|
|
|
Kretingoje besibūriuojantys kovai patinka ne visiems
Netoli Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos šėliojantys ir triukšmaujantys varniniai paukščiai, anot vieno gimnazisto tėvų, vaikams trukdo mokytis. Tačiau šios ugdymo įstaigos administracija nėra sulaukusi nė vieno skundo dėl paukščių keliamo triukšmo. Nesulaukė skundų „Jokie paukščiai ugdymo procesui netrukdo – dėl to nesulaukėme jokių skundų, taip pat ir bendruomenėje nesu girdėjęs tokių pastebėjimų. Manau, kad visi šiame pasaulyje sutilpsim, nes tai – gamta“, – kad paukščiai mokytis netrukdo, tikino Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorius Kęstutis Trakšelys. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad klasėse yra įrengti kondicionieriai, dėl ko, atšilus orams, nebūtina atidaryti langų: „Savo gimnazijoje vykdome ir brandos egzaminus, į kuriuos atvažiuoja mokiniai ir iš kitų rajono ugdymo įstaigų, tačiau panašių skundų netekę girdėti.“ Kretingos miesto seniūnija taip pat nėra gavusi nė vieno skundo dėl šių paukščių keliamo triukšmo. „Kiekvienais metais jų būdavo, – kalbėjo seniūnijos seniūnė Gintarė Liobikienė. – Kovai yra miesto paukščiai, todėl, net ir išvarius iš vienos vietos, jis persikrausto į kitą vietą netoliese tame pačiame mieste.“ Pagal tam tikrus reikalavimus varninių paukščių populiaciją seniūnija gali reguliuoti iki kovo 1 d. „Prireikus mes išardome lizdus, išvaikome paukščius naudodami garso priemones, tada jie persikrausto į kitą vietą. Taip pat esame užklausą siuntę į Aplinkos ministeriją, kad jos specialistai paaiškintų, kokias dar priemones būtų galima naudoti. Sulaukėme atsakymo, kad jokių kitų priemonių taikyti negalima“, – įvardino G. Liobikienė. Praėjusiais metais paukščius seniūnija išvaikė nuo Lazdynų g. ir Topolių aklg. esančių daugiabučių. „Paukščiai žmonėms neleisdavo miegoti. Gyventojai net siuntė vaizdo įrašus, kaip paukščiai nuo 5 val. ryto pradėdavo triukšmauti“, – sakė seniūnė, prisiminusi, kad tuomet šie paukščiai persikėlė į kitą Paustauninko upelio pusę. Mieste yra dar dvi vietos, kurias pamėgo varniniai paukščiai – prie senųjų kapinių ir Simono Daukanto progimnazijos. Naikinti – negalima Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis paaiškino, kad varninių paukščių – kovų ir varnų – naikinti negalima: „Europos Sąjungoje yra draudžiama naikinti paukščių lizdus perėjimo metu. Kovai – nykstantys paukščiai. Gali būti, kad kaimyninėje Lenkijoje jie jau yra įtraukti į raudonąją knygą.“ Varniniai paukščiai yra dideli žmonių pagalbininkai žmonėms, tačiau ne visi tai supranta. „Žmonės prisižaidė. Jų sąmonė gamtos atžvilgiu nešviesėja. Visuomenė sunkiai suvokia, kad, išnaikinę kurmius, kovus, turės karkvabalių perteklių. Po to jie skundžiasi, kad nieko negali užsiauginti, nes viską suvalgo karkvabalių lervos, kurių natūralus priešas ir yra būtent šie gyvūnai“, – akcentavo ekologas. Specialistas atkreipė dėmesį, kad egzistuoja ekosistema ir visos jos dalys yra darniai veikiantis mechanizmas: „Suprantame, kad negalime išimti mašinos dalių – vadinasi, ir iš gamtos negalime eliminuoti varninių paukščių.“ Vis dėlto su šiais paukščiais tebekovojama. „Kai prasideda perėjimo sezonas, niekas neišduos leidimo naikinti jų lizdus, tačiau lizdų krovimo metu yra leidžiami tam tikri būdai baidyti paukščius“, – teigė E. Paplauskis, įvardinęs vieną varninių paukščių naikinimo būdą – tai baidymas įvairiais garsais, pavyzdžiui, fejerverkais. Tuo atveju, jeigu paukščiai prie gimnazijos, parkelyje, iš tiesų trukdytų, specialistas paaiškino, kad Savivaldybė turėtų sudaryti komisiją, kreiptis į aplinkos apsaugos specialistus ir kartu su jais ieškoti sprendimo būdų. „Jeigu yra infrastruktūra – vaikų žaidimo aikštelės ir panašiai, gali tekti baidyti paukščius ir neleisti jiems įsikurti“, – sakė E. Paplauskis. Kovas yra varninis paukštis. Lietuvoje tai – vienas nedaugelių paukščių, kuris yra bendruomeniškas, gyvena kolonijomis. „Jis įpratęs gyventi šalia žmogaus. Nuo seno žemdirbys norėdavo, kad šalia įsikurtų kovas, nes jie naikindavo kenkėjus. Kovas sulesa tikrai daug karkvabalių, nes jo snapas galingas, lengvai perkanda kietą karkvabalį. Kai mes netenkame šio paukščio, turime didelį karkvabalių antplūdį“, – trumpai apie kovų teikiamą naudą paaiškino E. Paplauskis.
|
|
