Miestų vizija: taps beatliekiais ir klimatui neutraliais

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad kiekviena Lietuvos savivaldybė turėtų atlikti savo auditą ir išsiaiškinti, iš kur daugiausiai teršalų patenka į aplinką, kokius resursus naudoja vietos pramonės įmonės.

Europos Parlamentas iki 2030 metų šalis įpareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą 55 proc., o 2050-aisiais visas kontinentas turės tapti klimatui neutraliu. Tokią žinią penktadienį Kretingoje, Motiejaus Valančiaus bibliotekoje įvykusioje konferencijoje „Žaliosios savivaldybės – mitas ar realybė?“ perdavė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Apie taršą pagal sektorius

Pasak S. Gentvilo, Lietuva darniai sugyveno su gamta iki kol masiškai pradėjo naudoti iškastinį kurą. Iki 2025-ųjų bus siekiama išvis atsisakyti akmens anglių, lignito ir durpių naudojimo. Dėl to pagerės oro kokybė šaltuoju metų laiku, sumažės į atmosferą išmetamų ŠESD kiekis, greičiau bus pereinama prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Lietuvoje daugiausiai ŠESD išmetama transporto ir energetikos, žemės ūkio, taip pat pramonės ir atliekų sektoriuose. Didžiausi iššūkiai laukia transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Pastarajame inovacijos ypač sudėtingos, kadangi dėl gyvulininkystės produkcijos augimo susidaro papildomos metaninės emisijos. O dėl transporto – 2026–2027 metais ir privatiems automobiliams Briuselis įves taršos mokestį. „Kol kas mes į valstybės biudžetą mokam akcizą, tačiau ateityje Europai pradėsim mokėti už taršą“, – sakė ministras. Klimato kaitos programos investicijos orientuotos ne tik į mažos taršos transporto įsigijimą, bet ir į pastatų modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimą. Siekiama, kad miestai taptų beatliekiai ir klimatui neutralūs.

Ministro teigimu, kiekviena savivaldybė turėtų atlikti savo auditą ir išsiaiškinti, iš kur daugiausiai teršalų patenka į aplinką, kokius resursus naudoja vietos pramonės įmonės. Jis pateikė tarp Danijos ir Švedijos esančios salos pavyzdį: Danijos Vyriausybė paskelbė konkursą, kuris iš šalies miestų sugebės tapti pirmąja klimatui neutralia valstybe. „Penkis tūkstančius gyventojų turinčios Samsiu salos bendruomenė „užsidegė“ ir 2010 metais tapo klimatui neutralia“, – kalbėjo ministras.

Įkvepiantys pavyzdžiai

Pavyzdžiui, Estijos Tartu nuotekų valymo įrenginiai, maisto rūšiavimo ir žemės ūkio atliekos, sakė S. Gentvilas, yra nukreipiamos į biodujų jėgaines, todėl viešasis transportas čia varomas biometano dujomis. Siekiama, kad iki 2030 m. ir Lietuvos sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau, kaip 5 proc. komunalinių atliekų, į sąvartyną patektų tik tos atliekos, kurių neįmanoma perdirbti, kaip nors kitaip panaudoti kaip antrinių žaliavų arba energijai gauti. Kiekvienas savivaldybės darbuotojas, merai turintys galvoti, kaip kuo mažiau atliekų išvežti į sąvartyną. Už aplinkos teršimą jas gabenant nuo 10 iki 50 eurų už toną bus didinami mokesčiai. Toks atliekų tvarkymo būdas būsiąs brangesnis už deginimą. Gyventojams rinkliavos kaina neturėtų kilti, jeigu savivaldybėse atsakingiau bus rūšiuojama.

Anot ministro, Elektrėnai atidarė saulės jėgainių parką, kuris elektra aprūpina visas šio miesto biudžetines įstaigas. Panašų projektą ruošiasi įgyvendinti Tauragė. Ji, kaip ir Vilnius, atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos Žaliųjų miestų misijoje, įgyvendins eksperimentinę inovacijų programą ir iki 2030 m. taps poveikio klimatui nedarančia gyvenviete.

Tačiau S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad puikios miestų iniciatyvos daugiau susijusios su biudžetiniu sektoriumi, nors pagrindiniai teršėjai yra privačiame sektoriuje.

Įsivyraus medinė statyba

Siekiamybė – centralizuota ir tankesnė miestų plėtra. Infrastruktūra, pasak ministro, turėtų būti „apkrauta“, nes tai leistų sukurti efektyvesnes energiją taupančias sistemas. Savivaldybėms bus suteikiama daugiau galių – nuo 2023 m. gegužės 1 d. patikėjimo teise pačios valdys visą jų teritorijose esančią valstybinę žemę. Bus formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos ir statybos srityse.

Šių metų pirmą ketvirtį energetines bendrijas, tai yra nepelno siekiančias organizacijas, kuriose gali dalyvauti fiziniai asmenys, labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės, taip pat savivaldybės, Energetikos ministerija kvies teikti paraiškas saulės ar vėjo jėgainių parkui statyti. Parama turėtų sieks apie 45 proc. projekto kainos.

S. Gentvilas kalbėjo apie tai, kad, siekiant tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, Vyriausybės programoje numatyta nuo 2024 metų visuomeninius pastatus statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. statinio statybos medžiagų. Taršiausia statybos medžiaga – betonas, o Lietuvoje daugiausia pastatų ir yra tokie.

• Rašyti komentarą (1)