenkinių kasimo ir jų užtvankų supylimo darbams, vykdė atliktų darbų apskaitą, kasdien išrašydavo samdomiems darbininkams atlyginimo lapelius, pagal kuriuos šie dvaro kasoje gaudavo pinigus. Vieno šių darbininkų anūkas Rokas Drungilas pasakojo, kad jau sunkiai dėl ligos paeinantis grafas Juozapas Tiškevičius mėgo ateiti stebėti darbų. Sykį jis rado ant karučio sėdintį darbininką, kurio paklausė, kodėl šis sėdįs: gal sergąs ar kas nors atsitiko? Darbininkas atsakęs, kad jam viskas gerai, esąs sveikas. „Mažai uždirbsi taip dirbdamas“, – pasakė grafas. Darbininkas atsakė, kad jam užteks tiek, kiek uždirbs. Tada grafas pašaukė darbus prižiūrintį matininką, paklausė, kiek tas darbininkas dienų išdirbo ir liepė sumokėti už atliktą darbą. „Jis yra turtingas, – pasakė grafas. – Jam nereikia pinigų. Tegul dirba neturtingi, kuriems reikia uždirbti.“ Nors atsitokėjęs darbininkas ir prašėsi paliekamas dirbti, tačiau grafas nebeleido.

Jonas Šostakas atliko dvaro žemių sklypų matavimus: 1878 m. parengė grafo Juozapo Tiškevičiaus žemės sklypo Nr. 2 Tūbausių kaime ir Prūdalio-Unsienio apyrubės Vaineikių valdoje planus. Be to, jam teko projektuoti ir dalį statinių. 1882 m. parengė grafo Juozapo Tiškevičiaus Lentvaryje statomo vinių fabriko projektą. Manoma, kad be jo neapsieita projektuojant Kretingos dvaro rūmų oranžeriją, kurioje kuriamo Žiemos sodo augalų ir interjero įrengimo projektą parengė landšafto architektas Johanas Larasas.

Mikalojaus Juozapo Karolio Tiškevičiaus antkapinis paminklas.

Fot. Julius Kanarskas, 2014 m.

1884 m. Jonas Šostakas su karo inžinieriumi Kieteliu parengė atnaujinto kelio iš dvaro iki miesto projektą ir jį įgyvendino. Per darbus buvo nukastas priešais bažnyčią buvęs status kalnas, o skersai Dopulčio slėnio gatvei supiltas grunto, akmenų ir riedulių sampilas. Virš upelio buvo pastatytas pirmasis mieste akmenų ir plytų mūro arkinis tiltas, kuris ir šiandien tebėra svarbi miesto susisiekimo infrastruktūros dalis. Visa dabartinė Vilniaus gatvė nuo dvaro iki miesto buvusi naujai išgrįsta akmenimis, vietoje išpuvusių liepų pasodintos naujos, o palei rytinį kelkraštį įrengtas pirmasis mieste pėsčiųjų šaligatvis.

Jonas Šostakas buvo vedęs Sofiją Truskovską (1833–1882), su kuria susilaukė gausios šeimynos: dukters Sofijos Pranciškos, sūnų Stanislovo, Mečislovo, Vladislovo, Bronislovo ir Boleslovo. Šeima gyveno mieste, viename dvarui priklausančių namų, kurį vėliau išsipirko. Sūnus Vladislovas Šostakas (1861–1925) tarnavo carinės Rusijos armijoje, o išėjęs į atsargą grįžo į Kretingą, vertėsi dažytojo amatu. Su žmona, iš Aizputės Latvijoje vokiečių kilusia miestiete Amalija Jeling susilaukė devynių vaikų, iš kurių keturi mirė dar būdami kūdikiai arba nesulaukę pilnametystės. Nors Vladislovas Šostakas dvare netarnavo, tačiau, išlaikydamas senus ryšius ir bendrystės tradicijas, dažnai su vaikais lankėsi dvare, bendravo su dvariškiais ir grafo Aleksandro Tiškevičiaus šeima.

Julius KANARSKAS

Istorikas, Kretingos muziejus


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas