|
|
|
Švietimo naujovės – iššūkis mokykloms
Ypač sparčiai besikeičianti švietimo sistema yra iššūkis mokykloms ir visai švietimo bendruomenei – pradedant ugdymo įstaigų vadovais, pedagogais ir baigiant vaikais. Švietimo pokyčius pristačiusi rajono Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė įsitikinusi: mokyklos juos pasirengusios priimti, nes tam ir buvo ruoštasi iš anksčiau ir nuosekliai. Startuoja atnaujintas ugdymo turinys Tai, kad praėjusių metų rugsėjį patvirtintos Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos, A. Burbienė įvardino kaip vieną didžiausių naujovių. „Tai reiškia, kad keičiasi mokymo turinys – jis pritaikytas prie dabartinių sąlygų. Dabar ypač sunku dirbti mokytojams, kadangi kyla daug klausimų. Bet juk pradžia visada sunki“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa startavo nuo šių mokslo metų pradžios, nuo kitų mokslo metų pradžios keičiasi visų dalykų bendrosios programos 1, 3, 5, 7, 9 / IG ir IIIG klasėse, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2, 4, 6, 8, 10 /IIG ir IVG klasėse, ir nuo 2024–2025 mokslo metų visos klasės vadovausis tik atnaujintomis bendrosiomis programomis. „Kai esama naujovių, visada kyla klausimų, o kokių gi bus pakitimų“, – A. Burbienė pakomentavo, kad štai pradiniame ugdyme skyla du mokomieji dalykai – dailės ir technologijos, ir šių disciplinų bus mokoma pagal atskiras bendrąsias programas. Ir tai – ne viskas: pradiniame ugdyme kaip atskiro dalyko nelieka pasaulio pažinimo, jį keičia visuomeninis ugdymas ir gamtos mokslai. Ar pradinukams nepadidės mokymosi krūvis? A. Burbienė nuramino – krūvis bus sudarytas pagal visas galiojančias higienos normas. Integruotai pradinukai mokysis gyvenimo įgūdžių ir etninės kultūros, taip pat – ir informatikos. „Tačiau mokyklos tarybos sprendimu, informatikos galima mokyti kaip atskiro dalyko, – paaiškino A. Burbienė ir tęsė mintį. – Mūsų rajone esama vizijos jau pradinėse klasėse pradėti mokyti informatikos. Atrodo, kad vaikai labai daug laiko leidžia naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais, tačiau pastebime, kad tikrasis kompiuterinis raštingumas yra gana žemo lygio.“ Nuo trečios pradinės klasės yra siūloma 5 savaitines pamokas skirti matematikai, kai dabar yra 4 pamokos, vieną valandą perkeliant iš mokinių poreikiams tenkinti skirtų valandų. „Niekas nebeabejoja, kokios šiuolaikiniame pasaulyje yra svarbios matematikos žinios, todėl didinti matematikos pamokų skaičių, ko gero, pritartų ne vienas mokytojas ir tėvai“, – pasvarstė Švietimo skyriaus vedėja.
Pokyčių numatyta ir pagrindiniame ugdyme: informacinių technologijų dalykas virsta informatika, jai mokyti 7–8 kl. numatoma tik 1 pamoka 7-oje klasėje. Tačiau nuo 2024–2025 m. m. bus siekiama papildomo finansavimo papildomai pamokai 8-oje klasėje. Žmogaus saugos disciplina tampa gyvenimo įgūdžių dalyko dalimi ir apims socialinį-emocinį ugdymą, prevencines programas, žmogaus saugą, pirmąją pagalbą, sveikatos ir lytiškumo ugdymą. Fizinio ugdymo dalykui 9–10-ose klasėse numatoma skirti po 2 savaitines pamokas, tačiau, jeigu bus skirtas papildomas finansavimas, pamokų skaičius būtų didinamas iki 3-jų, taip, kaip dabar yra pradinukams. Nuo šio pavasario dešimtokai turės pasirinkti tinkamą ugdymo planą, tai yra visus dalykus turės rinktis mokytis išplėstiniu kursu, išskyrus matematiką ir lietuvių kalbą. Tarpiniai žinių patikrinimai iš visų dalykų, kuriuos pasirinko mokinys, bus rengiami nuo 2024-ųjų metų. „Tai reikštų, kad pasirenkamuosius dalykus mokinys mokysis taip vadinamuoju A lygiu. Tokius pokyčius lėmė tai, kad, pasirinkus dalykus mokytis žemesniu lygiu, mokiniai nesirinkdavo laikyti egzaminų, tos pamokos būdavo skirtos tik trūkstamoms valandoms užpildyti, mokymosi rezultatas – abejotinas, kadangi mokomasi paviršutiniškai, nebuvo orientuojamasi į bendrosiose programose numatytų kompetencijų ugdymą“, – pokyčių priežastis įvardino A. Burbienė. Nelieka popierinių atestatų Nuo šių metų abiturientams nebebus teikiami popieriniai brandos atestatai. Nelieka ir mokyklinių brandos egzaminų – šių metų abiturientai juos laikys paskutinįsyk, o valstybinius brandos egzaminus sudaro tarpinis patikrinimas 11-oje klasėje ir brandos egzaminas 12-oje klasėje. Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (maksimalus – 100 balų) sudaro tarpinio patikrinimo (maksimaliai – 40 balų) ir brandos egzamino (maksimaliai – 60 balų) įvertinimai. Egzamino išlaikymo riba – nuo 35 iki 100 balų, kai iki šiol buvo nuo 16 iki 100 balų. Tarpiniai patikrinimai bus vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu, jie – neperlaikomi. Nelaikius tarpinio patikrinimo, neleidžiama bus laikyti ir brandos egzamino. Į aukštąsias mokyklas bus priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris, pasirinkusieji studijuoti menus – ne mažiau kaip 2 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą. Matematika nebūtina pasirinkusiesiems menų studijų kryptį. „Keičiasi reikalavimai ir pagrindiniam ugdymui: įgyti pagrindiniam išsilavinimui būtina ne tik baigti pagrindinio ugdymo programą patenkinamais pažymiais, bet ir patikrinimą išlaikyti bent jau 4 balais. Tęsti vidurinį mokslą bus galima, žinių patikrinimą išlaikius 5-etui. Ketvertu įvertintas žinių patikrinimas mokinį nukreips anksčiau rinktis profesiją“, – A. Burbienė tvirtino, kad pagal Švietimo įstatymo pataisas įsigalioja ir tikslinės mokymosi pagalbos nuostata, tam skirta lėšų iš valstybės biudžeto. Konsultacijoms mokyklų vadovai galės kviestis mokytojus ir iš kitų mokyklų. Švietimo skyriaus vedėja pripažino, kad mokyklos, o ir tėvų bendruomenė su nerimu laukia, kaip ugdymo įstaigoms pavyks įgyvendinti įtraukiojo ugdymo, kuris įsigalioja nuo 2024 m., nuostatas. „Tai – vertybinis procesas, tad svarbus visų bendras darbas. Prognozuojama, kad didės pagalbos specialistų skaičius. Vykstant įtraukiojo ugdymo procesui, vis dėlto išliks ir specialiosios klasės vaikams su dideliais specialiaisiais poreikiais – tokios klasės mūsų rajone yra įsteigtos Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje“, – paaiškino A. Burbienė. Dar viena žinia vaikus auginantiems tėvams: nuo 2025-ųjų metų rugsėjo 1 dienos ikimokyklinis ugdymas tampa visuotinu vaikams nuo 2 metų, vadinasi, kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje. Kad būtų patenkintas poreikis Kretingoje, planuojama statyti priestatą prie „Eglutės“ darželio.
|
|
