Pajūrio naujienos
Help
2024 Vasaris
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe291623
Še3101724
Se4111825
Komentarų topas

Nuo dvarų tyrinėjimo – iki iliustruotų dvaro pasakų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2023-02-07

Nuo jaunystės tyrinėjęs senąsias dvarvietes, išlikusius dvarus, ilgainiui Artūras Patamsis juos perkėlė į grafikos darbus, o neseniai – ir į komiksų knygas.

Kretingos muziejuje dirbantį 61-erių Artūras Patamsį, diplomuotą kelių inžinierių ir dizainerį, pakerėjo dvarai, jų istorijų tyrinėjimas tiek realybėje, tiek kūryboje. Jis yra apvažiavęs ir ištyrinėjęs per 450 Lietuvos dvarų ir palivarkų, o pastaraisiais metais paniro į Kretingos miesto ir dvaro istorijas, kurias perteikė trimis paties sukurtomis ir grafiškai iliustruotomis komiksų knygomis: 2-jų dalių „Pamirštos dvaro pasakaitės“, „Istorijos prie laužo“, netrukus pasirodys ir ketvirtoji – „Iš pirmų lūpų“.

Šį vasarį Kretingos muziejus šeimoms su vaikais rengia edukacinius „Pamirštų dvaro pasakaičių“ skaitymo rytmečius, kuriuose dalyvaus ir pats jų autorius.

Savaip rekonstravo grafų istoriją

A. Patamsis pasakojo pirmąją komiksų knygą sukūręs vienu įkvėpimu ir skyręs ją anūkei Patricijai, kaip jos pažinties su Kretingos dvaro istorija pradžiamokslį.

„Po to tarsi kažkokia jėga vedė tolyn: muziejuje dirbant naktimis, kūrybiškai nuteikia tyla, o ir visa dvaro aplinka, atrodytų, alsuoja paslaptimis. Pasitelkiu vaizduotę ir bandau atkurti, kaip grafai čia gyveno, kokia buvo jų kasdienybė – kaip jie auklėjo vaikus, kuo užsiėmė, ką mėgo. Taip gimė dar 2 knygos, ir tai yra savaip mano paties interpretuota literatūrinė-meninė grafų Tiškevičių gyvenimo rekonstrukcija“, – kalbėjo A. Patamsis.

Muziejuje, jis sakė, susitinkąs su žmonėmis, kurie smalsauja, kur veda tolimosios rūsio durys, ar yra požemiai, kas juose saugoma. Domisi, kokios grafų Tiškevičių gyvenimo istorijos yra tikros, o kurios – išgalvotos. „Yra išleista mokslinių knygų apie Kretingos istoriją, tačiau žmonės mėgsta paprastus pasakojimus, kartais – net šiurpius, kur tikrovė persipina su legendomis. Tad sugalvojau populiariu stiliumi – komiksais, kai nedaug informacijos, bet daug įtaigių piešinių, – papasakoti, kaip kažkada čia gyventa“, – kalbėjo A. Patamsis, savitai perteikęs kelių šimtmečių Kretingos miesto istoriją nuo Magdeburgo teisių suteikimo iki Tiškevičių valdymo pabaigos.

Jo žodžiais, ir įžymus istorikas Alfredas Bumblauskas yra pastebėjęs, kad Žemaitijos istorija prasideda nuo Kretingos – tai buvo pirmasis miestas Žemaitijoje, gavęs Magdeburgo, arba savivaldos, teises.

Komiksai – įtaigus žanras

Knygų autorius įsitikinęs, kad komiksus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Kurdamas scenas, jis tikino, išsyk matydavęs ir vaizdus – šie atgydavę dar iš vaikystėje, o ir vėliau girdėtų pasakojimų ar perskaitytų istorinių knygų, o išvien su jais eiliuodavosi ir mintys.

Knygas „Pamirštos dvaro pasakaitės“ ir „Istorijos prie laužo“ autorius iliustravo kone 300 piešinių. Pirmose dviejose knygose po Tiškevičių rūmų ir pranciškonų vienuolyno rūsius ir labirintus, tarp Dimitravo palivarko mūrų ir laukų, lydima šikšnosparnio BU, klajoja pagrindinė komiksų herojė mergaitė Patricija. Ji sutinka įvairias Kretingos miesto istorines asmenybes ir kartu su jomis patiria nepamirštamus nuotykius. Trečiojoje knygoje A. Patamsis vaizduoja Kalėdas dvare ir grafienės Sofijos kelionę po Europą.

Bebaigiamą rengti ketvirtąją knygą jis sakė skiriąs Kretingos miesto, Pranciškonų vienuolyno istorijai, žmonėms, kurie kūrė ir garsino miestą – Jonui Karoliui Chodkevičiui, Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai ir kt. Šioje knygoje taip pat bus apie 100 grafinių iliustracijų.

Lyg dukart – aplink žemę

Polinkį piešti A. Patamsis sakė paveldėjęs iš savo motinos Gražinos Patamsytės, tačiau pomėgis grafikai atsiskleidė tarnaujant kariuomenėje Karelijoje: „Pirmąkart tušą ir plunksną paėmiau, kai norėjau atspindėti baltąsias poliarines naktis. O grįžęs iš kariuomenės įstojau mokytis grafinio dizaino, mano diplominis darbas – grafų Tiškevičių koplyčios ir Pažaislio vienuolyno grafiniai vaizdai.“ Kauno „Santakos“ kino teatre buvo surengęs pirmąją šių savo darbų parodą.

Vėliau tris dešimtmečius, pašnekovas prisipažino, piešimą išvis buvo padėjęs į šoną. Tačiau susidomėjęs senosiomis dvarvietėmis, rūmais, kariniais fortais ir dėl jų skersai išilgai išvažinėjęs Lietuvą, štrichais juos persikeldavo ir ant popieriaus. Taip ilgainiui gimė grafinis atvaizduotų dvarų ciklas, kurį A. Patamsis eksponavo Kretingos rajono savivaldybėje ir muziejuje, – už tai II v. buvo nominuotas 2016 m. surengtoje respublikinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.

Iš Kauno kilęs, bet senokai šaknis Kretingoje įleidęs savamokslis tyrinėtojas A. Patamsis savarankiškai aplankė ir ištyrė 458 Lietuvos dvarus. O jų bent jau liekanų, skaičiuojama, šiandieną išlikę apie 600. Vaikystėje su bendraminčiais iššniukštinėjęs Kauno senamiesčio pastatų, bažnyčių ir fortų požemius, vėliau susidomėjo dvarais.

Apžiūrinėdamas dvarus, A. Patamsis sakė, automobiliu sukoręs per 80 tūkst. km, o tai – beveik du ratai aplink žemę per pusiaują. Per vieną kelionę įveikiąs apie tūkstantį kilometrų, o kur dar – darbas internetu, informacijos paieškos knygose. Paskutinysis jo aplankytas objektas po pandemijos – Dionyzo Poškos dvarvietė Bijotuose.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas